Baudžiamoji byla Nr. 2K-17-139/2015 Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00445-2009-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.3;

1.2.21.1;

2.1.7.1;

2.1.7.4;

2.4.7. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui,

gynėjams Linui Belevičiui, Gediminui Bukauskui, Gediminui Skaisčiui, Aldevinui Švedui, Aleksandrui Palamarčukui, Eleonorai Adai Unčiurienei, Tomui Kaminskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžio ir nuteistųjų A. Ž. bei A. S. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m gruodžio 11 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu nuteisti:

A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyniolikai metų, 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu keturiolikai metų, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 19 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams, 262 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 249 straipsnio 3 dalį bei 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatytas laisvės atėmimas dvidešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) ir 262 straipsnį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatytas laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla pagal BK 201 straipsnio 3 dalį A. Ž. nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui;

A. K. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiolikai metų, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d. savo namuose) laisvės atėmimu dvejiems metams, 262 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatytas laisvės atėmimas aštuoniolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 266 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) ir 262 straipsnį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatytas laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla pagal BK 201 straipsnio 3 dalį A. K. nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui;

A. S. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė;

A. S. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 262 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė trylikos metų laisvės atėmimo bausmė;

M. R. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė;

G. R. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė;

V. P. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė trylikos metų laisvės atėmimo bausmė;

A. J. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, 266 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš nuteistojo A. Ž. konfiskuota nuosavybės teise priklausantys 20 920 Lt, 9100 Eur ir 651 JAV doleris; iš nuteistojo M. R. konfiskuoti jam priklausantys 3350 Lt; iš G. R. konfiskuoti jam priklausantys 2358 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria:

A. Ž. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.), 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.), 262 straipsnį, A. S. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį, A. K., A. S., M. R., G. R., V. P. ir A. J. nuteisti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis:

A. Ž. išteisintas: pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, 262 straipsnį, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.) 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas;

A. S. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

A. K., A. S., M. R., G. R., V. P. ir A. J. išteisinti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kauno apygardos teismo 2011 gruodžio 9 d. nuosprendis pakeistas:

A. Ž. Kauno apygardos teismo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 19 d.) paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų;

A. K. Kauno apygardos teismo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 262 straipsnį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas trylikai metų;

A. S. Kauno apygardos teismo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 262 straipsnį paskirtos bausmės subendrintos: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, apimtos bausmės, paskirtos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 262 straipsnį, bei iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams;

panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo M. R., G. R., V. P., A. J., paliekant Kauno apygardos teismo 2011 gruodžio 9 d. nuosprendžiu M. R., G. R., V. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes, A. J. – pagal BK 266 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę.

Įskaitytas A. J. į bausmės laiką sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. ir jis laikomas atlikusiu paskirtą bausmę.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų taikymo ir A. Ž. nuosavybės teise priklausančių 20 920 Lt, 9100 Eur ir 651 JAV dolerio, M. R. priklausančių 3350 Lt, G. R. – 2358 Lt konfiskavimo.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti P. K. ir R. G., tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą, prokuroro, palaikiusio prokuroro kasacinį skundą ir prašiusio nuteistųjų A. Ž. ir A. S. kasacinius skundus atmesti, šių nuteistųjų gynėjų, palaikiusių nuteistųjų kasacinius skundus ir prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, nuteistųjų V. P., A. K., M. R., G. R., A. J., išteisintojo A. S. gynėjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. Ž. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, A. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad A. Ž. 2009 m. nuo balandžio mėn. iki gegužės 10 d. Kaune nurodė M. R. ir G. R. 2009 m. gegužės 10 d. išvykti į psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir pagaminti ten labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei išmokyti metamfetamino gamybos V. P. ir S. L. (dėl jo ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos BK 391 straipsnį), o S. L. kartu su V. P., M. R. ir G. R. vykti mokytis gaminti metamfetaminą.

A. S. 2009 m. gegužės 10 d. savo vairuojamu nenustatyto modelio automobiliu nuvežė S. L. ir V. P. į degalinę, esančią Kaune, Veiverių g., kurioje S. L. ir V. P. pasiėmė G. R. ir nuvežė juos savo vairuojamu automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į P. R. ir G. N. R. priklausančią sodybą, esančią Alytaus r., (duomenys neskelbtini), kur A. K. ir A. S. pateikė amfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių – gyvsidabrio chloridą, o A. K. ir A. Ž. pateikė chemines medžiagas – metilamino hidrochloridą, aliuminio foliją, natrio šarmą, denatūruotą etilo alkoholį, acetoną, sieros rūgštį, ir šioje sodyboje nuo 2009 m. gegužės 10 d. iki gegužės 13 d. 10.55 val. M. R., G. R., V. P. ir S. L., panaudodami psichotropinės medžiagos –metamfetamino gamybai būtiną pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorių – l-fenil-2-propanoną, A. K. ir A. S. pateiktą amfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių – gyvsidabrio chloridą, taip pat A. K. ir A. Ž. pateiktas chemines medžiagas – metilamino hidrochloridą, aliuminio foliją, natrio šarmą, denatūruotą etilo alkoholį, acetoną, sieros rūgštį, taip pat panaudodami gamybos įrankius – įvairias talpyklas, indus, plastikines statines, centrifugą, respiratorius, dujinius degiklius, redukcinio amininimo metodu neteisėtai pagamino ir laikė 59,593 kg, t. y. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

A. S. nuteistas pagal BK 262 straipsnį už tai, kad, veikdamas bendrai su A. K., iki 2008 m. vasario 28 d. jų naudojamame garaže, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė įrenginį – savadarbę metalinę talpyklą, skirtą psichotropinei medžiagai – metamfetaminui gaminti redukcinio amininimo metodu. Tęsdami nusikalstamą veiką, nuo ne ankščiau kaip 2008 m. vasario 28 d. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytas) iki 2009 m. liepos 23 d. 15.49 vai. A. K. ir A. S., veikdami bendrai, šį įrenginį neteisėtai laikė pastarojo naudojame garaže Nr. 169 Kaune, (duomenys neskelbtini).

A. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), už 400 Lt neteisėtai pardavė P. K. ne mažiau kaip 18,09 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

A. S. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, įgijo B kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, pusiau automatinį, 9 mm kalibro lygiavamzdį pistoletą H5K-79-9E Nr. 0633718819 ir aštuonis savadarbius šaudmenis, pagamintus perdirbant du 9 mm kalibro garsinius ir šešis 9 mm kalibro dujinius pistoletinius šovinius, kuriuos iki 2009 m. liepos 8 d. 23.55 val. neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, laikė savo gyvenamojoje vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), kol jie buvo rasti ir paimti kratos metu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti:

A. Ž. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį už tai, kad organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, o A. K., G. R., M. R., A. S., A. J., A. S., V. P. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį už tai, kad dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje:

ne vėliau kaip 2008 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. Ž. Kaune organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai gaminti ir realizuoti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, taip pat su tuo susijusius apysunkius nusikaltimus – neteisėtai gaminti ir realizuoti pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursorius, neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti, ir nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. pavasario į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė A. K., G. R., M. R., A. S., A. J., A. S., V. P., S. L. (ikiteisminis tyrimas dėl jo nutrauktas pagal BK 391 straipsnį), šiems asmenims nurodydamas dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, daryti nusikaltimus – neteisėtai gaminti ir realizuoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, gaminti ir realizuoti prekursorius, laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti.

Nusikalstamo susivienijimo nariai tiek tiesiogiai, tiek ryšio priemonėmis palaikė glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikė pasiskirstę vaidmenimis. Organizavus nusikalstamą susivienijimą ir įtraukus į jo veiklą minėtus asmenis, A. Ž. vadovavo šio nusikalstamo susivienijimo veiklai ir jo narių daromiems nusikaltimams, koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, iki 2009 m. gegužės 8 d. savo gyvenamojoje vietoje – name Kaune, (duomenys neskelbtini), rengė susitikimus su nusikalstamo susivienijimo nariais, jų metu tarėsi dėl psichotropinės medžiagos gaminimo, jos gamybai būtinų cheminių medžiagų, prekursorių gavimo, planavo nusikalstamo susivienijimo narių išvykas gaminti psichotropinę medžiagą, duodavo nurodymus nusikalstamo susivienijimo nariams vykti gaminti psichotropinę medžiagą ir išmokyti ją gaminti naujus nusikalstamo susivienijimo narius, realizuodavo narių pagamintą psichotropinę medžiagą ir su jais už ją atsiskaitydavo. Be to, A. Ž. iki 2009 m. gegužės 19 d. savo gyvenamojoje vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė prekursorių – l-fenilpropan-2-oną. A. Ž. kartu su A. K. iki 2008 m. vasario 28 d. jų naudojamame garaže Kaune, (duomenys neskelbtini), laikė įrenginį, skirtą psichotropinės medžiagos gamybai, iki 2008 m. lapkričio 4 d. jame neteisėtai laikė prekursorių (BMK), atitinkamai iki 2009 m. gegužės 14 d. ir iki 2009 m. gegužės 19 d. garažuose Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikė prekursorių (BMK), psichotropinės medžiagos gamybai būtinas chemines medžiagas – metilamino hidrochloridą, natrio šarmą.

