Civilinė byla Nr. e2-2859-819/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34957-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.16.5; 3.2.6.1

 (S)

      VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Afilus“ atstovėms Jurgai Šakienei ir Justinai Kučinskei, 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T parkas“ atstovams Alfredui Eitučiui, Pauliui Svirskiui, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Afilus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T parkas“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Afilus“ (toliau – UAB „Afilus“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi ir sumažinusi reikalavimo sumą prašo nutraukti ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T parkas“ (toliau – UAB „T parkas“) sudarytą nuomos sutartį Nr. T-7/2017, priteisti ieškovei iš atsakovės 16 177,70 Eur žalą, patirtą dėl sutarties nevykdymo, neįrengus patalpose pertvarų ir elektros instaliacijos, 1 995 Eur baudą dėl neteisėto sutarties nutraukimo, 662 Eur depozitą, 1 280,50 Eur patirtas transportavimo ir sandėliavimo išlaidas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. sausio 21 d. Ši diena laikoma civilinės bylos iškėlimo diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2017 m. birželio 26 d. tarp UAB „Afilus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „M14 invest“ (toliau – UAB „M14 invest“) buvo pasirašyta nuomos sutartis Nr. T-7/2017 (toliau – Sutartis, 2017 m. nuomos sutartis), pagal kurią UAB „M14 invest“ įsipareigojo išnuomoti ieškovei patalpas, esančias Pelesos g. 1, Vilniuje, unikalus Nr. 1097-4010-8010, patalpų indeksai 405, 406 (toliau – Patalpos). 2017 m. rugsėjo 20 d. atsakovė UAB „T parkas“ įteikė ieškovei pranešimą, kuriuo informavo, jog nuo 2017 m. liepos 21 d. ji nuosavybėn įgijo nuomojamą objektą, ir nurodė, kad neperims UAB „M14 invest“ teisių ir pareigų pagal Sutartį. Ieškovė kreipėsi į teismą, reikalaudama iš UAB „M14 invest“ priteisti patirtą žalą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad Patalpų nuosavybės teisei perėjus UAB „T parkas“ nuomotojo teisės ir pareigos pagal 2017 m. nuomos sutartį iš UAB „M14 invest“ perėjo UAB „T parkas“. 

Paaiškino, kad UAB „M14 invest“ įsigijo pastatą, esantį Pelesos g. 1, Vilniuje, kuriame patalpų įgijimo metu nuomos sutarties pagrindu veikė UAB „Afilus“ priklausantys pabėgimo kambariai Breakroom, kambariai tuo metu buvo įrengti bei pilnai funkcionuojantys, juos savo lėšomis įrengė ieškovė. 2016 m. balandžio 1 d. UAB „M14 invest“ su UAB „Afilus“ sudarė nuomos sutartį Nr. S-26/2016 (toliau – 2016 m. nuomos sutartis), pagal kurią UAB „M14 invest“ įsipareigojo išnuomoti ieškovei pramogų, pabėgimo kambarių (pabėgimo kambariai – tokia pramogos rūšis, kai žmonių grupė yra ribotam laikui uždaroma tam tikros tematikos kambaryje, iš kurio išsilaisvina savo jėgomis, spręsdami eilę rašytinių, mechaninių ir/ar elektroninių galvosūkių) veiklai Patalpas administracinei veiklai. Šia sutartimi buvo susitarta, kad Patalpų nuomos terminas – nuo sutarties sudarymo dienos iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2016 m. gruodžio 27 d. buvo gautas UAB „M14 invest“ pranešimas „Dėl nuomos sutarties galiojimo sustabdymo“, kuriuo UAB „Afilus“ informuota apie tai, kad UAB „M14 invest“ ketina stabdyti 2016 m. nuomos sutarties galiojimą nuo 2017 m. vasario 1 d. Atsakydama į šį pranešimą ieškovė 2017 m. sausio 6 d. pradėjo derybas su UAB „M14 invest“. Derybų metu buvo sutarta, kad UAB „M14 invest“ ieškovei suteiks naujas patalpas veiklai vykdyti bei savo lėšomis šias patalpas iš dalies įrengs, taip kompensuodama ieškovės patirtą žalą. 2017 m. birželio 27 d. buvo pasirašyta nauja nuomos sutartis Nr. T-7/2017, kuria UAB „M14 invest“ įsipareigojo ieškovei išnuomoti patalpas bei atlikti darbus: 1) sumontuoti naujus plastikinius langus; 2) užtikrinti ertmių nebuvimą lauko bei vidaus sienose, grindyse, lubose, taip padidinant patalpų sandarumą; 3) pagal nuomininko planą įrengti naujas išorines sienas bei duris; 4) pagal ieškovės pateiktus planus įrengti pertvaras ir elektros instaliaciją. 2017 m. rugsėjo 20 d. ieškovės direktorei Justinai Kučinskei buvo įteiktas UAB „T parkas“ pranešimas, kuriuo nurodoma, kad 2017 m. liepos 21 d. UAB „M14invest“ perdavė Patalpas UAB „T parkas“ nuosavybėn. Šiame pranešime taip pat buvo nurodoma, kad UAB „T parkas“ neperims teisių ir pareigų pagal Sutartį. Ieškovė išsikraustė iš Patalpų ir šiuo metu nevykdo veiklos, nes jos veikla neatsiejamai susijusi su patalpomis, kuriose yra vykdoma, ir persikraustymas reikalauja investicijų. Pabrėžė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kuomet atsakovė atsisakė vykdyti iš UAB „M14 invest“ perimtą Sutartį, ieškovė negauna jokių pajamų. Atsakovė, perimdama Patalpų nuosavybės teisę, žinojo apie tai, kad Patalpos yra išnuomotos (atsakovės vadovas yra ir asmens, sudariusio nuomos sutartį su ieškove, vadovas), bet siekė pasinaudoti aplinkybėmis tam, kad galėtų atsisakyti Sutarties vykdymo. Atsakovė nenutraukė Sutarties taip, kaip tai numato įstatymas ar šalių pasirašyta Sutartis, ji tiesiog informavo ieškovę apie tai, kad neketina perimti šios Sutarties vykdymo, nors 2018 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-858-565/2018 buvo nustatyta, kad UAB „T parkas“ kartu su nuosavybės teisėmis į Patalpas perėmė ir nuomotojo teises pagal UAB „M14 invest“ ir UAB „Afilus“ pasirašytą Sutartį. Pabrėžė, kad Sutartis numatė baigtinį sąrašą aplinkybių, kuomet atsakovė, nesikreipdama į teismą ir informavusi nuomininką ne vėliau kaip prieš 30 dienų turi teisę nutraukti Sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju nei viena iš tokių aplinkybių nebuvo atsiradusi – ieškovė Patalpomis naudojosi pagal Sutartį ir paskirtį, nepraleisdama numatytų mokėjimų (nes nuo mokėjimų buvo atleista), ir nei karto nebuvo pažeidusi Sutarties, ieškovė nebuvo nemoki, ir jai nebuvo iškelta bankroto byla. Be to, atsakovė nesilaikė Sutartyje numatyto 30 dienų informavimo apie ketinimą nutraukti Sutartį termino. Todėl, ieškovės vertinimu, laikytina, kad Sutartis yra galiojanti ir nevykdoma išimtinai dėl atsakovės kaltės. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovė, perėmusi iš UAB „M14 invest“ Sutarties vykdymą, kartu perėmė ir įsipareigojimą šias Patalpas įrengti, tačiau šios pareigos nevykdo. 

