Civilinė byla Nr. e2-745-516/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00280-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.6.1

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Infes“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 30 d. sprendimą dėl eilės ir laimėtojo nustatymo, kuriuo laimėtoju nustatytas trečiojo asmens UAB „Autokausta“ pasiūlymas; įpareigoti atsakovę atmesti trečiojo asmens pasiūlymą ir įtraukti trečiąjį asmenį į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą; priteisti iš atsakovės ieškovei žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovė atviro konkurso būdu vykdo viešąjį pirkimą „Kultūros paskirties pastato su požemine stovėjimo aikštele – Kauno M. K. Čiurlionio koncertų centro pastato H. Ir O. Minkovskių g. 31, Kaune, statybos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 1874290) (toliau – ir pirkimas). Atsakovė sudarė pasiūlymų eilę ir laimėtoju paskelbė trečiojo asmens pasiūlymą, antroje vietoje – ieškovės pasiūlymas. Ieškovė, susipažinusi su pateiktais trečiojo asmens pasiūlymą sudarančiais nekonfidencialiais dokumentais, nustatė, kad atsakovė turėjo imperatyvią pareigą trečiojo asmens pasiūlymą atmesti, nepateikus tinkamų mažos kainos pagrįstumo įrodymų bei pateikus melagingą informaciją apie kvalifikaciją. Ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, tačiau atsakovė jos netenkino.

3.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties, o jeigu pirkimo sutartis yra sudaryta –  sustabdyti jos vykdymą iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

4.       Ieškovė nurodė, kad ieškinyje yra nurodytos aplinkybės ir su juo pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą tvirtinti, jog atsakovės sprendimas dėl eilės bei atsisakymas atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, pripažinti trečiąjį asmenį pateikus melagingą informaciją, pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, kadangi tokiu būdu ribojama ieškovės galimybė sudaryti pirkimo sutartį.

5.       Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas, kadangi nebūtų įmanoma grąžinti šalių į prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes sudarius pirkimo sutartį pasibaigtų pirkimo procedūros. Tokiu atveju teisminis procesas būtų beprasmis, o ieškovės pažeistos teisės nebūtų apgintos. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovei pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jos teisių bei teisėtų interesų gynybą. Viešasis interesas reikalauja stabdyti pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo, užtikrinant, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos nei atsakovei, nei visuomenei. Šioje byloje pirmenybė turi būti suteikta viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, kadangi nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. 2020 m. buvo pasirašyta projektavimo darbų sutartis, o architektūrinės idėjos konkursas vykdytas 2017 m. Taigi objekto poreikis atsirado 2017 m., o pirkimas vykdomas 2025 m. rugpjūčio 20 d.m. Atsakovė, net turėdama techninį projektą, neskubėjo objektą įsigyti. Pirkimas dėl to paties objekto skelbiamas ne pirmą kartą. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei nėra ypatingos skubos atlikti statybos darbus objekte.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo „Kultūros paskirties pastato su požemine stovėjimo aikštele – Kauno M. K. Čiurlionio koncertų centro pastato H. Ir O. Minkovskių g. 31, Kaune, statybos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 1874290) sutarties, o jeigu pirkimo sutartis jau yra sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

7.       Spręsdamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo teismas nurodė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai, nurodytos faktinės aplinkybės bei joms pagrįsti pateikti įrodymai šioje proceso stadijoje leidžia spręsti, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė egzistuoja, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

8.       Pasisakydamas dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, teismas sutiko, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu ieškovės reikalavimai teismo būtų pripažinti pagrįstais, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Teismas nurodė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pirkimo sutartis būtų sudaryta su galimai neteisėtu pirkimo laimėtoju – trečiuoju asmeniu, o šiam pradėjus vykdyti sutartį, ieškovės reikalavimų tenkinimo atveju, atsižvelgus į pirkimo objektą – statybos darbai ir su jais susijusios paslaugos – šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį taptų neįmanomas ar itin apsunkintas, nes dalis darbų gali būti jau įvykdyta. Tokiu atveju kiltų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl sudarytos pirkimo sutarties galiojimo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, o tai pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nėra toleruotina. Toks konkursas sukeltų neigiamas pasekmes ne vien ieškovei, tačiau ir pačiai perkančiajai organizacijai.

