Baudžiamoji byla Nr.1-257-169/2012
Proceso Nr.1-73-1-00060-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.14.3.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 28 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,
sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,
dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai,
kaltinamojo gynėjui advokatui Adomui Jonauskui,
nukentėjusiajam P. S.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 5 kartus teistas: 1) 1993-03-26 pagal LR BK, galiojusio iki 2003-05-01, 90 str. 3 d., 148 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams, vadovaujantis LR 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ bausmė sumažinta iki 3 metų 8 mėn. 26 d.; 2) 1997-04-30 pagal LR BK, galiojusio iki 2003-05-01, 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams su 1/3 turto konfiskavimu. 2000-04-28 pagal BK 542 str. paleistas lygtinai neatlikus 10 mėn. 27 d. laisvės atėmimo bausmės; 3) 2002-01-08 pagal LR BK, galiojusio iki 2003-05-01, 310 str. 1 d. 4.000 Lt (32 MGL) bauda, konfiskuojant turto už 100 Lt; 4) 2007-01-29 pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn., remiantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėn. laikui, 2008-12-03 atleistas nuo bausmės, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui; 5) 2010-10-06 pagal LR BK 135 str. 1 d. areštu 60 parų, bausmę atlikęs 2011-01-13, turintis teistumą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
V. G. 2011 m. kovo 6 d. 19 val. Mažeikių m. Sodų g. 5-to namo 16-ame bute kartu su E. M., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, panaudoję prieš nukentėjusįjį P. S. fizinį smurtą - sudavę vieną smūgį koja ir vieną smūgį ranka į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, iš nukentėjusiojo P. S. striukės kišenės pagrobė 100 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kuriame buvo įdėta 20 Lt vertės išankstinio mokėjimo kortelės „Ežys“, 18 Lt vertės juodos spalvos odinę piniginę, iš viso pagrobė svetimo turto už 138 Lt.
Kaltinamasis V. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs iš dalies parodė, jog kaltinime nurodytu laiku su E. M. gėrę Sodų g.5 namo 16-me bute pas M. Paskambinus į duris jie įleidę į butą jiems nepažįstamą vyriškį ir, manydami, kad tai M. pažįstamas, toliau visi gėrė. Vėliau supratę, kad jis nėra nė vieno iš jų pažįstamas, norėję išvaryti jį lauk, tačiau jis nėjo iš buto, todėl sudavė smūgį į galvą. Po kurio laiko ant čiužinio, kur sėdėjo nukentėjusysis, rado telefoną, kurį pardavė, o pinigus pragėrė.
Be kaltinamojo V. G. dalinio prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, o būtent:
- nukentėjusiojo P. S. parodymais, jog gyvena (duomenys neskelbtini) bute, 2011 m. kovo 6 d. vakare metu neblaivus grįžo į namus ir, sumaišęs aukštus, pabeldė ne į savo buto, o į 16 buto duris. Nepažįstami vyrai jį įleido į butą, kur buvo geriama, jis davė pinigų, parnešė alaus ar degtinės ir visi gėrė. Po kurio laiko V. G. jam spyrė į veidą, o M. sudavė į skruostą, V. G. jį smaugiant M. iš kišenės ištraukė piniginę ir telefoną „Nokia“. Piniginėje buvo pasas, kurio išdavimas kainavo 80 Lt, darbo pažymėjimas, kurio išsiėmimas kainavo 50 Lt, dvi „Hansabankas“ kortelės, 20 Lt vertės išankstinio apmokėjimo kortelė „Ežys“. Prašo priteisti iš kaltinamojo 268 Lt jam padarytą žalą. Be to, jis paaiškino, jog visų įvykio aplinkybių šiuo metu jis gerai nebeprisimena, todėl mano, jog teisingi yra jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog į butą jį įstūmė (1 t., b. l. 21-22);
- liudytojo K. K. B. parodymais, jog 2011 m. kovo 6 d. su globėja atvažiavo į Mažeikius, ir nuėjo pas Medelį į Sodų g.5-16. Bute buvo E., G., I. ir tokia N. Visi jie buvo girti. Jis kiek pabuvęs pas juos, išvažiavo namo. Kitą kartą jam E. su G. papasakojo, jog tą vakarą, kai jis išvažiavo, atėjęs kažkoks tipas, kuris beldęs į duris. Jie atidarę duris, įsitempę jį vidun ir atėmė telefoną ir piniginę. G. sakė, kad kumščiu sudavė į galvą, o M. atėmė daiktus;
- liudytojos J. S. parodymais, jog su K. kovo 6 dieną buvo atvažiavę į Mažeikius, ji tvarkėsi savo reikalus, o K. išėjo susitikti su draugais. Po kokios valandos ji jam paskambinusi ir pasakiusi, kad važiuoja namo. K. dar spyriojosi, kad nori pabūti, bet ji griežtai pasakė ir jis atėjo ir jie išvažiavo namo. Po kelių dienų K. vėl buvo Mažeikiuose, vakare grįžęs jai papasakojo, kad tą vakarą, kai jie išvažiavo namo, jo draugai M. su G. kažką prisidirbo, atėmė telefoną iš žmogaus;
- P. S. protokolu – pareiškimu (1 t., b. l. 18);
- 2011 m. kovo 9 d. specialisto išvada Nr.G 56/11(13), kurioje konstatuota, jog P. S. nustatyta: veido sumušimas, muštinės pūliuojančios lūpų ir gleivinės žaizdos, kraujosruvos veide, padarytos dviejų kontaktų su kietais bukais daiktais metu, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 25);
- 2011 m. rugsėjo 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, jog P. S. atpažino V. G. kaip asmenį, kuris jį sumušė ir apiplėšė (1 t., b. l. 29-30).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (LAT senato 2005-06-23 nutarimo Nr.52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių - psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. G. kartu su E. M., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiojo P. S. turtą. Nukentėjusysis P. S. atpažino pagal nuotrauką kaltinamąjį V. G., kaip asmenį, sudavusį jam smūgį ir smaugusį. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį siekiant užvaldyti svetimą turtą, taigi jo veika atitinka plėšimo nusikaltimo sudėtį. Kaltinamojo V. G. teiginius, jog smurtą naudojęs supykęs, kad nukentėjusysis nėjo lauk, o telefoną rado nukritusį ant čiužinio, teismas vertina kaip jo gynybinę versiją, kurią atmeta, nes ją paneigia kiti byloje surinkti jau minėti įrodymai.
Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl V. G. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – panaudojant fizinį smurtą pagrobus svetimą turtą ir todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.
Kaltinamajam V. G. inkriminuotas neturinčių vertės daiktų - Hansa bankas“ dviejų kortelių ir „Ežys“ sąskaitos papildymo pagrobimas iš kaltinimo šalintinas, kadangi turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius - tai turintys vertę ir fizinius parametrus daiktai. Tuo tarpu kaltinime inkriminuotų minėtų daiktų pagrobimas turto vertei, kartu ir veikos kvalifikavimui bei bausmės dydžiui pagal BK 180 straipsnį neturi įtakos, todėl jų išvardijimas yra perteklinis. Taip pat jam iš kaltinimo šalintinas P. S. vardu išduotos LR paso, darbo pažymėjimo, darbovietės leidimo pagrobimas, kadangi dokumentai nėra vagystės dalykas ir jų pagrobimas kvalifikuojamas pagal kitų BK skyrių straipsnius (nes tokiomis veikomis kėsinamasi į kitas baudžiamosios teisės saugomas teisines vertybes), ir jie yra įvardijami atskirai aprašant tuose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėtis.
Be to, iš kaltinimo kaltinamajam V. G. šalintinas inkriminuotas požymis atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis, nes jo esmė yra ta, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusysis netenka galimybės pasipriešinti jo turto pagrobimui. Smurto panaudojimas ar grasinimas jį panaudoti, sukėlęs nukentėjusiajam baimę ir dėl to sąlygiškai apribojęs jo galimybę priešintis, nelaikomas atėmimu galimybės priešintis ir pagal šį požymį veikos atskirai nekvalifikuojamos. Pažymėtina, jog galimybės nukentėjusiajam priešintis atėmimu teismų praktikoje pripažįstami atskiri veiksmai, pavyzdžiui, įstūmimas į kambarį ir užrakinimas, surišimas, uždarymas atskiroje patalpoje, kurios durys užremiamos kokiu sunkiu daiktu, dujų papurškimas į akis, prispaudimas prie žemės ar automobilio laikymas, užmigdymas naudojant medikamentus ar narkotines medžiagas, netgi apgaulės panaudojimas bei kiti atvejai.
Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas kaltinamajam V. G. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją (apysunkis nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė neapibrėžta tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: nusikaltimo padarymo metu buvo penkis kartus teistas ir inkriminuojamą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra būtina skirti griežčiausią BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą, nes bausmės tikslai – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – gali būti pasiekti tik paskiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį už straipsnio sankcijos numatytą šios bausmės vidurkį (BK 41, 49, 54, 61 straipsniai).
Į bausmės laiką įskaitytinas kardomasis kalinimas (suėmimas) nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. (1 t., b. l. 137-138, LR BK 66 straipsnis).
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).
Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi taisyklių, nustatančių, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteistojo asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisimas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu.
Nukentėjusiojo P. S. ikiteisminio tyrimo metu pareikštas ir teisminio nagrinėjimo metu palaikytas 268,00 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo V. G. solidariai su E. M., nes bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, jog žala jo turtui padaryta kaltinamojo V. G. ir nuteistojo E. M. bendrais nusikalstamais veiksmais (BPK 305 straipsnio 5 dalis ir CK 6.263 straipsnis).
Iš Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos 2012-05-03 rašto Nr.5S-1765 bei prie jo pridėtų dokumentų: sąskaitos faktūros TAVPK Nr.00058, PVM sąskaitų faktūrų AE Nr.038082, Nr.038062, mokėjimo paraiškų (2 t., b. l. 15-22) matyti, jog V. G. buvo taikoma ekstradicija, kurios išlaidos sudaro 6.943,15 Lt. Šios išlaidos buvo būtinos tiriant nuteistojo V. G. padarytą nusikalstamą veiką, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo V. G. Policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 105 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303, 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią V. G. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. gegužės 28 d.
Į paskirtą bausmę V. G. įskaityti kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2012 m. gegužės 28 d.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. G. palikti nepakeistą kardomąją priemonę suėmimą.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš V. G. solidariai su nuteistuoju E. M. 268,00 Lt (du šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam P. S..
Priteisti iš V. G. 6.943,15 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt tris litus 15ct) proceso išlaidų Policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos, a. s. Nr.LT04 7044 06000782 1039 AB SEB banke.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.
Teisėja Violeta Erlickienė