Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-336-609-2014].docx
Bylos nr.: I-336-609/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Klaipėdos apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 163743744 pareiškėjas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Mokesčių bylos
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

                                                                                 Administracinė byla Nr. I-336-609/2014

                                                                         Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01633-2013-4

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.; 8.2.; 74(S)



 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atstovei Ingai Vasiliauskienei, atsakovui G. S. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui G. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir

n u s t a t ė:

pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo G. S. priteisti 1096,30 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Prašymas (b.l. 4-8) grindžiamas argumentais, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (pakeistu 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-426 ir 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-330) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Paaiškinama, kad rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Pažymima, kad Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Nurodoma, kad atsakovas vietine rinkliava apmokestintas už laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2012-12-31 už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal nuosavybės teise priklausančio turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – butas, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Pažymima, kad atsakovui buvo siunčiami pranešimai, tačiau jis į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašomos priteisti ginčo sumos dydžio įsiskolinimas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atstovė prašymo reikalavimą palaiko ir prašymą prašo patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovas G. S. atsiliepime į prašymą (b.l.16-20) nurodė, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka. Savo nesutikimą grindžia tuo, kad name, kuriame yra atsakovo butas, įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija „Miško vartai“. Teigia, kad konteinerius su komunalinėmis atliekomis pagal grafiką išveža UAB „Specialus autotransportas“. Nurodo, kad daugiabučio namo savininkų bendrija „Miško vartai“ UAB „Specialusis transportas“ moka už šiukšlių išvežimą, todėl mano, kad vietinės rinkliavos rinkimas ir reikalavimas ją sumokėti į pareiškėjos sąskaitą yra neteisėtas. Taip pat mano, jog tokiu būdu Klaipėdos savivaldybės tarybos politikai padeda privačios bendrovės turtėjimui. Pažymi, kad dar 2008-12-29 Konkurencijos taryba įpareigojo pakeisti ribojančias nuostatas, susijusias su regioninių atliekų tvarkymo centrų veikla, tačiau šis nutarimas neįgyvendintas.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. S. papildė, kad vietinės rinkliavos skaičiavimo metodas, tai yra pagal turto paskirtį ir plotą, yra tik politiniai išvedžiojimai. Teigia, kad pateikė visu dokumentus, kad pareiškėja, kuriai Konscesijos sutartimi pavesta administruoti vietinės rinkliavos surinkimą, įsteigta neteisėtai. Mano, jog už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumoka daugiabučio namo savininkų bendrija „Miško vartai“, todėl bendrijos nariai atskirai vietinės rinkliavos mokėti nebereikia. 

Konstatuojama.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, (pakeistu 2008-12-23 d. sprendimu Nr. T2-426 bei 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-330) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2011-11-24 sprendimu Nr. T2-370) patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).      

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai atliekų turėtoją įpareigojo pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“. Šio principo aiškinimui, nagrinėjamu atveju, yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011).

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo mėn. 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Nuo 2008-03-01 iki 2009-01-01 galiojo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m.kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Nuostatai, o nuo 2009-01-01 iki 2011-01-01- Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti Nuostatai. Pažymėtina, kad vietinę rinkliavą apskaičiuojant nuo 2009-01-01, taikytinas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu patvirtintų nuostatų 1 priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai vietinės rinkliavos mokėtojams“ ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė kitiems, nei teikiantiems komercinės paskirties ir (ar) viešąsias paslaugas, atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, pripažintas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010).

Kadangi nenustatyta, jog atsakovas būtų išreiškęs valią vietinės rinkliavos mokestį mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį, šiuo aspektu vietinės rinkliavos paskaičiavimo teisėtumas nevertintinas.

Nuo 2011-01-01 galioja Klaipėdos miesto savivaldybės 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtinti Nuostatai.

2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Nuostatų 12 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai- juridiniai ir fiziniai asmenys. Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazėje registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamas turtas, jo plotas, veiklos pobūdis. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-426 (įsigaliojo 2009-01-01) patvirtinti Nuostatai vietinės rinkliavos mokėtoją apibrėžė kaip komunalinių atliekų turėtoją Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias TIPK. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-330 (įsigaliojo 2011-01-01) patvirtintuose Nuostatuose vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus TIPK, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu darytina išvada, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nuostatų (įsigaliojusių nuo 2009-01-01) 16 punktas numatė, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš vietinės rinkliavos dydžio parametro, o 18 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt. Nuostatų (2011-01-01 redakcija) 14 punkte numatyta, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nuostatų (2011-01-01 redakcija) 23-34 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą ar kitą žinomą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškarto.

Atsakovas kelia abejones dėl viso komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pagrįstumo, pareiškėjos įsteigimo ekonominio tikslingumo ir naudingumo bei vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdo teisingumo.

Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija suteikė teisę organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Nuostatų pagrindu pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinę rinkliavą ir ją administruoti. Minėtų norminių administracinių aktų teisėtumas nėra nuginčytas, todėl jie laikytini teisėtais ir yra privalomi visiems komunalinių atliekų tvarkymo sistemos subjektams.

Pagal aptartą teisinį reglamentavimą vietinės rinkliavos dydis yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu. Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimams, kur imperatyviai pabrėžta, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai.

Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys (b.l. 10) patvirtina, kad atsakovui  nuo 1998-04-02 nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pagal aptartą Nuostatuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, tai yra turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka būtų kreipęsis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra. Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos (b.l. 9) patvirtina, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro 1096,30 Lt. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovo turėtų patalpų paskirtis – butas, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinklia pritaikytas gyvenamosios (trijų ir daugiau butų (daugiabučiame) gyvenamajame name) paskirties pastatams taikomas tarifas.

Nesutikimą su prašymo reikalavimu pareiškėjas grindžia ir tuo, kad  (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, daugiabučio namo savininkai yra įsteigę daugiabučių namų savininkų bendriją „Miško vartai“, kuri kiekvieną mėnesį sumoka už komunalinių atliekų išvežimą ir pateikė pažymą, kuri patvirtina, kad jis įsiskolinimų bendrijai neturi (b.l.46-65). Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktose sąskaitose-faktūrose nurodyta, jog daugiabučių namų savininkų bendrija „Miško vartai“ UAB „Specialusis transportas“ moka už šiukšlių išvežimą pagal sutartį, kas yra laikytina komunaline paslauga Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme, o jau minėta, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi nustatyta, jog atsakovas sprendime nurodytu laikotarpiu prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdęs, todėl prašymas tenkintinas ir 1096,30 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš G. S. 1096,30 Lt (vieną tūkstantį devyniasdešimt šešis litus, 30 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                           Eglė Kiaurakytė