A. K., nusikalstamame susivienijime būdamas atsakingas už cheminių medžiagų, reikalingų psichotropinių medžiagų gamybai, tiekimą, be jau minėtų medžiagų, kuriomis neteisėtai disponavo bendrai su A. Ž., savo namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), laikė prekursorių (BMK), metilamino hidrochloridą, t. y. medžiagas, kuriomis aprūpindavo nusikalstamo susivienijimo narius, vykdydamas A. Ž. nurodymus, 2008–2009 m. išmokė nusikalstamo susivienijimo narį G. R. gaminti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, 2009 m. kovo 27 d. vyko gaminti psichotropinę medžiagą bei apmokė ją gaminti S. L., iki 2009 m. gegužės 26 d. savo giminaitės R. T. gyvenamojoje vietoje Kauno r., (duomenys neskelbtini), laikė psichotropinių medžiagų gamybai reikalingą aliuminio foliją ir katalizatorių – gyvsidabrio chloridą, įsigijo ir naudojo radijo ryšio blokavimo, radijo ryšio siųstuvų paieškos prietaisus, kuriais užtikrino, kad darant nusikaltimus nusikalstamo susivienijimo nariai nebūtų sekami policijos naudojamomis techninėmis priemonėmis.

Vykdydami A. Ž. nurodymą, nusikalstamo susivienijimo narys A. J. kartu su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. G. 2008 m. liepos–rugpjūčio mėn. UAB „A.“ patalpose Prienų r., (duomenys neskelbtini), neteisėtai gamino ir laikė prekursorių (BMK), iki 2009 m. gegužės 20 d. laikė natrio hidroksidą, būtinus psichotropinės medžiagos – metamfetamino gamybai, taip pat įrangą – įvairias talpyklas ir maišymui naudojamus įrankius – skirtus prekursoriui (BMK) gaminti ir A. Ž. nurodymu kartu su A. K., A. S. bei S. L. 2009 m. kovo 27 d. vyko gaminti psichotropinę medžiagą ir kartu kontroliuoti, kad nusikalstamo susivienijimo nariai nenuslėptų pagamintos psichotropinės medžiagos kiekio.

A. S., vykdydamas A. Ž. nurodymus, 2009 m. kovo 27 d. vyko gaminti psichotropinę medžiagą bei apmokyti ją gaminti S. L., kartu su A. K. 2008 m. rudenį–2009 m. pavasarį organizavo psichotropinei medžiagai pagaminti reikalingo katalizatoriaus – gyvsidabrio chlorido gamybą, nurodydami jį pagaminti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiam P. K., ir šį katalizatorių tiekė nusikalstamo susivienijimo nariams, P. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. gegužės 14 d. laikė psichotropinių medžiagų gamybai reikalingą sieros rūgštį, acetoną, aliuminio foliją, savo naudojamame garaže Kaune, (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. liepos 23 d. laikė psichotropinės medžiagos gamybai reikalingą denatūruotą etilo alkoholį, taip pat įrenginį, skirtą psichotropinės medžiagos gamybai.

A. S. užtikrino prekursoriaus BMK tiekimą nusikalstamam susivienijimui, susitarė su A. Ž., kad, nusikalstamo susivienijimo nariams apmokius A. S. artimus asmenis, jis galės organizuoti dar vieną psichotropinių medžiagų laboratoriją, nurodė į nusikalstamą susivienijimą įtrauktam V. P. 2009 m. gegužės 10 d. važiuoti su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais mokytis gaminti psichotropinę medžiagą.

M. R. ir G. R., vykdydami A. Ž. nurodymus, į savo giminaičių P. R. ir G. N. R. sodybą Alytaus r., (duomenys neskelbtini), suvežė įvairias chemines medžiagas, prekursorių BMK, taip pat įrankius, skirtus psichotropinės medžiagos gamybai – įvairias plastikines talpyklas, plastikinius, stiklinius ir metalinius indus, centrifugas, respiratorius, vandens siurblį, dujinius degiklius, šioje sodyboje įrengė psichotropinės medžiagos – metamfetamino gaminimo laboratoriją, kurioje iki 2009 m. gegužės 13 d. patys tiesiogiai gamino psichotropinę medžiagą – metamfetaminą bei apmokė ją gaminti nusikalstamo susivienijimo narius V. P. ir S. L., kurie pagal A. Ž. ir A. S. planą turėjo užsiimti psichotropinių medžiagų gamyba naujai įkurtoje psichotropinių medžiagų gaminimo laboratorijoje;

A. Ž. – pagal BK 266 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovu, veikdamas bendrai su nusikalstamo susivienijimo mariu A. K., iki 2008 m. lapkričio 4 d. jų bendrai naudojamame garaže Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė apie 20 1 (tikslesnis kiekis ikiteisminio tyrimo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenustatytas, tačiau ne mažiau kaip 22 ml) gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje buvo pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – l-fenilpropan-2-onas;

A. Ž. – pagal BK 266 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovu, veikdamas bendrai su nusikalstamo susivienijimo nariu A. K., iki 2009 m. gegužės 14 d. jų bendrai naudojamame garaže Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 12 405 ml gelsvos spalvos skysčio, kurio sudėtyje buvo pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorius – l-fenilpropan-2-onas;

A. Ž. – pagal BK 262 straipsnį už tai, kad A. Ž., būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovu, ir A. K., būdamas nusikalstamo susivienijimo nariu, veikdami bendrai, iki 2008 m. vasario 28 d. jų bendrai naudojamame garaže Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė savadarbę metalinę talpyklą, skirtą psichotropinei medžiagai – metamfetaminui gaminti redukcinio amininimo metodu. Tęsdami nusikalstamą veiką, nuo ne ankščiau kaip 2008 m. vasario 28 d. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytas) iki 2009 m. liepos 23 d. 15.49 val. A. Ž., A. K. ir A. S., veikdami bendrai, šį įrenginį neteisėtai laikė pastarojo naudojame garaže Nr. 169 Kaune, (duomenys neskelbtini);

A. S. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad A. Ž., būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovu, 2009 m. nuo balandžio mėn. iki gegužės 10 d., Kaune nurodė nusikalstamo susivienijimo nariams M. R. ir G. R. 2009 m. gegužės 10 d. išvykti į psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir pagaminti ten labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei išmokyti metamfetamino gamybos nusikalstamo susivienijimo narius V. P. ir S. L. (dėl jo ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 391 straipsnį), susitarė su nusikalstamo susivienijimo nariu A. S., kad organizuos A. S. artimo asmens – V. P. apmokymą gaminti metamfetaminą, nurodė S. L. kartu su V. P., M. R. ir G. R. vykti mokytis gaminti metamfetaminą.

Vykdydamas A. Ž. nurodymą, A. S. 2009 m. gegužės 10 d. savo vairuojamu nenustatyto modelio automobiliu nuvežė S. L. ir V. P. į degalinę Kaune, Veiverių g., kurioje S. L. ir V. P. pasiėmė G. R. ir nuvežė juos savo vairuojamu automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į P. R. ir G. N. R. priklausančią sodybą, esančią Alytaus r, (duomenys neskelbtini), kur nusikalstamo susivienijimo nariai A. K. ir A. S. pateikė amfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių – gyvsidabrio chloridą, o A. K. ir A. Ž. pateikė chemines medžiagas – metilamino hidrochloridą, aliuminio foliją, natrio šarmą, denatūruotą etilo alkoholį, acetoną, sieros rūgštį, ir šioje sodyboje nuo 2009 m. gegužės 10 d. iki gegužės 13 d. 10.55 val. M. R., G. R., V. P. ir S. L., panaudodami psichotropinės medžiagos – metamfetamino gamybai būtiną pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos prekursorių – l-fenil-2-propanoną (BMK), A. K. ir A. S. pateiktą amfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių –gyvsidabrio chloridą, A. K. ir A. Ž. pateiktas chemines medžiagas – metilamino hidrochloridą, aliuminio foliją, natrio šarmą, denatūruotą etilo alkoholį, acetoną, sieros rūgštį, taip pat panaudodami gamybos įrankius – įvairias talpyklas, indus, plastikines statines, centrifugą, respiratorius, dujinius degiklius, redukcinio amininimo metodu neteisėtai pagamino ir laikė 59,593 kg, t. y. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu A. Ž. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, 262 straipsnį, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d.) 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 14 d.) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; A. S. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; A. K., A. S., M. R., G. R., V. P. ir A. J. išteisinti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Ž. taip pat nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnio 1 dalį (BMK laikymas iki 2009 m. gegužės 19 d.), A. K. – pagal BK 266 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 262 straipsnį, M. R., G. R. ir V. P. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, A. J. – pagal BK 266 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. Jovaišas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendį.

