Civilinė byla Nr. 2A-2964-467/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35549-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.3.1.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – J. D..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovė K. J. 2014 m. spalio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. J. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo. Nurodė, kad ji (ieškovė) yra gimusi 1996 m. kovo 28 d., jos tėvai yra atsakovas M. J. ir trečiasis asmuo J. D.. Ieškovė kartu su motina nuo 1999 metų gyvena JAV, šiuo metu studijuoja aukštojoje mokykloje - (duomenys neskelbtini). Visos studijos metams ieškovei kainuotų 47 600 JAV dolerių be būsto išlaidų, tačiau, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) ir valstybės suteiktas nuolaidas, ji realiai už studijas turės sumokėti 18 455 JAV dolerių per metus. Ši suma susideda iš jos gaunamos paskolos – 6 500 JAV dolerių ir motinos gaunamos valstybinės paskolos arba motinos savanoriškos paramos – 11 955 JAV dolerių. Iš viso per keturis metus K. J. turės sumokėti už studijas 73 820 JAV dolerių be privalomų knygų (maždaug 1 600 JAV dolerių metams), kelionės išlaidų (maždaug 600 JAV dolerių metams). Studijuodama ieškovė turi tenkinti elementarius kasdienius pragyvenimo poreikius: maistui ir kitoms kasdieninėms prekėms ir paslaugoms išleidžia maždaug 6 000 JAV dolerių per metus arba 500 JAV dolerių per mėnesį. Iš viso K. J. išlaidos, susijusios su studijomis ir minimaliu pragyvenimu, sudaro 26 555 JAV dolerius per metus arba 2 212 JAV dolerių per mėnesį. Ieškovė pajamų neturi, nes nedirba, mokosi dieniniame studijų skyriuje ir siekia pirmojo aukštojo išsilavinimo. Ieškovės motina turi mokamą paskolą įmonei American Financial resources, inc. kurios likutis 193 593,10 JAV dolerių, bei kitų būtinųjų išlaidų, todėl neturi galimybės viena teikti paramos. Kadangi būtiną paramą pilnamečiam vaikui turi teikti abu tėvai, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo M. J. išlaikymą (paramą) jai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 3 007 Lt (atitinkamai 871 EUR arba 1 106 JAV dolerius) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos studijų pabaigos (duomenys neskelbtini) ar kitoje aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kol jai sukaks 24 metai.

Atsakovas M. J. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė nepateikė aiškių, neginčijamų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jai būtina atsakovo materialinė parama, kiek išlaidų mokslui ir pragyvenimui ieškovė turės studijuodama aukštojoje mokykloje, kokia dalis, su mokymusi sietinų išlaidų, bus subsidijuojama valstybės, suteikiant finansinę paramą, kiek ir kokio dydžio paskolų ieškovė gaus (gali pretenduoti gauti), kurių lėšos taip pat būtų naudojamos su mokymosi procesu sietinoms bei kitoms būtinoms išlaidoms padengti. Atsakovas su sutuoktine L. J. augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus - S. J. ir R. J., gimusius 2000 m. spalio 26 d., kurie turi specialių poreikių. Tenkinant abiejų atsakovo nepilnamečių vaikų specialius ir būtinus poreikius, atsakovas per mėnesį skiria virš 3 000 Lt. Be to atsakovas turi neįvykdytų prievolių kreditoriams, taip pat turi finansinį įsipareigojimą ir pagal sudarytą lizingo sutartį, išlaiko būstą, materialiai remia savo vyresnio amžiaus tėvus ir kt., todėl ieškovės prašoma priteisti 3 007 Lt suma per mėnesį yra pernelyg didelė. Tokios prievolės atsakovui priskyrimas reikštų esminį jo teisių ir teisėtų interesų suvaržymą.

