Civilinė byla Nr. 2S-1560-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01082-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.5.1; 3.5.24; 3.2.26

                                                                (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3407-319/2019 pagal pareiškėjo antstolio G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, M. R. dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto perdavimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas antstolis G. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje tvarka spręsti klausimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo – 15,00 Eur už kiekvieną uždelstą įpareigojimo nevykdymo dieną, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-620-292/2018 dėl įpareigojimo M. R. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Vykdant vykdomąją bylą M. R. buvo išsiųstas patvarkymas dėl teismo sprendimo įvykdymo, kuriuo antstolis įpareigojo jį per 10 darbo dienų nuo patvarkymo gavimo dienos įvykdyti Alytaus apylinkės teismo vykdomąjį raštą ir savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius ir apie sprendimo įvykdymą nedelsiant informuoti antstolį raštu. 2019 m. sausio 4 d. antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojos raštas dėl informacijos pateikimo, kuriuo buvo prašoma informuoti apie elektroninio vykdomojo rašto vykdymo eigą. Antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad vykdomosios bylos šalys nepateikė jokios informacijos apie įpareigojimo įvykdymą, 2019 m. sausio 8 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei išsiuntė bylos šalims. 2019 m. kovo 19 d. antstolio kontoroje buvo gauta informacija iš skolininko M. R., kad minėtas įpareigojimas yra įvykdytas ir statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2018 m. lapkričio 23 d.

3.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerija pareiškimą palaikė, prašė taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes ir nurodė, kad teismo sprendimas įsigaliojo 2018 m. kovo 8 d., todėl terminas sprendimui įvykdyti baigėsi 2018 m. birželio 8 d. Teismo sprendimas nebuvo įvykdytas nustatytu terminu, todėl buvo perduotas vykdyti antstoliui. 2019 m. kovo 15 d. inspekcija gavo iš suinteresuoto asmens elektroniniu paštu informaciją, kad skolininkas gavo statybas leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad teismo sprendimas įvykdytas, įteisinant savavališkos statybos padarinius. Leidimas buvo gautas 2018 m. lapkričio 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas įvykdytas po nustatyto termino, todėl prašo taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d.

4.       Suinteresuotas asmuo M. R. su pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad terminas teismo sprendimui įvykdyti suėjo 2018 m. birželio 8 d., tačiau jau 2018 m. birželio 6 d. buvo pateiktas prašymas Nacionalinei žemės tarnybai išduoti sutikimą statyti atraminę sienelę. Nacionalinė žemės tarnyba savo sutikimą davė praėjus daugiau negu dviem mėnesiams nuo prašymo pateikimo dienos. Analogiška situacija ir siekiant gauti leidimą statybai. Alytaus miesto savivaldybei projektas buvo pateiktas 2018 m. rugsėjo 9 d., leidimas išduotas praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams 2018 m. lapkričio 23 d. Suinteresuotas asmuo teigė, kad nustatyta bauda išieškoma įstatymų nustatyta tvarka, t. y. ji išieškoma tik pareikalavus išieškotojui. Tuo tarpu antstolis savo pareiškime nurodo, kad bauda skaičiuojama nuo 2018 m. birželio 9 d. Minėtas pažeidimas laikytinas trunkamuoju pažeidimu, kuris pasibaigė, kaip antstolis informavo 2018 lapkričio 23 d. įvykdžius prievolę. Pažeidimas yra trunkamasis, senaties termino eiga skaičiuojama nuo pareiškimo padavimo dienos atgal, t. y. išieškojimas apima laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 24 d., t. y. iki 2018 m. spalio 24 d. baudos išieškojimui yra suėjęs senaties terminas. Suinteresuotas asmuo prašė teismo dalinai taikyti senaties terminą ir baudą galimai priteisti tik už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad valstybinės institucijos netinkamai vykdė savo funkcijas ir vilkino sprendimo priėmimą visu mėnesiu, teismo prašė skolininką atleisti nuo baudos mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjo antstolio G. S. pareiškimą atmetė.

6.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-620-292/2018, paskirtas įpareigojimas yra įvykdytas 2018 m. lapkričio 23 d. Šios aplinkybės neginčijo nei išieškotoja, nei skolininkas.

