Administracinė byla Nr. eI2-8754-484/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05381-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui Y. B.,
pareiškėjo Y. B. atstovei advokatei A. A.,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei K. K.,
vertėjai O. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Y. B. (toliau – ir pareiškėjas ar užsienietis) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Migracijos departamentas) 2023 m. vasario 16 d. sprendimą Nr. 23S17281 (toliau – ir 2023 m. vasario 16 d. sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 23S17726 (toliau – ir 2023 m. vasario 17 d. sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašo iš Migracijos departamento priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Valstybės saugumo departamentas) pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Tiek Migracijos departamentas, tiek Valstybės saugumo departamentas pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja su pareiškėjo atsakymu į Migracijos derpartamento pateiktus klausimus, pareiškėjui nurodžius, kad jis 2010 m. baigė (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) inžinerijos institutą ir laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2018 m. dirbo (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento vertinimais, paaiškina, kad 2006-2010 metais studijavo (duomenys neskelbtini) mokymo įstaigoje (duomenys neskelbtini) institute, įgijo ypatingų situacijų įspėjimo ir likvidavimo išsilavinimą. Baigęs studijas, iki 2011 m. liepos 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ekstremalių situacijų skyriaus (duomenys neskelbtini). Dirbdamas šiose pareigose buvo atsakingas už straipsnių leidimą laikraštyje, dalyvavo radijo laidose, kuriose informavo gyventojus apie incidentus, gaisrus, priešgaisrinės saugos taisykles, taip pat užsiėmė priešgaisrinių taisyklių ir jų laikymosi švietėjiška veikla mokyklose, darželiuose, įmonėse. Nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 14 d. dirbo (duomenys neskelbtini) regioninio Ekstremalių situacijų skyriaus, kurio žinioje buvo gaisrų gesinimas ir kitų ekstremaliųjų situacijų likvidavimas, (duomenys neskelbtini) ir to paties (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės stoties ir gelbėjimo skyriaus Nr. 4 (duomenys neskelbtini) pareigose. Dirbdamas šiose pareigose, buvo atsakingas už gaisrinių materialinį aprūpinimą. Nuo 2015 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. dirbo (duomenys neskelbtini) miesto avarinių situacijų skyriaus (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo stoties padalinio Nr. 2 (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 17 d. dirbo tarptautinių pervežimų įmonėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2019 m. spalio 1 d. – Lietuvos Respublikos uždarojojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2022 m. vasario 27 d. – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo teigimu, vien tai, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, nerodo nei jo politinių įsitikinimų, nei jo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai ar jos vykdomai politikai, juolab, kai paskutinius 5 metus dirbo ir dirba vairuotoju įvairiose privačiose įmonėse, tarp jų ir Lietuvos Respublikos.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad atsakydamas į Migracijos departamento pateiktus klausimus, išreiškė nepritarimą R. vykdomiems kariniams veiksmams prieš U.
Pareiškėjo vertinimu, ginčijamuose sprendimuose nėra jokios informacijos apie jo ankstesnius veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamus sprendimus.
Be to, pareiškėjas pažymi, kad priešgaisrinė tarnyba nėra sukarinta organizacija, o jo visose darbovietėse vykdyta veikla buvo susijusi tik su gaisrų gesinimu ir priešgaisrine sauga.
Pareiškėjas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, tvirtina, kad Migracijos departamentas ir Valstybės saugumo departamentas nenustatė konkrečių jo veiksmų, ar jo darbinės profesinės veiklos, kuri galėtų būti pripažinta pati savaime kaip kelianti pavojų visuomenės ar valstybės saugumui, taip pat nenustatė ir jo ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, todėl atsakovo išvada apie jo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, yra formali ir nepagrįsta. Pareiškėjo vertinimu, jo grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui konstatuota remiantis išimtinai Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento padarytomis prielaidomis, o ne nustatytais faktais. Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento priimti sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes ginčijami sprendimai nėra pagrįsti nustatytais faktais.
Teigia, kad nagrinėjamu atveju individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar uždraudimo atvykti priėmimo, Migracijos departamentas neatliko, o į ginčijamus sprendimus perkeldamas Valstybės saugumo departamento išvadą bei pateikdamas pareiškėjo asmeninius duomenis, neįvertinus visų duomenų visumos. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, pažeidė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įpareigojančius viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis. Nurodo, kad pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Atsakovo tvirtinimu, šios nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuota: „Autoritarinio (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini), politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“.
Atsakovas, remdamasis EŽTT ir LVAT praktika, atsiliepime pažymi, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei ir jo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Atsakovo teigimu, grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo.