Trečiasis asmuo J. D. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad aukštasis išsilavinimas JAV yra labai brangus, todėl vienai padengti dukros K. J. mokslų ir jos užklasinės veiklos išlaidų, ji nepajėgi, kadangi pati turi labai didelių įsipareigojimų.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo M. J. pilnametei dukrai K. J. nuo ieškinio padavimo dienos - 2014 m. spalio 17 d. iki kol ji mokysis dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau negu jai sueis 24 metai, 200 EUR išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad ieškovei mokymosi laikotarpiu materialinė parama yra reikalinga mokslui, pragyvenimo išlaidoms, nes ji pažangiai studijuoja (duomenys neskelbtini) pirmame kurse. Ieškovė už studijas realiai turi sumokėti 18 455 JAV dolerių per metus (paskola 6 500 JAV dolerių ir 11 955 JAV dolerių motinos savanoriška parama). Ieškovei dar reikalingos tam tikros sumos pragyvenimui - (maistui, kitoms kasdienėms prekėms – 6000 JAV dolerių per metus, privalomoms knygoms 1 600 JAV dolerių per metus, kelionės išlaidoms 600 JAV dolerių per metus). Ieškovė niekur nedirba, pajamų neturi, nėra duomenų apie jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, registruotas transporto priemones. Ieškovei tapus pilnamete, ją finansiškai remia tik motina. Įvertinęs ieškovės užsiėmimų tvarkaraštį, teismas sprendė, jog ji neturi galimybių dirbti ir savarankiškai pilnai save išlaikyti. Ieškovė turi specialiųjų poreikių – jai reikalingos ortodonto, okulisto paslaugos, perkami kontaktiniai lęšiai, akiniai. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas turi galimybę padėti paramos reikalingai ieškovei - savo dukrai, kadangi, įvertinus abiejų ieškovės tėvų turtinę padėtį, jų išlaikytinių skaičių, nustatyta, kad atsakovo galimybės teikti ieškovei paramą yra geresnės nei ieškovės motinos. Teismas sprendė, jog atsakovas turėtų teikti ieškovei paramą po 200 EUR per mėnesį.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė K. J. apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti ieškovei iš atsakovo 800 EUR sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. ir nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki kol ji mokysis dieniniame skyriuje aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau iki jai sueis 24 metai. Jei apeliacinis skundas nebus visiškai patenkintas, prašo sumažinti iš ieškovės priteistas išlaidas atsakovo advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog teismas, pripažinęs, kad ieškovei reikalinga parama, kurią turi pareigą teikti abu tėvai, nepagrįstai iš atsakovo priteisė tik 200 EUR periodinėmis išmokomis. Teismas neįvertino realių ieškovės patiriamų išlaidų, taip pat fakto, jog nuo pat gimimo atsakovas nepalaikė jokių ryšių su ieškove, nesiekė su ja bendrauti, dėl ko ji jautėsi labai atstumta. Teismas nevertino atsakovo sutuoktinės gaunamų pajamų, kas reiškia, jog jis nesiaiškino visų jo šeimos pajamų bei galimybės teikti pilnametei dukrai didesnį išlaikymą. Taip pat teismas turėjo pareigą išeiti už ieškinio ribų ir priteisti ieškovei iš atsakovo paramos įsiskolinimą, nors ji tokio reikalavimo ir nebuvo pareiškusi. Ieškovė pažymi, jog mokosi labai pažangiai, todėl neturi laiko, kurį galėtų skirti darbui. Teismas nepaneigė ieškovės nurodytų lėšų, kurios jai reikalingos pragyvenimui bei studijoms, taip pat išsiaiškino atsakovo bei trečiojo asmens gaunamus darbo užmokesčius, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovo tik 200 EUR dydžio išlaikymą, kitą didžiąją ieškovės išlaikymo naštą palikdamas jos motinai. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas siekia tik ¼ skiriamų pajamų kiekvienam iš jo nepilnamečių vaikų. Ieškovė neturi pajamų, iš kurių galėtų sumokėti priteistas atsakovo išlaidas už advokato pagalbą, todėl jos turėtų būti sumažintos.