Ieškovės teigimu, kadangi Sutartis yra vykdoma netinkamai, atsakovė turi pareigą atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius. Dėl nuostolių, susijusių pertvarų bei elektros instaliacijos neįrengimu, įvertinimo ieškovė kreipėsi į specialistą – uždarąją akcinę bendrovę „VSR Statyba“ (toliau – UAB „VSR Statyba“), kuri paskaičiavo, kad patalpų apdaila KGB ir Vaiduoklių laivo patalpose, skaičiuojant 2017 m. kovo mėn. kainų lygiu kainuotų 13 707,03 Eur, o Laboratorijos ir skerdyklos patalpose – 18 757,31 Eur, todėl viso pertvarų įrengimo, apdailos bei aukštos įtampos elektros instaliacijos bei jos komponentų įrengimo kaštai sudaro 32 464,34 Eur. Pabrėžė, kad UAB „Afilus“ veikla neatsiejamai susijusi su patalpomis, kuriose yra vykdoma, neturėdama patalpų UAB „Afilus“ negali vykdyti veiklos, o siekdama atnaujinti veiklą ji turi išsinuomoti kitas patalpas bei jas įsirengti, todėl yra priežastinis ryšys tarp žalos, kuri pasireiškia įrengtų ir tinkamų veiklai patalpų neturėjimu, bei atsakovės veiksmų – sudarytų nuomos sutarčių nevykdymo, nes būtent sutarčių nevykdymas sukėlė neigiamas pasekmes – ieškovės pasilikimą be veiklai tinkamų patalpų – pagrindinio savo pajamų šaltinio. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nevykdo Sutarties ir neperduoda jai pagal Sutartį įrengtų patalpų, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.498 straipsnio 3 dalimi prašo teismo nutraukti tarp šalių sudarytą Sutartį nuo teismo sprendimo, kuriuo bus išspręsta ši byla dienos. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovė turi pareigą jai sumokėti trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą, t. y. 1 995 Eur (665 Eur ne PVM x 3 mėn.), bei grąžinti jos pagal 2016 m. nuomos sutartį sumokėtą 662 Eur depozitą. Be to, kadangi UAB „Afilus“ buvo priversta savo veiklą sustabdyti jai nežinomam laikui, iki kol atsakovei atlyginus žalą ieškovė turės pakankamai lėšų tęsti savo veiklą, ji buvo priversta išsivežti ir sandėliuoti įmonės turtą. Pervežimo paslaugoms UAB „Afilus“ samdė transportavimo paslaugas teikiantį asmenį – V. L., kurio paslaugos ieškovei kainavo 425 Eur. Turto sandėliavimui UAB „Afilus“ yra sudariusi sutartį dėl turto sandėliavimo su UAB „Turtas 99“, pagal kurią mėnesinės sandėliavimo išlaidos yra 232,50 Eur, už 2018 m. sausio – kovo mėn. laikotarpį šios išlaidos sudaro 855,50 Eur. Jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartį, ieškovės turtas būtų pagal paskirtį naudojamas ieškovės veikloje, ir nebūtų poreikio šį turtą sandėliuoti, todėl, ieškovės įsitikinimu, atsakovė turi pareigą atlyginti ir šią ieškovės patirtą žalą, t. y. 1 280,50 Eur (425 Eur perkraustymo kaina + 855,50 Eur turto sandėliavimo kaina).

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį dėl visų reikalavimų atmesti bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašo ieškinio reikalavimui dėl baudos taikyti ieškinio senatį, o ieškinio reikalavimą dėl avanso priteisimo įskaityti į atsakovės reikalavimą ieškovei pagal reikalavimo perleidimo sutartį ir priimtus teismų procesinius sprendimus.

Atsakovė paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu pranešė ieškovei, jog, be kita ko, ieškovės klientams ir darbuotojams keliant pavojų savo gyvybei (blaškantis ir vykdant veiklą remontuojamame pastate ir pan.), atsakovė Sutarties neperims, dėl ko Sutartį nutraukė ir pareikalavo nedelsiant atlaisvinti Patalpas. Ieškovė, nepareiškusi jokių pretenzijų, 2018 m. sausio 18 d. išsikraustė iš Patalpų. Atsakovės vertinimu, esant tokiai situacijai – atsakovės (nuomotojos) rašytiniam pranešimui, kad Sutartis nebus vykdoma bei reikalavimui atlaisinti patalpas, ir ieškovei (nuomininkei) ne reikalaujant suteikti patalpas pagal Sutartį, bet išsikrausčius iš Patalpų, Sutartis laikytina nutraukta vėliausiai nuo 2018 m. sausio 18 d. Todėl ieškinio pareiškimo ir šiai dienai Sutartis jau yra nutraukta (negaliojanti), tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo nėra pagrindo, dėl ko ieškinys šioje dalyje atmestinas. Atsakovė, pasisakydama dėl nuostolių, susijusių su perkėlimu į kitas patalpas, pabrėžė, kad UAB „T parkas“ veiksmuose nėra visų būtinų sąlygų, reikalingų kilti jos civilinei atsakomybei prieš ieškovę. Pagal 2017 m. nuomos sutartį patalpos ieškovei turėjo būti perduotos iki 2018 m. sausio 1 d., tačiau ieškovė, nepaisydama to, kad Patalpos jai nebuvo perduotos, be to, pastate vyko kapitalinio remonto darbai, Patalpose savavališkai pradėjo vykdyti veiklą, rizikuodama savo klientų ir darbuotojų saugumu, tuo tarpu atsakovė neatliko jokių veiksmų, pažeidžiančių 2017 m. nuomos sutartį. Ieškovei buvo žinoma, jog pastatas yra kapitališkai remontuojamas. Pastato savininkas turi pareigą užtikrinti darbų saugą statybų metu. Jeigu įvyktų nelaimingas atsitikimas, būtų sužeistas ar žūtų žmogus, pastato savininkui grėstų baudžiamoji atsakomybė, taip pat didžiulė moralinė atsakomybė, civilinė atsakomybė. Tuo tarpu ieškovė neturėdama tam jokio leidimo ir/ar sutikimo, nepaisydama vykdomų remonto darbų, ne tik kad pati buvo Patalpose, bet priimdavo kitus asmenis, kurie pirkdavo iš jos paslaugas. Tokiu atveju kilo didžiulė rizika tretiesiems asmenims, kurie nebuvo supažindinti su darbų saugos statybose reikalavimais, nedėvėjo šalmų, nebuvo imtasi kitų saugos priemonių. Pastebėjus nurodytus faktus, ieškovė buvo nedelsiant įspėta ir jos pareikalauta nesilankyti pastate, kuriame vykdomi statybos darbai, nevykdyti veiklos Patalpose, kurios jai nėra perduotos laikantis Sutarties sąlygų. Tačiau ieškovė nesiėmė jokių priemonių nuomos sutarties pažeidimams ištaisyti ir tęsė savo neteisėtus veiksmus, savo taip vadinamas „sesijas“ vykdydavo dažniausiai vakarais, kai atsakovė pastate būdavo minimaliai, į reguliarias pastabas nereagavo, kas ir buvo priežastimi, kodėl atsakovė priėmė sprendimą nutraukti su ieškove sudarytą Sutartį. Pabrėžė, kad tiek Sutartyje, tiek CK numatyta nuomotojo teisė nutraukti nuomos sutartį, jeigu nuomininkas patalpomis naudojasi ne pagal sutartį ar patalpų paskirtį, todėl atsakovei dėl ieškovės neteisėtų veiksmų nusprendus nutraukti Sutartį, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o nesant neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima. Pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti nuotolius, kuriuos ji sieja su nuomojamų patalpų įrengimu, tačiau iš ieškovės pateiktų sąmatų matyti, kad jose išdėstyti darbai apima pilną naujų patalpų įrengimą (bendrus statybos darbus). Didžiosios dalies šių darbų ieškovė nebūtų atlikinėjusi nepriklausomai nuo to, ar atsakovė būtų vykdžiusi Sutartį ar ne – Sutarties vykdymo atveju atsakovė būtų perdavusi ieškovės nuomai parengtas patalpas, kurias pastaroji būtų pritaikiusi savo veiklai nekeičiant Patalpų išplanavimo. Tuo tarpu atsakovei pranešus apie Sutarties nevykdymą likus daugiau kaip 3 mėnesiams iki nuomos termino pradžios, ieškovė turėjo galimybę susirasti kitas analogiškas patalpas ir jas pritaikyti savo veiklai. Tokiu atveju ieškovės išlaidos būtų buvę analogiškos toms išlaidoms, kurias ji būtų patyrusi, jeigu būtų nuomojusi atsakovės Patalpas pagal 2017 m. nuomos sutartį, todėl atsakovės veiksmai niekaip nelėmė kokių nors ieškovės patirtų nuostolių. Pažymėjo, kad ieškovės veikla niekada nebuvo apribota konkrečiomis patalpomis, dėl ko ieškovė, daugiau kaip 3 mėnesiai iki nuomos termino pradžios sužinojusi, kad naujas Patalpų savininkas neperims nuomotojo teisių, turėjo realią galimybę per šį laikotarpį išnuomoti kitas veiklai tinkamas patalpas ir jose tęsti veiklą bei gauti pajamų, tačiau to nepadarė dėl nesuprantamų ir verslo logika nepaaiškinamų priežasčių, ieškovė net nesirengė išsinuomoti kitų patalpų, nedėjo jokių pastangų, siekdama persikleti į kitas patalpas. Tokie ieškovės veiksmai, atsakovės vertinimu, laikytini neteisėti CK 6.259 straipsnio prasme, nes ieškovė tyčia nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (nebandė vykdyti savo verslo kitose patalpose). Dėl to ieškovės pasirinkimas ne ieškoti kitų patalpų veiklai, o visiškas veiklos nutraukimas, atsakovės vertinimu, buvo jos paties verslo sprendimas. Ieškovės tariamai patirtus nuostolius nulėmė ne atsakovės, o pačios ieškovės elgesys, dėl ko tarp atsakovės veiksmų ir prašomų atlyginti nuostolių nėra priežastinio ryšio, kas lemia ir atsakovės civilinės atsakomybės nebuvimą. Pažymėjo, kad ieškovė nereikalauja jokių realiai patirtų jos išlaidų, susijusių su patalpų įrengimu, kadangi pas ieškovę nuo 2017 m. lapkričio 30 d. nėra nei vieno dirbančio asmens, ieškovė neatlieka jokių veiksmų savo verslo tęstinumui užtikrinti, ji veiklos vykdyti nesiruošia. Ieškovei neketinant veiklą vykdyti kitose patalpose, jokių su tuo susijusių išlaidų, o tuo pačiu ir žalos, ieškovė negali patirti, todėl negali būti tenkinamas ir reikalavimas dėl tokios žalos priteisimo – prašoma priteisti žala neturi realumo, būtinumo ir protingumo požymių. Pabrėžė, kad dar 2016 m. balandį ieškovė žinojo, kad jai teks vėliausiai iki 2017 m. gruodžio 31 d. persikraustyti į kitas patalpas, ir ieškovė privalėjo tam rengtis, pagrindo tikėtis, kad jai bus atlyginta kokios nors buvusios, esamos ar būsimos investicijos į nuomojamas patalpas ar kad ieškovei bus kompensuojamos persikraustymo išlaidos, ieškovė pagal 2016 m. nuomos sutartį neturėjo. Nors 2017 m. nuomos sutartyje buvo numatyta atsakovės pareiga perduoti ieškovei Sutartyje aptartas Patalpas, tačiau tai nesuteikia pagrindo ieškovei tikėtis, kad tokių Patalpų neperdavus, ieškovė įgytų pareigą gauti patalpų statybos kainos dydžio žalos atlyginimą. Atsakovės vertinimu, ieškovės pateiktos sąmatos nėra susijusius su persikraustymu į kitas patalpas, sąmatose nurodytų darbų sumos yra nerealios ir neprotingai didelės, lyginant su ieškovės gebėjimu tokias išlaidas patirti. Be to, nepaisant aplinkybės, jog atsakovė atsisakė tęsti nuomos santykius su ieškove, didžioji darbų dalis Patalpose, kurios turėjo būti perduotos pagal Sutartį, buvo atlikta būtent UAB „M14 invest”, t. y. sumontuotos pertvaros, išvedžiota elektra, nuglaistytos sienos, atlikti kiti susiję patalpų įrengimo darbai.

Pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo priteisti baudą, atsakovė pakartotinai pabrėžė, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų dėl Sutarties su ieškove nutraukimo. Ieškovė, nepaisydama to, kad Patalpos jai nebuvo perduotos, pastate vyko kapitalinio remonto darbai, Patalpose pradėjo vykdyti veiklą, rizikuodama savo klientų ir darbuotojų saugumu, todėl naudojosi patalpomis neteisėtai ir gavo iš to naudos. Todėl, atsakovės vertinimu, baudos priteisimas iš jos ieškovei negalimas. Be to, ieškovė yra pareiškusi reikalavimą atlyginti nuostolius ir šis reikalavimas ženkliai viršija prašomas priteisti netesybas, kurios įskaitytinos į reikalavimą atlyginti nuostolius, todėl ieškinio reikalavimas dėl baudos priteisimo taip pat atmestinas. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog apie Sutarties nutraukimą ieškovei pranešta 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu, iš kurio turinio ieškovė neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad Sutartis galėtų būti galiojanti ateityje. Ieškovė iš pastato išsikėlė 2018 m. sausio 18 d. ir ši diena laikytina vėliausia diena, kai ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, tačiau ieškinį ji teismui pateikė tik 2019 m. lapkričio 20 d., praleidusi sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, dėl ko atsakovė, nepaneigdama kitų šiame atsiliepime išdėstytų argumentų, reikalavimui dėl netesybų priteisimo reikalauja taikyti ieškinio senatį iš šioje dalyje ieškinį atmesti.

Pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai depozitą, atsakovė pabrėžė, kad ieškovė niekada nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui iki ieškinio pateikimo teismui nebuvo pareiškusi jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl avanso grąžinimo, tokį reikalavimą atsakovei reiškia šioje byloje, nepaisant to, kad pati yra skolinga trečiajam asmeniu daugiau nei 2 000 Eur. Paaiškina, kad trečiasis asmuo ir atsakovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įgijo visas trečiojo asmens turėtas reikalavimo teises į ieškovę pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-858-565/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-303-553/2019. Todėl atsakovė prašo teismo įskaityti atsakovės ieškovei mokėtiną avansą ar bet kokias kitas priteistas sumas (jeigu tokių būtų) į ieškovės atsakovei mokėtinas lėšas, ir ieškinį dėl avanso priteisimo atmesti, atitinkamai sumažinant ieškovės įsiskolinimą atsakovei pagal minėtus procesinius teismų sprendimus.

Pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai išlaidas, susijusias su turto iškraustymu bei sandėliavimo patalpų nuoma, atsakovė pabrėžė, kad ieškovės nurodytos papildomos išlaidos nėra susijusios su atsakovės veiksmais. Ieškovė šias išlaidas bet kuriuo atveju būtų patyrusi, kadangi buvo sudariusi su trečiuoju asmeniu terminuotas nuomos sutartis, todėl bet kuriuo atveju būtų turėjusi palikti patalpas ir iš jų išsikraustyti su visu savo turtu. Kita vertus, Sutartis su ieškove nebuvo tęsiama dėl jos kaltės, nuomos sutartyse nebuvo numatyta jokių ieškovės teisių ir pagrindų tikėtis, kad jai bus atlyginta už turto iškraustymą bei už naujų patalpų nuomą sandėliavimui. Savo turtą ieškovė turi sandėliuoti dėl to, kad nevykdo veiklos. Jeigu ieškovė vykdytų veiklą, tai turto nereikėtų sandėliuoti. Be to, ieškovė už Patalpas būtų turėjusi mokėti ženkliai daugiau nei moka dabar, todėl atsakovės vertinimu, ieškovė patiria ne nuostolius, o sutaupo. Be to, ieškovė atsakovės Patalpose iki išsikraustymo savo turtą laikė už tai nieko nemokėdama, todėl ieškovei už turto laikymą jau yra pakankamai kompensuota. Mano, kad iš ieškovės pateiktų dokumentų (sąskaita už iškraustymą, sandėlio nuomos sutartis ir kt.) negalima pagrįstai teigti, kad V. L. sąskaitoje nurodytos paslaugos yra susiję su ieškovės turto iškraustymu iš atsakovės Patalpų, o sutartis su UAB „Turtas 99” buvo sudaryta dėl Patalpų išimtinai laikyti iš atsakovės Patalpų iškraustytam turtui, byloje apie ieškovės turėtą kokį nors turtą duomenų taip pat nėra, todėl tenkinti šį ieškinio reikalavimą nėra pagrindo.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinyje išdėstytą savo poziciją. Pabrėžė, kad ieškinyje žala yra kildinama iš Sutartimi prisiimto įsipareigojimo įrengti Patalpose pertvaras ir elektros instaliaciją nevykdymo. Ieškovė nereikalauja priteisti išlaidų, susijusių su veiklos perkėlimu į kitas patalpas, ji reikalauja: 1) išlaidų, susijusių su išsikėlimu iš atsakovei priklausančių Patalpų ir sau priklausančių daiktų sandėliavimu, kurių nebūtų patyrusi tuo atveju, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartį; 2) atlyginti negautą naudą, kurią pagrįstai tikėjosi gauti atsakovei tinkamai vykdant Sutartį – perduodant jai nuomos pagrindu naudotis patalpomis, pritaikytomis jos veiklai. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad Patalpos jai nebuvo perduotos, kad ji savavališkai pradėjo vykdyti veiklą. Ieškovės teigimu, faktiškai 2017 m. nuomos sutarties sąlygos buvo derinamos nutraukiant tarp šalių pasirašytos 2016 m. nuomos sutarties galiojimą. Derinant ieškovės išsikraustymo iš patalpų, kuriose vykdė veiklą ankstesnės sutarties pagrindu, detales kartu buvo derinamos kraustymosi į naujai perduotinas patalpas detalės. Patalpos ieškovei naudoti faktiškai buvo perduotos dar iki pasirašant 2017 m. nuomos sutartį bei iki išsikeliant iš patalpų, ieškovei perduotų pagal 2016 m. nuomos sutartį – patalpų perdavimo momentą teismas civilinėje byloje Nr. e2-858-565/2018 pripažino 2016 m. nuomos sutarties nutraukimo momentu. Ieškovė dėjo pastangas kuo greičiau persikraustyti ir atnaujinti veiklą, kadangi tuo metu ji vykdė veiklą viename iš kambarių ir nuolat susidurdavo su nepatogumais dėl to, kad aplink patalpas vykdant remonto darbus, pabėgimo kambariuose atsirasdavo statybinių dulkių. Ieškovė patvirtina, kad žodžiu derinant naujos Sutarties sąlygas, šalys buvo susitarusios, kad tam tikrais trumpais laikotarpiais, kai bus būtina, išankstiniu