Civilinė byla Nr. 2-15-857/2014

(Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00575-2013-4)

Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1.; 45.1.; 45.12.; 116.1.

(S)

BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 6 d.

Biržai

              Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant ieškovui R. A., jo atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, atsakovei A. A., jos atstovui advokatui E. B., trečiojo asmens VĮ Registrų centras atstovei A. N., nedalyvaujant atsakovų UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) tstovams, tretiesiems asmenims notarei V. V., M. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams A. A., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims M. S., Rokiškio 3-ojo notarų biuro notarei V. V., VĮ Registrų centras,             

nustatė:   

          Ieškovas ieškiniu (1 t., b.l. 3-4) prašo: 1) pripažinti negaliojančia (niekine) 2011-12-20 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento, sudarytą tarp A. A. ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl 2,9300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).; 2) Pripažinti negaliojančia (niekine) pirkimo – pardavimo sutartį Nr(duomenys neskelbtini) nuo jos sudarymo momento, sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) dėl 2,9300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 3) G. R. A. 2,9300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimuose į ieškinį nurodo, kad nėra teisinio pagrindo išreikalauti žemės sklypą iš atsakovo ir grąžinti natūra ieškovui. Ieškovas prarastą daiktą iš svetimo valdymo gali išreikalauti tik įrodęs, kad daiktas buvo prarastas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo arba įrodęs, kad atsakovas yra nesąžiningas įgijėjas. Atsakovas mano, kad byloje nėra nė vienos iš minėtų sąlygų. Mano, kad jis – atsakovas yra sąžiningas žemės sklypo įgijėjas. Žemės sklypo išreikalavimas iš atsakovo neproporcingai pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus, teisinių santykių stabilumo ir civilinės apyvartos saugumo principus. Pažymi, kad pats ieškovas elgėsi nepateisinamai neapdairiai ir nerūpestingai, todėl jo teisių gynimas atsakovo teisių ir teisėtų interesų sąskaita neatitinka teisingumo ir sąžiningumo, pagrįstų lūkesčių principų. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

              Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pirkimo – pardavimo momentu žemės sklypas nuosavybės teise priklausė ne ieškovui, o atsakovei A. A., duomenų, kad žemės sklypas priklauso ieškovui nebuvo. Mano, kad jis žemės sklypą įgijo sąžiningai ir iš jo, kaip sąžiningo įgijėjo, žemės sklypas negali būti išreikalaujamas. Prašo ieškinį atmesti.

            Atsakovė A. A. ir tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

              Ieškinys tenkintinas visiškai.

              Kaip matyti iš įsiteisėjusio Biržų rajono apylinkės teismo 2009-08-27 sprendimo (civilinė byla Nr. 2-417-434-2009m.) buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (t. 1, b.l. 126), kurioje nurodoma, kad 2,9300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas) atitenka R. A.. Biržų rajono apylinkės teismo 2009-08-27 sprendimas (civilinė byla Nr. 2-417-434-2009m.) buvo išsiųstas ir pristatytas paštu  VĮ Registrų centras (t.1, b.l. 125, 130). Tačiau ieškovas, kaip ginčo žemės sklypo nuosavybės teisių turėtojas VĮ Registrų centras tvarkomame Nekilnojamo turto registre nebuvo išviešintas, o jo savininku toliau buvo nurodoma atsakovė A. A. (t.1, b.l. 10). Šią aplinkybę byloje patvirtino ir VĮ Registrų centras atstovė, taip pat paaiškindama, kad tai galimai lėmė techninės priežastys. Kaip matyti iš 2011-12-08 d. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties ginčo žemės sklypą atsakovė A. A. pardavė atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) už 6000 Lt. Šioje sutartyje 7.1 punkte yra įrašytas atsakovės A. A. pareiškimas, kad parduodamas žemės sklypas niekam neįkeistas, neperleistas, arešto ir draudimo nėra, tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į juos, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar ribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į daiktą, jo kaip pardavėjo teisė disponuoti daiktu neatimta ir neapribota, teisminių ginčų nėra (t.1, b.l. 12-16). Iš 2012-01-23d. Pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypą pardavė atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) už 10000 Lt (t.1, b.l. 37-41). Sudarant tiek 2011-12-08 d., tiek 2012-01-23d. ginčo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis Nekilnojamo turto registre duomenys, kad ginčo žemės sklypo savininkas yra ieškovas išviešinti nebuvo (t.1, b.l. 10-11). Nors teismo posėdžio metu atsakovė A. A. teigė, jog ji maniusi, kad žemės sklypas priklauso jai, tokius jos paaiškinimus aiškiai paneigia Biržų rajono apylinkės teismo 2013-11-19 priimtas Teismo baudžiamasis įsakymas (baudžiamoji byla Nr.1-197-948/2013) (t.2, b.l. 3-4). Iš minėto Teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad atsakovė A. A. yra pripažinta kalta pagal LR BK 182 str. 1d. ir nubausta 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda už tai, kad ji 2011-12-08d. (duomenys neskelbtini) rajono 3-iajame notarų biure, sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl 2,9300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) pardavimo, melagingai nurodydama notarui, kad žemė priklauso jai nuosavybės teise bei kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į šią žemę, žinodama, kad pagal 2009-08-27 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą 2,9300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., atiteko R. A., pardavė uždarajai akcinei bendrovei  „(duomenys neskelbtini) ” už 6000 litų svetimą turtą - 2,9300 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., kurio vertė 26000 litų, priklausantį R. A., t.y. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydama nukentėjusiajam R. A. 26000 litų turtinę žalą. Iš ieškovo ir atsakovės A. A. paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad po Biržų rajono apylinkės teismo 2009-08-27 sprendimo paskelbimo tarp jų jokių susitarimų, jokia forma, nebuvę. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė A. A. padarytos nusikalstamos veikos pasekoje ginčo žemės sklypas buvo perleistas bendraatsakoviams ir tokiu būdu ieškovas prieš savo valią jį.