9.       Teismas nurodė, kad kultūriniai poreikiai neginčytinai yra viena iš visuomenės teisėtų interesų dalių, tačiau interesas geriau tenkinti šiuos poreikius savaime nedaro visuomenės intereso ginčo pirkimo objektu svarbesniu už viešą interesą sąžiningu tiekėjų varžymusi. Ginčo pirkimo objektas nėra susijęs su svarbiausių visuomenės gėrių – asmenų sveikatos, gyvybės ar visuomenės saugumo poreikių – tenkinimu.

10.       Teismas pažymėjo, kad koncertų pastato projektavimo ir jo statybos darbų įsigijimo organizavimo aplinkybės rodo skubos įsigyti numatytą objektą nebuvimą. Teismo vertinimu, ypatingos skubos nebuvimą taip pat rodo ir pirkimo sąlygose numatytas sutarties įsigaliojimo terminas.

11.       Teismas nurodė, kad nenustačius aplinkybių dėl akivaizdžios ir neištaisomos žalos svarbiausiems visuomenės interesams, neatidėliotinos skubos įsigyti ginčo pirkimo objektą, šiuo atveju prioritetas teiktinas viešajam interesui, pasireiškiančiam pirkimo procedūrų teisėtumo, sąžiningo tiekėjų varžymosi užtikrinimu. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei bus suteikta galimybė efektyviai ginti savo teises ir interesus, išvengiant sprendimo vykdymo pasunkėjimo rizikos, kartu bus užtikrintas viešojo intereso gynimas, išvengiant viešųjų pirkimų principų pažeidimo, neracionalaus lėšų naudojimo. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų nulemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) yra nustatyti pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai (CPK 4238 straipsnio 4 dalis, 4239 straipsnio 3 dalis). 

12.       Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų jomis siekiamus tikslus, todėl ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino.

 

I.                      Atskirojo skundo argumentai

 

13.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės UAB „Infes“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajame pirkime Nr. 1874290. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Atsakovės įsitikinimu, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, nes ieškovės ieškinys prima facie (preliminariai) nepagrįstas. Ieškinys iš esmės yra grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, ieškovei kartu reiškiant procesinį prašymą išreikalauti gausybę įrodymų iš byloje dalyvaujančių asmenų, pačiai ieškovei net nepateikus iš esmės jokių ieškinio pagrįstumą galinčių patvirtinti įrodymų bei nereikalavus jų pateikti ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Ieškinys yra pareikštas ieškovei piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.

13.2.       Nėra grėsmės, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas – nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės interesai ir galimybės apginti savo teises niekaip nenukentėtų. Ieškovė žalos ar nuostolių nepatirs pirmiausia dėl to, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Jei tokių nuostolių atsirastų, ieškovė turėtų realią galimybę šiuos nuostolius išsireikalauti. Ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas tik tuo atveju, jeigu ieškovė neturėtų galimybės išsireikalauti žalos, patirtos dėl tariamai neteisėtų atsakovės sprendimų, atlyginimo. Savivaldybė yra finansiškai pajėgi institucija. Todėl ieškovės teiginiai, kad jos teisės būtų apgintos tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsti.

13.3.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje pažeidžia viešąjį interesą, taip pat ir proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra daroma reali ir reikšminga žala visuomenei. Pirma, pirkimo objektas yra labai svarbus visuomenės interesams, kadangi planuojamas pastatyti M. K. Čiurlionio koncertų centras dėl savo išskirtinumo būtų stiprus traukos centras tiek turistams, tiek Lietuvos gyventojams, tapsiantis pagrindine vieta kultūros renginiams; Kaunas, būdamas vienu didžiausių šalies miestų, iki šiol neturi tarptautinius standartus atitinkančio koncertų centro. Antra, skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra prioretizuojami vien tik ieškovės ekonominio pobūdžio interesai, paneigiant žymiai didesnės vertės visuomenės interesus, o kartu ir viešąjį interesą užtikrinti efektyvų M. K. Čiurlionio koncertų centro pastatymą, atitinkamai, viešosios kultūros infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą, kultūros paslaugų prieinamumo pagerinimą. Trečia, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai užvilkintų pirkimo procedūrų užbaigimą ir, atitinkamai, pirkimo objekto – M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos darbų – įsigijimas užsitęstų nepagrįstai ilgą laiką, kadangi teisminis procesas gali užtrukti 5-6 mėnesius, o tai reiškia, kad dar bent 5 mėnesius nebus sudaryta pirkimo sutartis. Ketvirta, dėl kylančių statybos darbų kainų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali lemti net ir pirkimo pasibaigimą bei neracionalų viešųjų lėšų panaudojimą, kadangi pirkimo sąlygose nėra numatyta galimybė tiekėjams padidinti pasiūlyme nurodytą kainą, todėl tiekėjai gali nepratęsti savo pasiūlymų galiojimo. Be to, gali būti prarasti žmogiškieji ir kiti resursai, skirti šio pirkimo procedūrų vykdymui, o paskelbus naują konkursą, tikėtina, būtų sulaukta didesnės kainos pasiūlymų.

