Civilinė byla Nr. e2A-2941-1097/2024

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00789-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.6.2; 1.2.4.6.; 1.2.4.8; 3.3.1.19.2; 3.1.7.6

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    2024 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. F. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“ patikslintą ieškinį atsakovui A. F. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies tenkindama darbuotojo prašymą, priteisė darbuotojui A. F. iš darbdavės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transorloja“ 3 599,88 Eur dienpinigių ir 500 Eur patirtą turtinę žalą. 

2.       Ieškovė UAB „Transorloja“ (toliau – ir ieškovė, darbdavė, bendrovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. F. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas), prašydama išspręsti darbdavės ir darbuotojo ginčą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų – dienpinigių – išieškojimo iš esmės, pripažinti ieškovės teisę nemokėti atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos priteistų 3 599,88 Eur dienpinigių.

3.       Ieškovė nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. 6622, pagal kurią atsakovas dirbo pas ieškovę tarptautinio krovinių vežimų transporto priemonės vairuotoju. (duomenys neskelbtini) atsakovas nutraukė darbo santykius su ieškove pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį (savo noru). Ieškovė atsakovui paskaičiavo 51 proc. dydžio, t. y. 3 746,12 Eur dienpinigius už komandiruotes. DGK tenkino darbuotojo prašymą ir priteisė darbuotojui 3 599,88 Eur dienpinigių, nes nusprendė, kad darbdavė neturėjo pagrindo taikyti darbuotojui mažesnių nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dienpinigių normų dydžių, todėl darbuotojui turėjo būti mokama 100 proc. patvirtintos dienpinigių normos.

4.       Ieškovės teigimu, nepagrįsta atsakovo pozicija, kad už komandiruotėje dirbtą laiką ieškovė turėjo atsakovui skaičiuoti ir mokėti dienpinigius, kurių dydis būtų lygus Vyriausybės patvirtintiems maksimaliems (100 proc.) dienpinigių dydžiams. Šalių (duomenys neskelbtini) pasirašytos Darbo sutarties Nr. 6622 5.3 punktu darbdavė su darbuotoju sutarė, kad darbdavė įsipareigoja mokėti darbuotojui ne mažiau negu 51 proc. dydžio komandiruotės dienpinigius nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, jeigu darbuotojas yra komandiruojamos. Konkrečios komandiruotės sąlygos buvo nurodomos įsakymuose dėl darbuotojo komandiruotės. Jau pasirašant darbo sutartį, kuri buvo išversta ir į darbuotojui suprantamą rusų kalbą, darbuotojas žinojo, kad darbdavė neįsipareigoja mokėti 100 proc. dydžio komandiruotės dienpinigių, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526.

5.       Ieškovė argumentavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ nedetalizuojama, pagal kokius konkrečius objektyvius kriterijus turėtų būti diferencijuojami dienpinigių dydžiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia šiuos galimus objektyvių kriterijų požymius: 1) valstybė, į kurią darbuotojas komandiruojamas; 2) tarptautinio pervežimo rūšis; 3) krovinio pobūdis; 4) komandiruotės trukmė; 5) ekonominės veiklos sezoniškumas. Šių aplinkybių vertinimas paliekamas ūkinę-komercinę veiklą vykdantiems subjektams. Šiuo atveju objektyvius kriterijus nustato ir diferencijuoja pats darbdavys, priimdamas vietinį norminį (lokalų) teisės aktą, arba derybų metu juos nusistato kolektyvinių darbo santykių subjektai – darbdavys ir darbuotojų atstovai – dalyvaudami kolektyvinėse derybose ir pasirašydami kolektyvinę sutartį. Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) tinklalapyje patalpintoje viešoje konsultacijoje pateikta rekomendacija, kokiais atvejais dienpinigiai negali būti mažinami. Ieškovės teigimu, šiuo atveju ieškovės patvirtintoje Dienpinigių mokėjimo tvarkoje, įsigaliojusioje nuo 2023 m. birželio 30 d., nustatyti objektyvieji kriterijai neprieštarauja VDI viešoje konsultacijoje teikiamoms rekomendacijoms, nes jie nesusiję su subjektyviais faktoriais bei nediskriminuoja nė vieno ieškovės darbuotojo. Ieškovės Dienpinigių mokėjimo tvarkoje dienpinigių mažinimo kriterijai nėra susiję nei su darbuotojo užimamomis pareigomis, nei su darbuotojo stažu, nei su darbuotojo atliekamo darbo kokybe, nei su darbuotojo padarytais pareigų pažeidimais, įskaitant žalos padarymą, nei su darbuotojo neekonomišku darbo funkcijų vykdymu, nei su kitais diskriminacinio pobūdžio kriterijais. Atsakovas nenurodė bei neįrodinėjo, kad jis būtų buvęs diskriminuojamas apskaičiuojant bei mokant jam konkrečius dienpinigius lyginant su kitais aktualiu laiku bendrovėje dirbusiais vairuotojais.

6.       Ieškovė nurodė, kad ieškovės Dienpinigių mokėjimo tvarkoje nustatyti maksimalių dienpinigių dydžių mažinimo objektyvieji kriterijai: vilkiko gamybos metai, sąstato ilgis, autonominis kondicionierius, palečių nekeitimas, maršrutas eina tik per Europos Sąjungos teritoriją ir Šveicariją, iki 4 pakrovimo/iškrovimo vietų pervežimo metu, nakvynė viešbutyje, galimybė poilsį atlikti moderniose/saugiose poilsio aikštelėse ir kt., žymiai mažina darbuotojo patiriamas išlaidas komandiruotės metu, be to, padeda daugiau uždirbti. Pavyzdžiui, atsakovui vairuojant naujesnį vilkiką, jam lengviau pasiekti ekologinio važiavimo rodiklius (naujesnis vilkikas ekonomiškiau važiuoja ir sunaudoja mažiau kuro) ir jam atsiranda galimybė gauti didesnį atlyginimą, važiavimas magistraliniais kelias taip pat leidžia pasiekti geresnius ekologinio važiavimo rodiklius ir darbuotojui vėl atsiranda galimybė gauti didesnį atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad, vadovaujantis šalių pasirašyta darbo sutartimi ieškovė taip pat įsipareigojo kompensuoti atsakovui komandiruotėje patirtas išlaidas ir tai buvo daroma. Visas atsakovo (darbuotojo) patirtas išlaidas: ryšių, automobilio plovimo, draudimo išlaidos, automobilio serviso, muitinės tarpininkavimo paslaugos, stovėjimo aikštelių nuomos, kelių mokesčių ir kt. išlaidos, buvo kompensuojamos ieškovės (darbdavės); prieš reisą darbdavė darbuotojui suteikdavo aprangą, t. y. darbuotojui dienpinigiai buvo reikalingi susimokėti tik už maitinimąsi ir higienos priemones.