Pagal LR CK 6.305 str. 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (LR CK 4.37 str., 6.317 str.). Taigi, daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą įgijimą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010).

Pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimą reglamentuojančio LR CK 6.307 str. 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Tačiau tokiu atveju, kai sutartis pripažįstama negaliojančia LR CK 6.307 str. 1 dalyje nustatytu pagrindu, įstatymų leidėjas apribojo savininko galimybę susigrąžinti daiktą natūra iš sąžiningo įgijėjo LR CK 4.96 str. nustatytais atvejais, t. y. nustatė ribotą vindikaciją (LR CK 6.307 str. 3 d.). Civiliniame kodekse taip pat yra nustatyta ir neribota vindikacija, esant nesąžiningam nekilnojamojo daikto įgijėjui, ir LR CK 6.307 str. 3 dalis turi būti taikoma ją sistemiškai aiškinant kartu su LR CK 4.95 str., pagal kurį iš nesąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas išreikalaujamas visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007).

              Byloje yra nustatyta, jog atsakovė A. A., nebūdama daikto savininke, nebūdama daikto savininko (ieškovo) įgaliota ir neturėdama tam teisės pagal įstatymus, 2011-12-08 d. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi ginčo žemės sklypą pardavė atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) už 6000 Lt, todėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutaties pagrindu atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) kaip pirkėja netapo teisėta daikto savininke, nes, kaip minėta, tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (LR CK 4.37, 6.317 str.). Nustačius neteisėto ginčo žemės sklypo valdymo faktą, ginčijama 2011-12-08 d. ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia LR CK 6.307 str. 1 dalies pagrindu.

              Atitinkamai tuo pačiu pagrindu pripažintina negaliojančia ir 2012-01-23d. Pirkimo – pardavimo sutartis kuria atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypą pardavė atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) už 10000 Lt, nes teisėje galioja taisyklė, jog iš ne teisės teisė nekyla. Todėl konstatavus, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) 2011-12-08d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu netapo ginčo žemės sklypo savininke, atitinkamai reiškia, kad ji neturėjo teisės parduoti daikto atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), o pastaroji netapo teisėta ginčo žemės sklypo savininke (LR CK 6.307 str. 1 d.).

              Ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis pripažinus negaliojančiomis LR CK 6.307 str. 1d. pagrindu, ginčo žemės sklypas, buvęs pirkimo – pardavimo sutarties dalyku grąžinamas savininkui, jeigu nenustatomi atvejai, nustatyti  LR CK 4.96 straipsnyje. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013).

UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) yra laikytini sąžiningais įgijėjais, nes Nekilnojamo turto registre duomenys apie tai, kad ginčo žemės sklypo savininkas yra ieškovas nebuvo išviešinti, o byloje nėra duomenų, kad jiems butų buvę iš kitų šaltinių žinoma ši informacija. Byloje esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovas ginčo žemės sklypą prarado dėl atsakovės A. A. padaryto nusikaltimo, ginčo žemės sklypas išreikalautinas iš sąžiningo įgijėjo ir grąžintinas ieškovui LR CK 4.96 str. 2d. pagrindu.

              Proceso metu ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 500 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l. 5), advokato išlaidų 1000 Lt (t.1, b.l. 108). Iš bylos aplinkybių matyti, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės A. A. elgesio. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, LR CPK 93 str. 4d., iš atsakovės A. A. priteistinos visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos valstybei byloje susidariusios dėl atsakovės A. A. veiksmų, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, LR CPK 96 str. 5d., visos valstybei mokėtinos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos jai, tačiau atsakovei yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (100 proc.), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai neišieškotinos (LR CPK 96 str. 4 d.).

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-268, 270  straipsniais, teismas             

              Nusprendė:

              Ieškinį tenkinti visiškai.

1. Pripažinti negaliojančia 2011-12-08 d.  Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini), 2,9300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)
2. Pripažinti negaliojančia 2012-01-23d. Pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini), pardavė UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 2,9300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2,9300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) grąžinti R. A., a.k. (duomenys neskelbtini)
3. Priteisti iš atsakovės A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį penkis šimtus litų bylinėjimosi išlaidų.

          Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                             Dainius Strautininkas