Atsakovas M. J. su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo ir ieškovės tarpusavio santykiai, apelianto vertinimu, niekaip neįtakoja priteistino išlaikymo dydžio. Ieškovė neprašė teismo išreikalauti iš atsakovo jo sutuoktinės gaunamas pajamas, todėl argumentas, jog teismas jų nesiaiškino, atmestinas. Negana to, ieškovės motina taip pat turi sutuoktinį, kurio pajamos bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo atskleistos. Dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovas pažymi, kad ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu galėjo tikslinti savo ieškinį, tačiau to nedarė. Ieškovė nepagrįstai jos pačios bei motinos gaunamas paskolas vertino ne kaip pajamas, bet kaip išlaidas, kurias turi apmokėti jos tėvai. Ieškovė nepagrindė jos nurodytų sumų pragyvenimui, maistui bei kitoms išlaidoms, todėl teismas pagrįstai jai priteisė 200 EUR sumą. Tuo tarpu ieškovės apeliaciniame skunde formuojamas reikalavimas yra kitoks nei ieškinyje, todėl vien dėl šios aplinkybės turėtų būti atmestas.

Trečiasis asmuo J. D. su apeliaciniu skundu sutinka ir atsiliepime prašo jį patenkinti. Nurodo, jog teismo sprendimu priteista išlaikymo ieškovei suma yra neproporcinga, nepagrįstai perkelianti jai visą naštą išlaikyti dukrą.

3. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė ieškovės pateiktą elektroninį laišką, kurį 2015-04-23 atsakovas parašė ieškovei.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės K. J. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai iš dalies sudaro pagrindą skundžiamam teismo sprendimui pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.1921 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios teisės normos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Teismų praktikoje išskirtinos tokios išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Taigi tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė, t.y., sprendžiant paramos (išlaikymo) priteisimo klausimą, reikia atsižvelgti į tai, ar vaikas atitinka nurodytus kriterijus. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiui vaikui, turi būti įvertinti vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, tai pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos jai būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo, teismas įvertina ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Pirmosios instancijos teismas, tirdamas nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog ieškovė šiuo metu pažangiai mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, nedirba, pastovaus pragyvenimo šaltinio ir nekilnojamojo turto neturi. Mokslai dieniniame universiteto skyriuje reikalauja daug laiko, kurio ieškovė negali skirti darbui. Tuo tarpu atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis nuo 2014 m. gegužės mėn. sudaro ne mažiau kaip 15 586 Lt (4 514 EUR) neatskaičius mokesčių. Atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Vilniuje esantis gyvenamasis namas, baigtas statyti 2002 m., automobilis Chevrolet Corvette, 2008 m. gamybos. Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, kurie turi specialiųjų poreikių, atsakovas taip pat patiria išlaidų, išlaikydamas šeimos būstą. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas gali teikti ieškovei paramą po 200 EUR per mėnesį. Apeliaciniame skunde ieškovė skundžia priteisto išlaikymo dydį, argumentuodama tuo, jog atsakovas pagal pateiktus įrodymus gali ir privalo teikti jos prašomo dydžio paramą, t.y. 800 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi teismo priteisto dydžio parama neatitinka nei ieškovės poreikių, nei atsakovo galimybių. Be to teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas praktiškai nuo dukros gimimo su ja nebendravo, dėl ko ieškovė jautėsi atstumta. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais, kad teismo priteistos paramos dydis neatitinka faktinių aplinkybių, iš dalies sutinka.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos aplinkybes, susijusias su išlaikymo priteisimo pilnamečiui vaikui sąlygomis, pagrįstai sprendė, kad ieškovei, sulaukusiai pilnametystės, yra reikalinga parama, kadangi ji studijuoja aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad ieškovei materialinės paramos poreikį apsprendžia tai, kad ieškovė neturi protingos galimybės pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, pilnai išnaudojo jai JAV valstybės suteiktas galimybes pasiskolinti 5 700 EUR studijų kainai apmokėti, nedirba, nes šią galimybę riboja siekis gerai mokytis, bei dieninė studijų forma - paskaitų lankymas, ruošimasis joms, atsiskaitymai ir pan., neturi jokio nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Teisėjų kolegija teismo išvadoms, jog ieškovei konkrečiu atveju yra reikalinga materialinė tėvų parama, pritaria ir pripažįsta jas pagrįstomis, tačiau nevisiškai sutinka su kita teismo išvada - jog atsakovas gali teikti tik 200 EUR dydžio paramą.