7.       Teismas taip pat nustatė, kad suinteresuotas asmuo M. R. pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui dėl leidimo statyti atraminę sienelę 2019 m. birželio 6 d. dar nepasibaigus teismo sprendime nustatytam trijų mėnesių terminui, tačiau sutikimas buvo išduotas tik 2018 m. rugpjūčio 30 d. Suinteresuotas asmuo M. R. įgaliojo projektuotoją dėl projekto parengimo 2018 m. rugpjūčio 14 d., o projektas jam buvo perduotas 2018 m. rugsėjo 7 d., 2018 m. rugsėjo 9 d. buvo pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo gautas 2018 m. lapkričio 23 d. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad teismo sprendimu paskirto įpareigojimo įvykdymas užsitęsė ne dėl suinteresuoto asmens veiksmų. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad procesinių sankcijų taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų CPK 771 straipsnio 6 dalies numatytų sankcijų paskirties, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (CK 1.5 straipsnis), todėl sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti teismo sprendime neįvykdymo pasekmių (CPK 273 straipsnis, 771 straipsnis).

8.       Teismas nustatė ir tai, kad antstolis Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą surašė 2019 m. sausio 8 d., tačiau jį teismui pateikė tik 2019 m. balandžio 30 d. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, kad antstolis ėmėsi aktyvių veiksmų, vykdydamas teismo išduotą vykdomąjį raštą po 2018 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymo „Dėl teismo sprendimo įvykdymo“ priėmimo ir tik gavęs 2019 m. sausio 4 d. išieškotojos raštą „Dėl informacijos pateikimo“, surašė 2019 m. sausio 8 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad įpareigojimas yra neįvykdytas. Teismas padarė išvadą, kad antstolis nepagrįstai ilgai tęsė vykdomojo rašto vykdymą, nesiėmė veiksmų, jog teismo sprendimu paskirtas įpareigojimas būtų įvykdytas ir taip vilkino vykdomąją bylą (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis Nr. e2S-808-945/2019). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kokiu būdu antstolis nustatė faktą, kad įpareigojimas neįvykdytas, duomenų, kad antstolis, ar jo įgaliotas asmuo būtų lankęsis ginčo vietoje, ir būtų užfiksavę akte konstatuotą faktą.

9.       Dėl skolininko prašymo taikyti senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, teismas išaiškino, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, tačiau nėra taikomas dėl baudų skyrimo vykdymo procese, todėl šioje dalyje jo prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

10.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (išieškotoja) prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytą sprendimo neįvykdymo pasekmę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendime buvo nurodytas konkretus terminas, per kurį skolininkas privalėjo įvykdyti teismo įpareigojimą – iki 2018 m. birželio 8 d. Byloje nėra ginčo, kad skolininkas neįvykdė sprendimo per nustatytą terminą, todėl atitinkamai teismo sprendime yra nurodytos skolininkui taikytinos teisinės pasekmės, tuo atveju, jei jis neįvykdys teismo įpareigojimo nustatytu terminu. Vykdomajame rašte taip pat yra nurodytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės. Dėl to teismas privalėjo taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes, t. y. skaičiuoti skolininkui teismo sprendimu numatyto dydžio baudą (15,00 Eur nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d.).

10.2.                      Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, pateiktu išaiškinimu, antstolis net neprivalėjo kreiptis į teismą dėl sprendime numatytų pasekmių taikymo, o galėjo vykdyti vykdomąjį raštą, apskaičiuoti ir išieškoti paskirtą 15,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino per kurį turėjo būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas teismo sprendime nurodytų pasekmių už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą, pažeidė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo privalomumo principą, CPK 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus operatyvumo ir ekonomiškumo principus, tinkamą teisės normų, taikomų sprendžiant dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių, taikymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškinančios CPK 273 ir 771 straipsnių taikymo ribas, tokio pobūdžio bylose. Teismas taip pat pažeidė išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą – skundžiamoje nutartyje išdėstyta teismo pozicija yra išimtinai skolininko interesų gynimas, visiškai ignoruojant išieškotojos teisėtus interesus. 

