Administracinė byla Nr. AS-104-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01361-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų              Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja L. Š. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. birželio 10 d. skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34.

Pareiškėja 2016 m. birželio 27 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja nurodė, kad jai dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) psichologinio spaudimo bei klaidinimo apie administracinio akto neteisėtumą nebuvo aišku nuo 2011 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 20 d. Terminą skundui paduoti praleido todėl, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 5 metus klaidino teismus ir todėl pareiškėja neturėjo galimybės įtikinti teismų, jog šie yra klaidinami.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti netenkino ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir žyminį mokestį grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes skundas teismui pateiktas iki įsigaliojo naujos redakcijos ABTĮ (2016 m. vasario 2 d. ABTĮ Nr. XII-2399) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog skundžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos savavališkos statybos aktas Nr. SSA-34 surašytas 2011 m. sausio 20 d. Iš į bylą pateikto Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo už akių turinio matyti, jog priimant sprendimą remiamasi skundžiamu 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-34 kaip faktine aplinkybe. Teismas iš LITEKO duomenų administracinėje byloje Nr. 2-91-325/2012 (teisminio proceso Nr. 2-25-3-01959-2011-0) nustatė, kad pareiškėja apie priimtą Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą už akių, o tuo pačiu ir apie savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34, vėliausiai žinojo jau 2012 m. balandžio mėnesį. Šį faktą patvirtina Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis minėtoje civilinėje byloje. Nutartyje nustatyta, kad 2012 m. balandžio 30 d. buvo priimtas atsakovės L. Š. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti priimtą sprendimą už akių, o sprendimo peržiūrėjimo už akių metu leisti nenugriauti statinio, kuris yra įstatymo tvarka jau įregistruotas. Atsakovė nurodė, kad Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas 2011 m. sausio 20 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34, kuriame buvo užfiksuota, jog naujai pastatytas pagalbinės paskirties pastatas, kurio išorės išmatavimai plane apie 3,70 m x 3,80 m. yra priskiriamas nesudėtingų I grupės statinių kategorijai. Teismas padarė išvadą, jog kreipdamasi į Kretingos rajono apylinkės teismą su prašymu peržiūrėti 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą už akių, pareiškėja buvo susipažinusi tiek su minėtu sprendimu, kurį priimant remtasi skundžiamu aktu, tiek su pačiu savavališkos statybos aktu Nr. SSA-34. Iš minėtos bylos matyti, jog ir vėliau pareiškėja aktyviai veikė byloje: jos skundų pagrindu priimtos Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. ir 2013 m. sausio 17 d. nutartys. 2013 m. sausio 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas už akių įsiteisėjo, o 2015 m. birželio 18 d. šioje byloje išduotas vykdomasis raštas. Dėl pagalbinės paskirties pastato įvairiais klausimais pareiškėja iniciavo ne vieną teisminį procesą prieš atsakovą: Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. bei 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimis laikė nepaduotais L. Š. teiktus skundus, nes ji nešalino skundų trūkumų. Minėtose bylose pareiškėja taip pat neginčijo 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34. Kokius suformuluoti reikalavimus, yra pareiškėjos apsisprendimo teisė. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. birželio 20 d. tapo aišku, jog skundžiamas aktas priimtas pažeidus teisės normas, tačiau akivaizdu, jog pareiškėja apie administracinį aktą žinojo jau 2012 metais nagrinėjant civilinę bylą Kretingos rajono apylinkės teisme. Pareiškėja turėjo visas galimybes ginti savo pažeistas teises nepraleidžiant įstatymu nustatytų terminų ir įstatymu nustatytais terminais kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 teisėtumo ir pagrįstumo. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareiškėjo (ų) prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, o 2 dalis numato, jog prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Teismas laikė, kad pareiškėja skundą į teismą privalėjo ir galėjo paduoti per įstatymo nustatytą terminą, tai yra per vieną mėnesį nuo sužinojimo dienos apie priimtą savavališkos statybos aktą. Teismo vertinimu, pareiškėjai apie skundžiamą aktą buvo žinoma nuo jo priėmimo dienos, t. y. 2011 m. sausio 20 d., nes taip nurodyta prašyme dėl praleisto termino, tačiau į teismą kreipėsi 2016 m. birželio 10 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog ji praleido terminą, nes buvo klaidinama atsakovo dėl to, kad šis administracinis aktas priimtas teisėtai, nelaikytina svarbia aplinkybe, pagrindžiančia termino skundui pateikti atnaujinimo būtinybę, kadangi, žinodama apie priimtą savavališkos statybos aktą, pareiškėja turėjo galimybę domėtis bei vertinti minėtą aktą teisėtumo požiūriu, o nesutikdama su juo – skųsti jį teismui per protingą terminą. Įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tarp jų ir skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, todėl pareiškėja, žinodama apie skundžiamu aktu sukuriamas teises ir pasekmes, turėjo pasirinkti jai priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus bei pateikti teismui skundą nepraleisdama termino. Šiuo atveju pareiškėja nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jai skundą pateikti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai ji sužinojo apie skundžiamą aktą. Taigi nurodyti motyvai nelaikytini svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Teismas pabrėžė, kad nuo akto priėmimo dienos iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei penkeri metai ir visą šį laikotarpį pareiškėja teismuose ginė savo teises, tačiau neginčijo 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto. Pareiškėja teismui nenurodė jokių naujų aplinkybių bei nepateikė papildomų įrodymų, dėl kurių teismas galėtų termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, priėjo išvadą, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą be svarbios priežasties. ABTĮ 53 straipsnis be šalių procesinių teisių nustato ir pareigą tomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-31/2010). Pareiškėja privalėjo nurodytų nuostatų laikytis, tačiau esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja šias nuostatas pažeidė. Esant šioms priežastims, teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui į teismą paduoti bei tuo pagrindu atsisakė priimti skundą (ABTĮ 34 str. 3 d., 37 str. 2 d. 8 p.). Atsisakius skundą priimti, jo trūkumai neanalizuoti. Atsisakius skundą priimti, grąžintinas pareiškėjos sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