Prokuroras nurodo, kad Apeliacinis teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, neatsižvelgė į visus bylos duomenis vertindamas nusikalstamą susivienijimą, nenustatė šio nusikaltimo sudėties požymių, taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas itin susiaurino nusikalstamo susivienijimo apibrėžimą teigdamas, kad tik ilgą laiką, nuolat dideliais kiekiais psichotropines medžiagas gaminanti, gabenanti, realizuojanti, iš šios veikos dideles pajamas gaunanti, iš to pragyvenanti bei kurianti materialinę bazę nusikaltėlių grupė, kurios narius sieja ilgalaikiai, pagrįsti drausme ir bauginimu subordinaciniai hierarchiniai santykiai, pagrįsti vaidmenų, užduočių paskirstymu ir kontrole, grupės narių privalomas paklusimas subordinaciniais pagrindais, negalėjimas savarankiškai pasitraukti iš grupės nusikalstamos veikos darymo, kvalifikuojama kaip nusikalstamas susivienijimas. Kasatorius sutinka, kad išvardyti kriterijai gali būti pagalbiniai sprendžiant, ar nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 249 straipsnį, tačiau jie nėra privalomi. BK 25 straipsnio 4 dalyje numatyti nusikalstamo susivienijimo požymiai (bendrai nusikalstamai veikai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti, susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas). Visi kiti požymiai (hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšio ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, apmokant advokatų, ginančių susivienijimo narius baudžiamosiose bylose, paslaugas, suteikiant materialią pagalbą suimtiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstas veikos, turėjimas, kurios nors nusikalstamos srities monopolizavimas tam tikroje teritorijoje ir pan.) gali būti pripažinti neformaliais, padedančiais nuspręsti dėl nusikalstamo susivienijimo egzistavimo. Sprendžiant nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą, o ne vieną ar kuriuos nors kelis požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2009). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad grupės narių nesiejo bauginimu ar prievarta pagrįsti subordinaciniai santykiai. Tačiau, pasak kasatoriaus, tokių santykių egzistavimas nebūtinas požymis, konstatuojant nusikalstamo susivienijimo egzistavimą, o reikalavimas, kad tokie santykiai būtų pagrįsti bauginimu ar prievarta iš viso teismų praktikoje neminimas. Be to, šiuo atveju buvo subordinaciniai santykiai, nes A. Ž. autoritetas tarp bendrininkų buvo didesnis. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pelno siekimas yra akivaizdus požymis bendrininkų veikloje, o psichotropinės medžiagos nerealizuotos, nes šią veiklą sustabdė policijos pareigūnai. Nusikalstama veika buvo orientuota į psichotropinių medžiagų gamybą, visos bendrininkų padarytos nusikalstamos veikos (išskyrus A. S. neteisėtą šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymą) yra siejamos su šiuo tikslu, kuris rodo susivienijimo narių interesų bendrumą, susitelkimą specializuotai nusikalstamai veikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-545/2006). Šių bei kitų požymių buvimas parodo didesnį nuteistųjų veiksmų pavojingumą.

Kasatorius nesutinka su Apeliacinio teismo teiginiu, kad tik ilgą laiką, nuolat, dideliais kiekiais gaminanti, gabenanti, realizuojanti grupė gali būti laikoma nusikalstamu susivienijimu, ir pastebi, kad toks reikalavimas neatitinka bendrųjų teisės principų, jo laikymasis prieštarautų visuomenės saugumo užtikrinimui, nes atima galimybę užkirsti kelią nusikalstamo susivienijimo veiklai, kai šis yra susikūręs neseniai ir veikia neilgą laiką. Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 249 straipsnį nebūtinas vieno (ar daugiau sunkių ar labai sunkių) nusikaltimo realus padarymas (kuris šiuo atveju buvo). Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji dėl jo itin didelio pavojingumo visuomenei, todėl yra draudžiamas net pats asmenų susibūrimas, turint tikslą daryti sunkias ar labai sunkias nusikalstamas veikas. Be to, efektyvaus teisėsaugos pareigūnų darbo, kuriuo buvo atskleistas šis organizuojamas nusikaltimas ir užkirstas kelias tolesnių nusikaltimų darymui, negalima vertinti kaip kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ar šalinančią aplinkybę, teigiant, kad jie psichotropinių medžiagų nerealizavo. Tikslą parduoti pagamintas psichotropines medžiagas patvirtina ir 2009 m. liepos 7 d. operatyvinių veiksmų protokolu užfiksuoti 2009 m. gegužės 6–13 d. pokalbiai, kurių metu kalbama apie tai, kokie bus gaunami atlyginimai už metamfetamino gamybą, bei tai, kiek planuojama gauti realizavus pagamintas psichotropines medžiagas: S. L. teigė: „ne, tai gerai, pavyzdžiui, dabar va šiandien ką mes padarysim, tai čia mes padarysim už 120 tūkstančių litų“.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas klaidingai įvertino A. Ž. namuose nuo 2009 m. gegužės 2 d. iki rugpjūčio 2 d. naudojant technines priemones specialiąja tvarka įrašytus A. Ž. pokalbius su M. R., A. S., A. J. bei kitais, taip nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Šie pokalbiai ne tik parodo nuteistųjų veiksmų pavojingumą, bet ir tai, kad šie asmenys susibūrė turėdami tikslą ilgalaikei, specializuotai ir tikslingai nusikalstamai veikai (gaminti, disponuoti ir platinti psichotropines medžiagas).

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nors buvo padarytas tik vienas labai sunkus nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje (A. Ž., A. S., A. K., M. R., G. R., V. P. gamino ir laikė 59,593 kg metamfetamino), kurio, atsižvelgiant į formalius įstatyme numatytus požymius, pakanka, kad būtų konstatuotas nusikalstamas susivienijimas, negalima neatsižvelgti į tai, kad buvo padarytos ir kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 266 ir 262 straipsniuose. Pasak kasatoriaus, tai rodo didesnį pavojų įstatymų ginamiems gėriams, nes darant vienus nusikaltimus buvo siekiama daryti kitas nusikalstamas veikas. Be to, negalima vertinant BK 249 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektą atsiriboti nuo objektų, į kuriuos pasikėsinta atskiromis nusikalstamomis veikomis, šiuo atveju – gaminant labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį buvo kėsintasi į visuomenės sveikatą, o kartu – ir į visuomenės saugumą.

Kasatorius, pasisakydamas dėl A. Ž. atsakomybės už įrenginio bei prekursorių laikymą, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Šis teismas nepaisė A. Ž., kaip organizatoriaus, atsakomybės už vykdytojų padarytas nusikalstamas veikas ir nors pripažino, kad jis organizavo nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, tačiau nustatė, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 266 straipsnio 1 dalyje (BMK laikymas iki 2008 m. lapkričio 4 d. ir iki 2009 m. gegužės 14 d.) bei BK 262 straipsnio 1 dalyje, padaryme.

Apeliacinis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Ž., A. S. ir A. K. pripažino kaltais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau pasisakė, jog nėra duomenų, kad įrenginį, skirtą metamfetaminui gaminti redukcinio amininimo metodu, garaže Kaune, (duomenys neskelbtini), laikė ne tik A. S., bet, veikdami bendrai su juo, A. K. ir A. Ž.. Šis teismas sprendė, kad pakanka duomenų tik patvirtinti A. K. kaltę dėl minėto įrenginio laikymo iki 2008 m. vasario 28 d. ir nėra duomenų, kad prie to prisidėjo A. Ž.. Šiuo atveju Apeliacinis teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, kiekvieną nusikalstamą veiką nagrinėjo atskirai, nesiedamas su kitais duomenimis. Šie nuteistieji pripažinti dalyvavę ar organizavę itin didelio kiekio psichotropinių medžiagų gaminimą 2009 m. gegužės mėn., o šiuo laikotarpiu įrenginys, skirtas metamfetaminui gaminti, buvo laikomas A. S. garaže Kaune, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad buvo gaminamas metamfetaminas, o rastas įrenginys taip pat buvo skirtas šios psichotropinės medžiagos gaminimui, šios veikos negali būti vertinamos atskirai. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė, kodėl mano, jog organizatorius neturi atsakyti už vykdytojų veiksmus, nors nebuvo vykdytojo eksceso ir A. S. bei A. K. veiksmus apėmė bendrininkų tyčia. A. Ž. veiksmai turi būti kvalifikuoti ir pagal BK 266 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) dėl neteisėto disponavimo pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų prekursoriumi iki 2008 m. lapkričio 4 d. ir iki 2009 m. gegužės 14 d. garaže Kaune, (duomenys neskelbtini), nes šios veikos buvo atliktos bendrininkaujant ir jų negalima atriboti nuo kitų nusikalstamos grupės veiksmų.

Kasatorius, pasisakydamas dėl A. S., kaip padėjėjo, atsakomybės darant nusikalstamas veikas, teigia, kad Apeliacinis teismas nenuosekliai vertino duomenis. Vertindamas P. K. ir A. K. telefoninius pokalbius nurodė, kad P. K. gyvsidabrio chloridą gamino 2009 m. kovo–balandžio mėn., t. y. likus neilgam laiko tarpui iki 2009 m. gegužės 10–13 d. metamfetamino gaminimo sodyboje Alytaus r., (duomenys neskelbtini), tačiau pasisakydamas dėl A. S. 2009 m. kovo 25 d. pokalbio su A. Ž. teigia, kad pokalbis apie metamfetamino gaminimą, apmokymą gaminti vyko gana seniai (apie pusantro mėnesio) iki jo gaminimo ir laikymo. Akivaizdu, kad iš esmės toks pats laiko tarpas vienu atveju yra vertinamas kaip ilgas, o kitu – kaip neilgas. Taip pat minima, kad šio pokalbio iš viso nėra pagrindo sieti su metamfetamino gaminimu 2009 m. gegužės 10–13 d., nes jame minimas A. K. kalbant apie asmenį, kuris galės apmokyti žmones, o šis pačiame gaminime nedalyvavo. Pasak kasatoriaus, vien tai, kad pokalbyje yra minimas asmuo, kuris būtent tomis dienomis nedalyvavo psichotropinių medžiagų gaminime, neduoda pagrindo teigti, kad pats pokalbis yra nesusijęs su minėta nusikalstama veika. Teismas teigė, kad pokalbio metu nėra kalbama apie bendrą A. Ž. ir A. S. veiklą, tai parodo A. Ž. teiginiai: „aš nenoriu dalyvauti tavo toj maklėj“, „tu daryk atskirai“, „pasistatysi savo žmones, viską padarysi pats. Iš tikrųjų taip geriausia“, tačiau išsamiai analizuojant pokalbį bei kitus duomenis matyti, kad šie teiginiai yra pasakyti ne apie atskiros nusikalstamos veikos darymą, bet tik apie asmenų suradimą bei apmokymą, tai atsispindi A. Ž. teiginiuose: „duok tu savo žmones, geriausia bus, G. apmokins juos“, „aš produkciją padarysiu, tau ką gaunu, viską gausiu tau, už tą pačią kainą“, taip pat A. Ž. ir A. S. 2009 m. gegužės 8 d. pokalbyje, kuriame yra tariamasi dėl M. R., G. R., V. P. bei S. L. išvykimo į (duomenys neskelbtini), kur buvo gaminamos psichotropinės medžiagos. Apeliacinis teismas teigė, kad pagal 2009 m. gegužės 6–13 d. sodyboje (duomenys neskelbtini) užfiksuotus pokalbius negalima daryti išvados, kad A. S. padėjo gaminti ar laikyti metamfetaminą, ir V. P. žodžiai, kad jam sumokės A. S., neužfiksuoti. Tačiau prokuroras pažymi, kad užfiksuota, kaip V. P., kalbant apie apmokėjimo klausimus, sako: „kažkaip atsargiai sako A. kiek“. Kasatoriaus manymu, šiuo atveju yra kalbama apie A. S.. Be to, tai, kad A. S. dalyvavo V. P. suradime bei organizavo jo apmokymą rodo ir S. L. parodymai, jog A. S. siuntė savo žmogų – V. P., kad šis išmoktų gaminti metamfetaminą (Apeliacinis teismas šių S. L. parodymų neanalizavo).

Kasatorius nesutinka su Apeliacinio teismo teiginiu, kad net ir įrodžius, jog A. S. susitarė su A. Ž., kad organizuos V. P. apmokymą, bei tai, kad savo vairuojamu automobiliu nuvežė S. L. ir V. P. į degalinę, iš kurios jie buvo G. R. nuvežti į sodybą, kur buvo gaminamas metamfetaminas, tai nėra padėjimas. Pasak kasatoriaus, svarbiausias požymis atskiriant, ar buvo padėjimas, yra tiesioginė tyčia. Atsižvelgiant į minėtus pokalbius, A. S. suprato, kad yra vykdomas psichotropinių medžiagų gaminimas, suvokė, kokiu tikslu paveža V. P. ir S. L., todėl neturi reikšmės tai, kad šie asmenys galėjo kitais būdais pasiekti nurodytą vietą. Taip pat akivaizdu, kad jis organizavo V. P. apmokymą, o ne tik ketino tai padaryti. Pasak kasatoriaus, A. S. veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip padėjimas daryti nusikalstamą veiką, nes jis veikė tiesiogine tyčia, suprasdamas savo atliekamų veiksmų reikšmę, kuriais prisidėjo prie sėkmingo nusikalstamos veikos padarymo.

Kasatorius nesutinka su Apeliacinio teismo sprendimu panaikinti BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymą argumentuojant tuo, kad 2009 m. gegužės mėn. pagamintos psichotropinės medžiagos (metamfetaminas) nebuvo realizuotos, todėl konfiskuotų piniginių lėšų negalima laikyti nusikalstamos veikos rezultatu. Pasak kasatoriaus, būtina atsižvelgti į tai, kad M. R. bei G. R. buvo daromų nusikalstamų veikų vykdytojai, taigi jie gavo atlygį iš organizatoriaus A. Ž.. Nusikalstamos veikos rezultatu turi būti laikomas atlygis (piniginės lėšos), kurias M. R. ir G. R. gavo už savo veiksmų atlikimą. Atsižvelgiant į užfiksuotus pokalbius tarp nuteistųjų bei S. L. parodymus, akivaizdu, kad toks atlygis buvo mokamas, todėl šios piniginės lėšos turi būti konfiskuotos, kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Kasatoriaus manymu, A. Ž. nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti konfiskuotas remiantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. birželio 27 d. iki 2009 m. birželio 29 d.) kaip nusikalstamoje veikoje panaudoti pinigai, kurie buvo skirti vykdytojų darbui apmokėti už psichotropinių medžiagų gamybą, įrangos, naudotos šių medžiagų gamybai ir prekursorių bei kitų metamfetamino gamybai būtinų medžiagų įsigijimui. Remiantis užfiksuotais pokalbiais akivaizdu, kad tokios priemonės buvo perkamos, o jų įsigijimą kontroliavo A. Ž.. 2009 m. kovo 30 d. pokalbyje tarp A. Ž., M. R. ir G. R. užfiksuotas A. Ž. teiginys: „man reikalingi pinigai, aš atvažiuoju tiek tiek reikia, viso (n. ž.) paimu pinigus, nuperku tą, nuperku tą, nuperku tą, viskas. O dabar aš pradėjau gilintis, žiūriu,..., čia užtat ir sakau, va, vieną sąrašą turiu tau, antrą sąrašą turiu iš Žydo, surenku sąrašus. Ir žiūriu, kada vėl jis čia kels kainas ir tada aš jam – kur, ką tu čia darai, sakysiu iš karto“, į tai M. R. atsako: „ne, jisai ant šarmo, tai, karoče, sumažino, 200 litų sumažino. Mums buvo, karoče, užrašyta seniau 1700, 1800 litų būdavo tie du maišiukai, o paskui, karoče, po pusantros štukos, tai sumažino (n. ž.) šarmą sumažino, o visos kitos, tai tas pats liko. Gipsas tas pats trys štukos, karoče“. Iš pokalbių akivaizdu, kad būtent A. Ž. mokėjo vykdytojams už psichotropinių medžiagų gamybą (tai parodo ir S. L. parodymai).

Nuteistasis A. Ž. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžio dalį, kuria paliktas galioti jo nuteisimas už šį nusikaltimą, ir šią bylos dalį nutraukti, atitinkamai pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.