7.       Atsakovas A. F. prašė ieškinį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė atsakovui paskaičiavo 51 proc. dydžio dienpinigius už komandiruotes, kas sudarė 3 746,12 Eur. Dienpinigių mokėjimo tvarkoje ieškovė nustatė dienpinigių mokėjimo mažinimo kriterijus, kurie įvertinami atitinkamu procentu, pvz. jei vairuotojas vairuoja vilkiką atsižvelgiant į jo gamybos metus, į puspriekabės tento rūšį, į transporto priemonės pavarų dėžės modelį, į kondicionieriaus modelį, vairavimą naktį ar poroje su kitu darbuotoju, ar nebuvo sugedęs automobilis ir pan. Ieškovės dienpinigių mokėjimo tvarkoje išvardinti kriterijai, kurių pagrindu yra skirtingu procentų dydžiu mažinami dienpinigiai, nelaikytini objektyviais kriterijais, kuriais remiantis būtų galima mažinti atsakovui priklausančių dienpinigių dydį. Ieškovė atsakovui per visą darbo laiką turėjo išmokėti 7 346 Eur dienpinigių, todėl ieškovė privalo atsakovui išmokėti priklausančią 3 599,88 Eur (7 346 Eur – 3 746,12 Eur) dienpinigių sumą. Ieškovė dėl savo kaltės laiku neatsiskaitė su atsakovu, todėl, remiantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, atsakovas prašė teismo priteisti iš ieškovės netesybas. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3349-374/2024, patikslintą ieškinį tenkino visiškai: pripažino ieškovės teisę nemokėti atsakovui DGK priteistų 3 599,88 Eur dienpinigių; priteisė ieškovei iš atsakovo 2 767,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė valstybei iš atsakovo 15,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei 11 Eur žyminio mokesčio dalį.

9.       Teismas tenkino ieškinį, atsižvelgęs į tai, kad, teismo vertinimu, darbdavės nustatytos dienpinigių mažinimo aplinkybės yra objektyvios, atsakovas buvo supažindintas su darbo sutartimi bei komandiruočių tvarkomis, prieštaravimų neturėjo.

10.       Teismas nustatė, kad apie nustatytų dienpinigių dydį atsakovas buvo informuotas tinkamai ir jam suprantama kalba. Darbo sutartis, dienpinigių mokėjimo tvarka ir įsakymai dėl siuntimo į komandiruotę, kuriuose nustatyta konkreti valstybė, į kurią vykstama, komandiruotės trukmė ir konkretus dienpinigių dydis, buvo išversti į atsakovui suprantamą rusų kalbą bei atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su šiais dokumentais.

11.       Teismas nurodė, kad,

12.       Teismas sutiko su ieškovės vertinimu, kad darbdavės nustatytos dienpinigių mažinimo aplinkybės yra objektyvios, nes jomis siekiama kuo ekonomiškesnių kelionės resursų bei jos yra taikomos visiems įmonės vairuotojams. Jokiose teisės aktuose nenurodyta, kokias konkrečias dienpinigių mažinimo sąlygas turi nusistatyti darbdavys savo tvarkose, tai palikta darbdavio ir darbuotojo sutarimui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nuo darbo sutarties sudarymo dienos atsakovui reiškė nusiskundimus ar pretenzijas dėl darbo ir komandiruočių sąlygų, dėl darbo užmokesčio ir dėl dienpinigių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovas A. F. prašo: panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti atsakovui iš ieškovės 3 599,88 Eur dienpinigių, 6 778,38 Eur netesybų, 1 650 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Kriterijai, pagal kuriuos diferencijuojami mažesni dienpinigiai, turi būti objektyvūs. Objektyvūs kriterijai galėtų būti komandiruotės trukmė, sudėtingumas, konkrečios valstybės, darbdavio komandiruotės metu kompensuojamų kitų darbuotojo išlaidų dydis ir kt. Ieškovės Dienpinigių mokėjimo tvarkoje išvardinti kriterijai, kurių pagrindu yra skirtingu procentų dydžiu mažinami dienpinigiai, nelaikytini objektyviais kriterijais, kad būtų galima mažinti atsakovui priklausančių dienpinigių dydį. Šiuo atveju darbdavė tinkamai neįgyvendino DK 24 straipsnio nuostatų, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo teise.

13.2.                      Nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus, darbdavys turėtų atsižvelgti į dienpinigių tikslą, t. y. kriterijai turėtų būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes darbuotojo išlaidas komandiruotės metu. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Dienpinigių mokėjimas siejamas su padidėjusiomis darbuotojo išlaidomis, atsirandančiomis dėl išvykimo iš nuolatinės darbo vietos į komandiruotės vietą. Šiuo atveju ieškovė, nustatydama Dienpinigių mokėjimo tvarkos sąlygas ir kriterijus, atsižvelgė tik į savo naudą, o ne darbuotojo, t. y. Dienpinigių mokėjimo tvarkoje nustatė tokius kriterijus, kurie niekaip nėra susiję su darbuotojo nauda, o tik darbdavės.

13.3.                      Ieškovė atsakovui per visą darbo laiką turėjo išmokėti 7 346 Eur dienpinigių. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, ieškovė privalo atsakovui išmokėti priklausančią 3 599,88 Eur likusią dienpinigių sumą (7 346 Eur – 3 746,12 Eur).

13.4.                      Ieškovė uždelsė atsakovui sumokėti 3 599,88 Eur dienpinigių, todėl, vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų atsiskaityti mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, t. y. privalo sumokėti atsakovui 6 778,38 Eur netesybų ((1 471,01 Eur darbo užmokestis už 2023 m. rugsėjo mėn. + 1 102,63 Eur darbo užmokestis už 2023 m. spalio mėn. + 815,55 Eur darbo užmokestis už 2023 m. lapkričio mėn.) / 3 x 6).