10.4.                      Teismo priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, nustatant trijų mėnesių terminą įvykdyti sprendimą, įvertinta, ar toks terminas yra pagrįstas, protingas bei užtikrinantis savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumą, o taip pat numatytos neįvykdymo pasekmės – skolininkas įpareigotas mokėti po 15,00 Eur baudą išieškotojos naudai už kiekvieną uždelstą įpareigojimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Tokiu sprendimu taip pat buvo įvertinta tai, kad paskirto dydžio bauda yra pagrįsta, protinga, adekvati, kuri skatins savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumą.

10.5.                      Skolininkas nesikreipė į teismą nei dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nei dėl vykdymo tvarkos pakeitimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, gindamas išimtinai skolininko interesus, pasisakė apie tai, kad prašymas dėl statybos leidimo statyti atraminę sienelę buvo pateiktas dar nepasibaigus teismo sprendimu nustatytam trijų mėnesių terminui, tačiau nevertino to, kad šis prašymas pateiktas likus dviem dienoms iki teismo sprendimo įvykdymo termino pabaigos ir nesiaiškino faktinių bylos aplinkybių, kokios objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo skolininko valios, jam sukliudė kreiptis dėl statybos leidimo išdavimo. 

10.6.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama teismų praktika, kuri paremta visai kitomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje buvo sprendžiamas teismo sprendimo pasekmių taikymo klausimas, kai sprendime nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės. Nagrinėjamu atveju teismo sprendime yra nurodytos skolininkui taikytinos teisinės pasekmės, tuo atveju, jei jis neįvykdys teismo įpareigojimo nustatytu terminu.

10.7.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. Šiuo atveju, teismo diskrecijos teisė apribota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. įsiteisėjusiu sprendimu jau yra numatytos ir įvertintos sprendimo neįvykdymo pasekmės, todėl teismas privalo nustatyti tik sprendimo neįvykdymo faktą ir spręsti sprendime numatytas neįvykdymo pasekmes, o ne iš naujo svarstyti sprendimo neįvykdymo pasekmes, modeliuoti baudos dydį ir pan.

10.8.                      Byloje nėra ginčo, kad teismo sprendimas realiai buvo įvykdytas tik 2018 m. lapkričio 23 d., gavus leidimą, įteisinantį atraminės sienutės žemės sklype savavališka statybą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkas siekė įvykdyti teismo sprendimą nuo pat jo įsiteisėjimo momento ar, kad dėl išieškotojos veiksmų / neveikimo teismo sprendimas per jame nustatytą terminą tinkamai nebuvo įvykdytas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą taikyti įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytas pasekmes dėl baudos išieškojimo. Teismas netinkamai taikė CPK 771 straipsnio 6 dalį, nors turėjo taikyti CPK 771 straipsnio 2 dalį.

11.       Suinteresuotas asmuo M. R. (skolininkas) pateikė atsiliepimą į išieškotojos atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1.                      Atskirajame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-67-313/2017 šioje byloje negali būti taikoma, kadangi joje nurodytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje esančių aplinkybių.

11.2.                      Teismo sprendimo vilkinimas įvyko ne dėl skolininko kaltės, o dėl atskirų tarnybų neoperatyvaus darbo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, netenkinęs antstolio prašymo, pagrindė neoperatyviu atitinkamų institucijų pareigų atlikimu, kadangi toks vilkinimas tiesiogiai įtakojo nelegalios statybos įteisinimo termino ilginimą, kartu sudarant sąlygas tam tikroms institucijoms nepagrįstai siekti gauti tam tikros naudos (baudos).

11.3.                      Išieškotoja neturi teisės gauti jos prašomų lėšų – baudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-248/2019, išaiškino tokio pobūdžio baudų mokėjimo tvarką. Išieškotoja veikia valstybės, o ne savo, kaip savarankiško juridinio asmens, interesais. Tuo tarpu teismo sprendimu nustačius terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, atsakovo neveikimas, nevykdant teismo sprendimo, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta, bet ne išieškotojos, kaip viešojo juridinio asmens, interesus. Dėl to bauda už teismo sprendimo nevykdymą, skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, priteistina į valstybės biudžetą, o ne išieškotojai.