Kasatorius skundžia jo nuteisimą už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, teigdamas, kad abiejų instancijų teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų pripažįstant įrodymais operatyvinių veiksmų metu gautus duomenis, užfiksuotus operatyvinių veiksmų atlikimo (operatyvinio sekimo, slapto patekimo į patalpas, transporto priemones, jų apžiūros, medžiagų, žaliavų, produkcijos ir kitų objektų pavyzdžių paėmimo neskelbiant apie jų paėmimą) protokoluose, protokoluose apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus su prie jų pridėtomis pokalbių suvestinėmis bei laikmenomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimuose) yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai. Vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Įrodymai, surinkti atliekant operatyvinę veiklą, yra vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir bet kurie kiti įrodymai, tačiau atsižvelgiant į kiekvieno jų specifiką; tam kad šie duomenys būtų leistini įrodymai baudžiamajame procese, jie turi atitikti BPK 20 straipsnio ir Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, juos privaloma patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2004, 2K-633/2007, 2K-120/2008, 2A-P-2/2009). Operatyvinės veiklos metu surinkus duomenis, iš kurių galima daryti išvadą apie nusikalstamos veikos sudėtį, tuoj pat turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik vadovaujantis BPK nuostatomis, o kitų įstatymų nustatyta tvarka tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius atliekami proceso veiksmai. Jeigu vykdomi teismo arba prokuroro sankcionuoti veiksmai pagal Operatyvinės veiklos įstatymą ir reikia darbą tęsti pradėjus ikiteisminį tyrimą, būtina kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus pagal BPK normas. Jeigu nustačius nusikaltimo požymius ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas, o tęsiama operatyvinė veikla, arba jei pradėjus ikiteisminį tyrimą toliau tęsiami operatyviniai veiksmai, jais yra pažeidžiami BPK reikalavimai ir bet kokie gauti duomenys negali būti pripažinti leistinais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-72/2008, 2K-7-141/2008). Analogiška ikiteisminio tyrimo praktika buvo suformuota ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. spalio 12 d įsakymu Nr. 1-134 patvirtintų rekomendacijų „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK normų taikymo“ 6, 9, 11 punktuose. Šių rekomendacijų 26 punkte nurodyta, kad vienos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, priimtos vadovaujantis BPK 158 straipsniu, pagrindu slapta atlikti kratą, asmens apžiūrą, pašto siuntų, daiktų ir dokumentų poėmį, slapta paimti objektų pavyzdžius lyginamajam tyrimui galima tik vieną kartą. Jei tyrimo metu būtina slapta patekti į gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, transporto priemones daugiau nei vieną kartą, prokuroro prašyme ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodoma ne tik slaptų veiksmų trukmė, bet ir kiek kartų per šį laikotarpį ir kokiais tikslais prašoma leidimo slapta patekti į patalpas ar transporto priemones.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus būsto neliečiamumo principas, šiuo principu yra užtikrinamos ir kitos asmens konstitucinės teisės ir laisvės: teisė į privatumą, teisė į nuosavybę ir kt. Įeiti į būstą be gyventojo sutikimo leidžiama teismo sprendimu, priimtu įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas turi reglamentuoti ir tai, kaip turi būti vykdomas atitinkamas teismo sprendimas (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teisingo proceso principas taikytinas tiriant visas nusikalstamas veikas, įskaitant ir organizuoto nusikalstamumo, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai galioja ir procesuose dėl komplikuočiausių nusikalstamų veikų padarymo, o visuomenės interesais jokiose bylose negali būti pateisintas neteisėtu būdu gautų duomenų panaudojimas (sprendimai bylose Ramanauskas v. Lithuania, no. 74420/01; Pyrgiotakis v. Greece, no. 15100/06).

Kasatorius nurodo, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00445-09 buvo pradėtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ONTV 3 skyriaus viršininko D. G. 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu (užrašant rezoliuciją) pagal tyrėjos B. J. tarnybinį pranešimą. 2009 m. liepos 7 d. protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus nurodyta, kad sodyboje Alytaus r., (duomenys neskelbtini), operatyviniai veiksmai pagal Kauno apygardos teismo pirmininko 2009 m. balandžio 22 d. nutartį Nr. 0S3-766 buvo vykdomi nuo 2009 m. gegužės 6 iki 13 d. 10.18 val. Taigi jau pradėjus ikiteisminį tyrimą toliau buvo tęsiami slapti operatyviniai veiksmai, ribojantys asmenų teises, todėl gauti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. 2010 m. kovo 30 d. protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus nurodyta, kad užfiksuotas A. J. pokalbis, vykęs 2009 m. gegužės 14 d., 2010 m. kovo 31 d. protokole nurodyta, kad užfiksuotas A. Ž. pokalbis, vykęs 2009 m. gegužės 12 d., 2010 m. kovo 29 d. protokole užfiksuoti A. S. siųsti trumpieji pranešimai 2009 m. gegužės 14 d., 2010 m. balandžio 15 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad A. Ž. sekimas vykdytas 2009 m. gegužės 15 d. Šie duomenys taip pat neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, pateiktais dėl analogiškų apeliacinio skundo teiginių, ir pažymi, kad BPK 4 straipsnio 1 dalyje, teismų praktikoje, minėtose Rekomendacijose yra suformuluoti imperatyvūs reikalavimai pradėjus ikiteisminį tyrimą nutraukti visus operatyvinius veiksmus, ribojančius asmenų teises. Visi duomenys, kurie pradėjus ikiteisminį tyrimą yra surenkami tęsiant tokius veiksmus Operatyvinės veiklos įstatymo tvarka, yra gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismai, pripažindami leistinais įrodymais tokius duomenis ir grįsdami jais išvadas dėl asmenų kaltės, padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Kasatorius nurodo ir tai, kad šioje byloje yra aktualu nustatyti, kada operatyvinių veiksmų metu gautais duomenimis buvo atskleista pirmoji nusikalstama veika ir kada turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš 2009 m. gruodžio 24 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad policijos pareigūnai slapta pateko į UAB „A.“ negyvenamąsias patalpas, esančias Prienų, r., (duomenys neskelbtini) (2008-07-15, 2008-07-16, 2008-07-19, 2008-07-24, 2008-08-07 apžiūrėtos patalpos, paimti medžiagų pavyzdžiai). 2008 m. liepos 17 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5621)-ISl-5516 nurodyta, kad paimtuose milteliuose yra I kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako l-fenil-2-propanono pėdsakai. 2008 m. liepos 31 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6042)-IS 1-5871 nurodyta, kad milteliuose yra I kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas 1-fenil-2-propanonas. 2009 m. vasario 6 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6050)-IS 1-972 nurodyta, kad paimtuose pavyzdžiuose buvo heroino pėdsakų. Iš 2010 m. balandžio 22 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad policijos pareigūnai 2008-02-12, 2008-03-05, 2008-04-30,2008-10-07, 2008-11-04, 2008-11-12 slapta pateko į A. K. priklausantį garažą Kaune, (duomenys neskelbtini), apžiūrų metu paėmė pavyzdžių. 2008 m. lapkričio 4 d. slaptos apžiūros metu nustatyta, kad garaže yra trys plastikiniai bakai, kurių vienas (apie 30 1 talpos) yra 2/3 užpildytas gelsvos spalvos skysčiu; atsukus baką jaučiamas aitrus benzilmetilketono kvapas, paimtas šio skysčio mėginys. Specialisto išvadoje Nr. 140-(9009)-ISl-4148 nurodyta, kad paimtas geltonos spalvos skystis yra I kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas l-fenil-2-propanonas, kurio kiekis 22 ml.

Kasatorius pažymi, kad dar 2008 m. liepos 15–16 d. atlikus operatyvinius veiksmus, 2008 m. liepos 17, 31 d. gavus specialistų išvadas buvo akivaizdu, jog yra atskleistas nusikaltimas, numatytas BK 266 straipsnio 1 dalyje, kuris pagal veikos padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją buvo apysunkis nusikaltimas, dėl kurio būtina nedelsiant pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis). Nustatyta, kad šią veiką vykdė A. J. ir R. G., užfiksuota, jog patalpose lankėsi ir A. Ž.. A. K. garaže 2008 m. lapkričio 4 d. radus plastikinį baką su 201 skysčio, gauti duomenys apie BK 266 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą tapo nebekeliantys abejonių. Taigi jau nuo 2008 m. liepos mėn., po to – nuo lapkričio mėn. teisėsaugos pareigūnams buvo akivaizdūs visi nusikaltimo, numatyto BK 266 straipsnio 1 dalyje, požymiai bei jį padarę asmenys. Dar vienas nusikaltimas paaiškėjo pareigūnams 2008 m. vasario 27–28 d. slapta patekus į garažą Kaune, (duomenys neskelbtini) (rastas įrenginys, skirtas psichotropinei medžiagai gaminti (2010 m. balandžio 22 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas), taigi tapo akivaizdus nusikaltimo, numatyto BK 262 straipsnyje, padarymo faktas (už jį nuteisti A. Ž., A. K., A. S.). Pasak kasatoriaus, jau 2008 m. vasario mėn., po to paaiškėjus naujiems nusikaltimams 2008 m. liepos, lapkričio mėn. turėjo būti nutraukti operatyviniai veiksmai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams neįvykdžius BPK 166 straipsnyje įtvirtintos pareigos pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą ir toliau tęsiant operatyvinius veiksmus, visi nuo 2008 m. vasario mėn. surinkti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Kasatorius nesutinka su į analogiškus apeliacinių skundų argumentus pateiktais apeliacinės instancijos teismo motyvais, kad nustačius mažesnio pavojingumo nusikalstamų veikų (BK 266 straipsnio 1 dalis, 262 straipsnio 1 dalis) požymius nebuvo pagrindo nutraukti operatyvinį tyrimą dėl disponavimo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu. Pasak kasatoriaus, ikiteisminis tyrimas turi būti nedelsiant pradėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir šis imperatyvus įstatymo reikalavimas neturi išimčių. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl jau paaiškėjusių nusikalstamų veikų neapribojamos pareigūnų procesinės galimybės toliau atlikti tyrimą dėl didesnio pavojingumo nusikalstamų veikų, kurių atskleidimas ir yra pagrindinis tyrimo tikslas, tačiau tai turi būti atliekama sankcionavus procesinės prievartos priemonių taikymą BPK nustatyta tvarka.

Kasatorius nurodo ir tai, kad dalis operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo ir dėl to, jog atliekant šiuos veiksmus galbūt buvo iš esmės viršytos teismų nutartimis pareigūnams suteiktų teisių ribos. Pagal Kauno apskrities VPK 2009 m. vasario 4 d. raštą Nr. 20-6-ĮS-267(S) bei Kauno apygardos prokuratūros 2009 m. vasario 5 d. teikimą Nr. 02-242S prašant „sankcionuoti slaptą patekimą“, Kauno apygardos teismo pirmininko 2009 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. OS3-255 leista slapta patekti į A. Ž. namą Kaune, (duomenys neskelbtini), patalpose įrengti ir panaudoti garsą ir vaizdą įrašančias priemones. Taigi šiais procesiniais dokumentais buvo sankcionuotas vienkartinis slaptas patekimas į patalpas. Vieną kartą buvo leista patekti į tas pačias patalpas ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi Nr. OS3-828. Tai kad šiomis nutartimis buvo leisti vienkartiniai patekimai, įrodo ir byloje kituose procesiniuose dokumentuose vartojama terminija: Kauno m. VPK 2007 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 20-9-ĮS-1838(S) prašoma „sankcionuoti slaptus patekimus“ į A. K. ir F. K. priklausantį garažą bei R. V. priklausantį automobilį, Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi Nr. 1449 nutarta „sankcionuoti slaptus patekimus“. Analogiškai apie daugkartinius slaptus patekimus kalbama ir Kauno m. VPK (Kauno apskrities VPK) 2008 m. vasario 19 d. rašte Nr. 20-9-ĮS-299(S), 2008 m. birželio 11 d. rašte Nr. 20-9-ĮS-1283(KF), 2008 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. 20-9-ĮS-1853(KF), 2009 m. sausio 13 d. rašte Nr. 20-6-ĮS-49(KF), 2009 m. balandžio 21 d. rašte Nr. 20-6-ĮS-745(KF), Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartyje Nr. 300, 2008 m. birželio 13 d. nutartyje Nr. 938, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje Nr. RS4-1437, 2009 m. sausio 15 d. nutartyje Nr. OS3-97, 2009 m. balandžio 22 d. nutartyje Nr. OS3-766, kuriomis sankcionuoti daugkartiniai slapti patekimai į garažus, sodybą Alytaus r., (duomenys neskelbtini), automobilį.

Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio tvarka surašant protokolus dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, jų turinys turi atitikti BPK 179 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Iš 2010 m. kovo 4 d. protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus neaišku, kada buvo patekta į namą Kaune, (duomenys neskelbtini), kada ir kur buvo sumontuota garso fiksavimo technika, nuo kada buvo vykdomas garso fiksavimas techninėmis priemonėmis, ar pareigūnai reguliariai patekdavo į patalpas, kad paimtų laikmenas su įrašytais pokalbiais, ar ši informacija buvo perduodama nuotoliniu būdu. Pasak kasatoriaus, jeigu pareigūnai pokalbių įrašus gaudavo kiekvieną kartą fiziškai patekdami į patalpas, tai kiekvienas šis patekimas buvo neteisėtas, nes teismas leido į patalpas patekti tik vieną kartą 2009 m. vasario 5 d. nutartimi ir vieną kartą 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi. Teismo nustatytos procesinės prievartos taikymo ribos negali būti interpretuojamos plečiamai, nes taip prievartos taikymo apimtis taptų apskritai neaiški ir priklausoma tik nuo operatyvinės veiklos subjektų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų subjektyvios valios. Pasak kasatoriaus, nesant procesinės galimybės iš bylos dokumentų nustatyti, ar operatyvinės veiklos subjekto darbuotojai laikėsi pareigos į kasatoriaus namą patekti ne daugiau nei vieną kartą pagal kiekvieną teismo nutartį, nesant duomenų apie garso fiksavimo technikos sumontavimo aplinkybes bei ištisinių pokalbių įrašų, esant neaiškios kilmės trikdžiams, o protokole – akivaizdžioms klaidoms nurodant neva kalbėjusių asmenų tapatybes, teismas negalėjo patikrinti, ar šis operatyvinis veiksmas buvo atliktas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Anot kasatoriaus, identiška situacija yra ir dėl operatyvinių veiksmų atlikimo sodyboje Alytaus r., (duomenys neskelbtini) (2009 m. liepos 7 d. protokolas apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus). Taigi, pasak kasatoriaus, policijos pareigūnai, nenustatytą kiekį kartų patekdami į jo gyvenamąjį namą, apribojo jo teisę į būsto neliečiamybę labiau, nei tai buvo leista kompetentingo teismo sprendimu, todėl pažeistas Konvencijos 8 straipsnis. Teismai įrodymais pripažino neteisėtu būdu gautus duomenis, taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių reikalavimus. Teisminio nagrinėjimo metu ištirti ir įrodymų leistinumo reikalavimus atitinkantys duomenys neleidžia konstatuoti, kad kasatorius žinojo apie metamfetamino gamybą sodyboje, kad davė nurodymus kitiems asmenims gaminti ar mokytis jį gaminti, teikė gamybos procese panaudotas medžiagas ar kaip nors kitaip buvo susijęs būtent su psichotropinės medžiagos, o ne jos pirmtako gamyba.

Nuteistasis A. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžio dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 262 straipsnį, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kasatorius, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkto reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas kasatoriaus kaltę dėl padėjimo pagaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos grindė liudytojo S. L., nuteistojo P. K. parodymais, P. K. ir A. K. telefoniniais pokalbiais, garso įrašais, gautais atliekant A. Ž. gyvenamosios vietos patalpų garso kontrolę, sodybos (duomenys neskelbtini) patalpose. Kasatoriaus neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad kartu su A. K. pateikė metamfetamino gamybai būtiną cheminės reakcijos katalizatorių – gyvsidabrio chloridą. Teismas nuteistojo P. K. parodymus apie „klijų“ virimą pripažino vienu iš šaltinių, patvirtinančių kasatoriaus kaltę. P. K. parodė: „A. K. pasiūlė užsidirbti kelis litus verdant kažkokius klijus, kurie skirti akvariumų gamybai. Visas medžiagas gaudavo iš A. K. arba pirkdavo A. K. nurodymu. „Klijus“ atiduodavo A. K., pinigus gaudavo iš A. K.. A. S. vaidmuo toks, kad jis atvažiuodavo kartu su A. K. ir stovėdavo šalia, kol jis su A. K. aptarinėdavo „klijų“ virimo reikalus“. Taigi P. K. patvirtino, kad klijus virdavo ir juos atiduodavo A. K., o tai sutampa su liudytojo S. L. parodymais. Anot teismų, liudytojo S. L., parodymai apie tai, kad 2009 m. kovo mėn. jis kartu su kasatoriumi ir A. K. A. Ž. nurodymu važiavo mokytis gaminti narkotikus, patvirtina, kad jie ketino gaminti narkotikus ir leidžia daryti išvadą apie kasatoriaus ir A. K. bendrininkavimą su A. Ž. gaminant psichotropines medžiagas. Tačiau, pasak kasatoriaus, šie parodymai nepatvirtinti kitais bylos duomenimis.

Kasatorius pažymi ir tai, kad įrodymu, patvirtinančių jo kaltę, teismai pripažino P. K. ir A. K. telefoninius pokalbius, kurie neva leido daryti išvadą, jog P. K. „klijus“ (gyvsidabrio chloridą) gamino 2009 m. kovo–balandžio mėn., t. y. neilgai iki 2009 m gegužės 10–13 d. metamfetamino gaminimo sodyboje (duomenys neskelbtini). Kiti aptarti įrodymai rodo, kad chemines medžiagas, reikalingas metamfetamino gamybai, į šią sodybą M. R. atvežė iš anksto, dar prieš 2009 m. gegužės 10 d. P. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) darytose nuotraukose užfiksuoti plastikiniai kibirėliai yra tokie patys, kokius jam duodavo A. K. ir į kuriuos jis supildavo pagamintus „klijus“. Nors šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorius žinojo, ką tiksliai P. K. verda, kad kažkas iš nuteistųjų davė jam užduotį pagaminti gyvsidabrio chloridą, kad jis dalyvavo pasitarimuose, kuriuose buvo kalbama apie psichotropinių medžiagų gamybą, kad jis atsakingas už reikiamo kiekio gyvsidabrio chlorido pagaminimą ir tiekimą, iš kurio bus pagamintas labai didelis psichotropinės medžiagos kiekis ir t. t. Kasatorius su tokiais teiginiais nesutinka.

Kasatorius nurodo ir tai, kad jo kaltė grindžiama ir telefoniniais pokalbiais, užfiksuotais 2008-10-31, 2009-02-11, 2009-02-22 Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka atliekami veiksmai buvo taikomi neatidėliotinai, truko itin trumpą laiko tarpą, skubiai priimti sprendimo dėl minėtų veiksmų atlikimo BPK nustatyta tvarka nebuvo objektyvios galimybės, šių veiksmų metu gauti duomenys buvo patvirtinti BPK numatytų veiksmų metu gautais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos duomenis pripažino įrodymais.

