Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-593/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16182-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.7.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Dianai Vorvul-Krištapaitienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei,

nuteistojo E. U. gynėjui advokatui Aivarui Alimui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. U. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, skiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 8.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iš E. U. priteista nukentėjusiajam P. K. 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 863 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt trys eurai) advokato išlaidoms apmokėti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       E. U. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. balandžio 22 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu sudavė kumščiu P. K. į galvos kairįjį smilkinį, nuo ko P. K. suklupo ant žemės, po ko spyrė P. K. į kairę ranką bei sudavė rankomis, spyrė kojomis P. K. į įvairias kūno vietas, tuo dėl mažiausiai dviejų smūgių, tikslesnis smūgių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, padarė P. K. poodinę kraujosruvą krūtinėje, kairės rankos antro delnakaulio-pirštakaulio sąnario sumušimą, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2.       Apeliaciniame skunde nuteistojo E. U. gynėjas advokatas Aivaras Alimas prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo E. U. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1.                       Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie siejami su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimais, t. y. teismas nuosprendį grindė iš esmės nukentėjusiojo P. K. bei liudytojo E. U. parodymais, kurio nebuvo galimybės (ir jau nebebus) apklausti, nes šis mirė iki teismo, taip pat specialisto išvada. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, balsu perskaityti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Šiuo atveju apylinkės teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir vieną esminių baudžiamojo proceso tikslų – kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

2.2.                       Skundo autorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nusikalstamą veiką, pasisakė, jog nors liudytoja I. U. teigė, kad nuteistasis jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tačiau šiais parodymais vadovautis nėra tikslinga, nes liudytoja yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl natūralu, kad yra suinteresuota bylos baigtimi. Tačiau teismas, remdamasis E. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neakcentavo šio liudytojo asmeninių ryšių su nukentėjusiuoju, t. y. pastarieji yra geri pažįstami, daug metų bendrauja, todėl akivaizdu, jog E. U., duodamas nukentėjusiajam palankius parodymus, taip pat buvo suinteresuotas šios bylos baigtimi. Gynėjo teigimu, pasitikėti E. U. parodymais pagrindo nėra, nes šis, turėdamas galimybę ir pilietinę pareigą pranešti teisėsaugos institucijoms apie daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, to nepadarė nei įvykio metu, nei iš karto po įvykio.

2.3.                       Advokatas skunde nurodo, kad nukentėjusiojo viso proceso metu duoti parodymai neturėtų būti vertinamai kaip nuoseklūs bei patikimi, nes šis bendruoju pagalbos telefonu kreipėsi tik kitą dieną po įvykio, kas verčia abejoti fizinio smurto jo atžvilgiu apraiškomis. Be to, P. K. teigė, kad nuteistasis kumščiu sudavė jam į kairį smilkinį, dėl ko jis suklupo, vėliau aiškino, kad į galvos sritį jam buvo suduota daug kartų. Tuo tarpu specialisto išvadoje apie jokius sužalojimus, pakitimus ar traumas galvos srityje nėra nurodoma. Specialistas nukentėjusįjį apžiūrėjo tik 2020 m. balandžio 27 d., t. y. praėjus penkioms dienoms po įvykio, todėl išvadoje pateikti sužalojimai objektyviai galėjo atsirasti dar prieš įvykį. Pagal byloje esančius liudytojų parodymus matyti, kad prieš įvykį nukentėjusysis atliko miško kirtimo darbus, todėl specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų kilmė, tikėtina, buvo dėl atliekamo darbo pobūdžio – medienos apdorojimo miške.

2.4.                       Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad P. K. po įvykio buvo pastebėtas vaiko gimtadienio metu šokinėjantis ant batuto, kas taip pat verčia abejoti patirtų sužalojimų intensyvumu ir pagrįstumu. Skundo autoriaus vertinimu, nukentėjusysis turėjo motyvą apkalbėti nuteistąjį, t. y. pastarajam buvo kerštaujama. P. K. apie pusę metų skleidė kaimynams apkalbas neva I. U. ir nuteistasis yra kalti dėl jo ir buvusios sutuoktinės skyrybų, neva tik buvusiai sutuoktinei pradėjus bendrauti su I. U. jų santykiai pašlijo, dėl ko įvyko skyrybos. Šią aplinkybę patvirtina tiek I. U., tiek G. K. parodymai. Dėl nukentėjusiojo turėto motyvo apkalbėti nuteistąjį bei šiam pakenkti parodymus galėtų duoti liudytojas V. R., kurį prašoma apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.

