Civilinė byla Nr. 2-1319-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00454-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.9; 3.1.2.2.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo A. B. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl tautybės įrašo Gyventojų registre patikslinimo, institucijų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir žalos atlyginimo, priėmimo klausimas,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

1.1.                      pripažinti neteisėta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 6M-8/2020;

1.2.                      pripažinti neteisėtais VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 ir 2021 m. sausio 22 d. raštus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raštą Nr. /1.2111z/-7R-1272, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raštą Nr. 3R-331;

1.3.                      įpareigoti VĮ Registrų centrą Gyventojų registre patikslinti ieškovo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“, tokį įpareigojimą pavedant atlikti Gyventojų registro valdytojai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;

1.4.                      pripažinti neteisėtais (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimus;

1.5.                      priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 3 000 000 Eur žalos atlyginimą;

1.6.                      priimti atskirą nutartį dėl organizuotos Lietuvos Respublikos institucijų veikos ieškovo bei jo artimųjų atžvilgiu ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos požymių.

2.       Ieškovas nurodė, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, priimdamas 2020 m. balandžio 9 d. išvadą, atsisakė tenkinti ieškovo 2020 m. kovo 30 d. prašymą Gyventojų registre patikslinti jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“, nors ieškovui pagal velionio tėvo kilmę yra išduotas Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio pažymėjimas. Dėl šios išvados pripažinimo neteisėta ieškovas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, tačiau 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I3-5025-402/2020, skundą buvo atsisakyta priimti nurodžius, kad toks skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams.

3.       Nors ieškovas 2020 m. rugsėjo 5 d. su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, šis teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-22186-527/2020, nagrinėti ieškovo skundą atsisakė dėl tos priežasties, kad tokio skundo nagrinėjimas priklauso ne bendrosios, o administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, pažymėjęs ir tai, jog dėl tautybės patikslinimo privalu kreiptis išankstine neteismine tvarka į Gyventojų registrų tvarkytoją, kurio sprendimas gali būti skundžiamas Valstybinei duomenų inspekcijai, o pastarosios sprendimas – bendrosios kompetencijos teismui.

4.       Ieškovas kreipėsi į minėtas įstaigas, tačiau ir jos ieškovo skundų dėl tautybės pakeitimo nenagrinėjo. Todėl ieškovas dar kartą kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus su skundu dėl institucijų neteisėtų veiksmų, kuris 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-13455-217/2021, skundo nepriėmė ir nurodė, kad toks pats ieškovo skundas jau yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I2-3409-331/2021. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-3409-331/2021 ieškovo skundą taip pat atsisakė priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-572-815/2021 pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atmetė.

5.       Ieškovo vertinimu, tokiais neteisėtais Lietuvos Respublikos teismų ir kitų minėtų institucijų veiksmais jam buvo padaryta 3 000 000 Eur turtinė ir neturtinė žala, kuri pasireiškė tyčiniu trukdymu ieškovui įgyvendinti teisę patikslinti savo tautybę Gyventojų registre.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

7.       Teismas nurodė, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadoje yra aiškiai nurodyta jos apskundimo tvarka, t. y. ši išvada per mėnesį nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui arba Regionų apygardos administraciniam teismui.

8.       Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai pripažinti neteisėtais VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d. lydimąjį dokumentą (lydraštį), kuriuo VĮ Registrų centras persiuntė Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui ieškovo prašymą pagal kompetenciją, VĮ Registrų centro 2021 m. sausio 22 d. atsakymą į pareiškėjo skundą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. atsakymą į pareiškėjo skundą ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą turi būti reiškiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymą arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka, juolab kad taip nurodyta ir pačiuose dokumentuose.

9.       Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai įpareigoti VĮ Registrų centrą pakeisti duomenis Gyventojų registre bei priteisti žalos atlyginimą iš valstybės dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), taip pat yra teismingi administraciniam teismui (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis). 

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ieškovas 2021 m. gegužės 5 d. su skundu ir tapačiais reikalavimais jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-3409-331/2021 nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o 2021 m. birželio 23 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų. Nurodyta nutartis yra įsiteisėjusi, o Vilniaus apygardos administracinis teismas nėra priėmęs nutarties dėl atsisakymo priimti ieškovo skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

III. Atskirojo skundo argumentai

11.       Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir kausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nėra pasinaudojęs prašomų pripažinti neteisėtais individualių administracinių aktų apskundimo tvarka. Skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta ir tai, kad ieškovas 2021 m. gegužės 5 d. su tais pačiais ieškinio reikalavimais jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-3409-331/2021 nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o nepašalinus trūkumų, 2021 m. birželio 23 d. nutartimi grąžino skundą ieškovui. 

11.2.                      Teismas neįvertino to, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo tyčia atsisakyta nagrinėti ieškovo reikalavimus pripažinti institucijų priimtus individualius administracinius aktus neteisėtais, motyvuojant tuo, kad tai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. ir 2021 m. birželio 23 d. nutartys yra įsiteisėjusios, todėl antrą kartą kreiptis su tais pačiais skundo reikalavimais į administracinį teismą ieškovas negali.

11.3.                      Kadangi teismai tyčia atsisako nagrinėti ieškovo reikalavimus dėl prašomų pripažinti neteisėtais individualių administracinių aktų, tai šioje byloje ieškiniu prašoma ne tik pačių aktų panaikinimo, bet ir atlyginti ieškovui padarytą žalą dėl atsisakymo priimti skundus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškinio teismingumo nustatymo

12.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.

13.       Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

14.       Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma nustato, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatomas rūšinis teismingumas. Antra, teismas sprendžia dėl tam tikros kategorijos bylų priskyrimo konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 straipsnis).

15.       Nagrinėjamu atveju apeliantas siekia inicijuoti ginčą dėl valdžios institucijų (įstaigų) atsisakymo pakeisti Gyventojų registro duomenis apie apelianto tautybę, t. y. pakeisti civilinės būklės akto įrašą. Būtent tuo tikslu apeliantas ieškinio reikalavimais prašo įpareigoti VĮ Registrų centrą Gyventojų registre patikslinti jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“, atitinkamai, pripažinti neteisėtais Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą, VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 22 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d., Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raštus, taip pat (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimus.

16.       Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio duomenys įrašyti į Gyventojų registrą, Gyventojų registro nuostatuose nustatyta tvarka turi teisę: 1) susipažinti ir gauti dokumentą su savo, savo nepilnamečių vaikų ir įvaikių, taip pat asmenų, kuriems nustatyta globa ar rūpyba, duomenimis; 2) reikalauti patikslinti į Gyventojų registrą įrašytus netikslius, neteisingus, neišsamius savo, savo nepilnamečių vaikų ir įvaikių, taip pat asmenų, kuriems nustatyta globa ar rūpyba, duomenis; 3) apskųsti Gyventojų registro tvarkytojo (tvarkytojų) atsisakymą pateikti arba patikslinti prašomus Gyventojų registro duomenis Gyventojų registro valdytojui, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai; Gyventojų registro valdytojo atsakymą – Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai; Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą – teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

17.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi CK 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu. Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, tautybė neįrašoma. To paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja civilinės metrikacijos įstaiga asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu, suinteresuoto asmens prašymu arba savo iniciatyva Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas pakeisti, papildyti, ištaisyti, atkurti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

18.       Pažymėtina, kad bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXII skyriaus normos. CPK 514 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, kuris tokią bylą nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

19.       Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra išaiškinusi, kad reikalavimai dėl gimimo aktų įrašų apie tautybę papildymo (pakeitimo) nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (2011 m. vasario 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-11-2011). Atitinkamai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas (ne)patvirtinti civilinės metrikacijos įstaigos išvados, kuria (ne)tenkinamas subjekto prašymas pakeisti jo civilinės būklės aktą, nelaikomas viešojo administravimo vykdymu, todėl ginčas dėl tokio Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo taip pat yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-57/2017).

20.       Nurodytas teisinis reguliavimas ir specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimai neleidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai yra teismingi specializuotos kompetencijos – administraciniam teismui. Priešingai, apelianto siekiamas inicijuoti ginčas dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, nepriklausomai nuo to, kad ieškinyje kartu yra ginčijami ir valdžios institucijų (įstaigų) priimti administraciniai aktai, priskirtinas bendrosios kompetencijos apelianto gyvenamosios vietos apylinkės teismui – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (CPK 514 straipsnis). Klaidingą pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadą lėmė tik formalus ieškiniu ginčijamų valdžios institucijų (įstaigų) priimtuose administraciniuose aktuose nurodytos jų apskundimo tvarkos įvertinimas, konkrečiai nenustatinėjant paties ginčo esmės ir neįvertinus to, kad ginčijami institucijų (įstaigų) aktai buvo priimti ne joms vykdant viešojo administravimo funkcijas, o ikiteismine tvarką sprendžiant apelianto prašymus (skundus) dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo.

21.       Pažymėtina, kad analogiškai dėl apelianto siekiamo inicijuoti ginčo teismingumo jau buvo spręsta ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. I3-5025-402/2020. Kaip matyti, minėta nutartimi atsisakyta priimti apelianto (nurodytoje byloje – pareiškėjo) skundą, kuriuo jis, be kita ko, prašė: pripažinti neteisėta ir panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą; pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimus ir įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti Gyventojų registre apelianto tapatybę „vokietis“ vietoje „lietuvis“. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi yra išaiškinta, kad toks skundas pagal CPK 514 straipsnyje nustatytas teismingumo taisykles priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams.

22.       Nagrinėjamos civilinės bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina šioje byloje pareikštame ieškinyje apelianto nurodytus teiginius, kad jis, laikydamasis Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų, su skundu dėl Gyventojų registro duomenų pakeitimo ne vieną kartą yra kreipęsis į bendrosios kompetencijos teismą – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, tačiau jo skundus buvo atsisakyta priimti. Antra vertus, apeliantas šioje byloje pateiktame ieškinyje ir atskirajame skunde neteisingai interpretuoja aplinkybes ir teismų išaiškinimus, dėl kurių jo skundai, teikti bendrosios kompetencijos teismui, nebuvo priimti.

23.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pirmuoju atveju Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-22186-527/2020 apelianto skundą dėl Gyventojų registro duomenų pakeitimo buvo atsisakyta priimti iš esmės dėl to, kad apeliantas nesilaikė įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. prie skundo nebuvo pateikęs Gyventojų registro valdytojo atsakymo ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo (šios nutarties 16 punktas). Šios bylos duomenys patvirtina, kad Gyventojų registro valdytojo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymas pagal apelianto kreipimąsi buvo priimtas tik 2021 m. kovo 5 d., o Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas – 2021 m. balandžio 1 d.

24.       Antruoju atveju Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13455-217/2021, kuri Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1310-924/2021 palikta nepakeista, apelianto 2021 m. gegužės 6 d. skundą dėl Gyventojų registro duomenų pakeitimo ir administracinių aktų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymo, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo ir VĮ Registrų centro raštų) nuginčijimo buvo atsisakyta priimti dėl to, kad apeliantas viena diena anksčiau, t. y. 2021 m. gegužės 5 d., skundą su analogiškais reikalavimais buvo pateikęs ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I2-3409-331/2021), nors įstatymų leidėjas draudžia inicijuoti tapačius ginčus skirtinguose teismuose  (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