Pagal teismų praktiką, jeigu baudžiamojoje byloje būtina remtis informacija, surinkta ne pagal BPK, tos informacijos patikimumas turi būti tikrinamas išsiaiškinant, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos informacija buvo gauta. Visų duomenų patikimumas turi būti patvirtintas BPK nustatyta tvarka gautais duomenimis. BPK nuostatos užkerta galimybę apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti vien tik ar daugiausia duomenimis, surinktais ne pagal BPK (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2006, 2K-7-141/2008). Operatyvinės veiklos metu surinkus duomenis, iš kurių galima daryti išvadą apie nusikalstamos veikos sudėtį, tuoj pat turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tokia nuostata išplaukia iš BK 2 straipsnio turinio. Pradėjus ikiteisminį tyrimą duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik vadovaujantis BPK nuostatomis. Atliekant ikiteisminį tyrimą kitų įstatymų nustatyta tvarka tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius atliekami proceso veiksmai. Jeigu vykdomi teismo arba prokuroro sankcionuoti veiksmai pagal Operatyvinės veiklos įstatymą ir reikia darbą tęsti pradėjus ikiteisminį tyrimą, būtina kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus pagal BPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-7-141/2008). Pradėjus ikiteisminį tyrimą visi slapti veiksmai, ribojantys asmenų teises, turi būti iš naujo sankcionuojami BPK nustatyta tvarka. Jeigu nustačius nusikaltimo požymius ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas, o tęsiama operatyvinė veikla, arba jei pradėjus ikiteisminį tyrimą toliau tęsiami operatyviniai veiksmai, jais yra pažeidžiami BPK reikalavimai ir bet kokie gauti duomenys negali būti pripažinti leistinais įrodymais.

Kasatorius nurodo, kad 2008 m. liepos 15–16 d. vykdant Operatyvinės veiklos įstatyme numatytus veiksmus, buvo slapta patekta į AB „A.“ priklausančias patalpas, paimti jose rastų miltelių pavyzdžiai. 2008 m. liepos 17 d. specialisto išvada nustatyta, kad milteliuose rasti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako pėdsakai. Nors 2008 m. liepos 17 d. buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, o operatyviniai veiksmai tęsiami toliau. Taigi kasatoriaus ir P. K., P. K. su A. K. telefoninių pokalbių įrašai, taip pat ir įrašai, padaryti A. Ž. gyvenamosiose patalpose bei (duomenys neskelbtini), gauti pažeidžiant BPK nuostatas ir yra niekiniai. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad jau pradėjus ikiteisminį tyrimą teismas dėl didelio medžiagos kiekio per trumpą laiką neturėjo galimybės operatyvinio tyrimo veiksmus persankcionuoti pagal BPK normas, vertintinas kritiškai, tai nepaneigia teisėsaugos institucijų pareigos pradėti ikiteisminį tyrimą gavus pakankamai duomenų apie galimą nusikalstamą veiką. Be to, kasatoriaus manymu, nuosprendžiuose nurodytų pokalbių turinys kategoriškai neįrodo, kad jis padėjo pagaminti labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį. A. Ž. namuose užfiksuotuose pokalbiuose nė karto nepaminėtas kasatoriaus vardas ar pavardė, kaip ir (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje užfiksuotuose asmenų pokalbiuose.

Kasatorius, skųsdamas jo nuteisimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, teigia, kad jis grindžiamas P. K. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką ir parodymų patikrinimo vietoje protokolais, akistata tarp P. K. ir A. S.. Taigi jo kaltė grindžiama vieninteliu įrodymų šaltiniu – P. K. parodymais, o tai kad, pasak apeliacinės instancijos teismo, P. K. parodymai gauti skirtingų procesinių veiksmų metu, kasatoriaus manymu, nepaneigia šio šaltinio vienpusiškumo. Byloje, be šio nuteistojo parodymų, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo parodymus ir kartu įrodančių kasatoriaus kaltę padarius šį nusikaltimą. Teismai, apkaltinamąjį nuosprendį grindę tik iš vieno šaltinio gautais parodymais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismai, vertindami nuteistojo P. K. parodymų patikimumą, privalėjo atsižvelgti į jo procesinę padėtį bei tiesioginį suinteresuotumą, nes P. K. apkalbėjo kasatorių stengdamasis sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.

Kasatorius, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 262 straipsnį, nurodo, kad teismai jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką grindė jo vaidmeniu dalyvaujant psichotropinės medžiagos gaminime. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, A. S. kaltę dėl aparato, skirto psichotropinei medžiagai gaminti, laikymo iš esmės preziumavo kitu neva įrodytu jo nusikaltimu – pagalba padedant gaminti psichotropinę medžiagą –amfetaminą (aplinkybių visuma paneigia jo kaltę dalyvavus padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje). Tačiau pagal teismų praktiką kiekviena nusikalstama veika turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą ir negali būti preziumuojama iš kitų įrodytų vėlesnių veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Pasak kasatoriaus, teismai pripažino jį veikus tiesiogine tyčia, nors nenurodė nė vieno įrodymo, kad jis žinojo, kuriam tikslui ši talpykla buvo kažkada panaudota, bei patvirtinančio, kad jis prisidėjo prie metamfetamino gamybos šioje talpykloje. Iš pradžių ši talpykla buvo užfiksuota A. K. garaže Kaune, (duomenys neskelbtini), po to rasta pas kasatorių (jis ją rado mikroautobuse, kuriuo prieš tai naudojosi M. R.). M. R. patvirtino, kad jis šią talpyklą padėjo į garažą (duomenys neskelbtini), ją iš ten paėmė ir laikė mikroautobuse. Sprendžiant iš faktų šia talpykla prieš jai patenkant į kasatoriaus garažą galėjo naudotis M. R., A. K., A. S., A. Ž.. Tačiau byloje nėra jokių faktų, jog šie asmenys kasatoriui būtų aiškinę, kad ji buvo naudojama metamfetamino gamyboje, ar ateityje bus naudojama psichotropinių medžiagų gamyboje. Metamfetaminas buvo gaminamas (duomenys neskelbtini), tačiau šios talpyklos ten nebuvo. Pasak kasatoriaus, neįrodytas subjektyvusis BK 262 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis – kaltė.

Kasatorius, skųsdamas jo nuteisimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, teigia, kad jis vienodai aiškino, jog pistoletą, skirtą šaudyti guminėmis kulkomis, pirko savigynai iš nepažįstamo žmogaus, ir nežinojo, kad jam įsigyti reikalingas leidimas ir kad pistoleto dėtuvėje yra perdirbti šaudmenys. Teismas įrodymais nepaneigė šios jo versijos. Kasatorius pažymi, kad jis šio ginklo nė karto neišbandė, taigi nesuvokė jo galingumo, neturėdamas specialiųjų žinių nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kartu su ginklu įsigyti šoviniai buvo perdirbti. Kasatorius nuteistas, nenustačius jo kaltės (tiesioginės tyčios), taip teismai, padarę esminių BPK pažeidimų vertindami bylos įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. Jovaišos, nuteistųjų A. Ž. ir A. S. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nusikalstamo susivienijimo požymių ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl A. Ž. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, A. K., A. S., A. S., M. R., G. R., A. J. ir V. P. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir priimdamas nuosprendį šiuos asmenis išteisinti jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, aptarė skirtumus tarp organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo. Teismas konstatavo, kad byloje yra nustatyti BK 25 straipsnio 4 dalyje numatyti nusikalstamo susivienijimo požymiai: bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas. Šiuos požymius teismas įvardijo kaip formalius. Tačiau, pasak teismo, nusikaltėlių grupės pripažinimas nusikalstamu susivienijimu turi būti pagrįstas tiek formaliaisiais (numatytais BK 25 straipsnio 4 dalyje), tiek neformaliais požymiais, leidžiančiais daryti išvadą apie itin aukštą nusikalstamo junginio organizuotumo lygį ir priskirti jį prie organizuoto nusikalstamumo fenomeno. Toliau teismas pateikia galimą tokių papildomų požymių sąrašą: grupės hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšių ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, apmokant advokatų, ginančių susivienijimo narius baudžiamosiose bylose, paslaugas, suteikiant materialią pagalbą suimtiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, turėjimas, kurios nors nusikalstamos srities monopolizavimas tam tikroje teritorijoje ir panašiai.

Kolegija pažymi, kad toks apeliacinės instancijos teismo pateiktas baudžiamojo įstatymo aiškinimas yra neteisingas. Iš tikrųjų teismo pateikti galimi nusikalstamo susivienijimo požymiai nėra kokie nors papildomi, greta įstatymo nustatytų požymių esantys, o teismų praktikoje išsikristalizavę įstatyme numatytų nusikalstamo susivienijimo požymių – pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – pasireiškimo formos, kurias konkrečiu atveju nustato teismas.

Šiame kontekste teisiškai nepagrįstas ir teismo rėmimasis BK 249 straipsnio vieta BK nusikaltimų visuomenės saugumui skyriuje kaip aplinkybe, reikalaujančia nustatyti BK 25 straipsnio 4 dalyje nenumatytus nusikalstamo susivienijimo požymius, rodančius, kad vien toks grupės egzistavimas pats savaime kelia grėsmę visuomenės saugumui. Teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl pagal jo paties pripažinimą atitinkanti BK 25 straipsnio 4 dalyje numatytus požymius asmenų grupė, pagaminusi labai didelį kiekį (59,593 kg) psichotropinės medžiagos metamfetamino, kai pagal BK 269 straipsnio nuostatas labai dideliam kiekiui konstatuoti užtenka daugiau kaip 100 g šios psichotropinės medžiagos, nekelia grėsmės visuomenės saugumui.

Dar vienas teismo teorinis argumentas, esą paneigiantis nusikalstamą susivienijimą, kaip atskirą nusikaltimą, yra tas, kad, teismo teigimu, pačiam metamfetamino gaminimui labai dideliu kiekiu būtinas tam tikras organizacinis darbas bei funkcijų ar užduočių pasiskirstymas – patalpų suradimas ir įrengimas, įrangos, reikalingos psichotropinių medžiagų gaminimui, įsigijimas, gabenimas, tiesiogiai metamfetamino gaminimui taip pat reikalingi keli asmenys. Tokie argumentai ne paneigia, o patvirtina BK 25 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikalstamo susivienijimo požymius – vaidmenų ar užduočių pasiskirstymą, kurie kartu su kitais šioje teisės normoje įtvirtintais požymiais pačią trijų ar daugiau asmenų grupę identifikuoja kaip atskirą nusikaltimą.

Konkrečiai dėl nagrinėjamos bylos apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagal BK 249 straipsnį nuteistiesiems inkriminavo BPK 20 straipsnyje nurodytais įrodymais nepagrįstas veikas, kuriomis nuteistieji nebuvo kaltinami. Byloje nustatytas tik vienas psichotropinės medžiagos metamfetamino gaminimo ir laikymo faktas Alytaus r. (duomenys neskelbtini), jokia dalis iš šios medžiagos nebuvo realizuota, viską surado ir paėmė policijos pareigūnai. Jokie kiti psichotropinės medžiagos gaminimo, laikymo ar realizavimo faktai byloje nenustatyti, tokių nusikaltimų padarymu nebuvo kaltinami nei A. Ž., nei A. K., nei G. R., nei kiti asmenys. A. S. nebuvo kaltinamas pagal BK 266 straipsnį neteisėtu disponavimu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). Byloje nenustatyta, iš kur buvo gautas prekursorius, panaudotas gaminant metamfetaminą. Iš tokių aplinkybių teismas sprendė, kad nėra pagrindo pagal BK 249 straipsnį inkriminuoti, jog A. Ž. realizuodavo nusikalstamo susivienijimo narių pagamintą psichotropinę medžiagą ir su jais atsiskaitydavo, A. K. išmokė G. R. ją gaminti, o A. S. užtikrino prekursoriaus BMK tiekimą nusikalstamam susivienijimui. Tokie argumentai prieštarauja BK 249 straipsnio nuostatoms, pagal kurias asmuo atsako vien tik už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Atsakomybei pagal šį straipsnį nėra būtina, kad bendrai nusikalstamai veiklai susitelkę asmenys realiai būtų padarę nusikaltimą, kuriam jie susitelkė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtus nuteistųjų veiksmus vertino vien tik tuo aspektu, ar jie atitinka BK 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus nusikalstamo susivienijimo požymius. Nusikalstamas susivienijimas ir šio susivienijimo narių padaryti kiti nusikaltimai sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl vien tai, kad byloje nustatytas tik vienas psichotropinės medžiagos gaminimo ir laikymo faktas, niekam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl jų platinimo, neteisėto disponavimo jų gamybai reikalingais prekursoriais, nepaneigia nusikalstamo susivienijimo narių vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo, pagal kurį vienas iš jų buvo atsakingas už prekursoriaus tiekimą, kiti gamino psichotropinę medžiagą, kitas buvo atsakingas už jų realizavimą ir pan. Teismas nepateikė jokių argumentų, kokiais kitais, o ne platinimo tikslais, buvo pagamintas toks didžiulis kiekis psichotropinės medžiagos, kuris pats savaime rodo išankstinius kaltininkų planus ją realizuoti.

Apeliacinės instancijos teismas nepripažino įrodymais, patvirtinančiais nusikalstamo susivienijimo požymius, informacijos, gautos iš byloje esančių pokalbių įrašų. Padaręs prielaidą, kad tuose pokalbiuose kalbama galbūt ir apie nusikaltimų darymą, teismas pažymėjo, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne už pokalbius, mąstymus apie nusikaltimų darymą, ne už ketinimus daryti nusikaltimus, o už konkrečius nusikaltimus, kurių sudėtis turi būti nustatyta ir įrodyta BPK 20 straipsnyje numatytais įrodymais. Tokie argumentai yra nelogiški ir prieštarauja įstatymo nuostatoms. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Teismas neneigia, kad pokalbiai įrašyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nesuprantama, kodėl juose esanti informacija negali būti panaudota sprendžiant apie nusikalstamo susivienijimo požymius. Minėta, kad nusikalstamas susivienijimas yra atskiras nusikaltimas, numatytas BK 249 straipsnyje, o nusikalstamo susivienijimo požymiai apibrėžti BK 25 straipsnio 4 dalyje. Taigi tai yra konkretus nusikaltimas, kurio sudėtis gali būti įrodinėjama visais įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, tarp jų ir pokalbių įrašais.

Lygiai tokiais pat argumentais teismas atmetė ir operatyvinius veiksmus atlikusių liudytojų policijos pareigūnų D. G., A. U., B. J. parodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant kasacinę bylą, pažymėta, kad BPK normose tokių draudimų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas negali būti apklausiamas kaip liudytojas, kad tokio liudytojo parodymais, vertinant juos visų ištirtų bylos duomenų kontekste, negalima remtis grindžiant priimamą sprendimą (BPK 78, 79, 80 straipsniai, 276 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnis), nėra. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika byloje Van Mechelen ir kiti prieš Nyderlandų Karalystę (Van Mechelen and Others v. the Netherlands, nos. 21363/93, 21364/93, 21427/93 and 22056/93, judgment of 23 April 1997), kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad jo nagrinėjamoje byloje pareigūnui anonimiškumas nebuvo taikytas. Šis pareigūnas nepažeidžiant rungimosi principo buvo apklaustas viešame teisiamajame posėdyje. Kaltinamųjų gynybos teisės nebuvo pažeistos, teisė užduoti šiam liudytojui klausimus nebuvo atimta ar kaip nors kitaip suvaržyta. Taigi vien ta aplinkybė, kad liudytojas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikęs ikiteisminio tyrimo veiksmus, nėra pagrindas jo parodymus, svarbius ir kitų įrodymų patikrinimui bei jų vertinimui, laikyti kaip neturinčius įrodomosios vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2014). Nepriklausomai nuo to, kad nagrinėjamoje byloje iškilęs klausimas ne dėl ikiteisminio tyrimo, o dėl operatyvinius veiksmus atlikusių pareigūnų apklausos, minėtas išaiškinimas turi precedento reikšmę šioje byloje, nes joje nustatytos analogiškos aplinkybės.

Kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas analizuoti ir vertinti pokalbių įrašus ir liudytojų – operatyvinius veiksmus atlikusių pareigūnų – parodymus tuo aspektu, ar jie patvirtina nusikalstamo susivienijimo požymius, padarė esminį BPK pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui ir formai taikomos pagrindinės BPK nuostatos dėl pirmosios instancijos nuosprendžio. Apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis turi atitikti BPK 305 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Joje įstatymo taikymo klausimai gali būti sprendžiami tik bylos duomenų analizės, atskleidžiant konkretų jų turinį, pagrindu. Tuo tarpu visi apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai, dėl kurių panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. Ž. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, A. K., A. S., A. S., M. R., G. R., A. J. ir V. P. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir šie asmenys išteisinti, yra teorinio lygmens. Taigi teismo išvados nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o tai yra esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas. Tik pašalinęs šį pažeidimą apeliacinės instancijos teismas gali spręsti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl nurodytų BPK pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 25 straipsnio 4 dalies ir 249 straipsnio nuostatas, visiškai neatsižvelgė į sukauptą kasacinės instancijos teismo praktiką nusikalstamo susivienijimo bylose, kuriose jau yra pateiktas šių BK normų aiškinimas. Iš naujo nagrinėdamas bylą, teismas turi vykdyti Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, ir kad žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių.

Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas prokuroro kasacinio skundo argumentai, nesusiję su BK 249 straipsnio taikymu, ir nuteistųjų A. Ž. bei A. S. kasacinių skundų argumentai nenagrinėjami, nes kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                                                   Vytautas Piesliakas

                                                                                                               Aldona Rakauskienė

                                                                                                               Vladislovas Ranonis