14.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Transorloja“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1.                      Ieškovės nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijai yra objektyvūs, leidžiantys darbuotojui sumažinti komandiruotėje patiriamas išlaidas, todėl nepagrįsta atsakovo pozicija, kad už komandiruotėje dirbtą laiką ieškovė turėjo jam skaičiuoti ir mokėti dienpinigius, kurių dydis būtų lygus Vyriausybės patvirtintiems maksimaliems (100 proc.) dienpinigių dydžiams. Teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti darbdavės įtvirtintus dienpinigių mažinimo kriterijus neobjektyviais (visi kriterijai nėra susieti su darbuotojų darbo užduočių vykdymo kokybe, nediskriminuoja darbuotojų ir pan.), o sprendžiant klausimą dėl kriterijų (ne)objektyvumo, teismų praktikoje išaiškinta, kad darbdavys turi diskrecijos teisę priimti lokalinį teisės aktą, kuriame nustatytais kriterijais remiantis turi teisę mokėti darbuotojui ne maksimalų dienpinigių dydį; darbdavys neprivalo mokėti 100 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių, jeigu lokaliniame akte nurodyta mokėti ne mažiau kaip 50 procentų (nagrinėjamu atveju 51) maksimalaus dydžio arba dėl to susitarta darbo sutartyje, ar kitame darbuotojo ir darbdavio susitarime. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo komandiruotas į valstybes, į kurias komandiruojant remiantis nustatyta tvarka komandiruotės metu mokamas 51 proc. dienpinigių dydis, nustatytas apraše. Ieškovės patvirtintoje Dienpinigių mokėjimo tvarkoje nustatyti objektyvieji kriterijai neprieštarauja Valstybinės darbo inspekcijos viešoje konsultacijoje teikiamoms rekomendacijoms, jie nesusiję su subjektyviais faktoriais bei nediskriminuoja nė vieno iš ieškovės darbuotojų. Nustatytos dienpinigių mažinimo aplinkybės yra objektyvios, nes jomis siekiama kuo ekonomiškesnių (tvaresnių) kelionės resursų bei jos yra taikomos visiems įmonės vairuotojams. Dienpinigių mokėjimo tvarkoje nustatyti maksimalių dienpinigių dydžių mažinimo objektyvieji kriterijai: vilkiko gamybos metai, sąstato ilgis, autonominis kondicionierius, palečių nekeitimas, maršrutas eina tik per Europos Sąjungos teritoriją ir Šveicariją, iki 4 pakrovimo/iškrovimo vietų pervežimo metu, nakvynė viešbutyje, galimybė poilsį atlikti moderniose/saugiose poilsio aikštelėse ir kt., žymiai mažina darbuotojo patiriamas išlaidas komandiruotės metu.

14.2.                      Jokiuose teisės aktuose nenurodyta, kokias konkrečias dienpinigių mažinimo sąlygas turi nusistatyti darbdavys savo tvarkose, tai palikta darbdavio ir darbuotojo sutarimui. Atsakovas su darbo sutartimi bei komandiruočių tvarkomis buvo supažindintas, prieštaravimų neturėjo.

14.3.                      Šalių pasirašyta darbo sutartimi ieškovė įsipareigojo kompensuoti atsakovui komandiruotėje patirtas išlaidas ir tai buvo daroma, t. y. visas atsakovo (darbuotojo) patirtas išlaidas: ryšių, automobilio plovimo, draudimo išlaidos, automobilio serviso, muitinės tarpininkavimo paslaugos, stovėjimo aikštelių nuomos, kelių mokesčių ir kt. išlaidos, buvo kompensuojamos ieškovės (darbdavės); prieš reisą darbdavė darbuotojui suteikdavo aprangą, t. y. darbuotojui dienpinigiai buvo reikalingi susimokėti tik už maitinimąsi ir higienos priemones. Pavyzdžiui, Vokietijoje vairuotojai ilsėtis sustoja „Autohof“ standarto parkinguose – tai visas kompleksas, skirtas vairuotojams pailsėti pagal vakarietiškus standartus ir už nakvynę tokiuose kompleksuose apmoka ieškovė; juose yra viešbutis, dušai, internetas, rūbų skalbimas, sporto klubas, biuro paslaugos, bankomatai ir kt. paslaugos reikalingos vairuotojui, iš kurių vairuotojui reikia susimokėti tik už maistą. Analogiškos automobilių stovėjimo aikštelės yra ir Prancūzijoje, Italijoje ir kitose Europos šalyse, kuriuose buvo komandiruojamas atsakovas. Dėl to dienpinigių mažinimo kriterijai pripažintini objektyviais ir nustatyti pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

16.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17.       Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. 6622, pagal kurią atsakovas dirbo pas ieškovę tarptautinio krovinių vežimų transporto priemonės vairuotoju (e. t. 2, b. l. 4–7; 27–34). Darbo sutartis išversta į atsakovui suprantamą rusų kalbą ir darbuotojo pasirašyta.

18.       Darbo sutarties Nr. 6622 5.3 punktu šalys sutarė, kad darbdavė įsipareigoja mokėti darbuotojui ne mažiau negu 51 procento dydžio komandiruotės dienpinigius nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, jeigu darbuotojas yra komandiruojamas; konkrečios komandiruotės sąlygos nurodomos įsakymuose dėl darbuotojo komandiruotės (e. t. 2, b. l. 4).

19.       UAB „Transorloja“ dienpinigių mokėjimo tvarkoje, patvirtintoje 2023 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2023-06-30/02 (toliau – Dienpinigių mokėjimo tvarka), darbdavė nustatė dienpinigių dydžio nustatymo kriterijus, pagal kuriuos tam tikru nustatytu konkrečiu procentu mažinami / didinami dienpinigiai: vilkiko gamybos metai (3-21 proc.), puspriekabės tento rūšis (2 proc.), puspriekabės rūšis (2 proc.), sąstato ilgis (2 proc.), krovinio svoris (1-3 proc.), automatinė pavarų dėžė (2 proc.), automatinis kondicionierius (2 proc.), autopilotas (2 proc.), temperatūrinis / netemperatūrinis krovinys (2 proc.), pavojingas / nepavojingas krovinys (2 proc.), palečių nekeitimas (1 proc.), darbas ne poroje (1 proc.), nevairavimas naktį (1 proc.), nekalnuota vietovė (1 proc.), palankios oro sąlygos (1 proc.), maršrutas eina tik per Europos Sąjungos teritoriją ir Šveicariją (5 proc.), iki 4 pakrovimo / iškrovimo vietų vieno pervežimo metu (5 proc.), nakvynė viešbutyje (1 proc.), ne šventinis periodas (1 proc.), galimybė kasdienį poilsį atlikti moderniose / saugiose / su įrengtais san. mazgais poilsio aikštelėse (1 proc.), nebuvo sugedęs automobilis (1 proc.), vykimas į komandiruotę bendrovės transportu, nevairavimas (1 proc.), važiavimas magistraliniais keliais (1-3 proc.), nuvažiuotas atstumas per savaitę (1-4 proc.) (e. t. 2, b. l. 52-58). Taip pat nustatyta, kad dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, bet ne didesni kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžiai.

20.       Dienpinigių mokėjimo tvarka išversta į atsakovui suprantamą rusų kalbą ir darbuotojas savo parašu patvirtino, kad su šia tvarka susipažino ir sutinka (e. t. 2, b. l. 55–58). 