14.       Ieškovė UAB „Infes“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Atsakovės atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad neva ieškovės patikslintas ieškinys prima facie nepagrįstumas yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

14.2.       Atsakovės argumentai, kad neva laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra išimtinai komercinio pobūdžio ieškovės interesų patenkinimas, o žalos atlyginimas yra tai, ko siekia ieškovė dalyvaudama pirkime, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl to, kad atsakovė nevykdo imperatyvios pareigos pripažinti trečiąjį asmenį pateikus melagingą informaciją apie kvalifikaciją bei jį pašalinti iš pirkimo bei įrašyti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidžia ne tik ieškovės interesus, bet ir viešąjį interesą.

14.3.       Šioje byloje pirmenybė turi būti suteikta viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, kadangi nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokių išskirtinių situacijų, dėl kurių turėtų būti naikinamos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir atsakovė neįrodė priešingai.

14.4.       Byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovei nėra ypatingos skubos atlikti statybos darbus objekte, kuri pateisintų pirkimo objekto skubesnio įsigijimo poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Be to, pirkimo objektu niekada nebuvo tenkinamas visuomenės interesas, todėl laikinai atidėjus pirkimo procedūras visuomenė nepatirs akivaizdžios ir neištaisomos žalos bei viešasis interesas nebus pažeistas. Taip pat, priešingai nei teigia atsakovė, viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas yra operatyvus.

14.5.       Ginčo pirkimo objektas nėra susijęs su svarbiausių visuomenės gėrių – asmenų sveikatos, gyvybės ar visuomenės saugumo poreikių tenkinimu, pateisinančių ypatingą skubą sudaryti pirkimo sutartį ir ją skubiai vykdyti.

14.6.       Šiuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, teismo sprendimas nebegalėtų būti įvykdytas, kadangi grąžinti ieškovę į iki pažeidimo buvusią padėtį būtų jau nebeįmanoma, nes sudarius pirkimo sutartį pirkimas pasibaigtų ir neteisėtai sudaryta pirkimo sutartis būtų vykdoma. Tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, o ieškinį atmetus, įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovė ir trečiasis asmuo galėtų pasirašyti pirkimo sutartį. Įvertinus trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus bei atsižvelgiant į pačios atsakovės elgesį (kuris rodo, kad nėra poreikio nedelsiant atlikti perkamus darbus), akivaizdu, jog atsakovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nepatirtų papildomų neigiamų pasekmių.

14.7.       Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie tariamą kainų pabrangimą, ekonominę žalą ir pan.

15.       Trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Priešingai nei nusprendė teismas, šiuo atveju neegzistuoja nė viena iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau egzistuoja sąlygos, dėl kurių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas.

15.2.       Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovė pareikšdama ieškinį piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir taip siekia nesąžiningai konkuruoti su trečiuoju asmeniu, o ne pažeistų teisių gynybos.

15.3.       Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neva egzistuoja grėsmė, jog ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo atveju pasunkėtų jo vykdymas. Ieškovės siekis byloje yra išimtinai ekonominis. Net ieškinio reikalavimų patenkinimas negalėtų pakeisti pirkimo rezultatų. Kita vertus, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir hipotetiškai vėliau teismams pripažinus, kad ieškovė galėjo pretenduoti į pirkimo sutarties vykdymo pelną, ji savo ekonominį siekį galėtų įgyvendinti reikalaudama žalos atlyginimo iš atsakovės.

15.4.       Priešingai nei nurodė teismas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra akivaizdžiai pažeidžiamas viešasis interesas. Kaip nurodoma atsakovės atskirajame skunde, pirkimu perkama koncertų salė (jos statybos darbai), kuri yra būtina tiek miesto gyventojams, tiek svečiams. Vėluojant įgyvendinti projektą, gyventojai ir kultūros bendruomenė liktų be modernios erdvės koncertams, kultūriniams renginiams, edukacinėms veikloms. Taigi šio projekto įgyvendinimas yra neabejotinai svarbus, siekiant ginti viešąjį interesą ir tai kur kas svarbiau už komercinį ieškovės siekį uždirbti pelną.

15.5.       Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šiuo atveju neatitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principų. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lemia, kad tol, kol yra nagrinėjama byla, trečiasis asmuo negali pradėti vykdyti pirkimo sutarties bei įsigyti (bent jau užsakyti) reikalingų medžiagų (įrangos) dabartinėmis kainomis. Vien tai patvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės sukelia itin reikšmingą žalą tiek trečiajam asmeniui, tiek atsakovei. Tai gali lemti, kad trečiasis asmuo tiesiog nebepartęs pirkime pateikto pasiūlymo galiojimo.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

17.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

18.       Vadovaujantis CPK 4237 straipsnio 1 dalimi, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

19.       Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimu, išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 32, 38 ir 39 punktai).

20.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškinys yra preliminariai pagrįstas; 2) egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirkimo objektą bei pirkimo objekto įsigijimo organizavimo eigą, nenustatė aplinkybių dėl akivaizdžios ir neištaisomos žalos svarbiausiems visuomenės interesams bei neatidėliotinos skubos įsigyti ginčo pirkimo objektą, todėl prioritetą suteikė viešajam interesui, susijusiam su pirkimo procedūrų teisėtumu.

21.       Apeliantės manymu, ieškinio preliminarų nepagrįstumą patvirtina tai, kad: 1) ieškinys yra grindžiamas tik prielaidomis ir spėjimais, nepateikiant iš esmės jokių ieškinio pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų bei įrodymus prašant išreikalauti iš kitų byloje dalyvaujančių asmenų; 2) ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

23.       Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

24.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje aiškiai įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo jam keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra ir pagrindo išvadai, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Aplinkybė, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose pareiškė teismui prašymą iš trečiojo asmens išreikalauti, jos manymu, bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus įrodymus, kurio teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi netenkino, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra prima facie nepagrįstas, taip pat nesudaro pagrindo pareikšto prašymo ar paties ieškinio pareiškimą vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

25.       Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendžia, jog nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada apie preliminarų ieškinio pagrįstumą pripažįstama pagrįsta.

Dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės

26.       Kaip minėta, nustačius, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir antra būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.

27.       Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu ieškovės reikalavimai teismo būtų pripažinti pagrįstais, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, kadangi, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pirkimo sutartis būtų sudaryta su galimai neteisėtu pirkimo laimėtoju – trečiuoju asmeniu, o šiam pradėjus vykdyti sutartį, ieškovės reikalavimų tenkinimo atveju, atsižvelgus į pirkimo objektą – statybos darbai ir su jais susijusios paslaugos – šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį taptų neįmanomas ar itin apsunkintas, nes dalis darbų gali būti jau įvykdyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pirkimo objektas – koncertų centro pastato statybos darbai – nėra susijęs su svarbiausių visuomenės gėrių (asmens sveikatos, gyvybės ar visuomenės saugumo) poreikio tenkinimu. Visuomenės kultūriniai poreikiai, nors yra visuomenės teisėtų interesų dalis, tačiau šis interesas nedaro ginčo pirkimo objekto svarbesniu už visuomenės interesą sąžiningu tiekėjų varžymusi. Taip pat bylos duomenys rodo, kad šiuo atveju neegzistuoja neatidėliotina skuba įsigyti ginčo pirkimo objektą.

28.       Apeliantė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko. Jos vertinimu, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės interesai ir galimybės apginti savo teises niekaip nenukentėtų, kadangi ieškovė, jei patirtų nuostolių, juos galėtų išsireikalauti iš atsakovės, kuri yra finansiškai pajėgi institucija.

29.       Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent ieškovei, kaip civilinį procesą inicijavusiai proceso šaliai, suteikiama teisė pasirinkti jai priimtiniausią pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 31 punktas). Atsakovės procesiniu teisiniu statusu dalyvaujanti bylos šalis taip pat neturi pasirinkimo teisės nuspręsti, kokiu pažeistų teisių gynimo būdu ieškovė turėtų ginti savo teises ir reikalauti taikyti tokį pažeistų teisių gynimo būdą byloje, kuris parankesnis atsakovei.

30.       Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje pareiškė reikalavimus: pripažinti neteisėtu ir panaikinti apeliantės sprendimą dėl eilės ir laimėtojo nustatymo, kuriuo pirkimo laimėtoju nustatytas trečiojo asmens pasiūlymas, bei įpareigoti apeliantę atmesti trečiojo asmens pasiūlymą bei įtraukti trečiąjį asmenį į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Atitinkamai ieškovė prašė taikyti būtent tokias laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti apeliantę nesudaryti pirkimo sutarties iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, o jeigu pirkimo sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, kurios skirtos užtikrinti ieškovės pareikštų reikalavimų įgyvendinimą. Alternatyvaus teisių gynimo būdo (pvz. priteisti žalos atlyginimą) ieškovė ieškinyje nenurodė.

31.       Atsižvelgiant į tai, kad ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus ir nei teismas (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), nei atsakovas neturi teisės jų pakeisti, apeliantės argumentai, jog nustačius ieškinyje nurodytus pirkimo pažeidimus ieškovė galėtų prašyti kito, ieškinyje nenurodyto, teisių gynimo būdo (pvz. reikalauti atlyginti žalą), nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir nepaneigia pirmosios instancijos išvados, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

32.       Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė siekia, jog panaikinus apeliantės sprendimą, iš naujo būtų atliktas trečiojo asmens pirkime pateikto pasiūlymo vertinimas ir jis būtų pašalintas iš pirkimo procedūrų, o ieškovė būtų pripažinta pirkimo laimėtoja. Būtent ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų išlaikyta status quo (esamos padėties) situacija pirkime, sudarytų sąlygas įgyvendinti ieškinio reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikius ir apeliantei sudarius pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu bei pradėjus ją vykdyti, galimybė ieškovei tapti pirkimo laimėtoja būtų paneigta, taigi byloje nepavyktų apginti ieškovės galimai pažeistų teisių būtent ieškinyje nurodytu būdu. Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tai galėtų lemti ieškovės patirtos žalos atlyginimo klausimą bei sukeltų neigiamas pasekmes ne tik ieškovei, bet ir pačiai apeliantei, o tai prieštarautų racionaliam viešųjų finansų naudojimo principui. Nurodytos aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nepritaikius byloje ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų arba taptų neįmanomas. 

33.       Pasak apeliantės, pirkimo objektas yra susijęs su visuomenei reikšminga kultūros infrastruktūra ir kultūros paslaugų prieinamumu, todėl, akivaizdu, kad egzistuoja viešasis interesas pirkimo objektą ne tik įsigyti, tačiau įsigyti kuo greičiau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis apeliantės argumentas taip pat stokoja pagrįstumo.

34.       Teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose pasisakyta, kad viešųjų pirkimų bylose egzistuoja viešasis interesas. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

35.       Apeliantė nepagrindė aplinkybių, kad visuomenės intereso dėl pirkimo objekto įsigijimo nepatenkinimas ir anksčiau buvo laikomas kaip sukeliantis realią žalą visuomenei (CPK 178 straipsnis).

36.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo pirkimu apeliantė siekia įsigyti kultūros paskirties pastato su požemine stovėjimo aikštele Kaune statybos darbus, t. y. pirkimu siekiama sukurti naują kultūros paskirties objektą, kuris iki šiol neegzistavo. Byloje nėra duomenų, kad iki bus atlikti ginčo pirkimu įsigyjami darbai Kauno mieste negali būti organizuojami kultūros renginiai ir tokiu būdu nėra tenkinami visuomenės kultūriniai poreikiai ir tai sukelia realią žalą visuomenei. Taigi pirkimo objektas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra susijęs su konstitucinių gėrių (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.) apsauga, o apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, skubiai neįsigijus aptartų darbų, kiltų grėsmė valstybės saugumui, žmonių sveikatai ar būtų padaryta kitokios akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga. Tai suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad šiuo atveju pirkimo objektas – koncertų centro statybos darbai – nėra susijęs su svarbiausių konstitucinių vertybių apauga ir šio visuomenės poreikio patenkinimas nereikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją.

