Civilinė byla Nr. e2-31-476/2021

Proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1.        

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 8 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,

sekretoriaujant Linai Indilienei,

dalyvaujant ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (buvusi Seesam Insurance AS Lietuvos filialas) atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naftrus“ atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,

trečiajam asmeniui D. G.,

ekspertei Z. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialas ieškinį atsakovui UAB „Naftrus“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, kompensacijų ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Naftrus“ 3 198,90 Eur žalos atlyginimo, 125,15 Eur dydžio kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2019 m. spalio 4 d., 6 proc. palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinyje nurodė, kad 2015 m. lapkričio 18 d. draudėja Z. B. būsto ir gyventojų turto draudimo poliso pagrindu nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2029 m. gruodžio 3 d. yra apdraudusi gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), išplėstiniu (visų rizikų) draudimu. Gyvenamojo namo savininkė 2018 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į atsakovą UAB „Naftrus“, dėl krosnių kuro namo šildymui pirkimo, pristatant (iškraunant) dyzeliną adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovo darbuotojas (vairuotojas-ekspeditorius) D. G. atvyko į gyvenamąjį namą ir pradėjo išpilti krosnių kurą į name esančią talpą, šių darbų metu jam prireikė pagalbos, dėl ko jis paprašė, kad namo savininkas D. B. palaikytų užpylimo žarną. Kadangi žarnoje sukilo spaudimas, D. B. jos neišlaikė ir dėl to namo patalpos, jose esantys daiktai buvo aplieti dyzelinu. Draudikas, ištyręs įvykio aplinkybes, dėl šio draudiminio įvykio išmokėjo draudėjui 3 198,90 Eur dydžio draudiminę išmoką.

Krosnių kuras (dyzelinas) yra cheminis preparatas, su kuriuo dirbantiems darbuotojams privalo būti taikomos Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 (2016 m. balandžio 12 d. redakcija) nuostatos. Darbuotojų saugai ir sveikatai gresianti rizika, susijusi su pavojingais cheminiais veiksniais, turi būti šalinama arba mažinama iki minimumo įgyvendinant įvairias priemones, pvz., projektuojant saugias darbo vietas ir organizuojant darbą; aprūpinant darbuotojus tinkama darbo su cheminiais veiksniais įranga ir nustatant šios įrangos techninio aptarnavimo ir remonto tvarką, iki minimumo mažinant skaičių darbuotojų, kurie yra ar gali būti veikiami, iki minimumo mažinant poveikio trukmę ir intensyvumą, tinkamai naudojant higienos priemones ir kitos. Taip pat darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojams, dirbantiems su cheminėmis medžiagomis būtų pateikta informacija apie atsargumo priemones ir veiksmus, kurių reikia imtis, kad darbuotojai apsisaugotų patys ir apsaugotų kitus darbuotojus: t. y. privalu šiuos darbuotojus supažindinti su informacija iš cheminio preparato saugos duomenų lapo. Akivaizdu, jog atsakovo darbuotojas, įtraukdamas į savo darbą su cheminiu preparatu trečiąjį asmenį, gyvenamojo namo savininką D. B., nesilaikė Nuostatų reikalavimų, buvo neatsargus ir nerūpestingas, dėl ko atsakovas netinkamai suteikė parduotos prekės (krosnių kuro) pristatymo (gabenimo bei patalpinimo paslaugą) ir įvyko draudiminis įvykis – krosnių kuru buvo aplietos Gyvenamojo namo patalpos, jose esantys daiktai. Ieškovas 2019 m. sausio 25 d. pretenzijoje pareikalavo atsakovo įvykdyti prievolę, t. y. grąžinti draudimo išmoką, iki 2019 m. vasario 8 d. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo prašoma priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos (2019 m. vasario 9 d.) iki ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. spalio 4 d.), t.y. už 238 dienas, iš viso 125,15 Eur.

Ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad įvykio metu padaryti apgadinamai detalizuoti prie ieškinio pridėtame nekilnojamojo turto techninės apžiūros akte. 2019 m. sausio 4 d. draudimo atstovė buvo atvykusi į gyvenamąjį namą, fiksavo įvykio aplinkybes fotonuotraukose, taip pat yra aprašytas detaliai, kas buvo aplieta kuru: sienos, židinio vidus, lubos ir maždaug paskaičiuoti apliejimo plotai. Katilinė kaip ir matyti pateiktame pirmo aukšto plane yra atskira patalpa, plane pažymėta 1-3, 16,32 kv. m. patalpa. Katilinėje yra nugarinė židinio pusė, kaip ir matyti fotonuotraukose. Kadangi krosnių kuras apipylė nugarinę židinio pusę, skystis prasiskverbė į židinio vidų ir per sienas pateko, plytos buvo apgadintos, todėl reikėjo permūryti tą židinio dalį, kuri buvo apipilta, todėl žalos suma ir buvo paskaičiuota pagal įvykio aplinkybes. Jis negali atsakyti į klausimą ar ant židinio nugarinės sienos yra primontuota nedeganti plokštė. Jis negali atsakyti į klausimą ar sąmatose buvo minusuotas patalpų nusidėvėjimas. Sąmatose paskaičiavimai atlikti be PVM. Ieškovas nėra sudaręs jokių draudimo brokerių sutarčių su Z. B., ji nėra nepriklausoma tarpininkė.

Atsakovas UAB „Naftrus“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pripažįsta aplinkybę, kad būtent D. B. dyzelinu apipylė patalpas ir daiktus, kuriuos buvo apdraudęs ieškovas. Visa kuro pylimo įranga buvo techniškai tvarkinga, o įvykis įvyko išskirtinai dėl D. B., kuris laikė kuro pistoletą neatsargumo. Ši aplinkybė patvirtina, kad žalos atsiradimą sąlygojo D. B. veiksmai, kurie susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis. Atsakovas pardavė Z. B. tik kurą šildymui, bet ne kuro užpylimo paslaugą, ką patvirtina 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita-faktūra. Analogiškas sandoris buvo sudarytas ir 2018 m. birželio 11 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirkėjams nebuvo naujiena kaip saugiau užpilti kurą į talpą. Įrengta katilinė neatitiko Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių 14 punkto reikalavimų, kuris numato, kad gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamos pirtys (saunos), automobilių saugyklos, katilinės, gamybos, pramonės, sandėliavimo bei kitos patalpos, nepriskirtinos gyvenamosioms patalpoms (pvz., pagalbinės, techninės ir kt. patalpos), kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m, nuo kitų patalpų turi būti atskirtos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis. Taisyklių 30 punktas numato, kad draudžiama skystojo kuro rezervuarą ir šildymo įrenginį naudojantį skystąjį kurą ar suskystintąsias dujas (toliau – šildymo įrenginys) įrengti rūsyje ar cokoliniame aukšte, taip pat skystojo kuro rezervuarą ir šildymo įrenginį projektuoti vienoje patalpoje. Šiuo atveju, židinys buvo įrengtas toje pačioje patalpoje kaip ir skystojo kuro rezervuaras. Taisyklių 31 punktas numato, kad patalpos, kuriose projektuojamas skystojo kuro rezervuaras ir šildymo įrenginys, turi būti įrengiamos prie lauko sienų su langais ir tarpusavyje bei nuo kitų patalpų atskiriamos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis. Taisyklių 32.4 punktas numato, kad patalpoje, kurioje projektuojamas skystojo kuro rezervuaras ar šildymo įrenginys, turi būti įrengiamos tokios atitvaros, kad išsiliejęs kuras nepasklistų po kitas patalpas. Taigi, Z. B. ir D. B. nesilaikydami aukščiau nurodytų reikalavimų patys prisiėmė galima riziką, jog netyčia išsiliejęs kuras pasklis po kitas patalpas ir apgadins turtą. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai, kuriais remiasi ieškovė, netaikytini šioje civilinėje byloje. Ieškovės reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad ieškovas reikalaujantis grąžinti sumą, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasi jos pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. CK 6.251 straipsnis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų Z. B. ir D. B. faktiškai patirtos žalos dydį. Taigi, ieškovas neįrodė sąlygų, būtinų atsakovo atsakomybei atsirasti, todėl ieškinys turi būti atmestas.