21.       UAB ,,Transorloja“ direktoriaus įsakymais 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 01, Nr. 02, Nr. 03, Nr. 04, Nr. 05, Nr. 06, Nr. 07 darbuotojas komandiruotas į tarnybines komandiruotes 2023 m. rugpjūčio 11-31 d., 2023 m. rugsėjo 1-23 d., 2023 m. rugsėjo 24-30 d., 2023 m. spalio 1-3 d., 2023 m. spalio 4-31 d., 2023 m. lapkričio 1-30 d., 2023 m. gruodžio 1-4 d. Komandiruočių tikslas – krovinių (automobilių) nuvežimas. Valstybės, į kurias darbuotojas komandiruotas – Vokietija, Italija, Austrija, Prancūzija, Belgija, Olandija. Įsakymuose dėl komandiruočių nurodytos apmokamos išlaidų rūšys: ,,dienpinigiai, ryšių, a/m plovimo, draudimo išlaidos, a/m serviso paslaugos, muitinės tarpininkavimo paslaugos, stovėjimo aikštelių nuomos, kelių mokesčio, komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos ir kitos (baudos kelyje) susijusios su krovinių (automobilių) pervežimu išlaidos (pagal dokumentus)“ (e. t. 2, b. l. 45–51). Įsakymai dėl komandiruočių išversti į darbuotojui suprantamą rusų kalbą, darbuotojo pasirašyti.

22.       (duomenys neskelbtini) atsakovas nutraukė darbo santykius su ieškove pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (e. t. 2, b. l. 30, 34, 99–100).

23.       Ieškovė atsakovui paskaičiavo 51 proc. dydžio, t. y. 3 746,12 Eur, dienpinigius už komandiruotes: už 21 d. nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. (680,34 Eur); už 23 d. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 23 d. (746,64 Eur); už 7 d. nuo 2023 m. rugsėjo 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. (221,34 Eur), už 3 d. nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 3 d. (94,86 Eur); už 28 d. nuo 2023 m. spalio 4 d. iki 2023 m. spalio 31 d. (905,25 Eur); už 30 d. nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. (971,55 Eur); už 4 d. nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. (126,48 Eur) (e. t. 2, b. l. 10–22; 35–44). Apskaičiuotos sumos darbuotojui išmokėtos; ginčo dėl to byloje nėra.

24.       Atsakovas kreipėsi į DGK su prašymu, kuriame nurodė, kad dirbo 114 darbo dienų, tačiau darbdavė paskaičiavo tik už 96 darbo dienas. Nurodė, kad darbdavė neteisėtai atliko iš jo darbo užmokesčio 500 Eur išskaitą už mokymus ir 500 Eur išskaitą už sugadintas duris, nes, jo manymu, jų vertė yra 300 Eur. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės iš viso 3 582 Eur.

25.       DGK (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. DGKS-1414 darbo byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo darbuotojo prašymą tenkino iš dalies: nusprendė priteisti iš darbdavės darbuotojui 3 599,88 Eur dienpinigių ir 500 Eur patirtą turtinę žalą (e. t. 1, b. l. 15–21; e. t. 2, b. l. 109–114). DGK, be kita ko, sprendė, kad darbdavės Dienpinigių mokėjimo tvarkoje išvardinti kriterijai, kurių pagrindu yra skirtingu procentų dydžiu mažinami dienpinigiai, nelaikytini objektyviais kriterijais, kad būtų galima mažinti ieškovui priklausančių dienpinigių dydį. DGK sprendė, kad darbdavė tinkamai neįgyvendino ir DK 24 straipsnio reikalavimų, elgėsi nepakankamai sąžiningai ir piktnaudžiavo savo teise; DGK nustatė, kad darbdavė darbuotojui per visą darbo laiką turėjo išmokėti 7 346 Eur dienpinigių, todėl priteisė darbuotojui 3 599,88 Eur dienpinigių sumą.

26.       Ieškovė (darbdavė), nesutikdama su DGK sprendimu, 2024 m. kovo 22 d. kreipėsi į teismą dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir ieškiniu prašė: pripažinti ieškovės teisę nemokėti atsakovui DGK priteistų 3 599,88 Eur dienpinigių ir 500 Eur turtinės žalos (e. t. 1, b. l. 27–34). Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė išspręsti ginčą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų (dienpinigių) išieškojimo iš esmės ir pripažinti ieškovės teisę nemokėti atsakovui DGK priteistų 3 599,88 Eur dienpinigių (e. t. 3, b. l. 49–55). Ieškovė 2024 m. birželio 21 d. mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 500 Eur pagal DGK (duomenys neskelbtini) sprendimą priteistos turtinės žalos kompensavimą (e. t. 3, b. l. 69).

27.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3349-374/2024, patikslintą ieškinį tenkino visiškai: pripažino ieškovės teisę nemokėti atsakovui DGK priteistų 3 599,88 Eur dienpinigių; priteisė ieškovei iš atsakovo 2 767,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Dėl šio teismo sprendimo atsakovas padavė apeliacinį skundą, prašydamas teismo sprendimą panaikinti ir patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti atsakovui iš ieškovės 3 599,88 Eur dienpinigių, 6 778,38 Eur netesybų, 1 650 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo teigimu, ieškovė atsakovui per visą darbo laiką turėjo išmokėti 7 346 Eur dienpinigių, dienpinigiai negalėjo būti mažinami, nes darbdavės Dienpinigių mažinimo tvarkoje nustatyti kriterijai nėra objektyvūs.

28.       Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas tenkino patikslintą ieškinį dėl pripažinimo darbdavei teisės nemokėti 3 599,88 Eur dienpinigių. Atsakovas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kelia klausimą dėl darbdavės Dienpinigių mokėjimo tvarkoje nustatytų kriterijų atitikties teisės aktų reikalavimams, šių nustatytų dienpinigių mažinimo kriterijų pripažinimo (ne)objektyviais ir galimybės pagal tokius kriterijus mažinti dienpinigius (ne)buvimo. Šie klausimai apibrėžia apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas. 

Dėl darbdavio galimybės mažinti dienpinigius sąlygų  

29.       Pagal DK 107 straipsnio 2 dalį, darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Pagal DK 107 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

30.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018).

31.       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 dalį, mokami dienpinigiai apskaičiuojami pagal šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte negali būti nustatomi mažesni kaip 50 procentų šiame Vyriausybės nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai. Prieš nustatant dienpinigių dydžius ir (ar) jų mokėjimo tvarką vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso III dalies III skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta DK 25 straipsnio 2 dalyje.

