Civilinė byla Nr. 2-2060/2011

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 106.3(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „IUSTUS TITULUS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutarties, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „IUSTUS TITULUS“ ieškinys atsakovams G. N., V. N., A. D. G., A. G., D. K. dėl neteisėtais veiksmais sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais laikytas nepaduotu (civilinė byla Nr. 2-2510-259/2011).

          Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :             

1. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „IUSTUS TITULUS“ pareiškė ieškinį atsakovams dėl neteisėtais veiksmais sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas įvertino ieškinio sumą – 9 086,56 Lt, t. y. sumą, lygią G. N. IĮ bankroto byloje patvirtinto jo kreditorinio reikalavimo dydžiui, už ieškinį sumokėdamas 273 Lt žyminį mokestį.

Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: tiksliai nurodyti ieškinio sumą, sumokėti už ieškinį CPK 80 straipsnyje nustatyto dydžio žyminį mokestį, taip pat nurodyti savo ir kitų proceso dalyvių atsiskaitomųjų sąskaitų numerius (jeigu jie yra žinomi). Teismas išaiškino ieškovui, jog jis nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 49 straipsnio, 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 8 punkto ir 9 punkto pagrindais nėra atleistas.

Ieškovas UAB „IUSTUS TITULUS“ pareiškė patikslintą ieškinį.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovo UAB „IUSTUS TITULUS“ ieškinį laikė nepaduotu. Teismas nurodė, kad 2011 m. gegužės 30 d. gautas ieškovo UAB „IUSTUS TITULUS“ ir ieškovo bankrutavusios G. N. IĮ, atstovaujamos ieškovo UAB „IUSTUS TITULUS“, patikslintas ieškinys atsakovams G. N., V. N., A. D. G., A. G., D. K. dėl neteisėtų veiksmų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė ieškinio sumą – 45 086,56 Lt ir pažymėjo, jog žyminis mokestis nėra mokėtinas, kadangi toje dalyje reikalavimai juo neapmokestinami. Patikslintame ieškinyje taip pat nurodyta, kad yra nepagrįsta teismo išvada, jog reikalavimams pagal netiesioginį ieškinį negalima taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog ieškovas UAB „IUSTUS TITULUS“ būtų administratoriaus įgaliotas atstovauti bankrutuojančią G. N. IĮ, byloje nėra. Ieškovas UAB „IUSTUS TITULUS“ pareiškė ieškinį siekdamas apginti savo kaip bankrutuojančios G. N. IĮ kreditoriaus teises. Teismo vertinimu, ieškovas UAB „IUSTUS TITULUS“ pagal įstatymą nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl nuo ieškinio sumos privalo sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Nesutikdamas su tokiu teismo vertinimu ieškovas nepašalino visų 2011 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, todėl teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