III.

Pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; atnaujinti terminą skundui paduoti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-34 surašytas neteisėtai bei pažeidžiant teisės aktus.

2. Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos psichologinio spaudimo bei klaidinimo nuo 2011 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 20 d. nebuvo aišku, jog administracinis aktas buvo surašytas pažeidžiant teisės normas. Dėl susiklosčiusių aplinkybių Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 5 metus klaidino teismus ir todėl pareiškėja neturėjo galimybės įtikinti teismų, jog šie yra klaidinami. Taip pat dėl sunkios materialinės padėties nebuvo galimybės sumokėti teisininkui už procesinių dokumentų paruošimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d., kadangi pareiškėjos skundas teismui pateiktas ir skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismo išspręstas vadovaujantis 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcijos normomis.

Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą priimti atsisakė, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėja skundą padavė praleidusi skundo padavimo terminą ir teismas atmetė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja teismui 2016 m. birželio 10 d. pateiktu skundu prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34.

Pareiškėja iš esmės neginčija aplinkybės, kad ji į teismą kreipėsi praleidusi skundo padavimo terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.), tačiau teigia, jog tai padarė dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Pažymėtina, kad pareiškėja prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau teismas pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, su kuriomis ji sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai ir teisingai nustatė, kad pareiškėjas apie ginčijamą aktą sužinojo vėliausiai 2012 metais nagrinėjant civilinę bylą Kretingos rajono apylinkės teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jos valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pabrėžtina, kad šiuo atveju pareiškėja terminą skundui dėl savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 panaikinimo paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdama jokių aktyvių veiksmų ir delsdama jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Argumentai, susiję su pareiškėjos sunkia materialine padėtimi ir negalėjimu sumokėti teisininkui už procesinių dokumentų paruošimą, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Ši aplinkybė nesudaro pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežasties. Tokiu atveju pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėja nepagrįstai delsė kreiptis į teismą. Tai yra subjektyvi aplinkybė. Be to, tai, kad atsakovas atlieka galbūt neteisėtus veiksmus, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos elgtis teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju operatyviai ginti savo galbūt pažeistas teises per nustatytus terminus.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                   Ričardas Piličiauskas

                                                                                                                              Veslava Ruskan

                                                                                                                              Arūnas Sutkevičius