32.       Išlaidų, patirtų dėl vykimo į komandiruotę, kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta Darbo kodekse, dienpinigių mokėjimo tvarka detalizuota poįstatyminiame akte. Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmiau aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrąją taisyklę, kad į užsienį komandiruojamam darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius, tam nereikalingas atskiras darbo teisinių santykių šalių susitarimas. Taip pat šis teisinis reguliavimas nustato bendrosios taisyklės išimtį – galima taikyti mažesnius dienpinigių dydžius, jei tokie mažesni dydžiai nustatyti kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Be to, nustatyta riba, iki kurios gali būti mažinami dienpinigių dydžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022).

33.       Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, darbdavys turi teisę tam tikra apimtimi mažinti dienpinigių dydį, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Leistina apimtimi spręsti dėl sumažintų dienpinigių dydžių ir dienpinigių sumažinimo kriterijų yra darbdavio diskrecija, įtvirtinta teisės aktuose. Vis dėlto, ši darbdavio teisė spręsti nėra neribota, o darbdavys, naudodamasis šia diskrecija, negali pažeisti nustatyto teisinio reglamentavimo, iš kurio išplaukia ne tik apibrėžtas dydis (jo intervalas), kuriuo leistina mažinti dienpinigius, tačiau ir kriterijai, kuriais remiantis toks mažinimas galimas. Iš nustatyto teisinio reglamentavimo turinio ir jo aiškinimo bei taikymo praktikos matyti, kad, nustatant dienpinigių mažinimo sąlygas, privalo būti atsižvelgiama į: 1) dienpinigių paskirtį (tikslą) apskritai; 2) dienpinigių mažinimo kriterijų objektyvumą; 3) tinkamą darbuotojo informavimą tiek apie taikytinus dienpinigių mažinimo kriterijus, tiek apie darbdavio nustatytą dienpinigių dydį konkrečiai komandiruotei.

34.       Pirma, kaip minėta, darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Taigi, dienpinigių mokėjimas yra siejamas su padidėjusiomis darbuotojo išlaidomis, atsirandančiomis dėl išvykimo iš nuolatinės darbo vietos į komandiruotės vietą, todėl, nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus, darbdavys turėtų atsižvelgti į dienpinigių tikslą, t. y. kriterijai turėtų būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes būtent darbuotojo išlaidas komandiruotės metu. Įprastai tai yra darbuotojo asmeninio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl komandiruotės ir kurių darbdavys nepadengia tiesiogiai (apgyvendinimas, maitinimas ir pan.).

35.       Antra, kriterijai, pagal kuriuos diferencijuojami mažesni dienpinigiai, turi būti objektyvūs, t. y. negali būti siejami su konkretaus darbuotojo ypatumais ir / ar nustatomi atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo subjektyvius kriterijus ir taikomi skirtingai atskirtų darbuotojų atžvilgiu. Objektyviaisiais kriterijais negali būti: darbuotojo užimamos pareigos, darbuotojo stažas, darbuotojo atliekamo darbo kokybė, darbuotojo padaryti pareigų pažeidimai, įskaitant žalos padarymą, neekonomiškas darbo funkcijų vykdymas, kiti diskriminacinio pobūdžio kriterijai. Taigi, objektyviais pripažintini tokie dienpinigių mažinimo kriterijai, pagal kuriuos kiekvienu konkrečiu komandiruotės atveju, dienpinigių dydis negali priklausyti nuo darbdavio valios išraiškos, o dydis nustatomas pagal visiems darbuotojams taikomus vienodus kriterijus.

36.       Trečia, atsižvelgiant į pirmiau aptartą būtinybę nustatyti objektyvius dienpinigių mažinimo kriterijus, taip pat įvertinus teisės aktuose apibrėžtą darbdavio prievolę prieš nustatant dienpinigių dydžius ir (ar) jų mokėjimo tvarką vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras, o, dienpinigių dydžius nustatant vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, raštu DK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka informuoti apie tai darbuotoją, išskirtina, kad nustatomi dienpinigių dydžiai turi būti konkretūs, t. y. negali būti numatytos dienpinigių „žirklės“ ir, įvertinus nustatytus kriterijus, dar iki komandiruotės turi būti aišku, koks konkretus dienpinigių dydis bus taikomas tai komandiruotei ir kokiu pagrindu.

37.       Pripažintina, kad, atsižvelgiant į aptartą darbdavio diskreciją nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijus, skirtingose įmonėse, atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, komandiruočių pobūdį ir pan., objektyvūs kriterijai gali būti skirtingi ir, atitinkamai, kiekvienas darbdavys turi teisę juos individualiai nustatyti, įtvirtindamas, kokiais atvejais ir kokiu dydžiu dienpinigiai mažinami, tačiau tai negali paneigti nei dienpinigių tikslo, nei mažinimo kriterijų objektyvumo, nei nustatytų dienpinigių dydžio konkretumo ir tinkamo darbuotojo informavimo reikalavimų.

Dėl ieškovės nustatytų dienpinigių mažinimo kriterijų (ne)atitikties teisės aktų reikalavimams

38.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju darbdavės nustatytos dienpinigių mažinimo aplinkybės yra objektyvios, atsakovas buvo tinkamai supažindintas su darbo sutartimi, dienpinigių mokėjimo tvarka ir įsakymais dėl siuntimo į komandiruotę. Teismas argumentavo, kad: darbdavė turi diskrecijos teisę priimti lokalinį teisės aktą, kuriame nustatytais kriterijais remiantis turi teisę mokėti darbuotojui ne maksimalų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą dienpinigių dydį, tačiau mažesnius dienpinigius, kurie turi būti ne mažesni kaip 50 procentų (nagrinėjamu atveju 51 proc.) maksimalaus dydžio; darbdavės nustatytos dienpinigių mažinimo aplinkybės yra objektyvios, nes jomis siekiama kuo ekonomiškesnių kelionės resursų bei jos yra taikomos visiems įmonės vairuotojams; teisės aktuose nenurodyta, kokias konkrečias dienpinigių mažinimo sąlygas turi nusistatyti darbdavys savo tvarkose, tai palikta darbdavio ir darbuotojo sutarimui; byloje nėra duomenų, kad darbuotojas nuo darbo sutarties sudarymo dienos darbdavei reiškė nusiskundimus ar pretenzijas dėl darbo ir komandiruočių sąlygų, darbo užmokesčio ir / ar dėl dienpinigių.

39.       Atsakovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigė, kad nagrinėjamu atveju darbdavė darbuotojui dienpinigius turėjo apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius. Atsakovas argumentavo, kad: ieškovės Dienpinigių mokėjimo tvarkoje išvardinti kriterijai, kurių pagrindu yra skirtingu procentų dydžiu mažinami dienpinigiai, nelaikytini objektyviais kriterijais, kad būtų galima mažinti atsakovui priklausančių dienpinigių dydį; ieškovė, nustatydama Dienpinigių mokėjimo tvarkos sąlygas ir kriterijus, neatsižvelgė į dienpinigių tikslą, t. y. kriterijai turėtų būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes darbuotojo išlaidas komandiruotės metu, t. y. Dienpinigių mokėjimo tvarkoje nustatė tokius kriterijus, kurie niekaip nėra susiję su darbuotojo nauda, o tik darbdavės. 

40.       Šiais aspektais įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta apelianto skundo teiginius pagrįstais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas darbdavės Dienpinigių mokėjimo tvarkoje nustatytus kriterijus tinkamais, nepakankamai atsižvelgė į dienpinigių mažinimo kriterijams teisės aktuose keliamus reikalavimus. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju darbuotojui mokamų dienpinigių mažinimas neatitiko konkretumo reikalavimo, buvo neapibrėžtas, nekonkretizuotas, dėl to neaišku, pagal kuriuos iš Dienpinigių mokėjimo tvarkoje nurodytų kriterijų dienpinigiai mažinti konkrečioms atsakovo komandiruotėms, kaip apskaičiuotas konkretus dienpinigių dydis kiekvienai komandiruotei. Ne visi ieškovės nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijai atitinka dienpinigių tikslą – kompensuoti darbuotojo išlaidas. 

41.       Pirma, kaip matyti iš šalių pasirašytos Darbo sutarties Nr. 6622 5.3 punkto, šalys darbo sutartyje dėl konkretaus dienpinigių dydžio nesusitarė, o susitarė dėl ribos, iki kurios gali būti mažinami dienpinigių dydžiai, t. y. susitarė, kad darbdavė įsipareigoja mokėti darbuotojui ne mažiau negu 51 procento dydžio komandiruotės dienpinigius nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, jeigu darbuotojas yra komandiruojamos; o konkrečios komandiruotės sąlygos nurodomos įsakymuose dėl darbuotojo komandiruotės.

42.       Darbdavė UAB „Transorloja“, taikydama mažesnius dienpinigių dydžius, kriterijus, pagal kuriuos diferencijuojami mažesni negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti maksimalūs dienpinigių dydžiai, nustatė vietiniame norminiame akte – Dienpinigių mokėjimo tvarkoje, patvirtintoje 2023 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2023-06-30/02, kuri taikoma visiems darbdavės darbuotojams, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintame Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraše. Pagal minėtą darbdavės Dienpinigių mokėjimo tvarką, nustatyti tokie apibendrinti dienpinigių dydžių mažinimo ar didinimo kriterijai: vilkiko gamybos metai (3-21 proc.), puspriekabės tento rūšis (2 proc.), puspriekabės rūšis (2 proc.), sąstato ilgis (2 proc.), krovinio svoris (1-3 proc.), automatinė pavarų dėžė (2 proc.), automatinis kondicionierius (2 proc.), autopilotas (2 proc.), temperatūrinis / netemperatūrinis krovinys (2  proc.), pavojingas / nepavojingas krovinys (2 proc.), palečių nekeitimas (1 proc.), darbas ne poroje (1 proc.), nevairavimas naktį (1 proc.), nekalnuota vietovė (1 proc.), palankios oro sąlygos (1 proc.), maršrutas eina tik per Europos Sąjungos teritoriją ir Šveicariją (5 proc.), iki 4 pakrovimo / iškrovimo vietų vieno pervežimo metu (5 proc.), nakvynė viešbutyje (1 proc.), ne šventinis periodas (1 proc.), galimybė kasdienį poilsį atlikti moderniose / saugiose / su įrengtais san. mazgais poilsio aikštelėse (1 proc.), nebuvo sugedęs automobilis (1 proc.), vykimas į komandiruotę bendrovės transportu, nevairavimas (1 proc.), važiavimas magistraliniais keliais (1-3 proc.), nuvažiuotas atstumas per savaitę (1-4 proc.) (e. t. 2, b. l. 52-58). Taip pat nustatyta, kad dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, bet ne didesni kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžiai. Įvertinus šiuos ieškovės nustatytus dienpinigių mažinimo kriterijus, matyti, kad iš minėtos Dienpinigių mokėjimo tvarkos nėra galimybės nustatyti, pagal kuriuos iš darbdavės Dienpinigių mokėjimo tvarkoje nustatytus konkrečius kriterijus dienpinigiai bus mažinti ar didinti konkrečioms darbuotojo komandiruotėms, kaip bus apskaičiuotas konkretus dienpinigių dydis kiekvienai darbuotojo komandiruotei, nes kriterijai tvarkoje pateikiami apibendrinti, tam tikrais atvejais pagal tokio pobūdžio kriterijus dienpinigių dydis galėtų paaiškėti tik po komandiruotės (pavyzdžiui, buvusios oro sąlygos, (ne)įvykę automobilio gedimai ir kt.).

43.       Šalių pasirašytos Darbo sutarties 5.3 punktu šalys susitarė, kad konkrečios komandiruotės sąlygos nurodomos įsakymuose dėl darbuotojo komandiruotės, tačiau, kaip matyti iš darbdavės 2023 m. rugpjūčio 11 d. įsakymų Nr. 01, Nr. 02, Nr. 03, Nr. 04, Nr. 05, Nr. 06, Nr. 07 dėl atsakovo komandiruočių turinio, įsakymuose nurodomas tik konkretus galutinis sumažintų dienpinigių dydis, priklausomai nuo valstybės, į kurią dirbti siunčiamas darbuotojas, nekonkretizuojant ir neįvardijant, nei kokie konkretūs Dienpinigių mokėjimo tvarkoje įtvirtinti dienpinigių mažinimo kriterijai buvo pritaikyti, nei kokiu konkrečiu dydžiu.