11.4.                      CPK 771 straipsnio 1 dalies 2 dalis, kuria remiasi išieškotoja, reglamentuoja situaciją, kai skolininkas nevykdo sprendimo per nustatytą terminą, tačiau nedetalizuoja, kaip turi būti elgiamasi tuo atveju, kai sprendimas yra įvykdomas vėliau, t. y. praleidus teismo nustatytą terminą, tačiau antstoliui dar nesurašius sprendimo neįvykdymo akto. Šiuo atveju teismo sprendimas buvo įvykdytas 2018 m. lapkričio 23 d., aktas apie sprendimo neįvykdymą surašytas 2019 m. sausio 8 d., t. y. dviem mėnesiams po sprendimo įvykdymo.

11.5.                      Teismo sprendimu, be kita ko, buvo nustatyta, kad nelikvidavus savavališkos statybos pasekmių tai gali atlikti pati išieškotoja, išieškant patirtas išlaidas, tačiau ji jokių veiksmų laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 8 d. iki statybos įteisinimo nesiėmė, priešingai, atlikusi patikrinimą ir 2018 m. liepos 8 d. surašiusi sprendimo neįvykdymo aktą, nesiėmė veiksmų savo jėgomis pašalinti nelegalios statybos padarinius, o kreipėsi dėl vykdomosios bylos užvedimo. Išieškotojos aktyvūs veiksmai pasireiškė tik tuo atveju, kai buvo įteisinta savavališka statyba ir tik baudos išieškojime.

11.6.                      Nagrinėjamu atveju, įvykdžius teismo sprendimą, kaip analogija turėtų būti taikomas šešių mėnesių senaties terminas, skaičiuojamas nuo įvykdymo datos. Pripažinus, kad pažeidimas yra trunkamasis, senaties termino eiga skaičiuojama nuo pareiškimo padavimo dienos atgal, t. y. išieškojimas apima laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. spalio 24 d. Iki 2018 m. spalio 24 d. baudos išieškojimui yra suėjęs senaties terminas.

12.       Pareiškėjas G. S. (antstolis) pateikė atsiliepimą į išieškotojos atskirąjį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytą sprendimo neįvykdymo pasekmę. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su išieškotojos atskiruoju skundu ir nurodo iš esmės tas pačias tiek faktines aplinkybes, tiek ir argumentus, kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja. Antstolis papildomai nurodo, kad tiek skolininkui, tiek ir išieškotojui vykdymo procese yra nustatytos pareigos, tame tarpe bendradarbiauti su antstoliu ir pranešti jam apie vykdomojo dokumento įvykdymą. Šiuo atveju tokią informaciją skolininkas pateikė tik 2019 m. kovo 19 d., o išieškotoja tik 2019 m. balandžio 10 d. Be to, antstolio kontoroje 2019 m. sausio 4 d. buvo gautas išieškotojos raštas dėl informacijos pateikimo, tačiau jame nebuvo pateikta informacija apie vykdomojo rašto įvykdymą. Antstolis teigia, kad data, kada buvo surašytas sprendimo neįvykdymo aktas, šiuo atveju nėra svarbi, kadangi antstolis gavęs informaciją, jog vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas 2018 m. lapkričio 23 d., kreipėsi į teismą dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo tik už teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį, bet ne už visą laikotarpį, iki kada buvo priimtas neįvykdymo aktas.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (antstolio) pareiškimas dėl teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo – baudos už kiekvieną uždelstą įpareigojimo nevykdymo dieną, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d., skolininkui skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu įpareigojo skolininką M. R. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti atraminę sienutę žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo M. R. teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš M. R.; jeigu M. R. per 3 mėnesių nustatytą terminą neįvykdys nustatytų įsipareigojimų, įpareigoti jį mokėti po 15,00 Eur baudą į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, už kiekvieną uždelstą įpareigojimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Bylos duomenys patvirtina, kad šio teismo sprendimo pagrindu, išieškotojai – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, 2018 m. liepos 16 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris 2018 m. liepos 30 d. pateiktas vykdyti antstoliui G. S.. Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios medžiagos nustatyta, kad skolininkui M. R. Alytaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 23 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą – leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkui suteikiama teisė statyti naują inžinerinį statinį – atraminę sienelę žemės sklype. Antstolis 2019 m. sausio 8 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, reg. Nr. (duomenys neskelbitni), kuriuo nustatė, kad įpareigojimas yra neįvykdytas ir 2019 m. balandžio 25 d. raštu dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo kreipėsi į teismą dėl skolininkui sprendime nurodytų neįvykdymo pasekmių taikymo – baudos skyrimo, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d.