        Atsakovo UAB „Naftrus“ atstovas advokatas E. J. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, papildomai nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes nėra atsakovo kaltės, kadangi byloje nepaneigta aplinkybė, jog patalpas dyzeliniu kuru aplaistė pats patalpų savininkas D. B.. Į bylą pateikti įrodymai, kad keletą kartų Baskai pirko kuro atvežimo paslaugas iš atsakovo ir ta paslauga jiems buvo suteikta. Iš sąskaitų faktūrų matyti, kad Baskams nebuvo suteikiama kuro užpylimo paslauga. Vairuotojas nurodė, kad nuėjo prie automobilio įjungti siurblio, o D. B. paprašė palaikyti užpylimo antgalio įkišto į talpą, todėl už savo veiksmus D. B. turi atsakyti pats. Taip pat ieškiniui tenkinti nėra jokio priežastinio ryšio, nes kaip jau minėta sienas aplaistė pats namo savininkas. Byloje buvo gauti duomenys apie tai, kad katilinės patalpoje, kur buvo pilamas kuras jokio židinio nėra ir tai yra labai svarbi aplinkybė sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą. Iš fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad židinio nugarinė pusė arba sienelė yra apsaugota nedegančia plokšte. Atsakovas ginčija ne tik žalos padarymo faktą, bet ir žalos dydį. Žala jeigu ir buvo padaryta Baskų turtui, tai ji yra ženkliai mažesnė, atsakovas neginčija aplinkybės, kad kažkiek kuro pateko ant patalpos sienos. Pavykus pasikalbėti su D. B., jis nurodė, kad jokie remonto darbai katilinėje nėra atlikti: židinys nepermūrytas, jokios termo plokštės nebuvo keistos. Su trečiuoju asmeniu aiškinantis įvykio aplinkybes, jis nurodė, kad užpylimo vieta yra ne ta vieta, kuri yra pažymėta fotonuotraukoje - dešinysis kampas virš kuro talpos arčiau židinio, bet priešingai - namo sienos kairioji pusė. Taip pat ieškinyje ieškovas nurodo aplinkybę, kad neva Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių nuostatai turėtų būti taikomi šiame ginče, tačiau su tuo nesutiktina, kadangi tai nėra tokia medžiaga, su kuria dirbti darbuotojai turi būti specialiai apmokami. Šio teisės akto reguliavimo dalykas yra visiškai kitoks nei bando interpretuoti ieškovas. Krosninis kuras iš esmės labai nedaug kuo skiriasi nuo dyzelinio kuro, kuris naudojamas automobiliui ir asmuo atvykstantis į degalinę jokio instruktažo prieš pilant kurą į automobilį neišklauso bei nėra jokio patarnaujančio asmens, padedančio užsipilti kuro.

