Civilinė byla Nr. 2-66-1009/2019
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00166-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.; 3.3.1.3
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 29 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,
sekretoriaujant Rasai Budreckienei,
dalyvaujant ieškovei A. F., ieškovės atstovei advokatei Lionei Užubalienei,
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. F. ieškinį atsakovui A. P., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė A. F. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamąją vietą su ja, bendravimo tvarką su tėvu A. P., priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad sūnaus M. P. tėvas yra atsakovas. Šiuo metu sūnus gyvena su ja. Mano, jog gyvendamas su ja sūnus bus tinkamai prižiūrėtas ir auklėjamas, jo gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Ji atsakovui netrukdys bendrauti su sūnumi. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį po 200 Eurų nuo 2015-06-30 iki vaiko pilnametystės. Vaikui kas mėnesį reikia po 400 Eur. Išlaidos maistui sudaro 200 Eur, higienos prekės 50 Eur, vaistai 30 Eur, rūbams ir avalynei 120 Eur. 200 Eur suma iš tėvo užtikrintų patenkinti minimalius vaiko poreikius. Jos pajamos apie 400 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto ir automobilių neturi. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, jai nežinoma atsakovo dabartinė gyvenamoji vieta ir jo darbovietė. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto (b. l. 2-3).
Ieškovė A. F. teismo posėdžio metu pilnai palaikė ieškinį. Ppapildomai paaiškino, kad su atsakovu išsiskyrė praėjus dviem mėnesiams po sūnaus gimimo. Nuo to laiko visi ryšiai su atsakovu yra nutrūkę.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie posėdį pranešta tinkamai.
Institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovė su sūnumi M. P. gyvena vieno kambario nuomojamame bute su visais patogumais. Ieškovė su buto savininku yra pasirašiusi buto nuomos sutartį. Bute yra atliktas remontas, yra būtiniausi baldai, namų apyvokos reikmenys. Butas šviesus, tvarkingas. Kambarys yra atskirtas siena bei padalytas į dvi atskiras erdves. Sūnui yra skirta atskira erdvė, kurioje yra lova ir spinta. Berniukas turi jo amžių atitinkančių žaislų, lavinamųjų priemonių. Jam yra sudarytos sąlygos miegui, poilsiui, žaidimams. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Jai būnant darbe sūnumi rūpinasi seneliai. Ieškovės šeimos pajamas sudaro pastovus darbo užmokestis, išmoka vaikui. Ieškovė paaiškino, kad ji neturi ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimų, turi žalingą įprotį - rūkymą. M. P. yra registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje pas šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad sūnus paskiepytas visais privalomais skiepais, yra alergiškas, jam nustatytas atopinis dermatitas, žiemą vaikas dažnai serga peršalimo ligomis. M. P. yra ugdomas lopšelyje darželyje „(duomenys neskelbtini)“. Sūnų į darželį nuveda ir iš jo pasiima motina.
Ieškovė Skyriaus specialistei paaiškino, kad su sūnaus tėvu A. P. kartu gyveno kol sūnui suėjo du mėnesiai. Kartu negyvenant tėvas visiškai nesidomi sūnumi, nėra jo aplankęs, neteikia jam išlaikymo, vaikas tėvą pažįsta tik iš nuotraukų.
Skyrius negali išsiaiškinti atsakovo A. P. nuomonės dėl ieškovės ieškinyje išdėstytų reikalavimų, nes gyventojų registro duomenimis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta Jungtinė Karalystė. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, todėl įvertinęs ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgdamas į motinos gebėjimus tenkinti sūnaus poreikius, mano, kad M. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina pagal šiuo metu nustatytas aplinkybes, atitiktų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (b. l. 26-27).
Ieškinys tenkintinas.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-177/2006, 3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis M. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus (b. l. 6). Nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena kartu su mama, jos gyvenamojoje vietoje (b. l. 7). Ieškovė dirba, gauna pastovias pajamas (b. l. 8-10). Teismas apie atsakovo gaunamas pajamas informacijos neturi. Teismo duomenimis ieškovė nei kilnojamo, nei nekilnojamo turto neturi.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).
Ieškovės nepilnametis sūnus gyvena kartu su motina. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas laiko, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, jos gyvenamojoje vietoje.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalyje, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas grindžiamas vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.
Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos taip pat nėra, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, atsakovo bendravimo tvarka nustatytina, atsižvelgiant į geriausiai mažamečio vaiko interesus atitinkančią bei vaiko tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaiku tvarką: kiekvieną savaitgalį pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžinant vaiką iki sekmadienio 18.00 val.
Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl išlaikymo
Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis ir kiti, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Be to teismas spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-596/2009; Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Pažymėtina ir tai, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pasirinko pasyvią poziciją, į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad ginčo tarp šalių šioje dalyje nėra. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar jo materialinė padėtis neleistų teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas. Ieškovė A. F. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė ieškiniu taip pat prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2015-06-30 iki 2018-02-01, kas sudaro 6200,00 Eur, kadangi atsakovas vaikui išlaikymo neteikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui pinigų neteikė, bei į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas už trejus metus iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-06-30 iki 2018-02-01, kurį sudaro 6200,00 Eur (31mėn.x200Eur=6200,00 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei 2017-11-24 sprendimu buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 4-5). 2019-01-14 sprendimu teisinės pagalbos teikimo terminas pratęstas. Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų byloje nėra. Taigi iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, kuris šioje byloje sudaro 458,00 Eur (išlaikymas (200x12mėn.x3proc.=72,00 Eur, išlaikymo įsiskolinimas 6200x3proc.=186,00 Eur, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas 100,00 Eur, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas 100,00 Eur). Atsižvelgiant į CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 458,00 Eur žyminis mokestis bei 6,64 Eur pašto išlaidų.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2019-01-03 pažymą Nr. (2.19) NTP-7-20 sudaro 221,00 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc., todėl iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 100 proc. ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 221,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 99 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti nepilnamečio M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su tėvu A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: kiekvieną savaitgalį pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžinant vaiką iki sekmadienio 18.00 val.
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo 2018‑02-12 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6200,00 Eur (šešis tūkstančius du šimtus eurų 00 ct) už laikotarpį nuo 2015-06-30 iki 2018-02-01.
Pavesti ieškovei A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 458,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 221,00 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėja Sigita Kazlauskienė