nuomotojo prašymu neilgam (iki vienos savaitės) laikotarpiui sustabdys savo veiklą tam, kad nuomotojas galėtų netrukdomai vykdyti pastato remonto darbus, tačiau ji nėra nei žodžiu, nei raštu sulaukusi prašymo stabdyti veiklą patalpose. Ieškovė pabrėžia, jog kadangi nepasibaigus 2016 m. sutarties terminui ji buvo nutraukiama, ir ieškovei buvo pasiūlytos naujos patalpos tame pačiame pastate, taip pat ieškovei buvo pasiūlyta nuomotojo lėšomis patalpose įrengti pertvaras bei elektros instaliaciją. Šį nuomotojo įsipareigojimą ieškovė traktuoja kaip esminę sutarties sąlygą, nes ieškovė nebūtų sutikusi išsikelti iš sutarties 2016 m. sutarties pagrindu nuomojamų patalpų tokiomis sąlygomis, kokiomis ji išsikėlė, jei nuomotojas nebūtų pasiūlęs savo sąskaita, pagal ieškovės pateiktus planus įrengti pertvaras bei elektros instaliaciją. Ši sąlyga nebuvo numanoma ar kitaip paslėpta, ji buvo įtraukta į sutartį ir aiškiai suprantama kiekvienai sutarties šaliai. Perimdama nuosavybės teisę į pastatą, kuriame buvo nuomojamos patalpos, ir kartu perimdama teises ir įsipareigojimus pagal 2017 m. nuomos sutartį atsakovė perėmė ir pareigą įrengti pertvaras ir elektros instaliaciją. Todėl žalingi padariniai – įsipareigojimų, numatytų Sutartyje nevykdymas, ir tuo būdu, gėrio, gaunamo Sutartimi netekimas, kyla iš neteisėto veiksmo – atsakovės atsisakymo vykdyti Sutartį. Atsakovė, būdama apdairi ir rūpestinga, galėjo numanyti, kad jai nesilaikant Sutarties, ieškovei nebus įrengtos pertvaros bei elektros instaliacija ir tuo būdu jai bus padaryta žala, o ieškovė iš šio neteisėto veiksmo sutaupys – nepatirs išlaidų sutartinio įsipareigojimo vykdymui. Be to, ieškovės įsitikinimu, pertvarų įrengimas per se nėra tinkamas sutarties įvykdymas, nes tam, kad ši nuostata būtų laikoma įvykdyta tinkamai, įrengtomis patalpomis ieškovė turi turėti galimybę naudotis iki sutarties termino pabaigos, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, jog tam, kad vykdyti pabėgimo kambarių veiklą, ieškovei reikalingi įrengti pabėgimo kambariai. Visus UAB „Afilus“ valdytus pabėgimo kambarius ieškovė įrengdavo pasinaudodama savo sukauptu know how, ūkio būdu, išimtinais atvejais tam tikriems darbams (pertvaroms statyti, kai kurių žemos įtampos elektros komponentų gamybai, mechaniniams galvosūkiams įrengti, apipavidalinimui) samdydama trečiąsias šalis. Ieškovės darbuotojų tiesioginė funkcija buvo aptarnauti lankytojus – jie priimdavo klientus, atsakydavo į jų užklausas, vesdavo pramogines sesijas klientams. Šie darbai nereikalauja aukštos kvalifikacijos ir anksčiau ieškovė tokius darbuotojus apmokydavo greičiau nei per 1 mėnesį. Todėl darbuotojų atleidimas yra išimtinai susijęs su lėšų taupymu ir niekaip nesusijęs su neketinimu tęsti veiklos. Ieškovė neturėjo lėšų savo veiklos perkėlimui į kitas patalpas, o negalėdama tęsti veiklos ieškovė neturi galimybių išlaikyti darbuotojus, todėl darbuotojų atleidimas buvo viena iš priemonių, kurių ieškovė ėmėsi tam, kad sumažintų nuostolius. Pabrėžė, kad Sutartį parengė atsakovė, nuomos veikla yra jos profesinė veikla. Sutartyje numatyta, kad neteisėto Sutarties nutraukimo atveju nuomotojas įsipareigoja padengti ir baudą, ir kompensuoti nuomininko nuostolius. Todėl šioje situacijoje, kai šalys, vadovaudamosios sutarčių laisvės principu, sulygo, kad sutarties pažeidimo atveju Nuomotojas ir atlygins nuostolius, ir privalės sumokėti baudą, šis susitarimas Sutarties šalims turi viršesnę galią nei CK nuostatos. Ieškovės vertinimu, pagal Sutarties nuostatas, atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad pasirašyta ir galiojanti Sutartis bus nutraukta 2017 m. rugsėjo 20 d. dienos pranešimu, kuriuo nurodė, kad neperims teisių ir pareigų pagal Sutartį. Kadangi Sutartis nėra nutraukta iki šiol, ieškovė nėra praleidusi termino kreiptis dėl baudos priteisimo ir šiam reikalavimui negali būti taikomas ieškinio senaties terminas. Nurodė, kad neprieštarauja, dėl depozito ir kitų priešpriešinių vienarūšių šalių reikalavimų įskaitymo. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės teiginiais, jog ji bet kuriuo atveju patirtų sandėliavimo ir turto iškraustymo išlaidas. Ieškovė buvo sudariusi 2017 m. Sutartį ir iki 2017 m. rugsėjo 20 d., kada gavo atsakovės pranešimą apie neketinimą perimti sutartinių teisių ir pareigų, jos turtas jau buvo šiose patalpose, todėl ieškovė nebūtų patyrusi persikraustymo išlaidų tuo atveju, jei atsakovė būtų vykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus.