16.       CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys).

17.       Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendime nurodyta, kad savavališka statyba (atraminė sienutė žemės sklype) turi būti likviduota (nugriauta) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2018  m. kovo 8 d., todėl jis turėjo būti įvykdytas iki 2018 m. birželio 8 d. (įskaitytinai). Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkas per nustatytą terminą nepašalino savavališkos statybos padarinių – nenugriovė žemės sklype esančios atraminės sienelės, bet 2018 m. lapkričio 23 d. jam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, t. y. skolininkas gavo atraminės sienelės statybą leidžiančius dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo sprendimu skolininkui nebuvo numatyta galimybė savavališkos statybos padarinius pašalinti, gaunat atraminės sienelės statybą leidžiančius dokumentus, bet, priešingai, sprendimu buvo aiškiai numatyta skolininko pareiga per nustatytą terminą nugriauti atraminę sienelę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu, t. y. skolininko veiksmai, kuriais buvo išreikšta valia gauti atraminės sienelės statybą leidžiančius dokumentus, iš esmės buvo siekiama pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką. Byloje duomenų apie tai, kad skolininkas, vadovaujantis CPK 284 straipsniu, būtų kreipęsis į teismą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nėra. Pažymėtina ir tai, kad skolininkas, suvokdamas, jog atraminė sienelė yra pastatyta neturint tokiai statybai leidžiančio dokumento (priimant Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą šio fakto neginčijo ir jį pripažino), aktyvių veiksmų dėl atraminės sienelės įteisinimo ėmėsi tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto termino pabaigoje, t. y. 2018 m. birželio 6 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo statyti atraminę sienelę išdavimo. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad, kaip pagrįstai teigia ir apeliantė atskirajame skunde, Alytaus apylinkės teismo sprendime skolininkui buvo numatytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės – už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną paskirta 15,00 Eur bauda, kuri nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sprendžiant klausimą dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo, šis baudos dydis negali būti iš naujo peržiūrėtas (CPK 18 straipsnis). Taigi, skolininkui teismo sprendimo per jame nustatytą terminą tinkamai neįvykdžius, šiuo konkrečiu atveju, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, buvo pagrindas taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes dėl baudos išieškojimo. 

18.       Nagrinėjamu atveju antstolis, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, prašė taikyti sprendimo numatytas jo neįvykdymo pasekmes – paskirti skolininkui 15,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo nevykdymo dieną, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. (leidimo išdavimo diena). Jau minėta, kad skolininkui skiriamos baudos dydis už teismo sprendimu numatytų įpareigojimų neįvykdymą yra nustatytas įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimu.

19.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017 14 punktą). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju nustatant laikotarpį, už kurį skolininkui skirtina bauda, turi būti atsižvelgta į proporcingumo principą, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), taip pat siekiama teisingos išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros.