44.       Taigi, atsakovui mokamų dienpinigių mažinimas buvo neapibrėžtas, nekonkretizuotas, dėl to neaišku, pagal kuriuos iš kriterijų ir kokiu konkrečiu procentu, atsižvelgiant į kriterijaus kokybines / kiekybines charakteristikas dienpinigiai mažinti (ar didinti) konkrečioms darbuotojo komandiruotėms, kaip apskaičiuotas konkretus dienpinigių dydis kiekvienai komandiruotei. Dėl paminėto nėra galimybes nustatyti konkrečios komandiruotės dienpinigių sumažinimo mechanizmo, taip pat nėra galimybės įvertinti, ar konkrečios komandiruotės atveju darbuotojui nustatyti sumažinti dienpinigių dydžiai apskaičiuoti tinkamai taikant darbdavės nustatytą Dienpinigių mokėjimo tvarką bei įvertinti dienpinigių kiekvienu atveju sumažinimo pagrįstumą. Atitinkamai, toks dienpinigių mažinimas savo turiniu neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų dėl jo konkretumo kriterijų ir darbuotojo tinkamo informavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog darbuotojas pasirašytinai supažindintas su komandiruočių įsakymais ir Dienpinigių mokėjimo tvarka, atsižvelgiant į aptartą šių dokumentų nekonkretumą ir neišsamumą, nepatvirtina darbuotojo susitarimo su darbdave dėl įsakymuose dėl darbuotojo komandiruočių nurodytų konkrečių sumažintų dienpinigių dydžių, nes, esant darbdavės nustatytai Dienpinigių mokėjimo tvarkai, darbuotojas turėjo teisėtą lūkestį, jog darbdavės jam nustatytas sumažintas dienpinigių dydis kiekvienu konkrečiu atveju nepažeis dienpinigių dydžio nustatymą reglamentuojančių teisės normų ir darbdavės Dienpinigių mokėjimo tvarkos nuostatų. Darbdavės sukurtas neapibrėžtumas dėl kiekvienu atveju mokėtino dienpinigių dydžio (dienpinigių mažinimo dydžio) pažeidė DK 24 straipsnio reikalavimus.

45.       Pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį ir kitus darbdavio kompetencijai priskirtus su darbo santykiais susijusius darbdavio ir darbuotojo susitarimus tenka darbdaviui, todėl darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos tinkamai įforminti darbo santykius reguliuojančių susitarimų, tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika. Sudarius darbo sutartį darbuotojas tampa pavaldus darbdaviui, tai reiškia darbuotojo darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnis 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-684/2023). Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (DK 6 straipsnis 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės dėl darbdavės taikyto darbuotojui mokamų dienpinigių mažinimo neapibrėžtumo, nekonkretumo, neaiškumo, suponuoja išvadą, kad darbdavė, pasirinkusi tokį neapibrėžtą, nekonkretų darbuotojo dienpinigių dydžio mažinimo įforminimo būdą, įsakymuose dėl darbuotojo komandiruočių nekonkretizuojant konkrečių dienpinigių dydžių apskaičiavimo mechanizmo, t. y. nenurodant, kaip konkrečiai, kokiais kriterijais ir jų kokybinėmis / kiekybinėmis charakteristikomis remiantis, apskaičiuotas kiekvienas sumažintas dienpinigių dydis, neįvykdė pareigos tinkamai įforminti darbuotojo sumažinto dienpinigių dydžio nustatymą, todėl jai tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika, t. y. pripažintina, kad darbdavė neįrodė teisės aktų reikalavimus atitinkančio dienpinigių dydžio sumažinimo, nes neaišku, kaip apskaičiuoti konkretūs darbuotojui taikyti sumažinti dienpinigių dydžiai. Pareigos aiškiai nustatyti darbuotojui mokėtiną dienpinigių dydį neįvykdymas lemia pasekmes – darbdavio prievolę mokėti darbuotojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto maksimalaus dydžio dienpinigius.

46.       Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, ne visi darbdavės nustatytoje Dienpinigių mokėjimo tvarkoje nustatyti dienpinigių dydžio mažinimo / didinimo kriterijai atitinka dienpinigių tikslą – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti, t. y. dienpinigiai turi atlikti ne atlyginimo, o kompensavimo funkciją. Pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad, atsižvelgiant į minėtą dienpinigių tikslą, dienpinigių dydžio diferencijavimo kriterijai turėtų būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes (ar didesnes) darbuotojo išlaidas komandiruotės metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant įsakymu nustatytai komandiruotės trukmei, kaip nesusiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes (ar didesnes) darbuotojo išlaidas komandiruotės metu, vertintini tokie darbdavės Dienpinigių mokėjimo tvarkoje nustatyti dienpinigių dydžių mažinimo / didinimo kriterijai: vilkiko gamybos metai, sąstato ilgis, krovinio svoris, automatinė pavarų dėžė, automatinis kondicionierius, autopilotas, temperatūrinis / netemperatūrinis krovinys, palečių nekeitimas, darbas ne poroje, nevairavimas naktį, nekalnuota vietovė, palankios oro sąlygos, iki 4 pakrovimo / iškrovimo vietų vieno pervežimo metu, ne šventinis periodas, nebuvo sugedęs automobilis, vykimas į komandiruotę bendrovės transportu, nevairavimas, važiavimas magistraliniais keliais, nuvažiuotas atstumas per savaitę. Didžioji dalis nurodytų kriterijų, tikėtina, gali būti siejami su darbuotojo funkcijų atlikimo sudėtingumu, tačiau nėra pagrindo pripažinti, jog tai savaime sietina ir su darbuotojo komandiruotėje patiriamomis išlaidomis. Darbdavė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė ir neįrodė, kad minėti kriterijai būtų susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes darbuotojo išlaidas komandiruotės metu. Dėl paminėto nurodyti darbdavės dienpinigių dydžių mažinimo / didinimo kriterijai nelaikytini pagrįstu pagrindu mažinti darbuotojui skaičiuotinų dienpinigių dydį, kas taip pat lemia pasekmes – darbdavės prievolę mokėti darbuotojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto maksimalaus dydžio dienpinigius.

47.       Nors ieškovė iš esmės pagrįstai teigia, kad teisės aktuose neapibrėžti dienpinigių mažinimo kriterijai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, darbdavio diskrecija nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijus yra ribojama įstatymų ir darbdavės bei darbuotojų bendros informavimo ir konsultavimo procedūrų metu suderintos valios. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Taigi, dienpinigių mažinimas neturi būti vykdomas siekiant kitų tikslų, nei numato įstatymas, nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus darbdavė privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti su darbuotojais, nepiktnaudžiauti teise. Be to, darbdavio diskrecija nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijus yra ribojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 dalyje nustatytu reikalavimu, kad dienpinigių mažinimo kriterijai būtų objektyvūs, be to, tokie kriterijai turi būti nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai), ir tik įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūras DK III dalies III skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Vien ta aplinkybė, jog tam tikri ieškovės Dienpinigių mokėjimo tvarkoje įtvirtinti kriterijai yra objektyvūs, nereiškia, kad jie visi atitinka teisės aktų reikalavimus ir teisėtai pritaikyti nagrinėjamu atveju sumažinant atsakovui mokėtinų dienpinigių dydžius. Kaip minėta, dienpinigių mažinimas neturi būti vykdomas siekiant kitų tikslų, nei numato įstatymas, nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus darbdavė privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti su darbuotojais, nepiktnaudžiauti teise.

48.       Konstatavusi, kad nagrinėjamu atveju darbdavė neįrodė teisės aktų reikalavimus atitinkančio dienpinigių dydžio sumažinimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog darbdavė ginčo komandiruočių atveju privalėjo mokėti darbuotojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto maksimalaus dydžio dienpinigius.

49.       Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino surinktus byloje įrodymus (CPK 185 straipsnis), netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias dienpinigių dydžio mažinimą (DK 107 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 dalis), todėl, padarius priešingas išvadas dėl darbuotojui mokėtino dienpinigių dydžio, yra pagrindas priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą atmetant patikslintą ieškinį bei priteisiant darbuotojui neišmokėtas su darbo santykiais susijusias sumas – dienpinigius (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

50.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atsakovui paskaičiavo 51 proc. dydžio, t. y. 3 746,12 Eur, dienpinigius už komandiruotes: už 21 d. nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. (680,34 Eur); už 23 d. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 23 d. (746,64 Eur); už 7 d. nuo 2023 m. rugsėjo 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. (221,34 Eur), už 3 d. nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 3 d. (94,86 Eur); už 28 d. nuo 2023 m. spalio 4 d. iki 2023 m. spalio 31 d. (905,25 Eur); už 30 d. nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. (971,55 Eur); už 4 d. nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. (126,48 Eur) (e. t. 2, b. l. 10–22; 35–44). Apskaičiuotos sumos darbuotojui išmokėtos; ginčo dėl to byloje nėra. Taip pat byloje neginčijama, kad per visą laikotarpį darbuotojui apskaičiuojant dienpinigius pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius, darbuotojui iš viso būtų paskaičiuota 7 346 Eur (3 746,12 / 51 proc. x 100 proc.) dienpinigių. Taigi, pripažintina, kad darbdavė darbuotojui ginčo laikotarpiu sumokėjo 3 599,88 Eur mažiau dienpinigių, negu privalėjo mokėti, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto maksimalaus dydžio dienpinigius, todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovės.

Dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką

51.       Atsakovas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė uždelsė atsakovui sumokėti 3 599,88 Eur dienpinigių, vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti atsakovui iš ieškovės netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų atsiskaityti mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, t. y. prašo priteisti atsakovui iš ieškovės 6 778,38 Eur delspinigių ((1 471,01 Eur darbo užmokestis už 2023 m. rugsėjo mėn. + 1 102,63 Eur darbo užmokestis už 2023 m. spalio mėn. + 815,55 Eur darbo užmokestis už 2023 m. lapkričio mėn.) / 3 x 6).

52.       DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

53.       Dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, remiantis pradėta formuoti kasacinio teismo praktika, DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021, 65 punktas). Be to, DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Antra, lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022; 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022). Ar pažeidė darbdavys savo pareigą laiku atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ir ar jam taikytinos DK nustatytos teisinio poveikio priemonės, sprendžiama pagal darbuotojo atleidimo dienos padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014).

54.       Nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-684/2023).

55.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su atsakovu jo atleidimo dieną pilnai neatsiskaitė: nesumokėjo visų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų – visų priklausiusių dienpinigių. Byloje nėra pagrindo teigti ir neįrodinėjama, kad darbdavė būtų vėlavusi atsiskaityti dėl darbuotojo kaltės. Taigi, kaip pagrįstai nurodė atsakovas apeliaciniame skunde, tenkinus reikalavimą dėl nesumokėtos 3 599,88 Eur dienpinigių sumos priteisimo, spręstinas klausimas dėl netesybų už vėlavimą atsiskaityti su darbuotoju priteisimo DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu.

56.       Atsakovas, vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti iš ieškovės 6 778,38 Eur netesybų už vėlavimą atsiskaityti. Darbuotojo vidutinis mėnesio darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo 1 129,73 Eur ((1 471,01 Eur darbo užmokestis už 2023 m. rugsėjo mėn. + 1 102,63 Eur darbo užmokestis už 2023 m. spalio mėn. + 815,55 Eur darbo užmokestis už 2023 m. lapkričio mėn.) / 3). Atsižvelgiant į paminėtą, pripažintina, kad uždelsta suma yra didesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, uždelsto atsiskaitymo laikotarpis ilgesnis negu 6 mėn., byloje nenustatyta, kad, pasibaigus darbo santykiams, darbdavė su darbuotoju vėluoja atsiskaityti dėl darbuotojo kaltės, taigi, atsakovas pagrįstai, vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimis, prašo priteisti iš atsakovės 6 778,38 Eur netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš šešių mėnesių, todėl atsakovo prašymas priteisti jam iš ieškovės 6 778,38 Eur netesybas tenkintinas.

Dėl procesinės bylos baigties

57.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias dienpinigių dydžio mažinimą, todėl priėmė teisiškai nepagrįstą sprendimą ir nepagrįstai patikslintą ieškinį tenkino. Dėl pirmiau aptartų argumentų teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina: skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – patikslintą ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

58.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, panaikina teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1–4 dalys). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad, panaikinus teismo sprendimą, priimtas naujas sprendimas – patikslintas ieškinys atmestas, pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos.

60.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys atmestas, ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovui iš ieškovės priteistinos išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimas. Atsakovas pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 1 650 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (e. t. 3, b. l. 70–76).

61.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovui iš ieškovės.

62.       Ieškovė, kreipdamasi į teismą su pradiniu ieškiniu, sumokėjo 92 Eur žyminį mokestį. 2024 m. birželio 25 d. pateikiant patikslintą ieškinį, ieškinio suma sumažėjo, todėl ieškovės mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį turėjo būti 81 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė sumokėjo didesnį žyminį mokestį, nei numatyta CPK 80 straipsnyje, ieškovės permokėta 11 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

63.       Netenkinus patikslinto ieškinio, iš ieškovės valstybei priteistinos 15,93 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

64.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovas (apeliantas) turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo priteisimą iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas (apeliantas) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, šios išlaidos atsakovui negali būti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

65.       Atsakovas (apeliantas) pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovės valstybei priteistinas už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atsakovas (apeliantas) atleistas – 234 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a : 

apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3349-374/2024, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“ patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. F. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“ (j. a. k. 183736725) 3 599,88 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 88 ct) dienpinigių, 6 778,38 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 38 ct) netesybų ir 1 650 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“ (j. a. k. 183736725) 15,93 Eur (penkiolika eurų 93 ct) už procesinių dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teisme. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transorloja“ (j. a. k. 183736725) 11 Eur (vienuolikos eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2024 m. kovo 21 d., mokėjimo nurodymu Nr. 2050, žyminio mokesčio mokėjimo užduotis ZM92504.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“ (j. a. k. 183736725) 234 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentai, patvirtinantys sumokėjimą, turi būti pristatyti Vilniaus apygardos teismui (raštinei).

Šį Vilniaus apygardos teismo sprendimą siųsti žiniai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijai.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.