Administracinė byla Nr. eAS-373-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01199-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 49 

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

        Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Tigesta“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. V4-72 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Tigesta“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir neskirti UAB „Tigesta“ nuobaudos.

        2019 m. balandžio 4 d. pareiškėjas UAB ,,Tigesta“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kuriuo prašė įpareigoti Tarnybą netaikyti Įsakymu pritaikytos nuobaudos – įspėjimo, kol nebus išnagrinėta administracinė byla.

        Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba 2019 m. kovo 25 d. pritaikė nuobaudą pagal Įsakymą, neatsižvelgdama į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje nurodyta, jog Įsakymas yra neįsiteisėjęs ir apskųstas teismui, todėl negali būti vykdomas. Pareiškėjas pažymėjo, jog nuo 2019 m. kovo 25 d., kai yra taikoma nuobauda, jis patiria žalą, nes negauna pajamų. Pareiškėjui pritaikius nuobaudą ir sumažinus leistiną administruoti sąlyginių įmonių skaičių (toliau – ir LASĮS) viena sąlygine įmone, pareiškėjo dalyvavimas bankroto administratorių atrankose dėl įmonių tampa beprasmis, nes dėl sumažinto reitingo (LASĮS) pareiškėjas tapo nekonkurencingu ir negauna administruoti bankrutuojančių įmonių, o tai nulemia negautas pareiškėjo pajamas.

II.

        Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi tenkino pareiškėjo UAB ,,Tigesta“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir sustabdė Tarnybos 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V4-72 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Tigesta“ skyrimo“ galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

        Teismas sprendė, kad yra būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su pareiškėjo teisėmis, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Įsakymo galiojimą. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog sustabdžius Įsakymo galiojimą, kitiems asmenims galėtų kilti žala. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų apsaugos principų.

III.

Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog Tarnybai taikant nuobaudą, pareiškėjas taps nekonkurencingas ir negaus administruoti bankrutuojančių įmonių, neatitinka faktinės situacijos, nes nuobaudos bankroto administratoriui paskyrimo faktas nedraudžia jam dalyvauti bankroto administratorių atrankos sistemoje ir gauti administruoti naujas bankrutuojančias įmones. Dėl pareiškėjo byloje išsakyto teiginio, kad jam teks atleisti 15 bankroto administratorių, atsakovas pažymi, jog iš 16 pas pareiškėją dirbančių bankroto administratorių – 15 bankroto administratorių neadministruoja nė vienos bankroto įmonės, daro išvadą, kad visi pareiškėjo teiginiai apie galimą žalą yra paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, jo subjektyvia nuomone, o Vilniaus apygardos administraciniam teismui nėra pateikta jokių tokius svarstymus pagrindžiančių įrodymų.

Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde keliamo reikalavimo pobūdį, jo faktinį pagrindimą, skundžiamo sprendimo turinį, jo įtaką kitiems asmenims, administracinių teismų praktiką, realios grėsmės, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, nėra ir pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė, todėl teismas, priimdamas nutartį, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus argumentus bei priėmė nepagrįstą nutartį.

Pareiškėjas UAB ,,Tigesta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo UAB ,,Tigesta“ atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1.       Bankroto administratorių atrankos programos algoritmas sudarytas taip, kad bankroto administratoriaus, gavusio nuobaudas, galimybės gauti administruoti įmones (būti atrinktam programos) sumažėja iki minimumo, t. y. tokiu atveju bankroto administratorius bus atrenkamas tik tada, kai neliks administratorių su mažiau turinčių balų (kaip nurodo pareiškėjas, esamos konkurencijos atveju dažniausiai tai tik asmenys be nuobaudų).

2.       Pareiškėjas, turėdamas nuobaudą, tampa nekonkurencingu. Pareiškėjas kartu su 2019 m. balandžio 4 d. prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pridėjo ekrano fiksavimo nuotrauką iš bankroto administratorių atrankos sistemos, kurioje matyti, kad Tarnyba 2019 m. kovo 25 d. pritaikė nuobaudą. Iki nuobaudos pritaikymo pareiškėjas atitiko C grupės administratoriams keliamus reikalavimus, t. y. LASĮS reitingas buvo 80, tačiau pritaikius nuobaudą LASĮS reitingas tapo 79, t. y. jo galimybės dalyvauti C grupės administratorių atrankose tapo minimalios.

3.       Pareiškėjas turi 16 bankroto administratorių komandą, tikėdamasis dalyvauti bankroto administratorių atrankos programoje, tačiau kol programa atrinks administruoti įmones, pareiškėjas nurodytiems bankroto administratoriams moka darbo užmokestį. Teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius nuobaudos galiojimo, nebus galimybės bankroto administratoriams dar kelis mėnesius mokėti darbo užmokesčio, nes negaus administruoti bankrutuojančių įmonių ir atitinkamai neturės darbo. 

4.       Tarnyba, neatsižvelgdama į teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį, pritaikytą nuobaudą atsisakė panaikinti.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – Tarnybos 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V4-72 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Tigesta“ skyrimo“ galiojimo sustabdymas iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo UAB „Tigesta“ prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, padarė išvadą, kad yra būtina iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Įsakymo galiojimą. Reikalavimo užtikrinimo priemonė taikyta siekiant laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su pareiškėjo teisėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija), teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2975-662/2018; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvacijos galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsižvelgęs į pareiškėjo argumentus, jog pritaikius jam nuobaudą ir sumažinus LASĮS viena sąlygine įmone, pareiškėjo dalyvavimas bankroto administratorių atrankose dėl įmonių tampa beprasmis, nes dėl sumažinto reitingo (LASĮS) pareiškėjas tapo nekonkurencingas ir negauna administruoti bankrutuojančių įmonių, o tai nulemia negautas pareiškėjo pajamas.

Bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – ir Nutarimas), 23 punktas nustato, kad nuo sąlyginių įmonių skaičiaus priklauso tai, kokiai administratorių grupei atitinkamas administratorius turi būti priskiriamas, t. y. A, B arba C grupės, ir būtent nuo šios grupės priklauso bankroto administratoriui atrinktina įmonė. Nutarimo 29 punkte nurodyta, kad pagal įmonės atrankinį dydį programa administratorių didelei įmonei parenka tokiu eiliškumu: C grupės administratorius, B grupės administratorius ir A grupės administratorius. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui yra pritaikyta nuobauda – įspėjimas, leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus riba mažintina viena sąlygine įmone. 

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjo galimybės dalyvauti C grupės administratorių atrankose dėl didelių įmonių tapo minimalios, t. y. pareiškėjas tapo nekonkurencingu, akcentuoja, jog pas pareiškėją dirba 16 bankroto administratorių, kuriems turi būti mokamas darbo užmokestis, o 15 iš 16 bankroto administratorių neturi darbo, nes neadministruoja nei vienos įmonės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo byloje nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pateiktą įrodymą, nepripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartį, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nepritaikius jo nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą (nuostolius). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam nėra sudaryta galimybė administruoti įmones, o jo nurodyti bankroto administratoriai neadministruoja įmonių vien dėl to, jog pareiškėjui paskirta nuobauda.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tokios aplinkybės dėl nepaskyrimo administratoriumi, kurias nurodo pareiškėjas, per se (pats savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, o tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, pavirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, šalių interesų pusiausvyrą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5225-858/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018).

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovo atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

                                        Ramūnas Gadliauskas        

                                        Dalia Višinskienė