Aptariant kitą būtinąją sąlygą paramos priteisimui - atsakovo galimybę jį teikti, teisėjų kolegija atsižvelgia į pilnamečių vaikų išlaikymo teisinio reglamentavimo pokyčius (CK 3.1921 str.) bei į minėtos teisės normos taikymą teismų praktikoje. Teismų praktikoje paminėti ir kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; paramos priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų įrodymų analizavo tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens (ieškovo motinos) turtinę padėtį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovės motina J. D. dirba gydytojui (duomenys neskelbtini) priklausančiame (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis sudaro nepilnai 3 000 JAV dolerių per mėnesį atskaičiavus mokesčius, turi įsigijusi būstą, taip pat turi ir kreditinių įsipareigojimų - kas mėnesį moka apie 1 757 JAV dolerių paskolą, turi kitų finansinių įsipareigojimų, kurių bendra suma viršija 12 500 JAV dolerių ir kuriems dengti trečiasis asmuo per mėnesį sumoka mažiausiai 253 JAV dolerius. Ieškovės motina turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų M. M.. Atsakovas M. J. dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis nuo 2014 m. gegužės mėn. sudaro ne mažiau kaip 15 586 Lt (4 514 EUR) neatskaičius mokesčių. Atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Vilniuje esantis gyvenamasis namas, baigtas statyti 2002 m., automobilis Chevrolet Corvette, 2008 m. gamybos. Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, kurie turi specialiųjų poreikių ir jų išlaikymui atsakovas (jo paties teigimu) per mėnesį išleidžia apie 2 765 Lt. Atsakovo sutuoktinė L. J. automobilio pirkimui yra sudariusi lizingo sutartį, pagal kurią iki 2016 m. balandžio mėn. turi mokėti po 373,98 EUR per mėnesį, atsakovas yra šio sandorio įvykdymo laiduotojas. Atsakovas taip pat patiria išlaidų išlaikydamas šeimos būstą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas pateikė įrodymus, kad jis turi atitinkamų išlaidų (nepilnamečių vaikų išlaikymas, lizingo sandorio laidavimas, būsto išlaikymas ir pan.), tačiau neginčijamai turi ir ilgalaikių, nuolatinių, pastovių bei pakankamų, ką sprendime akcentavo pirmosios instancijos teismas, pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių, dėl ko turi galimybę teikti pilnametei dukrai reikalingą paramą.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju svarbią reikšmę turi ir tai, jog pats atsakovas pripažįsta, kad kitų dviejų savo vaikų, šiuo metu nepilnamečių, kurie turi specialiųjų poreikių, išlaikymui atsakovas (jo paties teigimu) per mėnesį išleidžia iki 3 000 Lt (apie 868 EUR). Tai liudija, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, be to jis turi nekilnojamojo turto. Taigi nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog atsakovas yra pajėgus teikti materialinę paramą savo besimokančiai pilnametei dukrai (ieškovei), ko iš esmės atsiliepime į apeliacinį skundą neneigia ir pats atsakovas. Kitas klausimas, kokio dydžio paramą.