        Trečiasis asmuo D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jau šešis metus pristato kurą klientams. Kaip ir matyti fotonuotraukoje, už kabančios užuolaidos yra dvi angos ir ten per tame kampe esančią angą jis pylė kurą, o priešais yra židinio sienelė, todėl kuro kliuvo tik ant šalia esančių sienų. Ant židinio sienelės nepapuolė nei vienas lašas. 2018 m. gruodžio 29 d. jis pristatė kurą Baskams. Jis asmeniškai kurą Baskams pristatė pirmą kartą. Jis turėjo išpilti maždaug apie 1000 litrų kuro. Dalis kuro buvo išleista neapliejus patalpų. Kai jis atvyko, talpoje kuro dar buvo likę. Supylus dalį kuro D. B. jo paklausė, kiek kuro dar liko pilti, ar tilps, tada jis sumažino išleidimo greitį ir nuėjo iki autocisternos pasižiūrėti, kiek kuro dar liko leisti, o grįžus atgal pamatė, kad D. B. paleido įpildymo pistoletą ir apliejo sieną. Tuomet, kad kuras nesipiltų ant sienos, kuro pistoletą atsuko į jį, todėl apliejo ir jį, kliuvo ir pačiam Baskai. Jis staigiai užsuko pistoletą, kad nebesilietų kuras, apsiplovė akis, apvalė grindis ir pabaigė supilti likusį kiekį kuro. D. B. labai pergyveno, nes jis suprato, kad taip atsitiko dėl jo asmeninės klaidos, jis krito ant žemės pradėjo verkti, o jis jį ramino, kad nieko tokio neatsitiko. Pretenzijų iš D. B. jis nesulaukė, tačiau jam išvažiavus, maždaug po valandos paskambino Z. B., kuri pasiteiravo kaip viskas įvyko. Iš Z. B. jis sulaukė daug negražių žodžių, ji sakė, kad kažkas atsakys už padarytą žalą. Židinio sienelė aplieta nebuvo. Židinio sienelė yra dengiama specialia medžiaga, kuri vizualiai atrodo kaip gipsas, bet tos medžiagos yra kitos specifikacijos, kuras ant židinio sienelės nepateko. Šias aplinkybes aiškina iš bendro supratimo. Darbovietėje jis yra apmokytas dirbti su autocisterna ir jos užpildymu, tam yra specialūs mokymai. Kuro išpylimo į talpą metu, išpylimo spaudimas buvo maždaug 100 litrų į minutę, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Kai D. B. ištraukė pistoletą, kuro galėjo išsilieti maždaug iki 10 litrų, nes viskas užtruko kelias sekundes. Visą procesą jis atliko be D. B. pagalbos, tačiau D. B. paklausus ar tilps kuras,  jis nuėjo iki autocisternos pažiūrėti kiek kuro dar liko pilti. Pistoletą įdėjus į talpą jis nesilaiko, jį reikia laikyti, tačiau paleisti kurą pistolete reikia jį nuspausti, tai šiuo atveju ir padarė D. B., o ne jis. Be pašalinių asmenų supilti kurą jis gali, pagalba jam nereikalinga. Jis nuėjo iki automobilio patikslinti likusio pilti kiekio, užtruko apie 15-20 sekundžių. Viskas įvyko tada, kai jis grįžo prie pakylos ir dar nespėjus jam paimti pistoleto D. B. jį paleido.

        Ekspertė Z. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad apžiūrint įvykio vietą nebuvo nustatyta jokių žalos komponentų, todėl ekspertizės aktas ir yra toks, kokį pateikė. Prie teismo ekspertizės akto pridėtame priede Nr. 3 yra pažymėta patalpa, kurioje buvo piltas kuras. Atkreiptinas dėmesys, kad už kuro patalpos matomos dvi linijos yra siena, toliau nurodytas židinys, o tas židinys yra už sienos. Patalpos, kuriose įvyko įvykis ir skaičiuojamas židinio permūrijimo išlaidos, tai yra nelogiška, nes yra siena, todėl kuro patekimas ant židinio, kuris yra sekančioje patalpoje logiškai yra negalimas, nes per sieną, kuras patekti negali. Ekspertizės akte nurodoma, kad skaičiuojamos išlaidos už sienų ir lubų užpylimą, todėl neaišku, kodėl užpylus sienas ir lubas nebuvo užpiltos grindys. Taip pat, kadangi židinys, kurį reikia permūryti yra kitoje patalpoje, kuro patekimas ten nei logiškai, nei techniškai yra negalimas, nes sienos konstrukcija kurui ten patekti nesudarė galimybės. Pažymėtina ir tai, kad bylos medžiagoje nėra pateikta dokumentų nei kiek kainavo žalą ištaisantys veiksmai, nei kada jie atlikti. Specialisto sąmatą, kuris skaičiavo padarytą žalą, ji kritikuoja todėl, kad nėra pateikta statybos darbų technologijos dokumentų, pagrindžiančių minėtą sąmatą. Techninės galimybės užpilti židinį kuru nėra. Katilinės patalpoje yra židinio nugarinė dalis. Jei yra apipilama židinio nugarinė dalis, kuras turėtų galimybę patekti ne į židinio vidaus konstrukciją, bet į židinio apdailinę dalį. Įvykio vietoje nebuvo stebima joks kuro įsigėrimas, todėl ekspertizės akte ir yra nurodoma, kad nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, kurie liudytų 2018 metais įvykio metu atsiradusią žalą. Bylos medžiagoje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad buvo atliktas tos patalpos remontas. Nuvykus apžiūrai patalpa rasta švari ir tvarkinga, jokių žalos padarinių ji nematė, to nematyti ir nuotraukose pateiktose į bylą, kurios liudija padarytą žalą. Techninės galimybės permūryti židinio šamotines plytas iš katilinės patalpos nėra, nes norint permūryti židinį, reikia pradėti nuo apačios, nuo pado, o židinio padą galima pasiekti tik iš fasadinės židinio pusės, tokia išvadą daroma pagal statinio konstrukcijos ypatumus. 