              Ieškovo UAB „IUSTUS TITULUS“ atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškinio trūkumų esmė - nesumokėtas žyminis mokestis už dalį reikalavimų, kurie pareikšti netiesioginio ieškinio forma bankrutuojančios G. N. IĮ vardu. Nutartis priimta pažeidžiant proceso teisės normas, neteisingai aiškinant atstovavimo institutą, ginčo faktines aplinkybes. Patikslintame ieškinyje ieškovas tiesiogiai nurodė, kad netiesioginio ieškinio reikalavimai reiškiami atstovavimo pagrindu bankrutavusios įmonės vardu. Tokią teisę suteikia CK 6.68 straipsnis.
2. Teismo išvada, kad ieškovas netiesioginį reikalavimą reiškia dėl savo teisių, neatitinka ieškinyje išdėstytų aplinkybių. Netiesioginio ieškinio reikalavimai yra CK 1.83, 1.86 straipsnių pagrindu pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) tarp G. N. ir A. D. G. bei A. G. sudarytus 2008 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9563 bei 2008 m. spalio 30 d. perdavimo-priėmimo aktą dėl žemės sklypo, esančio Kalvarijos sav., Naujosios Radiškės k., ir taikyti vienašalę restituciją natūra - pripažinti G. N. nuosavybės teisę į tą žemės sklypą, t. y. grąžinti turtą buvusiam savininkui ir ieškovo skolininkui. Bankrutavusi įmonė yra individuali įmonė, todėl reikalavimas pagal ginčijamus sandorius grąžinti turtą individualios įmonės savininkui reiškia reikalavimą perduoti turtą į bankrutavusios įmonės balansą visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Ieškovo pažeistų teisių gynimui pakanka patenkinti reikalavimus, už kuriuos žyminis mokestis sumokėtas. Nėra nei faktinio, nei procesinio pagrindo išvadai, kad netiesioginio ieškinio reikalavimai reiškiami tik dėl UAB „IUSTUS TITULUS“ interesų, o ne dėl bankrutavusios G. N. IĮ interesų ir ne jos vardu. Taikytinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir netiesioginio ieškinio reikalavimai neapmokestintini žyminiu mokesčiu.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad dėl bankrutavusios įmonės taikytinos atstovavimo taisyklės, numatytos išimtinai ĮBĮ normų. ĮBĮ nėra nurodymo, kad tokios įmonės kreditorius negali naudotis savo teisių gynimui netiesioginio ieškinio institutu po bankroto bylos iškėlimo, jei tam yra sąlygos. Teismas padarė ir proceso teisės normų pažeidimų, nes konstatavęs, kad neapmokėta žyminiu mokesčiu tik dalis reikalavimų, paliko nenagrinėtu visą ieškinį. Pagal CPK 80 straipsnio prasmę apmokestinimo objektu yra ne pats ieškinys kaip procesinis dokumentas, o juo reiškiami reikalavimai. Dalis patikslinto ieškinio reikalavimų turėjo būti teismo priimti nagrinėti. Nors teismas ir pažymėjo, kad jam kelia abejonių ieškinio teiginiai dėl netiesioginių reikalavimų neapmokestinimo žyminiu mokesčiu, tačiau jis nenurodė tokio reikalavimo sumos ir žyminio mokesčio dydžio. CPK 115 straipsnis numato, kad procesinis dokumentas turi trūkumų tik tais atvejais, kad procesinis dokumentas neatitinka formalių formos ir turinio reikalavimų, o konkrečiu atveju tuos trūkumus nurodo teismas. CPK 85 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio sumą nurodo ieškovas, o jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą nustato teismas. Nustatomi procesinių dokumentų trūkumai teismo turi būti įvardijami konkrečiai, užtikrinant suprantamą jo ištaisymo būdą. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Kauno  apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartis, kuria ieškovo UAB „IUSTUS TITULUS“ ieškinys laikytas nepaduotu, yra pagrįsta ir teisėta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB „IUSTUS TITULUS“ terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: nurodyti tikslią ieškinio sumą, sumokėti už ieškinį CPK 80 straipsnyje nustatyto dydžio žyminį mokestį, taip pat nurodyti savo paties ir kitų proceso dalyvių atsiskaitomųjų sąskaitų numerius (jeigu jie yra žinomi). Teismas išaiškino ieškovui, jog jis nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra atleistas (107-108 b. l.). Ieškovas ieškinį apmokėjo 273 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (16 b. l.) už pareikštą 9 086,56 Lt dydžio turtinį reikalavimą. Teismui priėmus 2011 m. gegužės 16 d. nutartį ieškovas teikė patikslintą ieškinį (b. l. 111-121), tačiau teismas skundžiama 2011 m. birželio 1 d. nutartimi (123-124 b. l.) ieškinį laikė nepaduotu, nes ieškovas nepašalino nurodytų ieškinio trūkumų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu.