20.       Pažymėtina, kad nors teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2018 m. birželio 8 d. (įskaitytinai), tačiau vykdomasis raštas išieškotojos prašymu išduotas tik 2018 m. liepos 16 d., o antstoliui pateiktas vykdyti 2018 m. liepos 30 d. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nors skolininkas įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdė pakeisdamas jo vykdymo tvarką, tačiau jam buvo išduotas atraminę sienelę statyti leidžiantis dokumentais, todėl tiek teismo sprendimo vykdymas, tiek ir vykdomas išieškojimas nebeteko prasmės, kitu nei teismo sprendime nurodytu būdu pašalinus savavališkos statybos padarinius, t. y. iš esmės skolininkas per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. dėjo pastangas įteisinti pastatytą atraminę sienelę. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo statyti atraminę sienelę išdavimo kreipėsi 2018 m. birželio 6 d., sutikimas ją statyti jam išduotas buvo tik 2018 m. rugpjūčio 30 d., tuo tarpu prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą Alytaus miesto savivaldybei buvo pateiktas 2018 m. rugsėjo 9 d., kuris išduotas 2018 m. lapkričio 23 d. Akivaizdu, kad atitinkamų sprendimų priėmimo terminas minėtose institucijose nepriklausė nuo skolininko valios ir jo veiksmų, todėl darytina išvada, kad šios aplinkybės taip pat iš dalies lėmė savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą bei skolininkui skaičiuotinos baudos dydį (prašomu taikyti laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 23 d., susidaro 168 nevykdymo dienos, kas reiškia, kad bauda yra 168 x 15,00 Eur = 2 520,00 Eur). Kita vertus apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad skolininkui pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo nustatytas 3 mėnesių terminas, tačiau jis aktyvių veiksmų, siekiant įteisinti savavališka statybą ėmėsi tik nustatyto termino paskutinėmis dienomis, t. y. 2018 m. birželio 6 d. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo sprendime nurodytos baudos skaičiavimas už visą jo nevykdymo laikotarpį pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų proporcingumo, išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl skolininkui skiriama 1 215,00 Eur bauda (81 x 15,00 Eur) už 81 teismo sprendimo nevykdymo dieną (atmetus laikotarpius, kuomet atitinkamos institucijos priiminėjo sprendimus, tačiau įskaičius laikotarpį, per kurį skolininkas nesiėmė jokių veiksmų, t. y. iš esmės pats sąlygojo teismo sprendimu numatytų pasekmių taikymą).

21.       Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkas akcentuoja aplinkybę, jog išieškotoja neturi teisės gauti jos prašomų lėšų – baudos, t. y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu skolininkas įpareigotas baudą sumokėti į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nors tokia bauda turi būti mokama valstybės naudai.

22.       Aptariamu atveju yra aktualus teisės taikymo aiškinimas, pateiktas 2019 m. birželio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019. Minėtoje byloje buvo sprendžiama, kieno naudai priteisiama CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda už neteisėtos statybos padarinių nepašalinimą, kai tenkintas reikalavimas priteisti tokią baudą pareikštas valstybės institucijos. Kasacinis teismas konstatavo, kad bauda už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą, skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, priteistina į valstybės biudžetą, bet ne Inspekcijai.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 22 punkte nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, neturi pagrindo nesutikti su skolininko argumentu, jog minėtu atveju bauda turi būti sumokama ne Inspekcijai, o į valstybės biudžetą. Esant pagrindui spręsti, kad skolininkui dėl teismo sprendimo nevykdymo yra skirtina bauda, apeliacinės instancijos teismas, klausimą išspręsdamas iš esmės, įpareigoja skolininką skiriamą baudą sumokėti į valstybės biudžetą.

24.       Skolininkas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ir tai, kad šiuo atveju turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, įtvirtintas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, minėtoje tiesės normoje įtvirtintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas nėra taikomas, sprendžiant klausimą dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų pasekmių taikymo vykdymo procese.  

25.       Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmes, dėl ko nepagrįstai skolininkui M. R. nepaskyrė baudos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliantės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio G. S. pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo tenkinti iš dalies, taikyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes už 81 teismo sprendimo nevykdymo dieną, t. y. paskirti skolininkui M. R. 1 215,00 Eur baudą, ją sumokant į valstybės biudžetą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26.       Apeliantės atskirąjį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 48,21 procentais (81 x 100 / 168), skolininkas M. R. įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Skolininkas M. R. pateikė teismui prašymą priteisti jam iš apeliantės 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias jis turėjo už atsiliepimą į atskirojo skundo rengimą, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus.

27.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.16 punktu, sprendžia, kad skolininko prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (0,4 x 1262,70 Eur), todėl iš apeliantės skolininko naudai priteistina 192,84 Eur suma (400 x 48,21 / 100) (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti teismo sprendimu nustatytas jo neįvykdymo pasekmes ir už 81 (aštuoniasdešimt vieną) teismo sprendimo neįvykdymo dieną skirti skolininkui M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 215,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiolikos eurų 00 ct) baudą, sumokant ją į valstybės biudžetą. 

Iš išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), skolininko M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 192,84 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas