Civilinė byla Nr. e2A-153-790/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01003-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Alstom Baltics SIA ir Belam-Riga SIA apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių Alstom Baltics SIA ir Belam-Riga SIA ieškinius atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinei bendrovei „LTG Infra“ dėl tarptautiniame viešajame pirkime priimtų sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „LTG Kompetencijų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „FIMA“, AŽD PRAHA S.R.O, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės Alstom Baltics SIA ir Belam-Riga SIA (toliau kartu – ir ieškovės) kreipėsi į teismą su ieškiniu (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2870-1187/2025 (aktualus civilinės bylos Nr. e2-1052-1187/2026), prašydamos pripažinti atsakovių akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“ (toliau kartu – ir atsakovės) 2025 m. liepos 30 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) skelbiamų derybų būdu vykdomame tarptautiniame viešajame pirkime „Ruožo Kaunas – valstybės siena su Lenkija signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimas“ (toliau – ir Pirkimas) (ankstesnis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) Nr. 6809503, naujas CVP IS Nr. 461341) atmesti jungtinės veiklos sutarties partnerių Alstom Baltics SIA ir Belam-Riga SIA galutinį pasiūlymą neteisėtu bei jį panaikinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „LTG Kompetencijų centras“ (toliau – ir perkantysis subjektas) 2023 m. liepos 21 d. paskelbė apie skelbiamų derybų būdu vykdomą tarptautinį viešąjį pirkimą „Ruožo Kaunas – valstybės siena su Lenkija signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimas“. Pirkimo objektas skaidomas į dvi Pirkimo objekto dalis: 1) ruožo Kaunas – Kazlų Rūda signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimas, išplėtimas ir palaikymas; 2)  ruožo Kazlų Rūda – valstybės siena su Lenkija ir Palemono st. signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimas, išplėtimas ir palaikymas.

3.       Ieškovės, veikiančios 2023 m. rugpjūčio 25 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu, 2024 m. lapkričio 22 d. pateikė galutinį pasiūlymą visam Pirkimo objektui ir atskirai pirmai bei antrai Pirkimo objekto dalims. Su galutiniu pasiūlymu ieškovės pateikė dokumentą „Alstom-Belam kainos detalizacija 1 ir 2 Pirkimo dalys“, kuriame yra pateikta ieškovių galutinio pasiūlymo kainos detalizacija, įskaitant ir išplėtimo paslaugų.

4.       Trečiasis asmuo uždaroji UAB „LTG Kompetencijų centras“ 2025 m. vasario 21 d. ieškovėms pateikė pranešimą apie priimtą sprendimą atmesti ieškovių galutinį pasiūlymą Pirkime, nes ieškovės neįtraukė arba neįvertino dalies darbų ir įrangos. Ieškovės, nesutikdamos su UAB „LTG Kompetencijų centras“ 2025 m. vasario 21 d. sprendimu, 2025 m. kovo 3 d. pateikė pretenziją, kurią perkantysis subjektas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu patenkino ir panaikino 2025 m. vasario 21 d. sprendimą. 

5.       Perkantysis subjektas 2025 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovių galutinį pasiūlymą, nes jis neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu pripažino tiekėjų AŽD PRAHA S.R.O ir UAB „FIMA“ pateiktą galutinį pasiūlymą. Perkantysis subjektas Sprendime nurodė, kad ieškovės galutiniame pasiūlyme nenurodė visų išplėtimo paslaugų elementų įkainių sudedamųjų dalių vienetų kainų. Ieškovės, nesutikdamos su 2025 m. liepos 30 d. sprendimu, 2025 m. rugpjūčio 11 d. pateikė pretenziją, kurią perkantysis subjektas 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu atmetė.

6.       Ieškovės teigė, kad Pirkimo sąlygos nenumatė reikalavimo nurodyti visų išplėtimo paslaugų elementų įkainių sudedamųjų dalių vienetų kainų ir su tuo susijusio galutinio pasiūlymo atmetimo pagrindo. Perkančiojo subjekto atsakymai į tiekėjų klausimus, nurodyti 2025 m. liepos 30 d. sprendimo 1 priede, negali būti interpretuojami kaip reikalavimas tiekėjams nurodyti visų išplėtimo paslaugų įkainių sudedamųjų dalių vienetų kainas, nes pagal Pirkimo sąlygas ir Pirkimo sutarties projektą, perkantysis subjektas įsigyja konkrečią išplėtimo elemento įtraukimo (panaikinimo, išplėtimo) paslaugą už tiekėjo nurodytą išplėtimo paslaugos fiksuotą įkainį, o ne atskiras išplėtimo paslaugos sudedamųjų dalių vieneto kainas. Todėl tiekėjų pasiūlymas turėjo būti vertinamas kaip atitinkantis Pirkimo sąlygas.

7.       Ieškovės Alstom Baltics SIA ir Belam-Riga SIA Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3075-1187/2025 padavė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti perkančiojo subjekto 2025 m. liepos 30 d. sprendimą laimėjusiu pasiūlymu pripažinti tiekėjų UAB „FIMA“ ir AŽD PRAHA S.R.O pateiktą galutinį pasiūlymą neteisėtu bei jį panaikinti; 2) pripažinti perkančiojo subjekto 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą neatskleisti UAB „FIMA“ ir AŽD PRAHA S.R.O pasiūlymo duomenų neteisėtu bei jį panaikinti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8.       Ieškovės nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 5 d. ieškovės buvo pateikusios prašymą susipažinti su Pirkimą laimėjusių tiekėjų pasiūlymo duomenimis. Perkantysis subjektas 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pateikė Pirkimą laimėjusių tiekėjų pasiūlymo nekonfidencialius duomenis. Ieškovės 2025 m. rugsėjo 18 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kuria prašė pateikti Pirkimą laimėjusių tiekėjų pasiūlymą sudarančius dokumentus visa apimtimi (be paslėptų duomenų) ir panaikinti perkančiojo subjekto 2025 m. liepos 30 d. sprendimą, kuriuo Pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjų AŽD PRAHA S.R.O ir UAB „FIMA“ galutinis pasiūlymas, kadangi Pirkimą laimėjusių tiekėjų galutinis pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų 2 priedo 6 ir 11 punktuose nustatytus pašalinimo pagrindus. Perkantysis subjektas 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimu atmetė ieškovių pretenziją kaip nepagrįstą. 

9.       Ieškovių vertinimu, Pirkimą laimėjusių tiekėjų pasiūlymo informacija, kuri nebuvo pateikta ieškovėms, negali būti laikoma konfidencialia informacija ir (ar) komercine paslaptimi. Atsakovės nenurodė, kodėl trečiųjų asmenų pasiūlymą sudarantys dokumentai turi komercinę vertę, taip pat nenurodė, kaip tokios informacijos atskleidimas realiai pažeis trečiųjų asmenų interesus. Ieškovių galutinio pasiūlymo atmetimas buvo grindžiamas ne Pirkimo sąlygų reikalavimais, o trečiųjų asmenų pateikta išplėtimo paslaugų kainodaros struktūra, kuria perkantysis subjektas nepagrįstai vadovavosi priimdamas 2025 m. liepos 30 d. sprendimą. Perkantysis subjektas, vertindamas tiekėjų pasiūlymus, neatsižvelgė, kad tiekėjas AŽD PRAHA S.R.O yra padaręs profesinį pažeidimą bei šią informaciją nuslėpė Pirkimo procedūros metu, todėl Pirkimą laimėjusių tiekėjų galutinis pasiūlymas turi būti atmestas.

10.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-3075-1187/2025 prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-2870-1187/2025 (aktualus civilinės bylos Nr. e2-1052-1187/2026).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 14 d. sprendimu ieškovių Alstom Baltics SIA ir Belam-Riga SIA ieškinius atmetė, priteisė iš ieškovių: atsakovei AB „LTG Infra“ po 3 220 Eur, trečiajam asmeniui UAB „FIMA“ po 6 692,50 Eur, trečiajam asmeniui AŽD PRAHA S.R.O po 6 692,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovės formaliai praleido 10 dienų terminą ieškiniui pareikšti, tačiau šis praleidimas buvo nežymus ir nulemtas objektyvių aplinkybių (ankstesnio ieškinio pateikimo, jo trūkumų šalinimo, siekio užtikrinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą). Įvertinęs sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, teismas ieškinio senaties terminą atnaujino.

13.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovių argumentus, kad perkantysis subjektas pažeidė derybų tvarką ir skaidrumo principą. Teismas pažymėjo, kad pagal teisinį reguliavimą derybose dalyvauti ir teikti galutinius pasiūlymus gali tiekėjai, atitinkantys minimalius reikalavimus, o ne visus pirkimo sąlygų aspektus, todėl kvietimas tiekėjui pateikti galutinį pasiūlymą nesukuria teisėto lūkesčio, jog pasiūlymas bus pripažintas tinkamu ar laimėjusiu. Teismo vertinimu, ieškovėms buvo suteikta pakankamai galimybių koreguoti pasiūlymą derybų metu, todėl perkantysis subjektas neturėjo papildomai inicijuoti pasiūlymo tikslinimo procedūros ar įspėti ieškoves apie pasiūlymo trūkumus. Teismas pažymėjo, kad perkantysis subjektas turi teisę persvarstyti savo sprendimus, todėl ankstesni sprendimai (pvz., dėl pasiūlymo atitikties) nesukuria tiekėjams teisėtų lūkesčių, jog Pirkime pateiktas pasiūlymas bus pripažintas laimėjusiu.

14.       Teismas, vertindamas, ar Pirkimo dokumentai reikalavo nurodyti visų išplėtimo paslaugų sudedamųjų dalių įkainius, nustatė, kad Pirkimo dokumentai, įskaitant jų paaiškinimus, aiškiai nustatė pareigą detalizuoti kainą, nurodant atskirų komponentų vienetinius įkainius. Perkančiojo subjekto paaiškinimai laikytini sudėtine Pirkimo dokumentų dalimi. Kainos išskaidymo lentelės struktūra (atskiri stulpeliai vieneto kainoms) aiškiai nustatė reikalavimą pateikti detalizuotus įkainius. Teismas atmetė ieškovių argumentus, kad tiekėjams pasiūlyme užteko nurodyti bendrą kainą, o atskirų komponentų kainos galėjo būti įskaičiuotos į kitus elementus. Teismo vertinimu, ieškovių galutinis pasiūlymas turi objektyvių ir esminių trūkumų, nes ieškovės nepasiūlė reikšmingos dalies paslaugų, kurios įeina į Pirkimo objekto apimtį, ir nenurodė jų įkainių.

15.       Teismas pripažino, kad ieškovėms buvo suteikta visa nekonfidenciali AŽD PRAHA S.R.O ir UAB „FIMA“ pasiūlyme pateikta informacija, o likusi pasiūlyme pateikta informacija (kainodara, techniniai sprendimai, specialistai) pagrįstai laikyta komercine paslaptimi. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės neįrodė, jog papildomos informacijos atskleidimas yra būtinas jų teisei į gynybą įgyvendinti.

16.       Teismo vertinimu, Sprendimas dėl laimėtojo nustatymo yra teisėtas, kadangi tretieji asmenys AŽD PRAHA S.R.O ir UAB „FIMA“ pateikė Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį pasiūlymą, o ieškovės neįrodė nė vieno objektyvaus trečiųjų asmenų pasiūlymo neatitikimo aspekto. Teismas padarė išvadą, kad tretieji asmenys AŽD PRAHA S.R.O ir UAB „FIMA“ pasiūlyme tinkamai užpildė kainos lentelę, pateikdami visus su Pirkimo objektu susijusių paslaugų įkainius.

17.       Teismas nustatė, kad vienas iš trečiųjų asmenų partnerių AŽD PRAHA S.R.O, taikydamas apsivalymo priemones, atkūrė savo patikimumą dėl pažeidimo, kuris buvo padarytas prieš daugiau nei 3 metus, todėl pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 7 punktą perkantysis subjektas negalėjo pašalinti trečiųjų asmenų iš Pirkimo procedūros. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nepagrįstai siekia išplėsti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto taikymo apimtį papildomai vertinant su Pirkimu nesusijusio subjekto (AŽD PRAHA S.R.O dukterinės įmonės STARMON S.R.O (toliau – Starmon)) pašalinimo pagrindus.

18.       Teismas atmetė ieškovių prašymą grąžinti pusę sumokėto žyminio mokesčio už atskirai pareikštus du ieškinius. Teismas nustatė, kad ieškovių reikalavimai grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, nors ieškovių ir trečiojo asmens pasiūlymų vertinimo pagrįstumo patikrinimas susijęs su to paties Pirkimo sąlygų aiškinimu ir taikymu. Teismo vertinimu, pripažinus ieškovių poziciją pagrįsta, susidarytų situacija, kai asmenys, pareiškę savarankiškus ieškinius, iš esmės būtų atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį už kreipimąsi į teismą vien dėl tame pačiame viešajame pirkime ginčijamų sprendimų ir (ar) tikėtino vėlesnio bylų sujungimo, taip paneigiant žyminio mokesčio sampratą ir jo paskirtį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19.       Ieškovės Alstom Baltics SIA ir Belam-Riga SIA (toliau kartu – ir apeliantės) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinius patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovių pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų dėl neišskaidytų išplėtimo paslaugų įkainių. Pirkimo dokumentai nenustatė pareigos detalizuoti kiekvienos sudedamosios kainos dalies, o reikalavo pateikti bendrą (fiksuotą) įkainį už visą išplėtimo paslaugą. Todėl teismas nepagrįstai išplėtė tiekėjams keliamus reikalavimus ir jų pasiūlymą įvertino pagal sąlygas, kurios nebuvo aiškiai įtvirtintos Pirkimo dokumentuose.

19.2.                      Teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad pirminėje Pirkimo dokumentų redakcijoje kainos sudedamosios dalys nebuvo numatytos, o vėliau atsirado tik kaip struktūrinis ar informacinis elementas, nesukuriantis aiškios ir imperatyvios pareigos jas įkainoti atskirai. Dėl to tiekėjai galėjo pagrįstai suprasti, kad pasiūlyme pakanka pateikti bendrą kainą, o ne detalizuotą jos išskaidymą.

19.3.                      Teismas netinkamai įvertino ieškovių ir trečiųjų asmenų AŽD PRAHA S.R.O bei UAB „FIMA“ pasiūlymus. Ieškovių pasiūlymas buvo vertinamas griežčiau nei kitų tiekėjų, ypač trečiųjų asmenų, kurių pasiūlyme buvo panašaus pobūdžio trūkumai, tačiau jie nebuvo laikomi esminiais.

19.4.                      Pirkimo sąlygos, įskaitant jų paaiškinimus, nenumatė reikalavimų, kurie Pirkimo dalyviams leistų nuspręsti, kurios išplėtimo paslaugų sudedamosios dalys yra aktualios, todėl turi būti įkainotos, t. y. patys tiekėjai sprendė, kurias sudedamąsias dalis įkainoti. Ieškovės išplėtimo paslaugų kainos išskaidymo lentelę užpildė vadovaudamosi Pirkimo sąlygų technine specifikacija, Pirkimo sutarties projektu, kainos išskaidymo lentele ir atsakovių pateiktais paaiškinimais. Atsakovės dėl tokios pildymo logikos derybų metu nekėlė klausimų, neidentifikavo trūkumų ir, įvertinusios ieškovių pakeistą pasiūlymą, nusprendė, kad jis atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus.

19.5.                      Perkančiojo subjekto elgesys derybų metu ieškovėms sukėlė teisėtą lūkestį, kad jų pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas ir nebus atmestas dėl formalių ar neesminių trūkumų. Vėlesnis pasiūlymo atmetimas buvo netikėtas ir pažeidė pasitikėjimą Pirkimo procedūrų skaidrumu. Teismo išvada, kad ieškovių pasiūlymas buvo sąlyginis, yra nepagrįsta. Priešingai, pasiūlymas buvo aiškus ir atitiko Pirkimo dokumentų reikalavimus, todėl jo kvalifikavimas kaip sąlyginio yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių.

19.6.                      Teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad trečiųjų asmenų pasiūlymas turėjo būti atmestas dėl to, kad vienas iš partnerių – AŽD PRAHA S.R.O, yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (Pirkimo sąlygų 2 priedo 11 punktas ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunktis) ir jis šią informaciją nuslėpė Pirkimo procedūros metu (Pirkimo sąlygų 2 priedo 6 punktas ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

19.7.                      Teismas netinkamai taikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, nes apskųstas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, jame neatsakyta į visus esminius ieškovių argumentus, taip pat nepagrįstai atsisakyta priimti ir įvertinti papildomą įrodymą – ekspertės Neringos Virbickaitės 2025 m. spalio 29 d. teisinę išvadą.

19.8.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo ieškovėms grąžinti pusės sumokėto žyminio mokesčio už atskirai pareikštus du ieškinius. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos  Nr. e2-2870-1187/2025 ir Nr. e2-3075-1187/2025 buvo sujungtos, o ieškovės ginčija Pirkime priimtą tą patį atsakovių sprendimą, ieškovėms pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą turėjo būti grąžinta pusė sumokėto žyminio mokesčio – 16 279 Eur.

20.       Atsakovė AB „LTG Infra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

20.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad Pirkimo dokumentai, įskaitant jų paaiškinimus, aiškiai nustatė pareigą tiekėjams pasiūlymuose nurodyti ne bendrą išplėtimo paslaugų kainą, bet atskirų šių paslaugų sudedamųjų dalių įkainius. Ši pareiga grindžiama tuo, kad išplėtimo paslaugos pagal sutartį bus įsigyjamos pagal faktinį poreikį, taikant fiksuotų įkainių kainodarą. Todėl tiekėjai turėjo įvertinti siūlomų sprendinių suderinamumą su perkančiojo subjekto infrastruktūra ir nurodyti visas paslaugas, kurios būtų reikalingos jų pasiūlymui įgyvendinti. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje taip pat patvirtino, kad pasiūlyme turėjo būti nurodomi atskiri įkainiai, o ne vien bendra kaina.

20.2.                      Ieškovių pasiūlymas pagrįstai buvo atmestas, nes neatitiko Pirkimo sąlygų – jos nepasiūlė reikšmingos dalies į Pirkimo objektą patenkančių paslaugų. Ieškovės pasiūlyme nenurodė esminių paslaugų (programinės ir techninės įrangos modifikavimas, testavimas, derinimas ir paleidimas eksploatuoti) kainų, nors pagal jų siūlomą techninį sprendinį šios paslaugos buvo būtinos.

20.3.                      Ieškovės nepagrįstai nurodo argumentus dėl tariamai nevienodo pasiūlymų vertinimo. Priešingai, tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami individualiai, atsižvelgiant į jų siūlomų sprendinių suderinamumą su perkančiojo subjekto infrastruktūra. Ieškovės turėjo galimybę susipažinti su infrastruktūra, įvertinti reikalavimus ir pateikti tinkamą pasiūlymą, tačiau to nepadarė. Ieškovės neįrodė, kad perkantysis subjektas pateikė klaidingą informaciją ar sudarė kliūtis tinkamai parengti pasiūlymą.

20.4.                      Ieškovės pateikė sąlyginį pasiūlymą, nustatydamos papildomas įkainių taikymo prielaidas (pvz., susiedamos įkainius su minimaliais užsakymo kiekiais) ir išlygas dėl į kainą neįtrauktų elementų. Tai neatitinka Pirkimo sąlygų ir pažeidžia pasiūlymų aiškumo bei palyginamumo principus, todėl ši aplinkybė sudarė savarankišką pagrindą pasiūlymui atmesti.

21.       Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiasis asmuo UAB „LTG Kompetencijų centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko atsakovės AB „LTG Infra“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

22.       Tretieji asmenys AŽD PRAHA S.R.O ir UAB „FIMA“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

22.1.                      Pirkimo dokumentuose buvo nustatyta aiški pareiga tiekėjams galutiniame pasiūlyme pateikti kainą pagal kainos išskaidymo lentelę, įskaitant ne tik bendrą išplėtimo paslaugų kainą, bet ir atskirų šių paslaugų įkainius. Šis reikalavimas atsirado derybų metu patikslinus Pirkimo dokumentus, ir visi tiekėjai, įskaitant ieškoves, turėjo vadovautis galutine lentelės redakcija. Išplėtimo paslaugų įkainiai yra esminiai sutarties vykdymui, nes pagal juos būtų perkamos konkrečios paslaugos pagal poreikį, todėl jų nenurodymas pasiūlyme objektyviai paneigia galimybę tinkamai vykdyti sutartį ir laikytinas esminiu pasiūlymo trūkumu.

22.2.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad tiekėjai turėjo pateikti pasiūlymą su visais reikalingais įkainiais, o jų nebuvimas negali būti laikomas nereikšmingu ar formaliu trūkumu. Ieškovės pripažino, kad nepateikė įkainių daliai paslaugų, kurios patenka į Pirkimo objektą, t. y. jos patvirtino, kad pateiktas pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, nes neapima viso Pirkimo objekto.

22.3.                      Ieškovės pasiūlyme nurodytus įkainius susiejo su papildomomis, Pirkimo dokumentuose nenumatytomis, prielaidomis ir išlygomis. Tokios sąlygos iš esmės keičia pasiūlymo turinį ir padaro jį sąlyginiu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės šio pasiūlymo atmetimo pagrindo neginčijo ir tik apeliaciniame skunde pradėjo jį neigti.

22.4.                      Teismas pagrįstai pripažino teisėtu ir pagrįstu Sprendimą dėl Pirkimo laimėtojo. Tretieji asmenys tinkamai užpildė kainos išskaidymo lentelę ir joje nurodė visus išplėtimo paslaugų įkainius, kurie patenka į Pirkimo objekto apimtį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nebūtų teisinio pagrindo trečiuosius asmenis pašalinti iš Pirkimo dėl vieno iš trečiojo asmens partnerių AŽD PRAHA S.R.O dukterinės įmonės, kuri niekaip nesusijusi su Pirkimu, padaryto konkurencijos teisės pažeidimo, kadangi tai prieštarautų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punktui. AŽD PRAHA S.R.O nebuvo ir negali būti laikoma atsakinga už savo dukterinės įmonės Starmon padarytą pažeidimą.

22.5.                      Teismas nepadarė proceso teisės normų pažeidimų. Byla buvo išnagrinėta visapusiškai, objektyviai ir nešališkai. Ieškovės nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų, apsiribodamos abstrakčiais ir nepagrįstais teiginiais. Teismas turėjo teisę ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovių pateiktą teisinę išvadą, kuri buvo parengta jų užsakymu ir interesais, atsižvelgęs į tai, kad teisinis bylos aplinkybių vertinimas yra teismo prerogatyva, kurią teismas tinkamai ir visapusiškai įgyvendino, priimdamas sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

25.       UAB „LTG Kompetencijų centras“ pagal AB „LTG Infra“ suteiktą įgaliojimą pirkimams organizuoti 2023 m. liepos 21 d. paskelbė apie skelbiamų derybų būdu vykdomą tarptautinį viešąjį pirkimą „Ruožo Kaunas – valstybės siena su Lenkija signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimo darbai“ (CVP IS Nr. 6809503, naujas CVP IS Nr. 461341) (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 1). Remiantis Pirkimo sąlygų specialiosios dalies 1 skyriuje pateikta lentele, Pirkimo objektas skaidomas į 2 dalis: 1) ruožo Kaunas – Kazlų Rūda signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimas, išplėtimas ir palaikymas; 2) ruožo Kazlų Rūda – valstybės siena su Lenkija ir Palemono st. signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimas, išplėtimas ir palaikymas (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 2.2).

26.       2023 m. rugpjūčio 25 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios ieškovės Alstom Baltics SIA ir Belam-Riga SIA 2023 m. spalio 10 d. pateikė pirminį bendrą pasiūlymą visam Pirkimo objektui ir atskirai 1 ir 2 Pirkimo objekto dalims (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 14).

27.       2024 m. sausio 10 d. įvyko pirmosios derybos (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 4). 2024 m. vasario 7 d. buvo pateiktas pirminio pasiūlymo papildymas (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 15). 2024 m. balandžio 30 d., po pirmosios derybų pakopos, buvo pateiktas pakeistas pasiūlymas (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 16). 2024 m. gegužės mėn. – 2024 m. rugsėjo mėn. buvo teikiami techniniai paaiškinimai (procesinio dokumento Nr. DOK-32925 priedai Nr. 8–12). 2024 m. rugsėjo 27 d., pabaigus derybų etapą, buvo pateiktas pakeistas pasiūlymas (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 17).

28.       Perkantysis subjektas 2024 m. spalio 8 d. atsiuntė ieškovėms kvietimą pateikti galutinį pasiūlymą (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 5), kuris 2024 m. spalio 30 d. buvo atšauktas (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 5.1). 2024 m. lapkričio 18 d. perkantysis subjektas atsiuntė antrąjį kvietimą pateikti galutinį pasiūlymą (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 5.2).

29.       Ieškovės 2024 m. lapkričio 22 d. pateikė galutinį pasiūlymą. Su galutiniu pasiūlymu 1 ir 2 Pirkimo dalims ieškovės pateikė dokumentą „Alstom-Belam kainos detalizacija 1 ir 2 Pirkimo dalys“, kuriame jos pateikė galutinio pasiūlymo kainos detalizaciją, įskaitant ir išplėtimo paslaugas. Išplėtimo paslaugų dalyje ieškovės nenurodė dalies išplėtimo paslaugų sudedamųjų dalių įkainių (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 6).

30.       UAB „LTG Kompetencijų centras“ 2025 m. vasario 21 d. pranešimu ieškovėms nurodė, kad perkantysis subjektas, vadovaudamasis Pirkimo sąlygų bendrosios dalies 9.1.2 papunkčiu, priėmė sprendimą atmesti tiekėjų galutinį pasiūlymą, kadangi jis neatitinka Pirkimo objektui keliamų reikalavimų, įskaitant Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus, todėl pasiūlymas be esminių pakeitimų negalėtų atitikti Pirkimo sąlygose nustatytų Pirkimo objektui keliamų poreikių ir reikalavimų (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 7).

31.       Ieškovės 2025 m. kovo 3 d. pateikė pretenziją (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 8). Perkantysis subjektas 2025 m. kovo 10 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo nusprendė patenkinti pretenziją ir panaikino 2025 m. vasario 21 d. sprendimą, kuriuo ieškovių galutinis pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo objektui keliamų reikalavimų (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 9).

32.       Perkantysis subjektas, įvertinęs Pirkime pateiktus galutinius pasiūlymus, vadovaudamasis Pirkimo sąlygų bendrosios dalies 9.1.1.1 papunkčio nuostatomis, 2025 m. liepos 30 d. priėmė Sprendimą atmesti ieškovių galutinį pasiūlymą, nes jis neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, o Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu pripažino tiekėjų AŽD PRAHA S.R.O ir UAB „FIMA“ pateiktą galutinį pasiūlymą (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 10).

33.       Ieškovės 2025 m. rugpjūčio 11 d. pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti perkančiojo subjekto 2025 m. liepos 30 d. Sprendimą (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 11). Perkantysis subjektas 2025 m. rugpjūčio 20 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo atmetė pretenziją kaip nepagrįstą (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 12).

34.       Ieškovės 2025 m. rugpjūčio 5 d. pateikė prašymą susipažinti su Pirkimą laimėjusių tiekėjų pasiūlymo duomenimis (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 13). Perkantysis subjektas 2025 m. rugsėjo 12 d. ieškovėms pateikė Pirkimą laimėjusių tiekėjų pasiūlymo nekonfidencialius duomenis (procesinio dokumento Nr. CBP-1142 priedai Nr. 14.1–14.83).

35.       Ieškovės 2025 m. rugsėjo 18 d. Perkančiajam subjektui pateikė pretenziją, kuria pareiškė prašymą pateikti Pirkimą laimėjusių tiekėjų pasiūlymą sudarančius dokumentus visa apimtimi (be paslėptų duomenų) ir panaikinti Perkančiojo subjekto 2025 m. liepos 30 d. Sprendimą, kuriuo Pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjų AŽD PRAHA S.R.O ir UAB „FIMA“ galutinis pasiūlymas, nes Pirkimą laimėjusių tiekėjų galutinis pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų 2 priedo 6 ir 11 punktuose nustatytus pašalinimo pagrindus (procesinio dokumento Nr. CBP-1142 priedas Nr. 15).

36.       Perkantysis subjektas 2025 m. rugsėjo 26 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuria atmetė ieškovių pretenziją kaip nepagrįstą (procesinio dokumento Nr. CBP-1142 priedas Nr. 16).

37.       Ieškovės kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti 2025 m. liepos 30 d. Sprendimo dalį dėl jų pasiūlymo atmetimo, nes, ieškovių vertinimu, galutinis pasiūlymas atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl buvo nepagrįstai atmestas. Ieškovės taip pat kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti neteisėta bei panaikinti 2025 m. liepos 30 d. Sprendimo dalį, kuria Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu pripažintas tiekėjų AŽD PRAHA S.R.O ir UAB „FIMA“ pateiktas galutinis pasiūlymas, nes, ieškovių vertinimu, Pirkimą laimėjusių tiekėjų pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų, be to, vienas iš partnerių yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą.

38.       Pirmosios instancijos teismui apskųstu sprendimu atmetus ieškinius, ieškovės apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti ieškovių reikalavimai dėl Sprendimo atmesti jų pasiūlymą ir laimėjusiu pasiūlymu pripažinti trečiųjų asmenų pasiūlymą pripažinimo neteisėtu, o teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti perkančiojo subjekto 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą neatskleisti trečiojo asmens pasiūlymo duomenų neteisėtu, neskundžia. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai įvertino Pirkimo sąlygas ir faktines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog perkantysis subjektas pagrįstai atmetė ieškovių pasiūlymą ir pripažino Pirkimo laimėtoju trečiųjų asmenų pasiūlymą. Be to, ieškovės mano, kad teismas objektyviai neįvertino tos aplinkybės, kad trečiųjų asmenų pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes vienas iš partnerių yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir šią informaciją nuslėpė Pirkimo procedūros metu. 

Dėl ieškovių ir trečiųjų asmenų pasiūlymų įvertinimo išplėtimo paslaugų kainų detalizavimo aspektu

39.       Išsamus Pirkimo objekto aprašymas pateiktas Techninėje specifikacijoje (Pirkimo sąlygų specialiosios dalies 1 priede), jos I dalies 2.1 papunktyje detalizuota, kad Pirkimo objektas –ruožo Kaunas – valstybės siena su Lenkija signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimas, išplėtimas ir palaikymas. Techninės specifikacijos I dalies 3.1.5 papunktyje nurodyta, kokias stotis ir tarpstočius Pirkimo objektas apima, pagrindžiama būtinybė modernizuoti signalizacijos sistemą. Techninės specifikacijos I dalies 3.1.8 papunktyje detalizuotos bendrosios užduotys (tarp jų – nurodoma, kad nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kazlų Rūdos stoties (išimtinai) ir Palemono stotyje lauko ir vidaus signalizacija turi būti įrengta naujai, o 1435 mm vėžės kelyje nuo Kazlų Rūdos (imtinai) iki Palemono (išimtinai) turi būti naujai įrengta lauko, bei įrengta nauja (vieno tipo 1435 mm ir 1520 mm vėžės pločio keliams) ar atitinkamai išplėsta esama vidaus signalizacijos MPC (mikroprocesorinės centralizacijos) įranga. Techninės specifikacijos I dalies 3.1.9 papunktyje nustatyti reikalavimai techninei pasiūlymo daliai. Techninės specifikacijos I dalyje numatyti ir kiti išsamūs reikalavimai projekto įgyvendinimui.

40.       Iš Techninės specifikacijos ir kitų Pirkimo dokumentų matyti, kad Pirkimo objektą sudaro ne tik signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimas, bet ir išplėtimas. Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 1.1.4 papunktyje nustatyta, kad išplėtimo paslaugos – tai modernizuotos sistemos išplėtimas, atliekamas esant poreikiui pagal Techninės specifikacijos VIII dalį „Sistemos išplėtimo reikalavimai“.

41.       Techninės specifikacijos VIII dalies „Sistemos išplėtimo reikalavimai“ 1.1 papunktyje nurodyta, kad išplėtimo paslaugų teikimo sąlygos taikomos stočių, kelio blokuočių, pervažų MPC (mikroprocesorinės centralizacijos) sistemos įrenginiams, kai užsakovui dėl viešosios infrastruktūros plėtros projektų atsiranda poreikis išplėsti MPC sistemą. Techninės specifikacijos VIII dalies „Sistemos išplėtimo reikalavimai“ 1.2 papunktyje numatyta, kad paslaugos užsakomos pagal užsakovo poreikį gavus užsakovo pranešimą apie išplėtimo užsakymą.

42.       Techninės specifikacijos VIII dalies „Sistemos išplėtimo reikalavimai“ 2.1 papunktyje nurodyta, kad išplėtimo paslaugos apima šių elementų ir funkcijų įtraukimą (panaikinimą, išplėtimą): a) traukinio maršrutas; b) manevrų maršrutas; c) tarpstočio šviesoforas; d) maršrutinis šviesoforas; e) manevrinis šviesoforas; f) centralizuotasis iešmas; g) centralizuota sankirta; h) traukinių vietos nustatymo sistema (bėgių grandinės) be kodavimo; i) traukinių vietos nustatymo sistema (bėgių grandinės) su kodavimu; j) traukinių vietos nustatymo sistema (ašių skaitliukai) be kodavimo; k) traukinių vietos nustatymo sistema (ašių skaitliukai) su kodavimu; l) automatinės pervažos signalizacija; m) pervažos užkardas; n) pėsčiųjų perėjos signalizacija; o) ALS (automatinės lokomotyvo signalizacijos) kodavimo papildymas esamoje traukinio vietos nustatymo sistemoje; p) sąsaja su automatinės pervažos signalizacija kito gamintojo; q) sąsaja su kito gamintojo centralizacijos sistema; r) visos stoties FAT (gamykliniai bandymai) ir SAT (bandymai statybvietėje) – nepriklausomai nuo elementų kiekio per vieną atnaujinimo procedūrą; s) elemento pavadinimo keitimas; t) naujos komandos įvedimas; u) projekto dokumentacijos atnaujinimas įtraukiant atliktus pakeitimus; v) mokymai. Remiantis Techninės specifikacijos VIII dalies „Sistemos išplėtimo reikalavimai“ 3 punktu, tiekėjas per nustatytą laikotarpį privalės suprojektuoti ir esamoje infrastruktūroje įdiegti išplečiamus elementus. Į šią paslaugą neįeina portalinių konstrukcijų įrengimo, elektros tiekimo linijos galios, kondicionavimo galios ar nepertraukiamo maitinimo šaltinio galios didinimo darbai.

43.       Taigi, Pirkimo objektą pirmiausia sudaro ruožo Kaunas – valstybės siena su Lenkija signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimo darbai, o sistemos išplėtimo paslaugos užsakomos, kai užsakovui dėl viešosios infrastruktūros plėtros projektų atsiranda poreikis išplėsti MPC sistemą.

44.       Pirkimo sąlygų specialiosios dalies 2.3 papunktyje nustatyta, kad pasiūlymas turi būti pateiktas pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus užpildant pasiūlymo formą. Pasiūlymo forma pridėta kaip vienas iš Pirkimo sąlygų specialiosios dalies priedų (pasiūlymo kainos išskaidymo lentelė, 5 priedas). Pirkimo procedūrų metu pasiūlymo forma (pasiūlymo kainos išskaidymo lentelė) keitėsi. Galutinėje pasiūlymo formoje (pasiūlymo kainos išskaidymo lentelėje) tiekėjai turėjo išskirti: 1) signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimo projektų parengimo kainas, 2) signalizacijos ir susijusių sistemų diegimo (atskirose stotyse ir tarpstočiuose) kainas, 3) modernizuotų sistemų techninio palaikymo kainą ir 4) modernizuotų sistemų išplėtimo (įrengimo, panaikinimo, įskaitant programinę ir aparatinę įrangą) fiksuotą paslaugų kainoraštį sutarties laikotarpiui.

45.       Pagal pasiūlymo formą (pasiūlymo kainos išskaidymo lentelę) modernizuotų sistemų išplėtimo fiksuotame paslaugų kainoraštyje (lentelės 4 punkto atitinkamuose papunkčiuose) tiekėjai turėjo nurodyti konkrečių išplėtimo paslaugų bendras kainas ir šių paslaugų bendrą kainą sudarančių elementų (sisteminės programinės įrangos modifikavimo; sistemos techninės įrangos modifikacijos; testavimo ir paleidimo eksploatuoti; techninės įrangos pristatymo ir montavimo lauko dalyje) vienetų kainas. Pavyzdžiui, lentelės 4.4 papunktyje tiekėjai turėjo nurodyti traukinio šviesoforo išplėtimo paslaugų bendrą kainą (H grafoje), o šio papunkčio C, D, E ir F grafose – šią paslaugą sudarančių elementų (atitinkamai, sisteminės programinės įrangos modifikavimo; sistemos techninės įrangos modifikacijos; testavimo ir paleidimo eksploatuoti; techninės įrangos pristatymo ir montavimo lauko dalyje) vienetų kainas.

46.       Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 2.5.2 papunktyje buvo nustatyta, kad išplėtimui taikoma fiksuoto įkainio kainodara. Fiksuoti paslaugų ir prekių įkainiai, nurodyti pasiūlymo priede Nr. 1, negali būti keičiami. Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 2.7.4 papunktyje buvo nustatyta, kad apmokėjimas už išplėtimą atliekamas už faktiškai, tinkamai, kokybiškai atliktą išplėtimą (pagal su užsakovu suderintą išplėtimo apimtį, tinkamai, kokybiškai ir faktiškai suteiktas paslaugas (montavimas, testavimas, bandymai, išpildomoji dokumentacija)). Užsakovas mokėtiną sumą apskaičiuoja pagal pasiūlymo priede Nr. 1 skyriuje „Išplėtimas“ pateiktus įkainius.

47.       Be to, Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 2.8 papunktyje buvo nustatyta, kad Pirkimo sutarties galiojimo metu atsiradus poreikiui įsigyti Pirkimo sutartyje nenumatytas, bet su Pirkimo sutarties objektu susijusias paslaugas, šių nenumatytų paslaugų kaina yra apskaičiuojama taikant Pasiūlymo priede Nr. 1 nurodytus prekių (paslaugų) įkainius.

48.       Tiekėjai, siekdami išsiaiškinti, kokius duomenis turi pateikti pasiūlyme, 2023 m. rugsėjo 8 d., 2023 m. rugsėjo 12 d., 2023 m. rugsėjo 13 d., 2023 m. rugsėjo 25 d., 2023 m. spalio 5 d. pateikė klausimus perkančiajam subjektui. Perkantysis subjektas paaiškino, kad: 1) 4 pozicijoje tiekėjas turi pateikti signalizacijos ir susijusių modernizuotų sistemų išplėtimo paslaugų kainą, nurodant jų sudedamųjų dalių įkainius; bendra išplėtimo paslaugų kaina pateikiama nurodytam kiekiui; 2) 4.1–4.22 pozicijų C, D, E ir F stulpeliuose įrašoma vieno vieneto kaina, o H stulpelyje įrašoma bendra suma, susumavus C+D+E+F stulpelių kainas ir padauginus iš H (turėtų būti G) stulpelyje nurodyto kiekio; 3) bendra H stulpelyje kaina yra susumavus C+D+E+F stulpelius ir padauginus iš G stulpelyje nurodyto kiekio; 4) 4 pozicijoje tiekėjas turi pateikti signalizacijos ir susijusių modernizuotų sistemų išplėtimo paslaugų kainą nurodant jų sudedamųjų dalių (programinė, aparatinė bei lauko įranga reikalinga paslaugos funkcionalumui užtikrinti, panaikinti) įkainius; kelio konstrukcijos medžiagos neskaičiuojamos; 5) lentelė pateikta bendro pobūdžio, todėl tiekėjas, atsižvelgdamas į 4.1–4.22 pozicijose numatomas paslaugas, pildo tik tas grafas, kurios patenka į paslaugų apimtis kaip paslaugos sudedamoji dalis; į paslaugų apimtis nepapuolančios grafos nepildomos; pozicijoje 4.22 mokymai vienetas yra 1 mokymai susiję su vienu išplėtimo užsakymu (procesinio dokumento Nr. DOK-32925 priedai Nr. 8–12).

49.       Byloje ginčijamu Sprendimu ieškovių galutinis pasiūlymas buvo atmestas, nes jis neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Sprendime (jo detalizacijoje) buvo nurodyta, kad tiekėjams buvo išsamiai atsakyta dėl pasiūlymo priedo Nr. 1 lentelės pildymo, stulpelių C, D, E ir F, kaip sudedamųjų dalių, reikšmės, akcentuojant, jog langeliai, kurie patenka į paslaugų apimtį, turi būti užpildyti išsamiai, o ne selektyviai. Tačiau ieškovių pasiūlymo priedo Nr. 1 4 dalyje 4.1–4.36 papunkčiuose ieškovės neužpildė testavimo ir paleidimo eksploatuoti, sistemos programinės įrangos modifikavimo, sistemos techninės įrangos modifikacijos, pristatymo ir montavimo lauko dalyse langelių (nepateikė įkainių).

50.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Pirkimo sąlygas, padarė išvadą, kad Pirkimo dokumentai, įskaitant jų paaiškinimus, nustatė pareigą tiekėjams detalizuoti išplėtimo paslaugų kainą, nurodant atskirų komponentų vienetinius įkainius. Apeliantės su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad Pirkimo dokumentai nenustatė pareigos detalizuoti išplėtimo paslaugų dalies kainos, o reikalavo pateikti tik bendrą (fiksuotą) įkainį už visą išplėtimo paslaugą, todėl teismas nepagrįstai išplėtė tiekėjams keliamus reikalavimus ir jų pasiūlymą vertino pagal sąlygas, kurios nebuvo aiškiai įtvirtintos Pirkimo dokumentuose. Teisėjų kolegija su šiais apeliančių argumentais nesutinka.

51.       Pirkimo sąlygos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017, 37 punktas).

52.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra ne kartą pažymėjęs, kad skaidrumo ir vienodo požiūrio principai reikalauja, jog visi pasiūlymo elementai, turintys reikšmės jo vertinimui, būtų aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški jau pasiūlymo pateikimo momentu (ESTT 2001 m. spalio 18 d. sprendimas byloje SIAC Construction, C-19/00, 42 punktas, 2012 m. kovo 29 d. sprendimas byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10, 40 punktas).

53.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tiekėjai viešuosiuose pirkimuose laikytini profesionaliais subjektais, kuriems taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Tai, be kita ko, reiškia pareigą ne tik formaliai susipažinti su pirkimo dokumentais, bet ir juos tinkamai suprasti bei įvertinti jų visumą, įskaitant reikalavimus, susijusius su pasiūlymo kainos struktūra, jos sudedamosiomis dalimis ir detalizavimu. Taigi, tiekėjai, rengdami pasiūlymą, turi pareigą įvertinti, ar pirkimo dokumentuose (įskaitant jų paaiškinimus) nustatyta pasiūlymo kainos struktūra yra aiški ir kokios konkrečios kainos sudedamosios dalys turi būti įkainotos. Jei tokia pareiga kyla iš pirkimo dokumentų visumos, tiekėjai negali jos ignoruoti ar laikyti neprivaloma vien dėl to, kad atskiros nuostatos nėra suformuluotos jiems palankia forma.

54.       Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek iš pasiūlymo formos (pasiūlymo kainos išskaidymo lentelės), tiek iš šios nutarties 48 punkte minėtų perkančiojo subjekto paaiškinimų tiekėjams turėjo būti suprantama, kad pasiūlymo formoje (pasiūlymo kainos išskaidymo lentelėje) jie turi ne tik nurodyti bendrą atskirų išplėtimo paslaugų kainą, bet ir jų sudedamųjų dalių (sisteminės programinės įrangos modifikavimo; sistemos techninės įrangos modifikacijos; testavimo ir paleidimo eksploatuoti; techninės įrangos pristatymo ir montavimo lauko dalyje) įkainius, jeigu tokios paslaugos objektyviai patenka į siūlomų paslaugų apimtis kaip paslaugos sudedamoji dalis. 

55.       Tai, kad tiekėjai pasiūlymo formoje (pasiūlymo kainos išskaidymo lentelėje) turėjo nurodyti atitinkamų išplėtimo paslaugų sudedamųjų dalių įkainius, tiekėjams turėjo būti suprantama ne tik iš pasiūlymo formos (pasiūlymo kainos išskaidymo lentelės) ir perkančiojo subjekto paaiškinimų, kuriuose ne kartą akcentuota, jog turi būti nurodyti išplėtimo paslaugų sudedamųjų dalių įkainiai, bet ir iš bendros kainodaros logikos. Iš šioje nutartyje jau aptartų Pirkimo sąlygų tiekėjams turėjo būti aišku, kad sistemos išplėtimo paslaugos užsakomos atskirai, kai užsakovui dėl viešosios infrastruktūros plėtros projektų atsiranda poreikis išplėsti MPC sistemą. Tokiu atveju išplėtimo apimtis yra suderinama su užsakovu. Gali atsitikti taip, kad užsakovui bus reikalinga konkreti išplėtimo paslauga su visais ją sudarančiais elementais (sisteminės programinės įrangos modifikavimu; sistemos techninės įrangos modifikacija; testavimu ir paleidimu eksploatuoti; techninės įrangos pristatymu ir montavimu lauko dalyje), tačiau gali paaiškėti ir tai, jog užsakovui bus reikalinga ne visa išplėtimo paslauga, bet tik tam tikros ją sudarančios dalys (atskiros paslaugos). Kitaip tariant, šiuo atveju taikoma išplėtimo paslaugas sudarančių dalių fiksuoto įkainio kainodara, nes gali paaiškėti, kad ne visos paslaugų sudėtinės dalys užsakovui yra būtinos.

56.       Atsakovės ir trečiasis asmuo UAB „LTG Kompetencijų centras“ atsiliepimo į ieškinį 82 punkte išsamiai pagrindė, kokiais atvejais gali nutikti taip, kad užsakovui bus reikalinga ne visa išplėtimo paslauga, bet tik tam tikros ją sudarančios dalys. Pavyzdžiui, techninės įrangos pristatymą ir montavimą lauko dalyje gali atlikti ne tik sistemos ar įrangos gamintojas, bet ir kitų atsakovės AB „LTG Infra“ vykdomų infrastruktūros plėtros projektų rangovai, todėl šios pozicijos įsigijimas priklausys nuo infrastruktūros plėtros projektų apimties ir šių paslaugų įsigijimo kainų, kurias atsakovei galės pasiūlyti galimi šios paslaugos dalies tiekėjai. Tretieji asmenys procesiniuose dokumentuose detalizavo, kad jeigu užsakovui kyla poreikis įsigyti galutinės pasiūlymo formos (pasiūlymo kainos išskaidymo lentelės) 4.4 pozicijoje „Traukinio šviesoforas“ nurodytas išplėtimo paslaugas, perkantysis subjektas gali iš kito tiekėjo kitame projekte įsigyti patį šviesoforą ir jį sumontuoti lauke, dėl to būtų faktiškai nereikalinga F stulpelio paslauga, t. y. techninės įrangos pristatymas ir montavimas lauko dalyje. Tačiau perkančiajam subjektui tuomet reikėtų prijungti naują šviesoforą į sistemą, dėl to jam reikėtų atskirai įsigyti C–E stulpeliuose nurodytas sisteminės programinės įrangos modifikavimo, sistemos techninės įrangos modifikacijos, testavimo ir paleidimo eksploatuoti paslaugas. Atsakovės ir trečiasis asmuo UAB „LTG Kompetencijų centras“ atsiliepimo į ieškinį 82 punkte nurodė, kad papildomos sistemos techninės įrangos įsigijimo poreikio gali nebūti ir tuomet, kai funkcionalumo tęstinumo užtikrinimui užteks sistemoje jau sumontuotos įrangos (pvz., viena iešmo valdymo plokštė gali valdyti dvi iešmų pavaras, šviesoforų valdymo plokštė gali valdyti du ar daugiau šviesoforų). Kitaip tariant, konkretų išplėtimo paslaugų įsigijimo poreikį bei apimtį lems atsakovės AB „LTG Infra“ vykdomų kitų infrastruktūros plėtros projektų poveikis Pirkimo objektu įrengiamai MPC sistemai.

57.       Ieškovės galutinio pasiūlymo formos (pasiūlymo kainos išskaidymo lentelės) 4 dalyje 4.1–4.36 papunkčiuose neužpildė testavimo ir paleidimo eksploatuoti, sistemos programinės įrangos modifikavimo, sistemos techninės įrangos modifikacijos, pristatymo ir montavimo lauko dalyse langelių (nepateikė įkainių). Prie Sprendimo pridėtoje ieškovių galutinio pasiūlymo vertinimo detalizacijoje (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 10.2) ties kiekvienu 4.1–4.36 papunkčiu išsamiai nurodytos konkrečios išplėtimo paslaugos sudedamosios dalys, kurios ieškovių galutiniame pasiūlyme nebuvo įkainotos. 

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovėms neįkainojus išplėtimo paslaugas sudarančių dalių ir Pirkimo sutarties vykdymo metu paaiškėjus, kad užsakovui bus reikalinga ne visa išplėtimo paslauga, bet tik tam tikros ją sudarančios dalys, nebūtų aišku, kokią kainą užsakovas turėtų sumokėti. Be to, nebūtų aiški paslaugų kaina ir tuo atveju, jeigu Pirkimo sutarties galiojimo metu atsirastų poreikis įsigyti Pirkimo sutartyje nenumatytas, bet su Pirkimo sutarties objektu susijusias paslaugas, kaip tai nustatyta Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 2.8 papunktyje. 

59.       Kita esminė aplinkybė, kurią nulėmė ieškovių galutinio pasiūlymo formos 4.1–4.36 papunkčiuose neįkainotos išplėtimo paslaugų sudedamosios dalys – nepagrįstas ieškovių pranašumas Pirkime, nes ieškovių siūloma bendra išplėtimo paslaugų kaina tapo mažesnė už tą, kurią ieškovės būtų turėję pasiūlyti, jei būtų objektyviai įvertinę visas išplėtimo paslaugų sudedamąsias dalis ir jas įtraukę į bendrą siūlomą paslaugų kainą.

60.       Ieškovių teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad apskųstame sprendime nustatyta išplėtimo paslaugų kainodaros logika prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintai Kainodaros taisyklių nustatymo metodikai (toliau – Metodika). Ieškovės nurodo, kad Metodikos 15 punkte įtvirtinta, jog fiksuoto įkainio kainodara nustatoma, kai perkamos vienarūšės prekės ir (ar) paslaugos arba prekės ir (ar) paslaugos susideda iš skirtingų elementų, o pirkimo vykdytojas iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ir (ar) tikslaus pagal sutartį teiktinų paslaugų kiekio ir (ar) apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio. Ieškovės nurodo, kad teikdami galutinį pasiūlymą tiekėjai pasiūlymo formos 4 dalyje nurodė bendrą išplėtimo paslaugų kainą, kuri yra 4.1–4.36 papunkčiuose nurodytų įkainių suma. Ieškovių nuomone, tai patvirtina, kad  būtent 4.1–4.36 papunkčiuose yra pateikti įkainiai, kurie aktualūs Pirkimo sutarties vykdymui. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovių argumentais.

61.       Iš šios nutarties 55–56 punktuose išsamiai apibūdintos Pirkime taikomos išplėtimo paslaugų kainodaros matyti, kad Metodikos 15 punkto taikymo prasme vienarūšėmis paslaugomis turėtų būti laikomos ne konkrečios išplėtimo paslaugos, bet jas sudarančios sudėtinės paslaugos (sisteminės programinės įrangos modifikavimas; sistemos techninės įrangos modifikacija; testavimas ir paleidimas eksploatuoti; techninės įrangos pristatymas ir montavimas lauko dalyje), nes būtent jos yra mato vienetai, kurie svarbūs nustatant Pirkimo sutarties vykdymo išlaidas. Kaip jau buvo minėta, užsakovui gali būti reikalinga ne visa išplėtimo paslauga, bet tik tam tikros ją sudarančios dalys (atskiros paslaugos), už kurias bus atsiskaitoma pagal pasiūlymo formoje (pasiūlymo kainos išskaidymo lentelėje) nurodytus tų atskirų paslaugų įkainius.

62.       Ieškovės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog pirminėje Pirkimo sąlygų redakcijoje išplėtimo paslaugų kainos sudedamosios dalys (C–F stulpeliai) lentelėje nebuvo pateiktos, o jos atsirado vėlesniame etape. Ieškovių teigimu, tai įrodo, kad atsakovės nuo Pirkimo paskelbimo pradžios turėjo ketinimą išplėtimo paslaugų elementus įsigyti kaip visumą už tiekėjo nurodomą įkainį, neskaidant jo į sudedamąsias dalis. Ieškovės tvirtina, kad išplėtimo paslaugų kainos sudedamosios dalys (C–F stulpeliai) buvo įtrauktos vėliau, kaip nuoroda tiekėjams, kurias išplėtimo paslaugų išlaidas įsivertinti, tačiau ne kaip įkainiai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovių argumentais.

63.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas galutinio ieškovių pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms klausimas, todėl aktualios Pirkimo sąlygos, galiojusios galutinio pasiūlymo pateikimo metu. Šioje nutartyje jau buvo minėta, kad tiek pagal pakeistas Pirkimo sąlygas (galutinėje pasiūlymo formoje esančią lentelę), tiek pagal išsamius Pirkimo sąlygų paaiškinimus, tiekėjams turėjo būti suprantama, jog jie privalo įkainoti atitinkamų išplėtimo paslaugų sudedamąsias dalis, kurios patenka į paslaugų apimtis. Tuo atveju, jeigu perkančiajam subjektui nebūtų aktualus paslaugų sudedamųjų dalių įkainojimas, jis nebūtų pakeitęs pirminėje Pirkimo sąlygų redakcijoje esančios lentelės ir jos nepapildęs C–F stulpeliais. 

64.       Ieškovės akcentuoja, kad Pirkimo sąlygų paaiškinimuose buvo nurodyta, jog tiekėjai, atsižvelgdami į 4.1–4.22 pozicijose numatomas paslaugas, pildo tik tas grafas, kurios patenka į paslaugų apimtis kaip paslaugos sudedamoji dalis, o į paslaugų apimtis nepatenkančios grafos nepildomos. Ieškovių teigimu, iš šio paaiškinimo ir kitų Pirkimo sąlygų matyti, kad lentelė nėra imperatyvaus pobūdžio kainoraštis, joje dalis laukelių gali būti pagrįstai nepildomi. Ieškovių teigimu, joms nebuvo aišku, kurios išplėtimo paslaugų sudedamosios dalys turi būti įkainotos. Ieškovės nurodo, kad, nesant griežtų reikalavimų, jos įvertino, jog lentelės 4.19 papunktyje nurodyta visos stoties FAT ir SAT testavimo paslauga, nepriklausomai nuo elementų kiekio, atliekama per vieną atnaujinimo procedūrą, todėl nenurodė kiekvieno išplėtimo paslaugų elemento vieneto kainos. Be to, ieškovės įvertino, kad testavimo ir paleidimo eksploatuoti sąnaudos yra įtrauktos į specifiškai šiai paslaugai skirtą kainos išskaidymo lentelės 4.19 papunktį. Ieškovės kabelių testavimo ir paleidimo išlaidas, kurios yra nereikšmingos, įvertino kaip būtinas ir neatsiejamas, todėl nurodė tik techninės įrangos pristatymo ir montavimo lauko dalyje (F stulpelyje). Lentelės 4.27–4.30 papunkčiuose ieškovės nurodė tik techninės įrangos pristatymo ir montavimo lauko dalyje įkainius, nes kabelių tranšėjos įrengimo išplėtimo paslaugos darbai yra mechaniniai, t. y. kabelių tranšėja nėra testuojama ir paleidžiama eksploatacijai.

65.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie ieškovių argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Iš ieškovių nurodomo Pirkimo sąlygų paaiškinimo ieškovėms turėjo būti suprantama, kad pasiūlymo formoje (pasiūlymo kainos išskaidymo lentelėje) jos privalėjo nurodyti į išplėtimo paslaugų apimtis įeinančių paslaugų sudedamųjų dalių įkainius. Ieškovės pateikia paaiškinimus (jų pagrįstumą kiti dalyvaujantys byloje asmenys ginčija) tik dėl kai kurių pasiūlymo formoje nenurodytų paslaugų sudedamųjų dalių įkainių (4.19, 4.27–4.30 papunkčių), o dėl kitų pasiūlyme nenurodytų įkainių jokių paaiškinimų apskritai nepateikia.

66.       Byloje buvo nustatyta, kad ieškovės pasiūlymo formoje neįkainotos paslaugos neabejotinai turės būti suteiktos. Pavyzdžiui, pasiūlymo formos 4.1 papunktyje nurodytos traukinio maršruto išplėtimo paslaugos atveju ieškovės nepasiūlė traukinio maršruto testavimo ir paleidimo įkainio. Atsakovė AB „LTG Infra“ pagrindė, kad, įvertinus ieškovių siūlomą techninį sprendinį, testavimo ir paleidimo įkainis yra aktualus, kadangi prieš pradedant naudoti, eksploatuoti sistemą ar jos sudedamas dalis reikalinga atlikti patikrinimus, testavimus, ar sistema veikia tinkamai ir saugiai. Testavimo ir paleidimo į eksploatacijos dalį atlieka įrangos ar sistemos gamintojas. Po testavimo seka paleidimas.

67.       Pasiūlymo formos 4.3, 4.4 ir 4.5 papunkčiuose siūlydamos tarpstočio, traukinio ir manevrinio šviesoforų išplėtimo paslaugas ieškovės įkainojo tik techninės įrangos pristatymo ir montavimo paslaugas, tačiau neįkainojo programinės ir techninės įrangos modifikavimo paslaugų, testavimo ir paleidimo eksploatuoti paslaugų. Atsakovė AB „LTG Infra“ pagrindė, kad įrengiant naują tarpstočio, traukinio ar manevrinį šviesoforą nepakanka vien įbetonuoti stulpą ir pastatyti patį šviesoforą, o jį reikia integruoti į esamą atsakovių programinę ir techninę signalizavimo prietaisų valdymo infrastruktūrą, o po integracijos – dar ir atlikti sistemos testavimą ir bandymus. 

68.       Atsakovė AB „LTG Infra“ detalizavo, kad įrengus naują tarpstočio, traukinio ar manevrinį šviesoforą, būtina jį integruoti – atlikti atsakovių turimos programinės įrangos modifikaciją pagrindiniame valdymo kompiuteryje, numatant, kaip šis šviesoforas veiks esamoje signalizavimo įrenginių sistemoje. Įrengus naują šviesoforą, būtina atlikti papildomas modifikacijas atsakovių turimoje techninėje infrastruktūroje. Šviesoforą valdo valdymo plokštė, į kurią galima įjungti kelis skirtingus šviesoforus arba po vieną tarpstočio ar traukinio šviesoforus, turinčius iki šešių signalų parodymų. Signalų kiekis priklauso nuo šviesoforo modifikacijos, gali būti nuo dviejų iki penkių signalų. Tačiau yra ir šviesoforų modifikacijų su penkiais signalais ir papildoma juosta, kurioje įrengti dar trys ar daugiau papildomų signalų. Tokiu atveju, kai bendras šviesoforo signalų kiekis viršija šešis signalus, reikalinga papildoma šviesoforo valdymo plokštė. Didžioji dalis atsakovių turimų valdymo plokščių yra išnaudojamos maksimaliu pajėgumu. Atitinkamai, įrengiant naujus šviesoforus reikia įrengti valdymo plokštes, o ieškovės jų nesiūlo. Ieškovės turėjo pasiūlyti ne tik šviesoforo stulpą, pamatą bei patį šviesoforą, tačiau ir atsakovės turimos programinės įrangos modifikavimo paslaugas, valdymo plokščių įrengimo paslaugas. Įrengus naują šviesoforą, privalomas reikalavimas atlikti visą signalizacijos įrenginių testavimo, derinimo bei paleidimo eksploatuoti procedūrą, tai nustatyta norminiuose techniniuose dokumentuose.

69.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti argumentai, kurių ieškovės nepaneigė, patvirtina, kad nors ieškovės ir privalėjo, tačiau galutinio pasiūlymo formoje nenurodė visų į išplėtimo paslaugų apimtis įeinančių paslaugų įkainių, o tai yra esminis pasiūlymo trūkumas, nes, kaip buvo paminėta šios nutarties 58–59 punktuose, neįkainojus išplėtimo paslaugas sudarančių dalių nebūtų aišku, kokią kainą užsakovas turėtų sumokėti atsiradus išplėtimo paslaugų poreikiui, be to, ieškovės į pasiūlymo kainą neįtraukusios visų įkainių, įgijo nepagrįstą pranašumą Pirkime.

70.       Ieškovės apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria tam, kad atsakovės derybų metu nenustatė ieškovių pirminio ir pakeisto pasiūlymų trūkumų bei nusprendė, jog jie atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, nors juose, kaip ir galutiniame pasiūlyme, nebuvo nurodyti išplėtimo paslaugų sudedamųjų dalių įkainiai. Ieškovių teigimu, toks perkančiojo subjekto elgesys derybų metu joms sukėlė teisėtą lūkestį, kad pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas ir nebus atmestas.

71.       Pirmosios instancijos teismas dėl šių ieškovių argumentų pažymėjo, kad pagal teisinį reguliavimą dalyvauti derybose ir pateikti galutinius pasiūlymus gali tiekėjai, atitinkantys minimalius reikalavimus, o ne visus pirkimo sąlygų aspektus, todėl kvietimas tiekėjui pateikti galutinį pasiūlymą nesukuria teisėto lūkesčio, jog pasiūlymas bus pripažintas tinkamu ar laimėjusiu. Teismo vertinimu, ieškovėms buvo suteikta pakankamai galimybių koreguoti pasiūlymą derybų metu, todėl perkantysis subjektas neturėjo papildomai inicijuoti pasiūlymo tikslinimo procedūros ar įspėti ieškoves apie pasiūlymo trūkumus.

72.       Ieškovės apeliaciniame skunde teigia, kad apskųstame sprendime teismas ignoravo Pirkimo sąlygose aiškiai nustatytą skelbiamų derybų vykdymo tvarką ir neįvertino esminių faktinių aplinkybių. Su šiais ieškovių argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

73.       Pagal Pirkimo sąlygų specialiosios dalies 1 punktą Pirkimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) nuostatomis. Pirkimas organizuojamas skelbiamų derybų būdu.

74.       PĮ 73 straipsnio 3 dalis nustato, kad perkantysis subjektas skelbiamas derybas vykdo etapais: skelbia apie pirkimą, kviesdamas tiekėjus pateikti paraiškas, patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus, atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose, atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pasiūlymus, derasi su dalyviais, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus, įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.

75.       PĮ 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad perkantysis subjektas derasi su kiekvienu iš tiekėjų dėl jų pateiktų pirminių ir vėlesnių pasiūlymų bei pirkimo sutarties sąlygų, siekdamas geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, negalima derėtis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų, pasiūlymo vertinimo kriterijų ir tvarkos, galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose.

76.       Pirkimo sąlygų specialiosios dalies 4 punkte numatyta, kad derybos gali būti vykdomos dėl visų tiekėjo pasiūlyme nurodyto perkamo objekto charakteristikų, įskaitant kainą, neatitikimus Techninei specifikacijai bei Pirkimo sąlygų, išskyrus pasiūlymo vertinimo kriterijus ir tvarką, galutinį derybų rezultatą, užfiksuotą galutiniuose pasiūlymuose, kt. Derybų metu tiekėjas galės ištaisyti pasiūlymo neatitikimus Pirkimo sąlygoms.

77.       Iš aptartų PĮ nuostatų ir Pirkimo sąlygų matyti, kad Pirkimo procedūrose dalyvaujantys tiekėjai turėjo atitikti tik minimalius Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o neatitikimus Pirkimo sąlygoms turėjo teisę ištaisyti derybų metu. Pirkimo procedūrų metu tiekėjai turėjo teisę keisti pasiūlymus iki galutinių pasiūlymų pateikimo. Nei PĮ, nei Pirkimo sąlygose neįtvirtinta perkančiojo subjekto pareiga kuriame nors Pirkimo etape nustatyti tiekėjo pirminio ar vėlesnių pasiūlymų neatitiktį Pirkimo sąlygoms (išskyrus neatitiktį minimaliems reikalavimams). Perkantysis subjektas atitiktį Pirkimo sąlygoms privalo išsamiai įvertinti gavęs galutinius pasiūlymus.  

78.       Taigi, pirmosios instancijos teismas apskųsto sprendimo 45–47 punktuose teisingai nurodė, kad galutinius pasiūlymus turi teisę pateikti ne tik tie tiekėjai, kurių pirminiai ar vėlesni pasiūlymai atitinka išimtinai visus Pirkimo sąlygų reikalavimus. Tai, kad Pirkimas vykdomas derybų būdu, nepašalino ieškovių pareigos vadovautis Pirkimo dokumentais ir parengti galutinį pasiūlymą pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Galutinio pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams turėjo užtikrinti būtent ieškovės, nes galutiniame pasiūlyme yra užfiksuojamos galutinės kainos ir šis galutinis pasiūlymas perkančiojo subjekto vertinamas sprendžiant dėl jo atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams.

79.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, atsižvelgiant į PĮ nuostatas ir Pirkimo sąlygas, vien tai, jog atsakovė 2024 m. spalio 8 d. ir 2024 m. lapkričio 18 d. atsiuntė ieškovei kvietimus pateikti galutinį pasiūlymą, kuriuose nurodė, jog ieškovių pateiktas pakeistas pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, ieškovėms negalėjo sukurti teisėto lūkesčio, jog galutinio pasiūlymo vertinimo metu nebus nustatyta šio pasiūlymo neatitiktis Pirkimo sąlygoms. Pažymima ir tai, kad atsakovė, įvertinusi ieškovių pateiktą pakeistą pasiūlymą, negalėjo numatyti, kokio turinio galutinį pasiūlymą ieškovės pateiks, tuo labiau jog byloje nustatyta, kad ieškovių Pirkime teikti pasiūlymai išplėtimo paslaugų aspektu keitėsi, ieškovės skirtingose pasiūlymo versijose iš dalies keitė (įkainojo skirtingas) išplėtimo paslaugų sudedamąsias dalis. 

80.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptariamu aspektu pagrįstai nesirėmė ieškovių nurodyta Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. sausio 22 d. vertinimo išvada, kurioje buvo vertintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vykdytas pirkimas neskelbiamų derybų būdu ir kurioje, ieškovių teigimu, tarnyba nusprendė, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė tiekėjo pirminį pasiūlymą neleisdama jam derybų metu ištaisyti jo trūkumų. Pažymima, kad ieškovių nurodyta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada yra dėl kito pirkimo, esant kitokioms pirkimo sąlygoms, be to, joje aptariamas sprendimas dėl pirminio, o ne galutinio pasiūlymo įvertinimo.  

81.       Ieškovės apeliaciniame skunde nesutinka su apskųsto sprendimo 47 punkte pateiktais teismo motyvais, kad joms ne kartą buvo suteikta galimybė pataisyti pasiūlymą. Ieškovės teigia, kad teismas nepasisakė, kokios, kada, kokia apimtimi buvo suteiktos galimybės ieškovėms ištaisyti trūkumus. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija nurodo, kad nors ieškovės pagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, jog perkantysis subjektas būtų kreipęsis į ieškoves dėl pasiūlymo trūkumų pataisymo, tačiau iš apskųsto teismo sprendimo turinio galima nuspręsti, kad aptariami teismo argumentai remiasi ta aplinkybe, jog ieškovės, ne kartą teikdamos pasiūlymus Pirkime, pačios neidentifikavo pasiūlymų trūkumų ir jų neištaisė, nors pagal Pirkimo sąlygas galėjo tai padaryti iki galutinio pasiūlymo pateikimo.

82.       Ieškovės Alstom Baltics SIA ir Belam-Riga SIA Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3075-1187/2025 paduotu ieškinio ginčijo Sprendimo dalį, kuria trečiųjų asmenų galutinis pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu Pirkimą. Ieškovės rėmėsi tuo, kad jų ir trečiųjų asmenų pasiūlymai buvo vertinami skirtingai, nes tretieji asmenys kai kurių išplėtimo paslaugų sudedamųjų dalių įkainių taip pat nenurodė, tačiau jų pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu. Be to, ieškovės akcentavo, kad atsakovė neatitikimus ieškovių pasiūlyme konstatavo būtent tose eilutėse, kuriose paslaugos sudedamąsias dalis buvo įkainoję tretieji asmenys, bet jų nebuvo nurodę ieškovės.

83.       Pirmosios instancijos teismas apskųsto sprendimo 95 punkte argumentus dėl ieškovių ir trečiųjų asmenų pasiūlymų skirtingo įvertinimo atmetė kaip neįrodytus. Apeliaciniame skunde ieškovės nesutinka su šiuo vertinimu ir remiasi tuo, kad ieškovių pasiūlymo trūkumais buvo pripažintos būtent tos C–F stulpelių pozicijos, kuriose tretieji asmenys pasirinko įkainoti išplėtimo paslaugų sudedamąsias dalis (pvz., testavimą ir paleidimą eksploatuoti, programinės ar techninės įrangos modifikavimą), kita vertus, tose vietose, kuriuose  išplėtimo paslaugų kainos išskaidymo lentelės C–F stulpeliuose vieneto kainas nurodė ieškovės, o tretieji asmenys jų nenurodė, atsakovės neatitikimų nenustatė. Ieškovių teigimu, tai patvirtina esminį lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą (PĮ 29 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovės nurodo, kad trečiųjų asmenų lentelėje egzistuoja tušti C–F langeliai, tačiau jie netapo galutinio pasiūlymo atmetimo pagrindu. Pavyzdžiui, tretieji asmenys pasiūlymo formos 4.26 papunktyje nenurodė „Sistemos programinės įrangos modifikavimas“ vieneto kainos, o 4.27–4.34 papunkčiuose nurodė tik „Testavimas ir paleidimas eksploatuoti“ vieneto kainas, bet nenurodė „Techninės įrangos pristatymas ir montavimas lauko dalyje“ vieneto kainų.

84.       Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nurodo, kad lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą šiuo atveju būtų galima konstatuoti tik tada, jeigu ieškovės bylos nagrinėjimo metu būtų pagrindusios, jog trečiųjų asmenų pasiūlyme nebuvo nurodyti tie išplėtimo paslaugų sudedamųjų dalių (sisteminės programinės įrangos modifikavimo; sistemos techninės įrangos modifikacijos; testavimo ir paleidimo eksploatuoti; techninės įrangos pristatymo ir montavimo lauko dalyje) įkainiai, kurie privalėjo būti nurodyti, nes tokios paslaugos objektyviai pateko į siūlomų paslaugų apimtis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien tik ta aplinkybė, kad lyginant ieškovių ir trečiųjų asmenų pasiūlymus matyti, jog juose tretieji asmenys įkainojo išplėtimo paslaugų sudedamąsias dalis, kurių neįkainojo ieškovės, ir atvirkščiai, savaime neįrodo lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo.  

85.       Ieškovės apeliaciniame skunde akcentuoja, kad tretieji asmenys pasiūlymo formos 4.26 papunktyje nenurodė „Sistemos programinės įrangos modifikavimas“ vieneto kainos, o 4.27–4.34 papunkčiuose nurodė tik „Testavimas ir paleidimas eksploatuoti“ vieneto kainas, bet nenurodė „Techninės įrangos pristatymas ir montavimas lauko dalyje“ vieneto kainų. Dėl šių ieškovių argumentų pasakytina, kad jie nepakankami konstatuoti trečiųjų asmenų pasiūlymo netinkamumą. Pasiūlymo formos 4.26 papunktyje nurodyta išplėtimo paslauga „Mokymai“, todėl teikiant šią paslaugą sistemos programinės įrangos modifikavimas neturi būti atliekamas. Pasiūlymo formos 4.27–4.34 papunkčiuose nurodytos išplėtimo paslaugos, kurios susijusios su kabelių tranšėjos įrengimu, lauko kabelių tiekimu ir paklojimu. Iš trečiųjų asmenų pasiūlymo matyti, kad, priešingai nei teigia ieškovės, jame yra įkainoti techninės įrangos pristatymo ir montavimo lauko dalyje darbai, taip pat yra įkainoti ir testavimo bei paleidimo eksploatuoti darbai, tačiau nėra įkainoti sistemos programinės įrangos modifikavimo bei sistemos techninės įrangos modifikacijos darbai. Ieškovės nepateikė jokių argumentų, kad pagal aptariamų išplėtimo paslaugų pobūdį atliekant kabelių tranšėjos įrengimą, lauko kabelių tiekimą ir paklojimą būtų būtini sistemos programinės įrangos modifikavimo bei sistemos techninės įrangos modifikacijos darbai.     

86.       Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nepagrindė, jog trečiųjų asmenų pasiūlyme nebuvo nurodyti tie išplėtimo paslaugų sudedamųjų dalių įkainiai, kurie privalėjo būti nurodyti, atitinkamai, jog perkantysis subjektas, vertindamas ieškovių ir trečiųjų asmenų pasiūlymus, būtų taikęs skirtingus standartus ir pažeidęs lygiateisiškumo bei skaidrumo principus. Todėl apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovių argumentai dėl pasiūlymų skirtingo įvertinimo nebuvo įrodyti.

87.       Byloje buvo nustatyta, kad ieškovės kartu su 2024 m. balandžio 30 d. po pirmos derybų pakopos pateiktu pakeistu pasiūlymu pateikė prielaidų dokumentą (procesinio dokumento Nr. CBP-997 priedas Nr. 16.1 priedas). Šiame prielaidų dokumente ieškovės nurodė tam tikras sąlygas, kurioms esant jos įsipareigoja teikti išplėtimo paslaugas siūlomais įkainiais. Pavyzdžiui, 27–35 eilutėse ieškovės nurodė, kad siūlomos kainos galioja tik užsakant minimalius kiekius.  

88.       Tretieji asmenys UAB „FIMA“ ir AŽD PRAHA S.R.O atsiliepime į ieškinį, triplike ir 2026 m. sausio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose, įvertinę prielaidų dokumentą ir teigdami, kad jis buvo pridėtas prie ieškovių galutinio pasiūlymo, nurodė, jog ieškovės dalies paslaugų atžvilgiu pateikė sąlyginį pasiūlymą, nes išplėtimo paslaugų įkainius susiejo su Pirkimo dokumentuose nenustatytomis prielaidomis.

89.       Pirmosios instancijos teismas apskųsto sprendimo 79 punkte įvertino, kad pačios ieškovės ieškinyje iš esmės pripažino, jog pateikė paslaugų apimties prielaidas. Teismo vertinimu, ieškovės dėl dalies įkainių pateikė sąlyginį pasiūlymą, susiedamos siūlomą įkainį su savo pačių nustatytomis ir Pirkimo dokumentams prieštaraujančiomis prielaidomis (išlygomis). Teismo nuomone, pagal ieškovių pasiūlymą objektyviai nebūtų galimybės vykdyti Pirkimo sutarties joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka užsakant atskiras paslaugas bei už jas atsiskaitant.

90.       Ieškovės apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad po prielaidų dokumento pateikimo 2024 m. gegužės–rugsėjo mėn. vyko techninių paaiškinimų teikimas ir Pirkimo sąlygų, įskaitant dėl išplėtimo paslaugų, turinio keitimas, o 2024 m. rugsėjo 18 d. buvo pateiktas naujas pakeistas pasiūlymas, kuris pakeitė 2024 m. balandžio 30 d. pakeistą pasiūlymo versiją. Ieškovių tvirtinimu, prielaidų dokumentas neturi jokios teisinės ir faktinės reikšmės.

91.       Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovėmis, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jų pateiktas galutinis pasiūlymas yra sąlyginis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad perkančiojo subjekto Sprendime ieškovių pasiūlymas nebuvo įvertintas kaip sąlyginis ir šiuo pagrindu nebuvo atmestas. Ieškovės pagrįstai nurodo, kad prielaidų dokumentas buvo pateiktas 2024 m. balandžio 30 d. kartu su pakeistu pasiūlymu, tačiau jis nebuvo pateiktas su vėliau pateiktais pasiūlymais, įskaitant galutinį pasiūlymą. Po prielaidų dokumento pateikimo vyko Pirkimo sąlygų, įskaitant dėl išplėtimo paslaugų, turinio keitimas, 2024 m. rugsėjo 18 d. buvo pateiktas naujas pakeistas pasiūlymas, ir tik 2024 m. lapkričio 22 d. buvo pateiktas galutinis pasiūlymas, kuriame ieškovės pakeitė pasiūlymo dalį dėl išplėtimo paslaugų ir nepateikė prielaidų dokumento. Pirkimo sąlygų bendrosios dalies 1 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei derybų metu ar po jų keičiamos anksčiau pateiktuose dokumentuose nurodytos sąlygos, galutinio pasiūlymo sudėtine dalimi laikomi paskutiniai atlikti pakeitimai. Tai reiškia, kad prielaidų dokumentas, priešingai nei įvertino pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas galutinio pasiūlymo sudėtine dalimi.

92.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovių pasiūlymo sąlyginio pobūdžio, tačiau teisingai įvertino, jog atsakovės pagrįstai atmetė ieškovių galutinį pasiūlymą Pirkime, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų, susijusių su išplėtimo paslaugų sudedamųjų dalių įkainių nurodymu. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės neįrodė, jog ieškovių ir trečiųjų asmenų pasiūlymai buvo įvertinti nevienodai, pažeidžiant lygiateisiškumo bei skaidrumo principus.  

Dėl trečiųjų asmenų AŽD PRAHA S.R.O ir UAB „FIMA“ pasiūlymo įvertinimo

93.       Ieškovės byloje įrodinėjo, kad tretieji asmenys turėjo būti pašalinti iš Pirkimo procedūros, kadangi vienas iš partnerių – AŽD PRAHA S.R.O, yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (Pirkimo sąlygų specialiosios dalies 2 priedo 11 punktas ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunktis) bei šią informaciją nuslėpė Pirkimo procedūros metu (Pirkimo sąlygų specialiosios dalies 2 priedo 6 punktas ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktas). 

94.       Pirmosios instancijos teismas apskųsto sprendimo 96–97 punktuose nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog AŽD PRAHA S.R.O, taikydama apsivalymo priemones, atkūrė savo patikimumą dėl pažeidimo, kuris buvo padarytas prieš daugiau nei 3 metus, ir dėl to bet kuriuo atveju nėra vertinamas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto kontekste. Teismas nesutiko su ieškovių argumentais, kad, vertinant pašalinimo pagrindų egzistavimą, turėjo būti atsižvelgiama ne tik į AŽD PRAHA S.R.O, bet ir jos dukterinės įmonės Starmon veiksmus. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punktu, vertinama tai, ar tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, todėl ieškovės nepagrįstai siekia, jog būtų išplėsta VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto taikymo apimtis.

95.       Ieškovės apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad, remiantis viešai prieinama informacija ir Čekijos Respublikos Konkurencijos tarybos 2025 m. birželio 10 d. sprendimu, AŽD PRAHA S.R.O (kartu su kitomis įmonėmis) sudarė draudžiamus kartelinius susitarimus viešuosiuose pirkimuose, todėl yra įrodytas rimtas profesinis pažeidimas, keliantis pagrįstų abejonių dėl trečiųjų asmenų patikimumo ir sąžiningumo. Ieškovių manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškovių argumentų, kad pagal Čekijos Respublikos Konkurencijos tarybos 2025 m. birželio 10 d. sprendime nustatytas aplinkybes AŽD PRAHA S.R.O atsakomybė neapsiriboja 2017 m. veiksmais, ji apima ir vėlesnius veiksmus, atliktus 2021 m. AŽD PRAHA S.R.O kontroliuojamos įmonės Starmon.

96.       PĮ 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis (su reikiamais pakeitimais) taikant VPĮ 46, 47, 50 ir 51 straipsnių nuostatas. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunktis nustato, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.

97.       Iš aptartų įstatymo nuostatų matyti, kad perkančiajai organizacijai sprendžiant dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunktyje nustatyto pašalinimo pagrindo taikymo yra reikšmingas paties tiekėjo padarytas konkurencijos teisės pažeidimas, jeigu nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai. VPĮ taikymo prasme tiekėjas suprantamas kaip ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų struktūrinis padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas (VPĮ 2 straipsnio 36 dalis).

98.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su Čekijos Respublikos Konkurencijos tarybos 2025 m. birželio 10 d. sprendimu, nustatė, kad AŽD PRAHA S.R.O šiuo sprendimu buvo pripažinta padariusi du konkurencijos teisės pažeidimus: 1) su kitomis bendrovėmis neapibrėžtu laikotarpiu iki 2017 m. rugsėjo 11 d. koordinavo savo veiksmus teikdama pasiūlymus konkurse dėl VZ Doudleby (sprendimo 385, 387 punktai); 2) su kitomis bendrovėmis neapibrėžtu laikotarpiu iki 2017 m. gruodžio 15 d. koordinavo savo veiksmus teikdama pasiūlymus konkurse dėl VZ Ž??rec (sprendimo 394, 396 punktai). Kadangi tretieji asmenys paraišką Pirkime pateikė 2023 m. rugpjūčio 24 d., paraiškos pateikimo metu nuo AŽD PRAHA S.R.O padarytų konkurencijos teisės pažeidimų jau buvo praėję daugiau kaip 3 metai.

99.       Ieškovės teigia, kad AŽD PRAHA S.R.O atsakomybė neapsiriboja 2017 m. veiksmais, ji apima ir vėlesnius veiksmus, atliktus 2021 m. AŽD PRAHA S.R.O kontroliuojamos įmonės Starmon.

100.       Iš Čekijos Respublikos Konkurencijos tarybos 2025 m. birželio 10 d. sprendime nustatytų aplinkybių matyti, kad bendrovės Starmon akcijas iki 2019 m. vasario 12 d. valdė keletas fizinių asmenų, nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2024 m. kovo 7 d. jos pagrindinis akcininkas, valdęs 51 proc. akcijų, buvo AŽD PRAHA S.R.O, o nuo 2024 m. kovo 7 d. jos pagrindinis akcininkas, valdantis 51 proc. akcijų, yra bendrovė AŽD Group (sprendimo 34 punktas).

101.       Čekijos Respublikos Konkurencijos tarybos 2025 m. birželio 10 d. sprendime konstatuota, kad bendrovė Starmon padarė du konkurencijos teisės pažeidimus: 1) su kitomis bendrovėmis neapibrėžtu laikotarpiu iki 2017 m. rugsėjo 11 d. koordinavo savo veiksmus teikdama pasiūlymus konkurse dėl VZ Doudleby (sprendimo 385, 387 punktai); 2) 2021 m. vasario 18 d. su kita bendrove susitarė pateikti fiktyvią pasiūlymo kainą konkurse dėl VZ Benešov u Prahy (sprendimo 292, 294 punktai). Taigi, antrojo pažeidimo padarymo metu bendrovės Starmon 51 proc. akcijų valdė AŽD PRAHA S.R.O.

102.       Tačiau teisėjų kolegija jau atkreipė dėmesį į tai, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunktyje nustatyto pašalinimo pagrindo konstatavimui reikšmingas paties tiekėjo padarytas konkurencijos teisės pažeidimas. Šiuo atveju bendrovė Starmon negali būti laikoma tiekėju, nes ji nepateikė paraiškos ir pasiūlymų Pirkime, nedalyvavo ūkio subjektų grupėje, pateikusioje paraišką ir pasiūlymus. Pašalinimo pagrindų instituto paskirtis yra užtikrinti, kad sutartis būtų sudaroma su patikimu tiekėju, todėl vertinimas turi būti nukreiptas būtent į tą subjektą, kuris dalyvauja pirkime. Be to, aptariama įstatymo nuostata yra ribojamojo pobūdžio, todėl ji negali būti aiškinama plečiamai, kaip apimanti ir tuos pažeidimus, kuriuos padarė tiekėjo kontroliuojamos bendrovės. Pažymima, kad jei aptariamas pašalinimo pagrindas būtų taikomas dėl kitų su tiekėju susijusių asmenų padarytų pažeidimų, tai turėtų būti įtvirtinta pačiame VPĮ, kaip tai yra kai kuriais kitais tiekėjų pašalinimo atvejais. Pavyzdžiui, VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įvardijamas ne tik tiekėjas, bet ir jo atsakingas asmuo.  

103.       Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime teisingai įvertino, jog tretiesiems asmenims pateikiant paraišką ir pasiūlymus neegzistavo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunktyje nustatytas pašalinimo pagrindas. Atitinkamai, neegzistavo ir  VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas pašalinimo pagrindas (informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas). Dėl pastarojo pašalinimo pagrindo atkreipiamas dėmesys į tai, kad tretieji asmenys Pirkime nenuslėpė padaryto konkurencijos teisės pažeidimo. Perkančiajam subjektui 2025 m. liepos 24 d. buvo pateikta informacija apie tai, kad Čekijos Respublikos Konkurencijos tarnyba paskyrė baudas šešioms bendrovėms, tarp jų – ir AŽD PRAHA S.R.O, taip pat buvo pateikta informacija apie trečiojo asmens AŽD PRAHA S.R.O pritaikytas patikimumo atkūrimo priemones (procesinio dokumento Nr. DOK-38203, priedai Nr. 8.1–8.2), nors šiuo atveju, nesant pagrindo pritaikyti pašalinimo pagrindo Pirkime, jos neturi teisinės reikšmės. 

104.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl perkančiojo subjekto pareigos pašalinti trečiuosius asmenis iš Pirkimo procedūrų yra nepagrįsti

Dėl proceso teisės pažeidimų (ne)buvimo

105.       Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, kad apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 263, 270 straipsnių, jis nėra pakankamai motyvuotas, jame neatsakyta į visus esminius ieškovių argumentus. Apeliantės taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir įvertinti papildomus įrodymus – ekspertės Neringos Virbickaitės 2025 m. spalio 29 d. teisinę išvadą (procesinio dokumento Nr. DOK-38158, priedas Nr. 2).

106.       Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šis reikalavimas yra susijęs su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti aiškiai nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimas, argumentai, dėl kurių atmetami įrodymai, bei teisiniai motyvai.

107.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių teiginiu, kad apskųstas teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas ir jame neatsakyta į visus esminius argumentus. Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodė pritaikytas teisės normas, pateikė aiškius ir nuoseklius motyvus, leidžiančius suprasti priimto sprendimo esmę. Tai, kad teismas detaliai nepasisakė dėl kiekvieno ieškovių argumento, savaime nereiškia, jog sprendimas turi esminių trūkumų.

108.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliančių argumentais dėl atsisakymo priimti Neringos Virbickaitės 2025 m. spalio 29 d. teisinę išvadą. Pirmosios instancijos teismas, 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi atmesdamas prašymą priimti šią teisinę išvadą, pagrįstai nurodė, kad teisės aiškinimas ir taikymas yra išimtinė teismo prerogatyva. Dėl šios priežasties teisės specialisto parengta išvada negali būti laikoma įrodymu, nes ji neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir įvertinti ekspertės Neringos Virbickaitės 2025 m. spalio 29 d. teisinę išvadą.

Dėl žyminio mokesčio dalies negrąžinimo

109.       Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovių prašymo grąžinti pusę sumokėto žyminio mokesčio už pareikštus du ieškinius. Teismas nustatė, kad ieškovių reikalavimai grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais, nors ieškovių ir trečiojo asmens pasiūlymų įvertinimo pagrįstumo patikrinimas susijęs su to paties Pirkimo sąlygų aiškinimu ir taikymu. Teismo manymu, pripažinus ieškovių poziciją pagrįsta, susidarytų situacija, kai asmenys, pareiškę savarankiškus ieškinius, iš esmės būtų atleidžiami nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį už kreipimąsi į teismą vien dėl tame pačiame viešajame pirkime ginčijamų sprendimų ir (ar) tikėtino vėlesnio bylų sujungimo, taip paneigiant žyminio mokesčio sampratą ir jo paskirtį.

110.       Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo joms grąžinti dalies žyminio mokesčio, sumokėto už atskirai pareikštus du ieškinius. Apeliančių vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos buvo sujungtos, o ieškovės ginčijo Pirkime priimtą tą patį atsakovių Sprendimą, pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą joms turėjo būti grąžinta pusė sumokėto žyminio mokesčio – 16 279 Eur.

111.       Nustatyta, kad ieškovės už 2025 m. rugsėjo 4 d. pareikštą ieškinį (procesinio dokumento Nr. CBP-997) civilinėje byloje Nr. e2-2870-1187/2025 sumokėjo 16 222 Eur žyminį mokestį ir 57 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės už 2025 m. spalio 7 d. pareikštą ieškinį (procesinio dokumento Nr. CBP-1142) civilinėje byloje Nr. e2-3075-1187/2025 sumokėjo 16 222 Eur žyminį mokestį ir 57 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-3075-1187/2025 prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-2870-1187/2025.

112.       Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį žyminis mokestis mokamas už kiekvieną ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovių 2025 m. rugsėjo 4 d. pareikštas ieškinys ir 2025 m. spalio 7 d. pareikštas ieškinys turi būti vertinami kaip atskiri ir savarankiški ieškiniai. Juose suformuluoti skirtingi reikalavimai (dalykas), jie grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis (pagrindu). 2025 m. rugsėjo 4 d. pareikštame ieškinyje ieškovės ginčijo atsakovių 2025 m. liepos 30 d. sprendimo dalį atmesti jų Pirkime pateiktą pasiūlymą, ieškinį grindė tuo, kad ieškovių pasiūlymas atitiko Pirkimo sąlygas. 2025 m. spalio 7 d. pareikštame ieškinyje ieškovės ginčijo atsakovių 2025 m. liepos 30 d. sprendimo dalį pripažinti laimėjusiu Pirkimą tiekėjų UAB „FIMA“ ir AŽD PRAHA S.R.O pateiktą galutinį pasiūlymą, prašė pripažinti neteisėtu perkančiojo subjekto 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą neatskleisti UAB „FIMA“ ir AŽD PRAHA S.R.O pasiūlymo duomenų, o ieškinį grindė tuo, kad laimėjęs pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų, atsakovės šį pasiūlymą įvertino ne taip griežtai, kaip ieškovių pasiūlymą, egzistavo trečiųjų asmenų pašalinimo pagrindai, atsakovės nepagrįstai neatskleidė laimėjusio pasiūlymo duomenų. 

113.       Nors civilinės bylos pagal ieškovių ieškinius buvo sujungtos, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nekeičia fakto, kad kreipimosi į teismą momentu buvo pareikšti du atskiri ieškiniai, grindžiami ne tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Atitinkamai, abiejų šių ieškinių padavimas sukėlė savarankiškas procesines teisines pasekmes, įskaitant pareigą sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis).

114.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ieškovių sumokėtas žyminis mokestis už kiekvieną iš pareikštų ieškinių buvo apskaičiuotas pagal įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir grąžinti ieškovėms dalį sumokėto žyminio mokesčio.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

115.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovių pasiūlymo sąlyginio pobūdžio, tačiau teisingai įvertino, jog atsakovės pagrįstai atmetė ieškovių galutinį pasiūlymą Pirkime, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės neįrodė, jog ieškovių ir trečiųjų asmenų pasiūlymai buvo įvertinti nevienodai, pažeidžiant lygiateisiškumo bei skaidrumo principus. Apskųstame sprendime teismas teisingai įvertino ir tai, kad atsakovės neturėjo pagrindo pašalinti trečiuosius asmenis iš Pirkimo procedūrų.

116.       Taigi, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atsižvelgė į visas reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos ir nepažeidė proceso normų. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo apskųstą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

117.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikoma ir paskirstant šalių išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis).

118.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.

119.       Atmetus apeliančių Alstom Baltics SIA ir Belam-Riga SIA apeliacinį skundą, jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir trečiasis asmuo UAB „LTG Kompetencijų centras“ nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

120.       Atsakovė AB „LTG Infra“ pateikė 2026 m. kovo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 00394, išrašytą už byloje suteiktas atstovavimo paslaugas – 10 796,53 Eur. Atsakovė prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 8 795,25 Eur be PVM, už prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti parengimą – 127,50 Eur be PVM išlaidas. Kadangi atsakovė AB „LTG Infra“ laikėsi priešingos pozicijos nei apeliantės, atmetus apeliacinį skundą įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

121.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu atstovavimo išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

122.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovės AB „LTG Infra“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, pažymi, kad nors atsakovė pateikė tik PVM sąskaitą faktūrą ir nepateikė apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, tačiau PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodytas jos apmokėjimo terminas. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad egzistuoja susitarimas su advokatu dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, todėl yra pagrindas šias išlaidas priteisti. Tačiau teisėjų kolegija atsakovės prašomas priteisti išlaidas mažina iki Rekomendacijose nustatytų didžiausių rekomenduojamų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 3 284,84 Eur (2 526,8 Eur x 1,3 (Rekomendacijų 8.11 papunktis)). Iš viso, pridėjus išlaidas už prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti parengimą ir PVM, atsakovei lygiomis dalimis iš ieškovių priteisiamos 3 439,12 Eur išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (3 284,84 Eur + 154,28 Eur). 

123.       Tretieji asmenys AŽD PRAHA S.R.O ir UAB „FIMA“ prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 10 490,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus. Kadangi tretieji asmenys AŽD PRAHA S.R.O ir UAB „FIMA“ laikėsi priešingos pozicijos nei apeliantės, atmetus apeliacinį skundą jos įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija trečiųjų asmenų prašomas priteisti išlaidas mažina iki Rekomendacijose nustatytų didžiausių rekomenduojamų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 3 155,88 Eur (2 427,60 Eur x 1,3 (Rekomendacijų 8.11 papunktis)) ir priteisia iš abiejų apeliančių kiekvienam trečiajam asmeniui po 788,97 Eur (3 155,88/4=788,97 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „LTG Infra“, juridinio asmens kodas 305202934, iš ieškovės Alstom Baltics SIA, juridinio asmens kodas 40103676837, ir iš ieškovės Belam-Riga SIA, juridinio asmens kodas 40003171311, po 1 719,56 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniolika eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „FIMA“, juridinio asmens kodas 121289694, iš ieškovės Alstom Baltics SIA, juridinio asmens kodas 40103676837, ir iš ieškovės Belam-Riga SIA, juridinio asmens kodas 40003171311, po 788,97 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui AŽD PRAHA S.R.O, juridinio asmens kodas 48029483, iš ieškovės Alstom Baltics SIA, juridinio asmens kodas 40103676837, ir iš ieškovės Belam-Riga SIA, juridinio asmens kodas 40003171311, po 788,97 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                           Marius Bajoras

        Jadvyga Mardosevič

   Asta Pikelienė