Kaip matyti iš ieškovo UAB „IUSTUS TITULUS“ ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio, reiškiami reikalavimai siejami su dviejų civilinės teisės institutų taikymu - CK 6.66 straipsnyje numatytu actio Pauliana bei CK 6.68 straipsnyje numatytu netiesioginiu ieškiniu, t. y. ieškovas reiškia iš esmės mišraus pobūdžio ieškinį. Ieškinio faktinis pagrindas grindžiamas tuo, kad G. N. IĮ bankroto administratorius nevykdo ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytos pareigos patikrinti bankrutuojančios individualios įmonės ir jos savininkų sudarytus sandorius per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat tuo, kad buvo sudaryti sandoriai, kuriais siekta nuslėpti dalį turto nuo bankrutavusios įmonės kreditorių. Ieškovas pažymėjo, kad jis turi neįvykdytą 9 086,56 Lt dydžio reikalavimą į G. N. IĮ. 

Pagal šios apeliacijos ribas spręstinas klausimas, kokio dydžio žyminį mokestį už pareikštą ieškinį (patikslintą ieškinį) turėjo mokėti ieškovas, ir ar nevykdžius teismo nustatyto įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus, kurie susiję su žyminio mokesčio mokėjimu, buvo pakankamas pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu. 

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1686/2011, nurodyta, kad CPK 83 straipsnyje išvardinti atvejai, kuomet suinteresuoti asmenys, atsižvelgiant į civilinėje byloje sprendžiamo ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vienas iš tokių atvejų yra ieškovų ir turtinius reikalavimus pareiškiančių asmenų atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bankroto ar restruktūrizavimo bylose (CPK 83 straipsnio 1 dalis 8 punktas). CPK 87 straipsnyje numatyti atvejai, kuomet suinteresuotam asmeniui, sumokėjusiam žyminį mokestį, jis yra grąžinamas. Vienas iš tokių atvejų yra žyminio mokesčio grąžinimas ieškovui ar pareiškėjui, kuomet bylos nagrinėjimas sustabdomas dėl to, kad įsiteisėjo nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į tai, jog teisminio ginčo išsprendimas kreditoriaus naudai negarantuos jam priteistų sumų (įskaitant ir patirtas bylinėjimosi išlaidas) realaus atgavimo iš bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos įmonės (atsakovo), įtvirtino galimybę eliminuoti bent jau tas kreditoriaus bylinėjimosi išlaidas, kurias jis turėtų patirti sumokėdamas žyminį mokestį. Įstatymu suteikta galimybė visiems kreditoriams (nepriklausomai nuo bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo momento) nepatirti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu. Taigi, aukščiau minėtomis teisės normomis yra įgyvendinamas vienas iš esminių bankroto bei restruktūrizavimo proceso principų – visų kreditorių lygiateisiškumas. Vadovaujantis minėtu principu, tai yra visų kreditorių lygiateisiškumu, taip pat atsižvelgus į vieną iš pagrindinių bankroto bei restruktūrizavimo proceso tikslų – patenkinti kuo didesnį kiekį kreditorių turtinių reikalavimų, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išplėtotas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintos teisės normos, numatančios bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos įmonės (įstaigos) atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, aiškinimas. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad vadovaujantis minėtomis teisės normomis nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamas ir tas bankrutuojančios įmonės kreditorius, kuris pareiškia netiesioginį ieškinį už bankrutuojančią įmonę ir jos vardu (CK 6.68 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis byloje Nr. 2-618/08, 2008 m. birželio 19 d. nutartis byloje 2-444/2008, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis byloje Nr. 2A-329/2006). Toks CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinamas išplaukia iš netiesioginio ieškinio tenkinimu sukuriamų pasekmių, tai yra materialinės naudos bankrutuojančiai ar restruktūrizuojamai įmonei gavimas bei kreditorių turtinių interesų patenkinimas didesniu mastu (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2-694/2011, pateiktus išaiškinimus).