3.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo E. U. gynėjas advokatas Aivaras Alimas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo E. U. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinis skundas atmetamas.

4.       Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis (nutartis) yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo apibrėžtose ribose, daro išvadą, kad nuteistojo teisės nebuvo suvaržytos, pirmosios instancijos teismas nešališkai įvertino visus byloje surinktus duomenis, teismo padarytos išvados neprasilenkia su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismų praktika, taip pat nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

5.       BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant fizinį skausmą), taip pat į žmogaus sveikatą (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant). Nagrinėjamu atveju E. U. inkriminuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė tyčiniu sudavimu nukentėjusiajam P. K. į galvos kairįjį smilkinį, spyriu į kairę ranką bei kitas kūno vietas. Apelianto gynėjo teigimu, bylos medžiagoje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo ginamojo kaltę. Nukentėjusiojo parodymai nebuvo nuoseklūs, be to, iš karto po įvykio nei į policiją, nei į medikus jis nesikreipė. Smurtinius veiksmus P. K. atžvilgiu galimai matęs liudytojas E. U. šiuo metu yra miręs, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu perskaityti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, o kitų objektyvių duomenų apie nukentėjusiojo patirtus sužalojimus šioje byloje nėra. Nuteistasis E. U. ir įvykį tiesiogiai stebėjusi jo sutuoktinė I. U. viso proceso metu vieningai aiškino, kad jokių smūgių ar spyrių P. K. nebuvo suduota, jų parodymai nėra paneigti, o visos abejonės turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tokiam aplinkybių vertinimui teisėjų kolegija nepritaria dėl toliau šioje nutartyje aptariamų motyvų.

6.       Byloje nėra ginčo dėl to, jog incidentas įvyko 2020 m. balandžio 22 d., apie 20.00 val., kai E. U. ir I. U. atvyko į P. K. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), pasiaiškinti, kodėl šis pasakoja kaimo gyventojams neva jie skiria nukentėjusiojo šeimą, t. y. kišasi į pastarojo šeimos reikalus, kelia pavydo scenas ir pan. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis pripažįsta, jog tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau parodymai dėl tolesnės įvykių eigos išsiskiria. P. K. teigimu, į jo sodybos teritoriją atvykę U. pradėjo reikšti pretenzijas neva jis skleidžia gandus, kad dėl jo santuokos iširimo yra kalta I. U., kuri yra gera G. K. (P. K. sutuoktinės) draugė. Konflikto metu E. U. kumščiu sudavė jam į kairės pusės smilkinį, tuomet spyrė į kairę ranką ir sužeidė pirštą. Jis traukėsi, bet E. U. dar spėjo kelis kartus jam suduoti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, kadangi viskas įvyko labai greitai todėl detalizuoti šių smūgių negali (1 t., b. l. 5–6). Tokios aplinkybės buvo nurodytos protokole-pareiškime apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu P. K. davė analogiškus parodymus (1 t., b. l. 15–16). Tie patys smurtiniai veiksmai nurodyti ir nukentėjusiojo pareikštame civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 26–27). Iš esmės skirtingų įvykio aplinkybių P. K. nenurodė ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 59–60), t. y. jis patvirtino, jog pirmas E. U. jam suduotas smūgis buvo į kairės pusės galvos sritį, po to spirta ir pataikyta į ranką, galiausiai vėl smūgiuota rankomis į įvairias kūno vietas.

7.       Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. U., kurio parodymai, (duomenys neskelbtini) šiam mirus, buvo balsu perskaityti teisiamojo posėdžio metu. E. U. paaiškino, kad yra nukentėjusiojo kaimynas, įvykio dieną P. K. buvo pas jį namuose, atnešė kirvį, kad jis sutaisytų šio kotą. Jiems bekalbant, P. K. kažkas paskambino, šis išėjo, o jis, sutvarkęs kirvio kotą, nusprendė nunešti kirvį savininkui. Eidamas girdėjo nuo P. K. sodybos sklindantį didelį triukšmą. Į kaimyno sodybos kiemą jis nėjo, atsistojo prie sukrautos medienos, girdėjo, kaip nepažįstamas vyras su moterimi šaukia ant nukentėjusiojo, kadangi nenorėjo kištis, todėl arčiau nėjo. Stovėjo maždaug 50 metrų atstumu. Matė, kaip nepažįstamas vyriškis sudavė kumščiu P. K. į veidą, šis susvyravo, bet nenugriuvo, tuomet vyriškis spyrė koja nukentėjusiajam ir pataikė į ranką. P. K. vis bandė atsitiesti ir atstumti užpuoliką, tačiau pastarasis sudavė dar kelis kartus rankomis nukentėjusiajam į šoną. Kai nepažįstami asmenys išvažiavo, jis priėjo prie nukentėjusiojo, kuris dejavo, kad jam skauda ranką, dėl ko kilo konfliktas nenorėjo sakyti, bet minėjo kažkokias apkalbas. Kitą dieną jis matė, kad P. K. ranka buvo sutinusi (1 t., b. l. 33–34). Šiuos savo parodymus E. U. patvirtino ir jų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 49–54), t. y. parodė vietą, iš kurios stebėjo tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo bei pastarojo sutuoktinės vykusį žodinį konfliktą, kuris netrukus peraugo į fizinio smurto naudojimą. Taip pat dar kartą akcentavo, jog matė smūgį, suduotą kumščiu P. K. į veido sritį, tada spyrį koja į ranką ir kelis smūgius rankomis į kūną.

8.       Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo teiginiui, jog mirusio asmens parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jais galima remtis visų surinktų duomenų kontekste, siekiant sustiprinti kitų įrodymų pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju taip ir padarė, t. y. skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas ne vien minėto liudytojo parodymais, tačiau ir nukentėjusiojo paaiškinimais, iš dalies liudytojos G. K. parodymais, specialisto išvada, atlikto eksperimento rezultatais. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nuspręsta atlikti eksperimentą, siekiant nustatyti, ar liudytojas E. U. iš jo nurodytos vietos galėjo matyti 2020 m. balandžio 22 d. įvykį ir jame dalyvaujančius asmenis. Šio eksperimento metu paaiškėjo, kad E. U. galėjo aiškiai matyti už 50–60 metrų esančius asmenis ir jų atliktus veiksmus (2 t., b. l. 113–117). Nors apeliantas teigia, kad šis liudytojas nukentėjusiajam palankius parodymus davė tik todėl, kad jie buvo kaimynai ir gerai sutarė, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia jo parodymų, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys. Taip pat nėra pagrindo abejoti šiais parodymais ir dėl to, kad E. U. incidento metu nieko nedarė, siekdamas apginti nukentėjusįjį ar kaip nors kitaip šiam padėti. Liudytojas nurodė, jog įvykį stebėjo pasyviai, nes pats bijojo agresyvaus jam nepažįstamo vyriškio, nenorėjo kištis į svetimus reikalus, be to, su savimi neturėjo mobilaus ryšio telefono, todėl iškviesti pagalbos nebuvo galimybės. E. U. ir I. U. išvažiavus iš nukentėjusiojo sodybos, jis nuėjo iki P. K., tačiau šis neprašė kviesti pagalbą, konflikto detalių neaiškino. Netikėti tokiais E. U. parodymais pagrindo nėra, nes E. U. yra gerokai jaunesnis ir fiziškai stipresnis už liudytoją (jų amžiaus skirtumas daugiau nei 20 metų), todėl pastarojo baimė buvo pagrįsta.

9.       Nors iš karto po įvykio P. K. apie patirtus sumušimus policijos įstaigai nepranešė, į medikus nesikreipė, tačiau tai buvo padaryta kitą dieną, kai išryškėjo smurtinių veiksmų padariniai. Atkreiptinas dėmesys, kad smurtu pasibaigęs konfliktas įvyko vakare, apie 20.00 val., nukentėjusysis nesitikėjo būti užpultas ir sužalotas savo sodybos teritorijoje, todėl neabejotinai patyrė šoką ir kitus neigiamus išgyvenimus. Nors smūgių sudavimo metu jis jautė fizinį skausmą, tačiau smurtavimui pasibaigus tikėjosi išvengti rimtesnių sveikatos problemų, todėl nedelsiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nesikreipė. Vis dėlto, po nakties ranka, į kurią buvo spirta, sutino, jos valdymas buvo apsunkintas, todėl neliko kitos išeities, kaip tik kreiptis pagalbos į policiją bei medikus. Bendruoju pagalbos numeriu jis paskambino 2020 m. balandžio 23 d., apie pietus, buvo užregistruotas jo pranešimas apie sumušimą, 2020 m. balandžio 24 d. iš jo paimtas pareiškimas, taip pat skirta užduotis teismo medicinos ekspertui. Ekspertinis tyrimas atliktas 2020 m. balandžio 27 d., pateikta specialisto išvada Nr. G 175/2020(10), kurioje konstatuota, jog P. K. yra padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, taip pat nustatytas kairės rankos antro delnakaulio – pirštakaulio sąnario sumušimas. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pavyzdžiui, ranka, koja, ir galimai nurodytu įvykio laiku (4–6 paros iki tyrimo pradžios). Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem smūgiais ar trauminiais poveikiais. Vertinant tiek jų visumą, tiek kiekvieną atskirai, nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 12).

10.       Nuteistasis E. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme aiškino, kad, atvykus pas nukentėjusįjį, šis pripažino, jog kaime skleidė kalbas kad dėl jo šeimos iširimo kalta U. šeima. P. K. teigė, kad jis (E. U.) yra po žmonos padu, mojavo jam prieš nosį rankomis, todėl jis šias nustūmė. Įvyko susistumdymas, nukentėjusysis stūmė jį iš kiemo, jis taip pat stūmė nukentėjusįjį nuo savęs, galiausiai atsitraukęs sėdo į automobilį ir išvažiavo. Mano, kad nuo tokio stūmimo sužalojimai negalėjo būti padaryti, jokių smūgių į galvos sritį ar spyrio koja į ranką nebuvo (1 t., b. l. 74–76, 2 t., b. l. 134–135). Analogiškas aplinkybes nurodė ir nuteistojo sutuoktinė I. U., t. y. kad P. K. kalbėdamas gestikuliavo rankomis, jos sutuoktinis atstūmė arti jo veido buvusią nukentėjusiojo ranką, tuomet P. K., nestipriai stumdamas E. U. rankomis, pasakė išeiti iš jo namų valdų, nuteistasis nežymiai atstūmė nukentėjusįjį, tuo viskas ir baigėsi (1 t., b. l. 39–40, 2 t., b. l. 61). Taip pat abu sutuoktiniai aiškino, jog P. K. yra labai kerštingas asmuo ir kėlė įvairias versijas, kur šis galėjo patirti specialisto išvadoje Nr. G 175/2020(10) nurodytus sužalojimus, t. y. ruošdamas malkas, šokinėdamas ant batuto ir kt. Vis dėlto, nė viena minėtų versijų nepasitvirtino.

11.       Nukentėjusiojo dukros gimtadienis yra (duomenys neskelbtini), šventės metu buvo šokinėjama ant batuto, tačiau P. K. teigė to nedaręs, be to, jei sužalojimai būtų patirti minėtą dieną, juos, kaip naujus, būtų pastebėjęs teismo medicinos ekspertas A. J., nes būtent šią dieną (nuo 10.30 val.) buvo atliktas nukentėjusiojo patirtų sužalojimų tyrimas ir nustatyta, kad sužalojimai nėra nauji, jie padaryti maždaug prieš 4–6 dienas iki apžiūros, kas atitinka 2020 m. balandžio 22 d. vykusio incidento laiką. Jokių duomenų, kad P. K. kairės rankos pirštą galėjo susižeisti dirbdamas su mediena (malkomis), bylos medžiagoje nėra, tai tik nuteistojo iškelta prielaida, kuria vadovautis kaip objektyviu duomeniu pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad G. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog ryškią mėlynę ant nukentėjusiojo peties matė galimai 2020 m. balandžio 24 d., jam taip pat skaudėjo pirštą, anksčiau nieko nepastebėjo, nes jų santykiai yra „šalti“, įtempti, į namus vyras sugrįžta tik apie 23–24 val. (2 t., b. l. 62–63). Ikiteisminio tyrimo metu G. K. paaiškino, jog 2020 m. balandžio 22 d. vakare į namus sugrįžęs sutuoktinis pasakė, kad pas jį į sodybą atvažiavo kažkokie asmenys ir iš pasalų jį užsipuolė. Tuo metu sumušimo žymių ji nematė, vėliau ant dešinio peties matė geltonos spalvos kraujosruvą, apie vykusias muštynes nieko nežino (1 t., b. l. 45–46). Įvertinus aplinkybę, jog būtent G. K. ir nurodė I. U. bei E. U., kur ieškoti jos sutuoktinio, taip pat aplinkybę, kad santykiai tarp P. K. ir G. K. nėra geri, spręstina, kad ji sąmoningai galėjo nutylėti tam tikras jai žinomas aplinkybes dėl vyro sumušimo, vis dėlto, net ir stengdamasi duoti kuo neutralesnius parodymus, ji pripažino mačiusi ant P. K. kūno sumušimo žymes.

12.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas ir E. U. bei I. U. aiškinimas, jog apeliantas tik atsistūmė nuo nukentėjusiojo. Be to, net ir tikint nuteistojo nurodyta įvykio versija,  matyti, jog būtent jis pirmasis pradėjo fizinį kontaktą su P. K., nes pastarasis tik emocionaliai gestikuliavo rankomis (nepuolė nuteistojo ir negrasino šį fiziškai sužeisti), o E. U. sudavė šiam per rankas. Sodybos savininkas turi teisę prašyti išeiti nekviestus asmenis iš privačios valdos teritorijos, o pastarieji privalo paklusti tokiam prašymui. Vis dėlto, analizuojamu atveju buvo kitaip. E. U. ir I. U. atvyko priešiškai nusistatę nukentėjusiojo atžvilgiu, reiškė jam pretenzijas dėl apkalbų skleidimo, galiausiai nuteistasis, nesulaikęs neigiamų emocijų, pradėjo smurtauti P. K. atžvilgiu, tokiu būdu galimai siekdamas šį pamokyti, ko negalima viešai kalbėti apie kitus asmenis. Bet kokiu atveju, net jei nukentėjusysis iš tiesų U. šeimą viešai kaltino dėl savo santuokos iširimo, tai nesuteikė jokios priežasties įsiveržti į šio namų valdą ir smurtauti.

13.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog E. U. yra nuteistas teisėtai ir pagrįstai. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties visuma nuteistojo buvo pilnai realizuota. Apeliantas suprato į ką yra kėsinamasi, t. y. į kito žmogaus sveikatą, ir norėjo taip elgtis (veikė tiesiogine tyčia), todėl jo išteisinimui pagrindo nėra. 

14.       Skiriant bausmę nuteistajam, bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54, 61 straipsniuose, nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą ir pobūdį (nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas), E. U. asmenybę ir pavojingumą (anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas, tinkamai įvertinęs visų šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina laisvės apribojimo bausmė, bei teisingai nustatė šios bausmės dydį, mažesnį nei sankcijos vidurkis.

15.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-1116, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam E. U., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas A. D. teikia antrinę teisinę pagalbą E. U. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 83,40 Eur (2 t., b. l. 177). Vis dėlto, į 2022 m. kovo 23 d. vykusį teismo posėdį atvyko ne tik advokatas A. D., tačiau ir advokatas Aivaras Alimas, su kuriuo apeliantas yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį, todėl advokatą A. D. buvo nutarta atleisti nuo dalyvavimo šios bylos nagrinėjime apeliacine tvarka. Esant šioms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. U. nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

nuteistojo E. U. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtų išlaidų iš nuteistojo E. U. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Albinas Antanaitis

                Giedrius Endriukaitis

                Daiva Jankauskienė