37.       Vien apeliantės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie visuomenės kultūrinių poreikių neužtikrinimą pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tokių teiginių apeliantei nepagrindus, pripažintini neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas (CPK 4237 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas šiais aplinkybes nustatė ir įvertino tinkamai, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nepagrindė tikėtinos reikšmingos žalos visuomenei fakto pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones.

38.       Apeliantė nurodė ir tai, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai užvilkins pirkimo procedūrų užbaigimą bei atitinkamai pirkimo objekto įsigijimą ir gali lemti tai, jog dėl kylančių statybos darbų kainų tiekėjai gali nepratęsti savo pasiūlymų galiojimo. Todėl pirkimo objekto įsigijimą atidėjus dėl brangstančios statybos tiek tiekėjai, tiek ir apeliantė turėtų patirti papildomų išlaidų. Pasak apeliantės, dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių yra objektyvi ir reali pirkimo pasibaigimo bei neracionalaus viešųjų lėšų panaudojimo grėsmė.

39.       Pirmiausia, šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtinti sutrumpinti bylų, kilusių iš viešųjų pirkimų, išnagrinėjimo terminai, dėl to byloje kilęs ginčas turėtų būti išnagrinėtas per sąlyginai neilgą laiko tarpą (CPK 4236 straipsnio 1 dalis, 4238 straipsnio 4 dalis, 4239 straipsnio 1–3 dalys). 

40.       Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepaneigė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, susijusių su ginčo pirkimo organizavimu, kad objekto architektūrinės idėjos konkursas vykdytas 2017 m., projektavimo darbų sutartis pasirašyta 2020 m., techninis projektas parengtas 2023 m. ir tik 2024 m. paskelbtas pirmas pirkimas dėl objekto įsigijimo, kurį nutraukus 2024 m. lapkričio 8 d., antras pirkimas paskelbtas tik 2025 m. kovo 28 d. Įvertinus tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios aplinkybės paneigia ypatingą skubą siekiant įsigyti pirkimo objektą. Jokių kitų aplinkybių, pagrindžiančių poreikį skubiai įsigyti pirkimo objektą, pvz., kad neįsigijus pirkimo objekto apeliantės suplanuotu terminu, ji praras galimybę finansuoti pirkimo objektą, apeliantė nenurodė ir įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

41.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tai, jog užsitęsus pirkimo procedūroms dėl kylančių statybos rangos kainų, dalis tiekėjų gali nepratęsti savo pasiūlymų galiojimo pirkime, taip pat savaime neužkerta kelio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė, kaip atidi ir rūpestinga perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objektą, jo svarbą bei vertę, prieš pradėdama pirkimo procedūras turėjo ir galėjo įvertinti aplinkybes, jog kilus ginčui pirkimo procedūros gali užsitęsti. Be to, jau minėta, kad pačios apeliantės veiksmai vykdant pirkimo objekto įsigijimo procedūras nerodo siekio kuo greičiau įvykdyti pirkimą. Atitinkamai nuo apeliantės valios priklausančios aplinkybės dėl pirkimo procedūrų inicijavimo terminų negali būti priežastimi nestabdyti pirkimo procedūrų, esant tam teisiniam pagrindui. Apeliantė turėjo ir galėjo įvertinti, kad kilus ginčui dėl jos inicijuoto pirkimo, gali padidėti pirkimo objekto įsigijimo kaina.

42.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje pirkimo stadijoje atitinka šalių interesų pusiausvyrą, kadangi ieškovei užtikrinama ieškinio reikalavimų įgyvendinimo galimybė, o ginčą išsprendus apeliantė turės galimybę grąžinti pirkimą į stadiją, kurioje jis buvo sustabdytas. Tokiu būdu bus užkirstas ir kelias ateityje galintiems kilti teisiniams ginčams dėl apeliantės veiksmų, atliktų po skundžiamo sprendimo priėmimo, teisėtumo.

43.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. 

 

 

Teisėja                        Rasa Gudžiūnienė