Bankroto administratoriui reiškiant ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, siekiama apginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesus. Kaip matyti iš ieškovo UAB „IUS TITULUS“ ieškinio, jis CK 6.66 straipsnio pagrindu prašo pripažinti negaliojančiais ieškinyje išvardintus sandorius, tačiau pageidauja, kad restitucija nebūtų visais atvejais taikoma tik natūra. Ieškovas prašo palikti atsakovams A. D. G. ir A. G. ginčijamais sandoriais įgytus konkrečius daiktus bei priteisti UAB „IUSTUS TITULUS“ naudai solidariai iš atsakovų A. D. G., A. G. ir D. K. 9 085,65 Lt sumą, kuria būtų padengta bankrutavusios G. N. IĮ 9 086,56 Lt skola ieškovui. Ieškovas taip pat prašo CK 1.83, 1.86 straipsnių pagrindu pripažinti negaliojančiais tarp atsakovų G. N. ir A. D. G. bei A. G. sudarytus 2008 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9563 bei 2008 m. spalio 30 d. perdavimo-priėmimo aktą dėl žemės sklypo, esančio Kalvarijos sav., Naujosios Radiškės k., ir taikyti vienašalę restituciją natūra, pripažįstant G. N. nuosavybės teisę į tą žemės sklypą.

Ieškovas pareiškė mišraus pobūdžio ieškinį, apimantį tiek actio Pauliana, tiek netiesioginio ieškinio nuostatų taikymą, motyvuodamas šį juridinę reikšmę turintį veiksmą tuo, kad reikalavimų pripažinti sandorius negaliojančiais nereiškia bankrutuojančios G. N. IĮ bankroto administratorius. Už reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo ieškovas turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto bei aukščiau paminėtos teisminės praktikos precedentų pagrindu. Už reikalavimą ieškovo naudai solidariai priteisti iš atsakovų A. D. G., A. G. ir D. K. 9 085,65 Lt sumą, kuria būtų padengta bankrutavusios G. N. IĮ 9 086,56 Lt skola ieškovui, ieškovas turėjo pareigą sumokėti 273 Lt dydžio žyminį mokestį (kaip už 9 086,56 Lt dydžio turtinį reikalavimą) ir šią pareigą jis įvykdė.

Nors šioje proceso stadijoje yra sprendžiamas tik ieškinio priėmimo klausimas (nagrinėjant teisinę problemą dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio), o pats ieškinys dar nėra sprendžiamas iš esmės, bet vertinant ieškovo reikalavimų dalyką atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-130/2011 pateiktus išaiškinimus dėl konkretaus kreditoriaus teisės kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareiškiant ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) neįgyvendina tokios teisės, ir dėl tokio ieškinio patenkinimo teisinių padarinių. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad ir CK 6.66 straipsnio normos, reguliuojančios actio Pauliana ieškinį, kada jis pareiškiamas dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, turi būti taikomos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei tvarką.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino kreditoriaus UAB „IUSTUS TITULUS“ teisinę galimybę pareikšti ieškinį bankrutavusios G. N. IĮ bankroto administratoriaus vardu. CK 6.68 straipsnis numato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama įstatyme nustatytam subjektui – kreditoriui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2007 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2007). Tam, kad kreditorius galėtų pareikšti ieškinį bankrutavusios įmonės vardu, nėra būtina, jog bankrutuojančios įmonės administratorius įgaliotų kreditorių atstovauti bankrutuojančią įmonę, nes tokią teisę tiesiogiai numato CK 6.68 straipsnio nuostatos.  

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai (dėl dalies ieškinio reikalavimų priėmimo ir dalies ieškinio palikimo nenagrinėtu, dėl konkrečios reikalavimo sumos ir konkretaus žyminio mokesčio dydžio nurodymo ir pan.) neturi reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ieškovo pareikšto ieškinio pobūdį, todėl be pagrindo jį įpareigojo sumokėti papildomą žyminį mokestį. Skundžiama teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartis, kuria ieškovo UAB „IUSTUS TITULUS“ ieškinys laikytas nepaduotu, naikintina, o šio ieškinio (patikslinto ieškinio) priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK  337 str. 1 d. 3 p., 137 str. 3 d). 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,  

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį ir perduoti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „IUSTUS TITULUS“ ieškinio (patikslinto ieškinio) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjai                                                                                   Virginija Čekanauskaitė

            Danutė Milašienė

            Gintaras Pečiulis