25.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-3409-331/2021 apelianto (toje byloje – pareiškėjo) skundą su, kaip minėta, iš esmės analogiškais reikalavimais buvo atsisakyta priimti ne tik dėl to, kad jis nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartyje nustatytų formalių skundo trūkumų – nenurodė ginčo šalių, jų rekvizitų, bylos nagrinėjimo formos, nesumokėjo žyminio mokesčio, tačiau ir apeliantui nenurodžius konkretaus valdžios institucijų skundžiamo veiksmo (neveikimo) ar akto. Kaip matyti, Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2021 m. birželio 11 d. nutartimi nustatydamas skundo trūkumus, apeliantui išaiškino, kad reikalavimai pripažinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą, VĮ Registrų centro raštus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymą, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą ir apelianto bei jo artimųjų gimimo liudijimus negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl apeliantas, kreipdamasis į specializuotos kompetencijos teismą, privalo nurodyti konkretų valdžios institucijų (įstaigų) skundžiamo veiksmą (neveikimą) ar aktą, kuris gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Tokio esminio skundo trūkumo, kaip ir kitų formaliųjų trūkumų, apeliantas net nesiekė ištaisyti, pasirinkęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties apskundimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje AS-572-815/2021, tokį jo skundą atmetė.

26.       Apibendrinant darytina išvada, kad apelianto skundai (ieškiniai), kuriais buvo siekiama inicijuoti teisminį ginčą dėl valdžios institucijų (įstaigų) atsisakymo pakeisti Gyventojų registro duomenis, susijusius su apie apelianto tautybe, tiek bendrosios, tiek specializuotos kompetencijos teismų nebuvo priimti dėl paties apelianto netinkamo savo procesinių teisių įgyvendinimo.

27.       Apeliantas nagrinėjamu atveju vienu iš šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimu kelia ir valstybės civilinės atsakomybės klausimą, t. y. prašo priteisti jam iš Lietuvos Respublikos 3 000 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Toks reikalavimas, susijęs su žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimu (CK 6.271 straipsnis), kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra teismingas ne bendrosios kompetencijos, tačiau administraciniam teismui (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita vertus, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).

28.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, kadangi valstybės civilinė atsakomybė ieškinyje grindžiama aplinkybėmis, kurios yra susijusios su valdžios institucijų (įstaigų) atsisakymu pakeisti apelianto civilinės būklės akto įrašą. Kitaip tariant, ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra išvestinis, todėl visų pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimas turėtų būti sprendžiamas ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Nors pats apeliantas prašomą atlyginti 3 000 000 Eur žalą įvardija kaip turtinę ir neturtinę, tačiau, kaip matyti iš dėstomų aplinkybių (ieškinio faktinio pagrindo), visas prašomos atlyginti žalos dydis siejamas tik su apelianto patirtais neturtiniais nuostoliais, t. y. nepatogumais dėl galimai neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, o jokių turtinių praradimų (konkrečios materialinės žalos padarymo fakto bei jos dydžio pagrindimo) ieškinyje nenurodoma. Todėl darytina išvada, kad ieškiniu prašoma priteisti tik apelianto neturtinės žalos atlyginimą.

29.       Pagal CPK 26 straipsnį ir 27 straipsnio 1 punktą, civilines bylas dėl neturtinės žalos priteisimo, nepriklausomai nuo žalos dydžio (ieškinio sumos), pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Todėl apelianto pateiktas ieškinys su visais jame pareikštas reikalavimais yra teismingas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui. Ir nors pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neteisingai identifikavo ieškinio teismingumą ir nurodė kreiptis į administracinius teismus, ši klaida pati savaime nelemia skundžiamos nutarties panaikinimo, nes formaliais pagrindais iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo procesinis sprendimas negali būti panaikintas (CPK 328, 338 straipsniai). Kaip nurodyta pirmiau, teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti apelianto ieškinį, kadangi toks ieškinys negali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos apygardos teisme kaip pirmosios instancijos teisme.

30.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantui pakartotinai išaiškinama, kad jis su ieškiniu turi teisę kreiptis į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė