Baudžiamoji byla Nr. 1-2399-932/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30125-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.4.6.2.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, išsiskyrusi, neįgali, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, 

n u s t a t ė :

I. J. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2018 m. birželio 24 d., apie 19.15 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,39 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą ranka kartu gyvenančiai marčiai D. J. į dešinę ranką, o po to, sugriebusi D. J. už rankų, ėmė ją tampyti, taip savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukeldama D. J. fizinį skausmą. Šiais veiksmais I. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamosios I. J. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamoji I. J. savo kaltę pripažino. Apklausiama parodė gyvenanti (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyvena ir jos sūnus su žmona bei dviem mažamečiais vaikais, jie turi kitą įėjimą į namą. Santykiai su marčia ir sūnumi geri. 2018-06-24, apie 18.00 val., tarp jos ir marčios kilo žodinis konfliktas. Konfliktas vyko lauke prie namo, jos abi buvo neblaivos. Dėl ko kilo konfliktas, nurodyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Jos konfliktavo dėl buitinių reikalų, konflikto metu ji ranka sudavė marčiai į ranką. Kai marti ją atstūmė, ji sugriebė marčią už rankų ir ėmė tampyti. Po to jas kažkas išskyrė ir ji buvo sulaikyta. Dėl savo poelgio ji labai gailisi, žada marčios atsiprašyti ir daugiau taip nedaryti (b. l. 23).

Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji D. J. parodė kartu su vyru ir dviem vaikais gyvenanti (duomenys neskelbtini). Jų namas padalintas į butus. Butas, kuriame jie gyvena, priklauso jos dėdei, leidusiam jiems ten gyventi. 2018-06-23 jos anyta I. J. atėjo paprašyti 1 euro alui. Nukentėjusioji nurodė anytai pinigų nedavusi, dėl to tarp jų prasidėjo konfliktas, kurio metu anyta ją įžeidinėjo. Apie 18.00 val. anyta pradėjo daužyti į langus rėkaudama, kad jai neduodama nei išgerti, nei pinigų. Po to anyta pradėjo rėkti, kad tuoj atvyks policija. Kadangi namuose buvo vaikai, nukentėjusioji (D. J.) pasakė, kad išeis į lauką palaukti policijos. Kai ji išėjo, pamatė kad anyta neblaivi. Atvykus policijai, anyta ją puolė, trenkė ranka į dešinę ranką ir tampė už rankų, taip jai (nukentėjusiajai) D. J. sukeldama fizinį skausmą. Visa tai vyko policijos pareigūnų akivaizdoje. Anyta nuolat vartoja alkoholį ir konfliktuoja su ja ir jos vyru, kadangi jie neduoda anytai pinigų. Dėl sužalojimų į medikus ji nesikreips, kadangi sužalojimai nežymūs. Jai padaryta fizinė ir moralinė žala (civilinio ieškinio nereiškė). Jos anyta gyvena tame pačiame name, tik kitame bute. Ji bijo dėl savo ir vaikų sveikatos, kadangi anyta, būdama neblaivi, yra neprognozuojama (b. l. 5-7).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio vyr. patrulės S. O. 2018-06-24 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018-06-24, apie 19.05 val., buvo gautas I. J. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus išdaužė durų langą, sumušė pranešėją, jo žmona spardė ją kojomis. Atvykus į vietą, 2018-06-24, apie 19.15 val., I. J. pareigūnų akivaizdoje sudavė į ranką D. J. D. J. paaiškino, kad I. J. pati pradėjo daužyti langus ir duris, o, bandant ją nuraminti, pradėjo muštis. Ant dešinės D. J. rankos, peties srityje, matėsi paraudimas. Pasak D. J., nuo I. J. smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Anksčiau taip pat yra buvę smurto artimoje aplinkoje. I. J. paaiškino, kad ją sumušė D. J.. I. J. buvo pristatyta į Vilniaus miesto 2 PK. Įvykį matė G. S. (b. l. 11-12).

Alkotesterio kvito duomenimis, I. J. 2018-06-24, 19.43 val., nustatytas 2,29 promilių girtumas (b. l. 28).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariai yra kartu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji I. J. sukėlė fizinį skausmą savo marčiai D. J. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, nurodė, jog konflikto su marčia metu ji ranka sudavė marčiai į ranką bei sugriebė pastarąją už rankų, ėmė tampyti. Minėtais duomenimis nustatyta, kad I. J. savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamosios kaltė įrodyta jos pačios, nukentėjusiosios D. J. parodymais, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamosios I. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamosios I. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios I. J. atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio            1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajai I. J. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamoji anksčiau neteista (b. l. 33), administracine bausta (b. l. 36, 37), nedirbanti (b. l. 34), darbo biržoje neregistruota (darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius) (b. l. 35), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. I. J. sutinka tiek su tuo, kad  procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, tačiau prašo sumažinti bausmės dydį (b. l. 38-39).

Atsižvelgiant į I. J. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei į tai, jog ji anksčiau neteista, I. J. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio      2 dalis). Nors kaltinamoji prašo bausmės dydį sumažinti, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamajai skiriama bausmė yra mažesnė už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį, o dar labiau mažinti skiriamą bausmę teismas nemato jokio pagrindo.

Kartu su minėta bausme kaltinamajai uždraustina turėti, naudoti, įgyti bei saugoti alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Taip pat teismas mano esant tikslinga įpareigoti kaltinamąją dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu I. J. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-06-24, 19.30 val., iki 2018-06-25, 10.42 val., (b. l. 17, 18). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

I. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 25).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,        421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

I. J. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir I. J. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, uždrausti I. J. turėti, naudoti, įgyti bei saugoti alkoholinius gėrimus bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti I. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-06-24, 19.30 val., iki     2018-06-25, 10.42 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

I. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti. 

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. 

Išaiškinti I. J., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per            14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                Julita Dabulskytė – Raizgienė