Ieškinys atmestinas

Byloje nustatytos aplinkybės

        Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 18 d. tarp ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (buvusi Seesam Insurance AS Lietuvos filialas) ir trečiojo asmens Z. B. buvo sudaryta Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartis Nr. 220 0065178/2015, kurios pagrindu nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2029 m. gruodžio 3 d. išplėstiniu (visų rizikų) draudimu yra apdraustas gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 28 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė Z. B. kreipėsi į atsakovą dėl krosnių kuro (dažyto dyzelino) pirkimo gyvenamojo namo šildymui. 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovo darbuotojui D. G. atvyko iškrauti kuro į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. Šių darbų metu paprašius pagalbos namo savininko D. B. palaikyti užpylimo žarną, jam jos neišlaikius dyzeliniu kuru buvo aplietos gyvenamojo namo patalpos ir jose esantys daiktai ir buvo padaryta žala. Atsakovo UAB „Naftrus“ darbuotojas D. G. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. jis pristatė kurą į (duomenys neskelbtini). Atvykus jį pasitiko vyras, kuris parodė, kur yra kuro talpa į kurią reikia pilti kurą, joje buvo kuro likutis, tačiau tas vyras nežinojo, koks kiekis likęs talpoje, todėl jis paprašė, kad vyras palaikytų kuro pistoletą ir primažinęs leidimo greitį nuėjo iki autocisternos pasitikslinti, kiek dar liko leisti kuro. Prieš išeidamas jis vyrui paaiškino, kad pistoletą reikia laikyti stipriai. Jam grįžus pamatė, kad vyras staiga paleido pistoletą iš rankų dėl ko kuras apliejo sieną, kuro talpą bei pateko jam ant veido ir akių. Minėtas vyras pripažino, kad dėl įvykio kaltas yra jis, o įvykis atsitiko išskirtinai dėl jo neatsargumo. Baigęs pilti kurą jis išvažiavo toliau dirbti. Vėliau jam paskambino moteris, kuri paklausė kaip viskas nutiko ir pradėjo reikšti įvairias pretenzijas. Ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atliko žalos administravimo veiksmus, 2019 m. sausio 4 d. surašė nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolą Nr. 18/220-1866, kuriame nurodė, kad užliejus patalpas kuru remontuotini šie elementai: židinio vidus, sienos ir lubos bei sudarė žalos sąmatą, kurios suma 4 400,90 Eur. Ieškovui pripažinus 2018 m. gruodžio 29 d. įvykį draudžiamuoju įvykiu, draudėjui (trečiajam asmeniui Z. B.) buvo išmokėta 3 198,90 Eur dydžio draudimo išmoka. 2019 m. sausio 25 d. ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su pretenzija kreipėsi į atsakovą UAB „Naftrus“ dėl 3 198,90 Eur žalos atlyginimo. 2019 m. vasario 8 d. UAB „Naftrus“ pateikė atsakymą į ieškovo pretenziją, kuriame nurodė, kad įvykis įvyko dėl neatsargių namo gyventojo veiksmų ir tai patvirtina D. G. paaiškinimas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atlyginti žalą. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuota patalpa, kurioje yra kuro talpykla, kuro talpyklos angos, pro kurias leidžiamas kuras, židinys. Iš pateikto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). plano matyti, kad patalpa, kurioje stovi kuro talpykla plane pažymėta 1-3. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso D. B. ir Z. B.. Byloje pateiktas 2020 m. balandžio 17 d. – 2020 m. birželio 1 d. Teismo ekspertizės aktas žalos dydžiui nustatyti. Ekspertizės akte nurodytos išvados, kad dėl išsiliejusio krosnių kuro 2018 m. gruodžio 28 d. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). pirmo aukšto patalpose 1-3/16,32 m² 2020 m. gegužės 15 d. apžiūros metu, jokių pakenkimo požymių nenustatyta, todėl žala nevertinama.