Atsakovas atsiliepime pripažįsta, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija yra unikali, tačiau tai taip pat reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Atsakovo nuomone, pareiškėjas pirmiausiai pasirinkdamas mokymosi įstaigą ir ją baigęs pasirinko būtent darbą (duomenys neskelbtini) ministerijoje, žinojo, kad personalui keliami itin griežti reikalavimai, o tokių institucijų personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia (duomenys neskelbtini) valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą politiką. Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas minėtoje tarnyboje dirbo nuo 2010-2018 m. ne tik gaisrininku, bet ir buvo padalinio vadovu, t. y. kilo karjeros laiptais nuo eilinio gaisrininko iki vadovo pareigų. Visos šios aplinkybės tik dar labiau patvirtina, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo, tai pagrįstai vertinama kaip grėsmė Lietuvos saugumui.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad R. F. pradėjus vykdyti atvirą karinę agresiją prieš U. ir jos žmones, ši situacija sudaro palankias sąlygas R. F. ir B. R.s valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką bei aktyvų A. L. režimo dalyvavimą R. F. agresijos prieš U. valstybę strategijoje.
Atsakovas, atsiliepime remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucija Nr. XIV-930 ,,Dėl R. F. ir B. R. agresijos prieš U.“, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucija Nr. XIV-1010 ,,Dėl R. F. vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų U. pasmerkimo“, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucijja Nr. XIV-1070 „Dėl R. F. veiksmų U. pripažinimo genocidu ir specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo .R agresijos nusikaltimui ištirti“, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, teigia, kad R. F. ir B. R. politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė R. ir B. propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Atsakovo tvirtinimu, negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti R. F. režimus palaikantiems ar su šiais režimais bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiamos teisės būtų naudojamos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.
Atsakovo vertinimu, ginčijami sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, sprendimuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Nenustatyta, kad pareiškėją sietų šeiminiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikos valstybe, o jo ekonominiai ryšiai nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.
Valstybės saugumo departamentas paaiškinime nurodė, kad Valstybės saugumo departamentas 2023 m. vasario 6 d. raštu Nr. 18-1424 „Dėl informacijos pateikimo“ Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškinime nurodo, kad Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškinimuose pažymi, kad Valstybės saugumo departamentas nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais - siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti - jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškinimuose pažymi, kad B. žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių - gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus - šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones (duomenys neskelbtini) gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, R. karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms - propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte teigiama: „Autoritarinio B. R. politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti R. F. įtaka B. R., politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“
Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškinimus grindžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, priimtu byloje Nr. 19-A/2021, kuriame konstatuota, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
Valstybės saugumo departamentas pažymi, kad faktas, jog pareiškėjas nebetarnauja (duomenys neskelbtini) valdžios struktūrose, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis (duomenys neskelbtini) tarnybomis yra išnykusi.
Valstybės saugumo departamento tvirtinimu, Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi neišdavimo klausimą. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. Šios pozicijos laikosi ir LVAT savo naujausioje praktikoje analogiškose bylose (pvz., 2023 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. eA- 1266-602/2023).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė skundą prašė tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, pateikdama atsiliepime nurodytus argumentus.
Teismas
konstatuoja :
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. vasario 16 d. sprendimo Nr. 23S17281, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento 2023 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 23S17726, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 4 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)" tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.
Užsienietis, pildydamas klausimyną (Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 10.31 punktas), nurodė, kad 2010 m. baigė (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) inžinerijos institutą, 2010–2018 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje. Be to pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. dirbo AAB „V. T.“ (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d. - AAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).
Migracijos departamentas, siekdamas gauti informaciją, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, ir vadovaudamasis Aprašo 76 punktu, išsiuntė paklausimą Valstybės saugumo departamentui, prašydamas įvertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
Valstybės saugumo departamentas 2023 m. vasario 6 d. rašte Nr. 18-1424 nurodė, jog Valstybės saugumo departamentas atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. vasario 16 d. priėmė sprendimą Nr. 23S17281, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 5 ir 37 punktais, tuo pagrindu, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, 2023 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą Nr. 23S17726, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
Įstatymo ( suvestinė įstatymo redekacija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 3 d.) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Įstatymo 4 straipsnio (redakcija, galiojusi atsakovo sprendimų priėmimo metu) 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.
Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
Bylos duomenimis nustatyta, jog Migracijos departamentas pareiškėjo ginčijamus sprendimus priėmė vadovaudamasis Valstybės saugumo departamento išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Kaip matyti iš Valstybės saugumo departamento 2023 m. vasario 6 d. rašto Nr. 18-1424, Valstybės saugumo departamentas atliko Y. B. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir įvertinęs Y. B. užpildytą Migracijos departamento klausimyną, padarė išvadą, kad Y. B., dirbdamas (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Valstybės saugumo departamentas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, Y. B. išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
Byloje ginčo, kad pareiškėjas 2010 m. baigė (duomenys neskelbtini) ministerijos (toliau – MČS) (duomenys neskelbtini) institutą, 2010–2018 m. dirbo (duomenys neskelbtini), nėra. Šią aplinkybę pareiškėjas pripažino ir teismo posėdžio metu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad visa jo šeima gyvena (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
B. autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio B. R. politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti R. F. įtaka B. R., politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl R. keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio R. valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, R. valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl R. F. ir B. R. agresijos prieš U.“ pasmerkė R. F.ir B. R. karinę agresiją prieš U. ir siekį nuversti teisėtai išrinktą U. valdžią, išreiškė tvirtą paramą U. suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į B. keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl B. vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš U. (šią aplinkybę teismas pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu.
Teismas, teismo posėdžio metu išklausęs pareiškėjo paaiškinimus, susijusius su leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimu, daro išvadą, jog jie yra sunkiai paaiškinami. Visų pirma, kodėl pareiškėjas nori dirbti būtent Lietuvos Respublikoje registruojoje įmonėje, kai pareiškėjas, kaip matyti iš jo paties pateiktų duomenų Migracijos departamentui, dirbo kitose įmonėse, registruotose kilmės valstybėje. Pareiškėjo nurodyta priežastis – mažas darbo užmokesčio dydis nėra ir negali būti prioritetinė sąlyga suteikti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad užsieniečio pasirinkimo laisvė gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje yra apribota jo tarnyba B. R. autoritarinio režimo kontroliuojamuoje instistucijoje.
Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas viso proceso metu netgi ir nebandė neigti, jog visos jo pastangos gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra susijusios su ekonominėmis priežastimis. Ši aplinkybė dar labiau sustiprina poziciją, kad pareiškėjas gali būti išnaudojamas Lietuvos Respublikai priešiškiems tikslams.
Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių Valstybės saugumo departamento išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad B. valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respulikoje, gali būti išnaudotas B. žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas B. valdžiai asmuo. Teismo vertinimu, Migracijos departamento 2023 m. vasario 16 d. sprendime Nr. 23S17281, pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas B. R. ministerijoje) Valstybės saugumo departamento surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Dėl šios priežasties pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nepritaria kariniams veiksmas U. ir, kad pripažįsta, jog K. priklauso U.savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudotas B. žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip pažeidžiamas asmuo, juolab, jog visa pareiškėjo šeima gyvena B. R.
Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Kaip jau buvo nurodyta, Valstybės saugumo departamento vertinimu, Y. B. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsniu 1 ddalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau - SIS reglamentas) 24 straipsniu, prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus ir įvesti į C SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metams.
Įvertinus Migracijos departamento 2023 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 23S17726, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) turinį, konstatuotina, kad jis yra grindžiamas faktinėmis aplinkybės ir aktualiu teisiniu reglamentavimu.
Kaip matyti iš Migracijos departamento 2023 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 23S17726, Migracijos departamentas įvertino Y. B. socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, įvertino aplinkybę, jog Y. B. turėjo Šengeno vizas išduotas Lietuvoje galiojusias nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d., nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2021 m. vasario 23 d. ir nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2022 m. kovo 9 d., aplinkybę, jog Y. B. turėjo turėjo nacionalines vizas, išduotas Lietuvoje galiojusias nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. sausio 16 d., o taip pat ir tai, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojęs nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2021 m. kovo 8 d.
Migracijos departamento 2023 m. vasario 17 d. sprendime Nr. 23S17726 pažymėta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. spalio 18 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje registruotose įmonėse nėra įdarbintas. Migracijos departamentas nenustatė, kad Y. B. turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – užsienietis prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
Taigi Migracijos departamentas 2023 m. vasario 17 d. sprendime Nr. 23S17726 detaliai įvertino pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, pobūdį ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo buvimo ir darbo laikotarpis nelaikytinas ilgalaikiu ryšiu su Lietuva ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Migracijos departamento 2023 m. vasario 17 d. sprendime Nr. 23S17726 motyvuotai konstatuota, kad nėra duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, pakartotinai pastarojo sprendimo kontekste vertinta jo keliama grėsmė valstybės saugumui ir tai, kad pareiškėjas, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Todėl teismas daro išvadą, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamento 2023 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. 23S17726 yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Migracijos departamento 2023 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 23S17726 pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.
Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje individualiam administraciniui aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, jų panaikinti nėra pagrindo.
Teismui pripažinus, kad Migracijos departamento 2023 m. vasario 16 d. sprendimas Nr. 23S17281, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį. Dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo Y. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo Y. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Violeta Balčytienė
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Ina Kirkutienė