Administracinė byla Nr. N⁵⁷⁵-685/2011

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01711-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija 39 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. nutarties S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:                                                             I.

 

2008 m. gegužės 21, 29 d. bei 2008 m. birželio 3 d. pareiškimais S. G. kreipėsi  į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Maišiagalos policijos nuovadą (toliau – ir Institucija), kuriuose nurodė apie trečiųjų asmenų R. D., R. D. ir S. D. neteisėtus veiksmus – savavaldžiavimą, sklypo riboženklių sunaikinimą, melagingus pareiškimus, turto pagrobimą, chuliganiškus veiksmus (b. l. 9, 13, 18).

S. G. 2008 m. birželio 3 d. pareiškime (b. l. 9) prašoma R. D., jos samdytinei bei sūnui R. D. skirti administracines nuobaudas už sklypo riboženklių sunaikinimą ir savavaldžiavimą, o duomenis dėl grobimo ir melagingo pranešimo apie nusikaltimą perduoti prokuratūrai.

Institucijos 2008 m. birželio 4 d. teikimu, patvirtintu Institucijos viršininko E. J. (E. J.), buvo baigtas S. G. 2008 m. birželio 3 d. pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimas (b. l. 8).

Institucijos 2008 m. birželio 4 d. raštu Nr.57-S-16019 „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo“ S. G. buvo informuotas, kad pagal jo 2008 m. gegužės 21 ir 29 d. pareiškimuose nurodytus faktus, viešosios tvarkos pažeidimų nenustatyta.  Dėl šmeižto privataus kaltinimo tvarka pasiūlyta kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Nurodyta, kad dėl kitų faktų išnagrinėjimo pareiškimas išsiųstas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (b. l. 5).

Institucijos 2008 m. birželio 5 d. raštu Nr.57-S-16139 „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo“ S. G. pranešta, kad jo 2008 m. birželio 3 d. pareiškimas išnagrinėtas. Pasiūlyta tarp jo ir sodo kaimyno kilusį ginčą dėl žemės sklypo ribų spręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 29 straipsniu arba Vilniaus rajono apylinkės teisme. Taip pat nurodyta, kad dėl ankstesniuose pareiškimuose nurodytų faktų tyrimas jau buvo atliktas ir apie šio tyrimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas. Medžiaga dėl sklypo riboženklių sunaikinimo išsiųsta į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, kur su ja ir galima susipažinti (b. l. 6).

2008 m. birželio 9 d. S. G. Institucijai pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui adresuotą skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos nutarimus apie kuriuos buvo informuotas 2008 m. birželio 5 d. raštu Nr.57-S-16139 ir 2008 m. birželio 4 d. raštu Nr.57-S-16019 ir priimti nutartį dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 42⁴, 50, 50³, 174, 183, 186, 187², 188 straipsniuose  nustatytų teisės normų pažeidimų kvalifikavimo ir juos atitinkančių nuobaudų skyrimo administracinių teisės pažeidimų bylose (b. l. 3-4).

Patikslintame skunde (b. l. 121-122) S. G. prašė panaikinti Institucijos sprendimus apie kuriuos buvo informuotas 2008 m. birželio 5 d. raštu Nr.57-S-16139 ir 2008 m. birželio 4 d. raštu Nr.57-S-16019, atsisakydamas reikalavimų dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo pagal pirminiame skunde nurodytus ATPK straipsnius.

 

                                                                   II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi S. G. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad Institucijos 2008 m. birželio 4 d. teikimas dėl tos priežasties, jog nebuvo tinkamai ištirti S. G. pareiškimuose nurodyti bei galimai padaryti administraciniai teisės pažeidimai, negali būti naikinamas, kadangi tiek 2008 m. gegužės 21 d., 2008 m. gegužės 29 d. ir 2008 m. birželio 3 d. policijai pateiktuose pareiškimuose, tiek pirminiame skunde teismui nurodytiems administraciniams teisės pažeidimams yra suėjęs ATPK 35 straipsnyje numatytas patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas. Nurodė, kad Institucijos 2008 m. birželio 4 d. teikimas tuo aspektu, kad nepagrįstai nepradėtas ikiteisminis tyrimas S. G. minėtuose pareiškimuose Institucijai nurodytų asmenų atžvilgiu, negali būti administracinio teismo nagrinėjimo dalyku. Teismas padarė išvadą, kad S. G. patikslinto skundo reikalavimų tenkinimas siejamas su įrodymų rinkimu galimai kilsiančiame ginče dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo. Atsižvelgdamas į tai, kad skundo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, teismas nurodė, kad S. G. skundo reikalavimai yra  nepagrįsti.

 

 III.

 

Apeliaciniame skunde S. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Apelianto įsitikinimu, teismas priėmė neteisingą sprendimą, panaikinantį jo teisę į tinkamą teisinį procesą dėl 2008 m. gegužės 21, 28-30 d. jo atžvilgiu padarytų teisės pažeidimų, kurie galėjo būti panaikinti administracinių teisės pažeidimų teisenos arba baudžiamąją tvarka. Pažymi, kad teismas turi ne tik pareigą nurodyti asmeniui į kurią kompetentingą valstybės instituciją privalo kreiptis asmuo dėl teisių pažeidimo, bet ir savarankišką pareigą tiesiogiai nukreipti baudžiamosios teisenos požymių turinčius duomenis prokuratūrai. Nurodo, kad dėl jo atžvilgiu padarytų pažeidimų nėra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:                                                  IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas. 

Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame ATPK straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus tuos ATPK aptartus atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto bei pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad tiek 2008 m. gegužės 21, 2008 m. gegužės 29 d., ir 2008 m. birželio 3 d. Institucijai pateiktuose pareiškimuose, tiek pirminiame skunde teismui nurodytiems administraciniams teisės pažeidimams, numatytiems ATPK  42⁴, 174, 183, 186, 187², 188 straipsniuose, yra suėjęs ATPK 35 straipsnyje numatytas patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas. Kadangi administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną daro negalimą, byloje po tokios aplinkybės nustatymo negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ir/ar nepadarymo klausimas. Tokioje situacijoje bet kokios išvados apie pažeidimo padarymo faktą yra beprasmės, nes asmenys nei gali būti pripažįstami kaltais, nei nusprendžiama, kad jie neatliko draudžiamos veikos.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

S. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                              Antanas Ablingis 

 

 

                                                                                                        Ričardas Piličiauskas

 

 

                                                                                                        Virgilijus Valančius