        Dėl sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti

        Kaip matyti iš faktinių ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, byloje iš esmės keliamas samdančio darbuotojus asmens (atsakovo UAB „Naftrus“) civilinės atsakomybės klausimas. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Aptarta  straipsnio norma nustato samdančio darbuotojus asmens netiesioginę civilinę atsakomybę. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).

        Pažymėtina tai, kad netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys).

        Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovo UAB „Naftrus“, kilo dėl atsakovo civilinės atsakomybės – turtinės žalos atlyginimo, t.y. dėl ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ trečiajamam asmeniui Z. B. (draudėjai) išmokėtos 3 198,90 Eur dydžio draudimo išmokos, kuri išmokėta 2018 m. gruodžio 28 d. įvykį, kurio metu išsiliejus krosnių kurui trečiųjų asmenų turtui buvo padaryta žala, pripažinus draudiminiu.

        Ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ reiškia reikalavimą  atsakovui UAB „Naftrus“ atlyginti žalą (taikyti civilinę atsakomybę). Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu teigia, kad ieškovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų, atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.

        Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymines ar sutartines išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.).

        Teismas įvertinęs bylos medžiagą nagrinėjamu atveju sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas ir/ar į bylą įtraukto trečiojo asmens D. G. veiksmuose egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.

        Dėl neteisėtų veiksmų

        Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).

        Nagrinėjamu atveju ieškovas neteisėtus veiksmus iš esmės sieja su atsakovo darbuotojo D. G. netinkamai vykdyta pareiga atliekant darbinę funkciją su pavojingais cheminiais preparatais elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neteisėtus veiksmus, išskyrus paties atsakovo teiginius, jog žala trečiųjų asmenų turtui buvo padaryta dėl to, kad atsakovas netinkamai organizavo savo darbuotojo darbą, kadangi į kuro išpylimo vietą atvyko tik vienas su cheminėmis medžiagomis dirbti apmokytas darbuotojas, tačiau kuro užpylime privalėjo dalyvauti du darbuotojai, tokiu būdu žalos būtų išvengta. Su tokiais ieškovo teiginiais teismas sutikti neturi pagrindo, nes kaip nustatyta bylos duomenimis kuras išsiliejo dėl trečiojo asmens D. B. veiksmų.

         Ieškovas nepagrįstai teigia, kad D. G. pristatydamas krosnių kurą adresu (duomenys neskelbtini). privalėjo vadovautis 2001 m. liepos 24 d. nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 97/406, kadangi minėtų nuostatų paskirtis – nustatyti darbdavio pareigas apsaugant darbuotojus nuo rizikos, kylančios ar galinčios kilti dėl cheminių veiksnių, esančių darbo vietoje, poveikio arba dėl veiklos, susijusios su cheminiais veiksniais. Nors ieškovas teigia, kad iš atsakovo įsigijo ne tik krosnių kurą, tačiau ir kuro užpylimo paslaugą, tačiau šios aplinkybės byloje neįrodė. 2018 m. gruodžio 28 d. byloje esanti PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad trečiasis asmuo Z. B. iš atsakovo pirko tik dyzelinį kurą, bet ne kuro užpylimo paslaugą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo darbuotojas kuro pristatymą tretiesiems asmenimis atliko netinkamai.

        Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo ar jo darbuotojo elgesyje nėra neteisėtų veiksmų, t. y. nėra vienos iš būtinų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti.

Dėl priežastinio ryšio

Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad kokie nors atsakovo ar jo darbuotojo D. G. veiksmai nulėmė kuro išsiliejimą tretiesiems asmenims priklausančio gyvenamojo namo patalpose. Faktinis priežastinis ryšys galėtų būti nustatytas tik tokiu atveju, jeigu kuro išsiliejimą būtų sąlygoję atsakovo ar jo darbuotojo neteisti veiksmai, tačiau byloje tokių įrodymų nėra.

Sprendžiant dėl priežastinio ryšio svarbu įvertinti, kad būtent gyvenamojo namo savininko D. B., kuris laikė kuro įpylimo pistoletą veiksmai lėmė kuro išsiliejimą į patalpas. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiasis asmuo D. G. nurodydamas, kad jis kuro įpylimo procesą Baskų namuose atlikinėjo be pagalbos, tačiau D. B. paklausus ar kuras tilps į talpyklą, jis nuėjo iki autocisternos pažiūrėti, kiek kuro liko pripilti. Kadangi kuro įpylimo pistoletas įdėjus į talpą nesilaiko, paprašė D. B., kad šis jį prilaikytų, tačiau norint paleisti kurą pistolete, reikia jį nuspausti, tai ir padarė D. B.. Jam grįžus D. G. pamatė, kad D. B. paleido kuro įpildymo pistoletą iš rankų, dėl ko išsiliejo kuras.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad D. B. tinkamai laikius kuro įpylimo pistoletą, nepaleidus kuro bėgti bei nepaleidus pistoleto iš rankų, kuro išsiliejimo patalpoje būtų buvę galima išvengti. Dėl to, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kuro išsiliejimas yra priežastiniame ryšyje tik su D. B., o ne su atsakovo darbuotojo D. G. veiksmais.

Dėl padarytos žalos

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Pagal teisingo žalos atlyginimo principą nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jeigu nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.         

Vadovaujantis Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15, 21, 22, 27 punktais, 75, 77 straipsniais, 82 straipsnio 3 dalimi, draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti.

Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai. Taigi, nepagrįstos išmokos faktas yra savarankiškas pagrindas atmesti subrogacijos tvarka pareikštą draudiko ieškinį.

Nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių dėl to, kad 2018 m. gruodžio 28 d. išsiliejo krosnių kuras į apdrausto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpą, byloje nėra, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl šio įvykio metu padarytos žalos fakto bei jos dydžio.

Teismas nurodo, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos  faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas byloje teigia, kad išsiliejus krosnių kurui buvo apgadintos apdrausto gyvenamojo namo katilinės sienos, lubos bei židinys, kuris patekus kurui į jo vidų turėjo būti permūrytas. Ieškovas šiuos argumentus grindė į bylą pateikdamas nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolą bei remonto darbų sąmatą, kurios suma yra 4 400,90 Eur. 

Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje ginčija ne tik žalos padarymo faktą, bet ir žalos dydį. Atsakovo teigimu byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų Z. B. ir D. B. faktiškai patirtą žalą. Be to, atsakovas ginčijo židiniui padarytą žalą, dėl ko jis neva turėjo būti permūrytas, nurodydamas, kad kuro patekimas į židinio vidų yra techniškai neįmanomas, kadangi židinys yra kitoje patalpoje nei kuro talpa į kurią įvykio metu buvo leidžiamas dyzelinis kuras. Šiuos atsakovo argumentus patvirtino ir teismo ekspertizės žalos dydžiui nustatyti aktas, kurio išvadoje nurodyta, kad dėl išsiliejusio krosnių kuro 2018 m. gruodžio 28 d. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). pirmo aukšto patalpose 1-3/16,32 m² 2020 m. gegužės 15 d. apžiūros metu, jokių pakenkimo požymių nenustatyta, todėl žala nevertinama. Ekspertizės akto motyvuojamojoje dalyje išsamiai paaiškinta, kodėl padaryta tokia išvada: neaišku, kaip 1-3 patalpoje išsprūdus šlangai, iš jos galėjo būti užlietas koklinio pečiaus paviršius, kurį skiria siena, kaip tai nurodyta draudimo įmonės protokole; protokole nurodyta, kad išsiliejo 50 l krosnių kuro, kuris užliejo sienų, lubų paviršius, kodėl neužliejo grindų paviršiaus, nes nurodytas kiekis žymus; neaišku kaip prieinama permūryti židinio kamino dalį iš šamotinių plytų nenuėmus koklinės dalies. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Z. B. palaikė ekspertizės akte duotą išvadą nurodydama, kad kuro patekimas į židinio vidų, kuris yra kitoje patalpoje nei logiškai, nei techniškai yra neįmanomas, kadangi patalpos yra atskirtos siena. Nors ieškovas byloje ir teigė, kad kurui patekus ant nugarinės židinio sienos, šis prisigėrė į jo vidų, todėl per ortakius kuro kvapas sklido po visus namus, dėl ko atsirado būtinybė jį permūryti, tačiau šiuos ieškovo argumentus paneigia ne tik trečiojo asmens D. G. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad D. B. paleidus kuro įpylimo pistoletą, kuras išsiliejo ant šalia esančių sienų, grindų, kliuvo ir jam ant veido, tačiau ant židinio nugarinės pusės neužtiško nei vienas lašas, bet ir ekspertės Z. B. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad apipylus židinio nugarinę pusę kuru, jis turėtų galimybę patekti ne į židinio vidaus konstrukciją, bet į židinio apdailinę dalį.

Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys kituose įrodymų šaltiniuose, todėl nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi ekspertizės aktu, o ieškovo į bylą pateiktus žalą bei jos dydį pagrindžiančiais įrodymus atmeta kaip nepagrįstus. Ieškovo teigimu, tokia išvada ekspertizės akte galimai padaryta dėl to, kad ekspertė įvykio vietoje apsilankė jau atlikus remonto darbus ištaisant padarytą žalą, tačiau šie ieškovo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina tai, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad siekiant pašalinti kuro išsiliejimo padarinius po 2018 m. gruodžio 28 d įvykio, patalpose buvo atlikti patalpų remonto ar židinio permūrijimo darbai, o ekspertei Z. B. apsilankius įvykio vietoje, jokių žalos komponentų po kuro išsiliejimo matyti nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. sausio 30 d. į bylą pateiktose nuotraukose, kuriose užfiksuota įvykio vieta po kuro išsiliejimo, jokia žala trečiųjų asmenų Z. B. ir D. B. turtui taip nepastebima. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia jog ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė žalos padarymo fakto (CPK 178 straipsnis, CK 6.249 straipsnis),

Įvertinus byloje esančius duomenis, ekspertizės akte pateiktas išvadas, išklausius šalių ir trečiojo asmens D. G. paaiškinimus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė ne tik atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų, bet  ir kilusios žalos fakto bei jo dydžio (CPK 178 straipsnis, CK 6.249 straipsnis). Nenustačius šių būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nėra teisinio pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį, ieškovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pateikė prašymą dėl patirtų 920,00 Eur advokato pagalbos išlaidų (už procesinių dokumentų paruošimą ir atstovavimą teisme) atlyginimo ir 727,00 Eur už ekspertizę, viso 1 647,00, bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos atsakovui iš ieškovo. Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 62,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).

        Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

            ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atmesti.

        Iš ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 604080146, atsakovo UAB „Naftrus“, juridinio asmens kodas 172337671, naudai priteisti 1 647,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 604080146, 62,90 Eur (šešiasdešimt du eurus 90 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                                                 Irena Narbutienė