Baudžiamoji byla Nr. 1-894-393/2020;

Proceso Nr. 1-01-1-29164-2020-9;

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

1.1.6.6; 1.1.9.2.; 1.1.9.7; 1.1.8.6.2.;   1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2;

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 4 d.

Lazdijai

              Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė,

              sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei,

              dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei,

              kaltinamajam T. V., jo gynėjui advokatui Arvydui Gudui,

        viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis įmonėje (duomenys neskelbtini),  neteistas, kaltinamas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

n u s t a t ė :

T. V. 2020 m. liepos 22 d., apie 19 val. 58 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę - motociklą BMW RR, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 20 val. 59 min., nustatytas 1.59 promilių neblaivumas,  tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2020 m. liepos 22 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus pas savo pažįstamą. Jie išgėrė tris butelius 0.5 l. talpos degtinės ,,Lithuania". Grįžęs namo pamatė savo naujai pirktą motociklą BMW RR ir sugalvojo pasivažinėti. Važiuojant (duomenys neskelbtini)  gatve, jis nesuvaldė motociklo ir parkrito ant žemės. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Jis tuo metu buvo šalia savo motociklo. Jam pirmu pūtimu buvo nustatytas 2.11 promilių girtumas, o antruoju pūtimu buvo nustatytas 1.59 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais sutiko. Jis supranta, kad pasielgė neatsakingai, dėl to labai gailisi. Prašo motociklo nekonfiskuoti. Šis atvejis jam buvo pirmas ir gali garantuoti, kad paskutinis, tai jam buvo gera pamoka, daugiau taip nesielgs. Motociklas BMW RR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklauso jam, už jį mokėjo 8000 eurų. Jis paskutinius trejus metus dirbo Norvegijoje, darbo pobūdis susijęs su statybomis. Į Lietuvą iki karantino, grįždavo vieną kartą per du mėnesius, kadangi turi sergančią motiną ir grįžta jos aplankyti. Jo mėnesinės pajamos yra 2500 eurų. Vairuotojo pažymėjimą jis įgijo 2019 metais. Teisė vairuoti jam niekada nebuvo atimta. Supranta, jog pasielgė negerai, kad važiavo motociklu neblaivus, ir dėl to labai gailisi.  

Kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirti, įrodymai:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Š. R. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2020 m. liepos 22 d. apie 19 val. 58 min., kartu dirbantys Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai S. D. ir D. G., iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), motociklininkas važiuodamas apsivertė. Nuvykę nustatė, kad policiją kvietė pranešėjas A. G.. A. G. būdamas savo namuose, išgirto trenksmą gatvėje, netoli savo namų, todėl išėjo į gavę pažiūrėti kas atsitiko. Gatvėje, šalikelėje prie važiuojamosios dalies ant dešinio šono gulėjo motociklas BMW RR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio variklis buvo išjungtas. Kiek toliau nuo motociklo gulėjo T. V., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, ant  jo dešinės veido pusės matėsi prilipusios žemės, o ant kairės kojos kelio matėsi nubrozdinimas. Paklausus T. V. kas atsitiko, jis teigė, kad jam priklausančio motociklo BMW RR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nevairavo, kas vairavo motociklą nežino. Alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510", T. V. pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas. Antru pūtimu 20 val. 59 min. nustatytas 1,59 promilių girtumas (b. l. 1-5).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)  ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia kelkraščio gatvėje yra motociklas BMW RR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Motociklas gatvėje guli šiaurės kryptimi. Įvykio vietoje vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, motociklo užvedimo raktelį. Motociklas BMW RR, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikavimo numeris (toliau VIN) WB1052409DZ037182 (b. l. 18-26).

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš VĮ ,,Regitra" duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nurodyta, kad motociklas BMW RR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN WB1052409DZ037182, savininkas - valdytojas nuo 2020 m. liepos 14 d. yra T. V. (b. l. 29).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo ir Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad T. V., alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 7510", Nr. ARKB - 0130, patikros sertifikato Nr. 1179124, 2020 m. liepos 22 d. 20 val. 42 min. nustatytas 2,11 promilių girtumas, 20 val. 59 min. nustatytas 1,59 promilių girtumas (b. l. 43, 44-47).

T. V.asmens duomenų pažymoje nurodyta, kad T. V. 2019 m. spalio 30 d. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris galioja iki 2022 m. spalio 30 dienos. Vairuotojo pažymėjimas išduotas šioms kategorijoms - A1, A2, A, AM, B1, B (b. l. 114, 115).

Liudytoja Z. Z. patvirtino, kad 2020 m. liepos 22 d. apie 19 val. 50 min., būdama namuose, išgirdo važiuojančio motociklo garsą, pažiūrėjo per langą ir pamatė kai pro jos namus pravažiavo motociklas, vairuotojas nedėvėjo šalmo ir buvo su šortais ir trumpomis rankovėmis marškinėliais. Motociklą vairavo T. V., važiavo vienas. Po kelių minučių išgirdo, kad į Šeštokų miestelį atvažiavo policija ir greitoji, pagalvojo, kad kažkas padarė avariją (b. l. 70-75).

Liudytojas A. G. patvirtino, kad 2020 m. liepos 22 d. apie 19 val. 50 min. buvo savo kieme, kuomet išgirdo smūgį ant kelio. Žmona pasakė, kad eitų pasižiūrėti kas ten atsitiko, galbūt kas nors užsimušė, kadangi garsas buvo panašus kaip motociklo kritimo. Jis išėjęs į kelią pamatė gulintį motociklą, šalia nebuvo jokio žmogaus. Pavaikščiojęs aplinkui, pamatė griovyje gulintį be sąmonės iš matymo pažįstamą vyriškį, su šortais, be šalmo ir su marškinėliais. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Šalia jo daugiau asmenų nebuvo. Po kelių minučių vyriškis atsikėlė, tačiau nesiorientavo aplinkoje. Jis sakė jam nesikelti, nejudinti kojų, klausė ar ką nors skauda (b. l. 78, 79).

Liudytoja V. V. paaiškino, kad ji prašo teismo ja patikėti ir paskirti laiduotoja. Jos santykiai su sūnumi artimi, jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), tačiau į namus grįžta kas du mėnesiai, be to dažnai kalbasi telefonu. Sūnus labai pergyvena dėl to, kad sėdo vairuoti motociklo neblaivus. Jis važiavo (duomenys neskelbtini)  gatve, vakare, kai eismas ne intensyvus, bet vis tiek sūnus, ir ji pergyvena dėl to ir abu smerkia šį poelgį. Apie įvykį ji sužinojo iš kito sūnaus, o jis sužinojo iš draugų. Toks jo poelgis buvo labai netikėtas, nes sūnus yra doras ir sąžiningas žmogus, todėl jai buvo didelis netikėtumas. Ji pragyvena iš pensijos, kurios dydis yra 328 Eur. Todėl sūnus rūpinasi ja ir materialiai padėdamas. Ji mano, kad gali daryti teigiamą įtaką sūnui, nes jų ryšiai yra artimi.

Ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes kaltinamojo ir liudytojo parodymai apie kaltinamojo vairavimą sutampa, įvykio vietoje buvo rastas vairuotas motociklas ir pats kaltinamasis, o du kartus su galiojančią patikrą turinčiu alkoholio kiekio matuokliu patikrinus kaltinamojo blaivumą nustatyta, kad 20 val. 42 min. buvo nustatytas 2.11 promilių girtumas, o 20 val. 59 min. buvo nustatytas 1.59 promilių girtumas.        

Nurodyti, vienas kitą patvirtinantys ir papildantys, įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas, todėl T. V. kaltė yra įrodyta, o veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nėra teistas, nei baustas už administracinius nusižengimus, dirba, savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, jokių atsa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrin­do daryti iš­vadą, jog pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų da­ryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys.

Kaltinamojo motina V. V. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas yra nesunkus, už jį yra skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą veiką net ir neskiriant kriminalinės bausmės.

Nagrinėjamu atveju laiduotojas yra kaltinamojo motina, ji nėra teista, nėra bausta administracine tvarka, seniūnijos charakterizuojama labai gerai. Todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad V. V. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoja, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną, kuri yra artimiausias žmogus kaltinamajam, kuri niekada nebuvo teista ar bausta ir įstatymų nepažeidinėja, todėl ji yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra aplin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad suvokęs, jog naujos nusikalstamos veikos, jeigu ją vėl padarytų, pasekmės bus neišvengiamas bausmės paskyrimas, kaltinamasis turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, todėl galima daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamajam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pritaikymas bus efektyvi ir pakankama poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus valstybės BK 2811 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam, atsižvelgiant į nustatytą jo girtumo laipsnį, skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vienerių metų terminui.

Įvertinus tai, kad už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas (nuo 0,4 iki 1,5 promilių) girtumo laipsnis, Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) numato ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir baudą nuo 800 Eur iki 1100 Eur (ANK 422 straipsnio 5 dalis), teismas sprendžia, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus daugiau nei 1.5 promilės negali būti švelnesnė finansine prasme net ir neskiriant kriminalinės bausmės, nes tai neatitiktų teisingumo principo kai už sunkesnį ir pavojingesnį teisės pažeidimą asmuo būtų nubaudžiamas švelniau nei už lengvesnį. Todėl atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas artimas minėtai minimaliai administracinei baudai, tačiau artimesnis minimaliam dydžiui (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką pada­rė naudodamasis motociklu, kuris yra tokios veikos padarymo priemonė, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemo­nė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tačiau BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas dėl to, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, kaltinamajam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, bus pakankamos poveikio priemonės ir nepažeis proporcingumo principo. Todėl šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad motociklo konfiskavimas, nėra būtinas norint užtikrinti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018) kaltinamajam šioje byloje neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - motociklo konfiskavimas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, pa­nai­kin­tinos nuosprendžiui įsiteisėjus, o kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas perduotinas valstybės įmonei “Regitra”.

 Motociklas BMW RR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN WB1052409DZ037182, grąžintinas savininkui.

2020-07-28 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas motociklui BMW RR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN WB1052409DZ037182, naikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

T. V. dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį motinos V. V. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti T. V. baudžiamojo poveikio priemones:

uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 23 d;

paskirti 15 MGL (penkiolikos minimalių gyvenimo lygių) dydžio įmoką, kuri sudaro 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų), į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant paskirtąją įmoką sumokėti, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB banke, ir banko kvitą pateikti Alytaus apy­linkės teismo Lazdijų rūmų raštinei.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, panaikin­ti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti valstybės įmonei „Regitra“ po nuosprendžio įsiteisėjimo.

 Motociklą BMW RR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN WB1052409DZ037182, grąžinti savininkui - T. V.

Išaiškinti T. V., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas, gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

T. V. ir laiduotojai V. V. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Irma Blekaitienė