Ieškovė (apeliantė) teigia, kad jos minimalių poreikių tenkinimui per mėnesį reikėtų apie 800 EUR paramos iš atsakovo, kadangi nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametę dukrą perkelti išimtinai vien motinai. Teisėjų kolegija su tuo sutinka, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiga išlaikyti savo vaikus tenka abiems tėvams, taip pat į aukščiau aptartas aplinkybes dėl atsakovo gaunamų pajamų, turimą turtą, išlaikytinių skaičių, prievoles ir pan., konstatuoja, jog atsakovas nėra pajėgus teikti paramą ieškovei tokio dydžio, kaip ieškovė pageidauja ir jai reikia. Įvertinusi visus į bylą pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes (tokias, kaip tai, jog atsakovas dar išlaiko ir nepilnamečius vaikus), bei siekiant nepabloginti atsakovo turtinės padėties, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti ieškovei paramą po 400 EUR per mėnesį. Nepriteisus iš atsakovo tokio dydžio paramos ieškovei, nepagrįstai ieškovės motinai būtų perkelta našta vienai prisidėti prie visų išlaidų, reikalingų ieškovei, siekiant aukštojo išsilavinimo. Konstatuota 400 EUR dydžio paramos suma nėra didelė, tačiau būtina ieškovės poreikiams tenkinti, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros bei ieškovės poreikių ir atsakovo galimybių proporcingumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko neteisingai pritaikė ir CK 3.1921 straipsnio nuostatas dėl paramos priteisimo pilnamečiui nevyresniam kaip 24 metų vaikui, studijuojančiam aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir padidina iki 400 EUR ieškovei iš atsakovo priteistą 200 EUR dydžio materialinę paramą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - 2014 m. spalio 17 d. (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo šeimos gaunamas pajamas, kadangi nenustatė ir nevertino atsakovo sutuoktinės gaunamų pajamų. Tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, civilinės bylos nagrinėjimas tęsėsi pakankamai ilgą laiką, ieškovę atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas, bet nei ieškovė, nei jos atstovas prašymų dėl atsakovo sutuoktinės pajamų dydžio nustatymo nereiškė, įrodymų neteikė ir teismo išreikalauti juos neprašė. Kai kuriuos įrodymus apie šeimos pajamas ir išlaidas pateikė pats atsakovas – apie savo darbo užmokestį, prievoles lizingo įmonei, nepilnamečius išlaikytinius ir pan. Tuo tarpu byloje taip pat nebuvo įrodinėjama ieškovės motinos – trečiojo asmens J. D. sutuoktinio gaunamos pajamos ar turimas turtas. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abi šalys neteikė duomenų apie paramą galimai turinčių teikti asmenų sutuoktinių gaunamas pajamas ir turtą, vadovaudamasi proceso lygiateisiškumo (CPK 17 str.) ir rungimosi (CPK 12 str.) principais, daro išvadą, kad nurodytu atveju proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą civiliniame procese, nėra pažeistos (CPK 178, 185 str.).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus, kuriais ji prašomos priteisti paramos dydį sieja su šalių (dukters ir tėvo) tarpusavio santykiais, nes šios aplinkybės paramos dydžio neįtakoja ir negali įtakoti, kadangi CK 3.1921 straipsnis tėvų pareigą išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus sieja ne su jų tarpusavio santykių aplinkybėmis, o su vaikų amžiaus (ne vyresnius negu 24 metų) ir jų mokymosi (besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose) faktais. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas ir ieškovės pateiktas elektroninis laiškas, kurį 2015-04-23 atsakovas parašė ieškovei po civilinės bylos iškėlimo, ir teisėjų kolegija jo nevertina bei plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriuose kalbama apie šalių tarpusavio santykius.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovės teisę į paramą tokiu būdu, kad savo iniciatyva neišėjo už pareikšto ieškinio ribų ir nepriteisė ieškovei išlaikymo (paramos) įsiskolinimo už ankstesnius laikotarpius, t.y. nuo 2014-04-01 iki 2014-05-31 (kai ieškovė tapo pilnamete ir dar mokėsi paskutinėje gimnazijos klasėje) ir nuo 2014-09-01 (kai pradėjo studijuoti universitete) iki kreipimosi į teismą dienos (2014-10-17). Bylos duomenys tvirtina ir to neneigia pati apeliantė, kad pareikštu ieškiniu ji prašė priteisti iš atsakovo paramą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, be to nei parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, nei teismo posėdyje ieškinio reikalavimų netikslino, jų nepapildė, nors ir buvo atstovaujama byloje advokato. Apskritai, kaip matyti iš posėdžių garso įrašų pirmosios instancijos teisme, apie tai, kad ieškovei buvo reikalinga atsakovo materialinė parama ir nurodytais laikotarpiais, nebuvo kalbama ir įrodinėjama, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės negali būti nagrinėjamos ir apeliacine tvarka, nes CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.

Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį teismas šeimos bylose gali viršyti pareikšto ieškinio reikalavimus, kai tai tiesiogiai susiję su ieškinio pagrindą sudarančiomis ir teismo posėdyje paaiškėjusiomis aplinkybėmis, arba priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Nagrinėjamu atveju nei ieškovė, nei jos atstovas nenurodė jokių aplinkybių, kurias įvertinęs pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs savo iniciatyva nuspręsti ir dėl kitų galimų reikalavimų, kurių pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu teismui neteikė ir neprašė nagrinėti. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo paramą, rėmėsi tuo, kad ji yra aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentė ir savo poreikius skaičiavo už pagrindą imdama vieneriems studijų metams reikalingas išlaidas (mokestį už mokslą, vadovėlius, apgyvendinimą ir kt.), ką pirmosios instancijos teismas ir įvertino, konstatuodamas paramos ieškovei būtinybę. Kadangi konkrečiu atveju ieškovė su apeliaciniame skunde minimais laikotarpiais sietinų aplinkybių ne tik nenurodė, bet ir nepagrindė jokiais įrodymais, tai pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinės galimybės ir/ar būtinybės svarstyti klausimą dėl CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

Pakeitus apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl paramos priteisimo – po 871 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, todėl, patenkinus ieškinį iš dalies ir priteisus po 400 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pripažintina, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t.y. po 50 procentų (CPK 93 str. 2 d.).

Pagal bylos duomenis ieškovė patyrė 1000 Lt (289,62 EUR) vertimo išlaidų, 2,90 EUR už gyventojų registro pažymą ir 1000 Lt (289,62 EUR) atstovavimo išlaidų, iš viso – 582,14 EUR. Atsakovas patyrė 1 150 EUR atstovavimo išlaidų. Ieškinį patenkinus 50 procentų, iš atsakovo ieškovei priteistina 291,07 EUR, atsakovui iš ieškovės – 575 EUR. Atlikus įskaitymą, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, atsakovui iš ieškovės priteisiama 283,93 EUR išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo priteisiama 144 EUR (400 EUR x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Iš dalies (50 procentų) patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovui priteistina 400 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, o iš atsakovo priteistina 72 EUR (proporcingai patenkintam apeliaciniam skundui) žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio mokėjimo, paduodant apeliacinį skundą, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 4 d., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 216 EUR žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų atsakovui sumažinimo, kadangi atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, yra ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto dydžio.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti – priteistą iš M. J. pilnametei dukrai K. J. 200 EUR išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis padidinti iki 400 (keturių šimtų) EUR periodinių išmokų kas mėnesį.

Priteistą iš M. J. į valstybės biudžetą 72 EUR žyminio mokesčio sumą padidinti iki 216 (dviejų šimtų šešiolikos) EUR.

Priteistą iš K. J. 885,50 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti M. J. naudai sumažinti iki 283,93 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 93 euro centų).

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje iš M. J. priteista 134 EUR bylinėjimosi išlaidų K. J. naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. J. 400 (keturis šimtus) EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti M. J. naudai.

Teisėjai                                                                      Henrichas Jaglinskis

                                                                      Asta Radzevičienė

Alma Urbanavičienė