Pateikusi dubliką, ieškovė, atsižvelgusi į atsakovės atsiliepime išreikštas abejones dėl UAB „VSR statyba“ pateiktų sąmatų, kreipėsi į ekspertą T. M., kuris apskaičiavo, jog pertvarų bei instaliacijos įrengimo skaičiuojamoji statybos kaina yra 16 177,70 Eur. Atsižvelgdama į tai šioje dalyje ieškovė sumažino reikalavimą iki 16 177,70 Eur.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo iš esmės palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime. Papildomai pabrėžė, kad ieškovė neteikia jokių duomenų apie kokius nors turto netekimus ir sužalojimus, neteikia duomenų ir apie savo negautas pajamas, taip pat neįrodinėja ir nereiškia reikalavimo atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasi realia jos atsiradimo tikimybe. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti negautą naudą, kurią ji tikėjosi gauti atsakovei perduodant ieškovės veiklai tinkamas patalpas, neatitinka žalos ir nuostolių sampratos CK 6.249 straipsnio prasme. Atsakovės vertinimu, ieškovės teikiama eksperto išvada dėl tam tikrų statybos darbų atlikimo kainos pagal tam tikrus brėžinius su šia konkrečia byla yra teisiškai nesusijusi ir neturėtų būti vertinama, kadangi jokių išvadoje aptartų statybos darbų ieškovei nereikėjo atlikti, o toliau nevykdant veiklos ieškovė jų taip pat neatliks. Todėl išvadoje aprašyti darbai nelaikytini ieškovės nuostoliais, kaip neturintys realumo, būtinumo ir protingumo požymių. Pabrėžė, kad nuomojamų patalpų, tinkamų veiklai gavimas, pats savaime nesukuria jokios naudos. Jis sukuria tik pareigą mokėti nuomos mokestį. Tuo tarpu ieškovės elgesys, kai 3 mėnesiai iki nuomos termino pradžios sužinojusi apie negalėjimą naudotis 2017 m. nuomos sutartyje nurodytomis patalpomis, ji ne siekė išsaugoti ir tęsti savo verslą ieškodama naujų patalpų veiklai, o atleido visus darbuotojus ir veiklą nutraukė, kas, atsakovės įsitikinimu, leidžia pagrįstai teigti, kad jokios naudos ieškovė neprarado. Priešingai, nėra ginčo, kad nuo 2016 m. ieškovė dirbo nuostolingai, todėl sustabdžiusi savo veiklą ji ne patyrė nuostolių, o jų išvengė. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų dėl Sutarties su ieškove nutraukimo. Sutartis nebuvo vykdoma dėl paties ieškovės veiksmų, todėl baudos priteisimas iš atsakovės ieškovei negalimas. Šalių sudarytos 2017 m. nuomos sutarties 13.5 punktas neprieštarauja ir jokiais būdais nepanaikina CK 6.73 straipsnio 1 dalies, 6.258 straipsnio 2 dalies taikymo šalių teisiniams santykiams.

Teismo posėdžių metu šalys, jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje surinktų įrodymų, tame tarpe įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-858-565/2018 (Nr. e2A-303-553/2019), kurioje dalyvavo abi šios bylos šalys, konstatuotų aplinkybių nustatyta, kad 2016 m. balandžio 1 d. ieškovė su UAB „M14 invest“ sudarė nuomos sutartį Nr. S-26/2016, kuria UAB „M14 invest“ laikotarpiui nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. išnuomojo ieškovei negyvenamąsias patalpas trečiame pastato, esančio Pelesos g. 1, Vilniuje, aukšte. 2016 m. gruodžio 27 d. pranešimu, t. y. nepasibaigus nuomos terminui, UAB „M14 invest“ informavo ieškovę, kad 2017 m. sausio 2 d. bus pradėti kapitalinio remonto darbai pastato trečiame aukšte ir nuo 2017 m. vasario 1 d. patekimas į ieškovei išnuomotas patalpas bus nesaugus, todėl ieškovė negalės vykdyti veiklos ir dėl to nuo 2017 m. vasario 1 d. UAB „M14 invest“ yra priversta stabdyti 2016 m. nuomos sutarties galiojimą. 2017 m. kovo 31 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktu ieškovė grąžino UAB „M14 invest“ 2016 m. nuomos sutartimi išnuomotas patalpas. Taip pat ieškovė ir UAB „M14 invest“ susitarė, kad patalpų remonto laikotarpiui, t. y. iki ieškovei bus perduotos suremontuotos patalpos, ieškovė yra atleidžiama nuo nuomos ir kitų 2016 m. nuomos sutartyje numatytų mokesčių mokėjimo.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, tarp ieškovės ir UAB „M14 invest“ vykdo derybos, kurių rezultatas – 2017 m. birželio 26 d. ieškovės ir UAB „M14 invest“  sudaryta nuomos sutartis Nr. T-7/2007, kuria UAB „M14 invest“ nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išnuomojo ieškovei patalpas ketvirtame pastato Pelesos g. 1, Vilniuje, aukšte. Pagal 2017 m. nuomos sutartį išnuomotos Patalpos turėjo būti perduotos ieškovei iki 2018 m. sausio 1 d., UAB „M14 invest“ atlikus papildomus darbus ieškovei išnuomotose Patalpose. 2017 m. nuomos sutartyje UAB „M14 invest“ ieškovės išsinuomotose patalpose įsipareigojo savo sąskaita sumontuoti naujus plastikinius langus, užtikrinti ertmių nebuvimą lauko ir vidaus sienose, grindyse, lubose, pagal ieškovės planą įrengti naujas išorines sienas ir duris, pertvaras bei elektros instaliaciją, reikalingus ieškovės vykdomai pramogų (pabėgimo kambarių) veiklai. 2017 m. nuomos sutartimi ieškovė įsipareigojo 3,5 Eur be PVM už 1 kv. m pagrindinio ploto per mėnesį mokestį pradėti mokėti po pastato remonto pabaigos, o depozitas, sumokėtas pagal 2016 m. nuomos sutartį (662 Eur), buvo įskaitytas 2017 m. nuomos sutarčiai. UAB „M14 invest“, vykdydama savo įsipareigojimus, pastato ketvirto aukšto patalpose vykdė susitartus patalpų įrengimo darbus, derino juos su ieškove, dalį jų įrengė. 2017 m. liepos 27 d. akcijų pasirašymo sutarties pagrindu UAB „M14 invest“ pastatą kaip nepiniginį įnašą už akcijas perdavė atsakovės nuosavybėn. 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad atsakovė neperims UAB „M14 invest“ teisių ir pareigų pagal 2017 m. nuomos sutartį, paprašė ieškovės nedelsiant nutraukti veiklą bei ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 30 d. pašalinti bet kokį įmonės pastate esantį turtą. To priežastimi atsakovė nurodė ieškovės veiksmus vykdant veiklą neįrengtose ir ieškovei neperduotose patalpose, taip pat tą aplinkybę, kad ieškovės vykdoma pramogų veikla nėra suderinama su pastato paskirtimi – pastatas yra garažų paskirties pastatas. Ieškovė iš patalpų savo turtą išsivežė ir patalpas atlaisvino 2018 m. sausio 18 d.

2017 m. lapkričio 21 d. ieškovė Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš UAB „M14 invest“ žalą ir nuostolius, susijusius su veiklos perkėlimu į kitas patalpas, –32 464,34 Eur, žalą ir nuostolius, susijusius su faktiškai negautomis pajamomis, – 25 752, 91 Eur, žalą ir nuostolius, susijusius su negaunamomis pajamomis laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, – 117,83 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną. Be to, patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš UAB „M14 invest“ žalą ir nuostolius, susijusius su ieškovės turto iškraustymu, – 425 Eur, žalą ir nuostolius, susijusius su sandėliavimo patalpų nuoma, – 232,50 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šioje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvavo ir atsakovė. 2018 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismas šioje byloje priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi šį Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas tokį sprendimą motyvavo pirmiausia tuo, kad ieškovė neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – UAB „M14 invest“ įsipareigojimų pagal 2016 m. ir/ar 2017 m. nuomos sutartį nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

Dėl reikalavimo nutraukti nuomos sutartį

Teikiamu ieškiniu šioje byloje ieškovė pirmiausia reiškia reikalavimą nutraukti 2017 m. nuomos sutartį, kurį grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. sprendime konstatavo, jog 2017 m. liepos 27 d. pastato nuosavybės teisei perėjus atsakovei, nuomotojo teisės ir pareigos pagal 2017 m. nuomos sutartį iš UAB „M14 invest“ perėjo atsakovei.

CPK 182 straipsnis numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (1 dalies 2 punktas). Todėl teismas sutinka, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendime konstatuota aplinkybė, kad 2017 m. liepos 27 d. pastato nuosavybės teisei perėjus atsakovei, nuomotojo teisės ir pareigos pagal 2017 m. nuomos sutartį iš UAB „M14 invest“ perėjo atsakovei, yra prejudicinis faktas šioje byloje, kuris nereikalauja atskiro įrodinėjimo. Tačiau prejudiciniu faktu šioje byloje yra ne tik pastaroji Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendime konstatuota aplinkybė. 2019 m. balandžio 23 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, nepakeisdamas minėtos faktinės aplinkybės, taip pat konstatavo byloje esant nustatyta, kad 2017 m. nuomos sutartį su ieškove UAB „T parkas“ nutraukė, o šio nutraukimo teisėtumo ieškovė byloje neginčija. Todėl ieškovės pareikštas reikalavimas nutraukti 2017 m. nuomos sutartį nagrinėjamoje byloje yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ši 2017 m. nuomos sutartis atsakovės buvo nutraukta dar 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešimu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. 

Pažymėtina, kad ieškovės bylos nagrinėjimo metu išdėstytos aplinkybės, kad 2017 m. nuomos sutartis negali būti laikoma nutraukta dėl tos priežasties, kad nutraukimas nėra įformintas konkrečiu dokumentu, tokios išvados nepaneigia. Byloje surinkti duomenys neginčijamai liudija, kad atsakovė 2017 m. nuomos sutartį nutraukė 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešimu. Surašyti Patalpų grąžinimo aktą nebuvo pagrindo, nes jos kaip 2017 m. nuomos sutarties objektas ieškovei nei UAB „M14 inevst“, nei atsakovės nebuvo perduotos. Kaip matyti, 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešimą tinkamai suprato ir atsakovė. 2017 m. lapkričio 21 d. ji pareiškė ieškinį teisme, kuriuo prašė atlyginti jos patirtus nuostolius dėl netinkamo pareigų, numatytų 2017 m. nuomos sutartyje vykdymo. Šiuo ieškiniu ieškovė neginčijo 2017 m. nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, nereikalavo UAB „M14 invest“ ar UAB „T parkas“ vykdyti prievoles, tarp jų perduoti jai Patalpas nuomai pagal 2017 m. nuomos sutartį, o priešingai 2018 m. sausio 18 d. savo turtą iš Patalpų išsivežė.

Dėl reikalavimo priteisti žalą ir nuostolius, patirtus dėl sutarties nevykdymo, neįrengus patalpose pertvarų ir elektros instaliacijos

Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246-6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. ieškovas privalo įrodyti sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), dėl to patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015, 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017).

Ieškovė, sumažinusi reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 16 177,70 Eur  nuostolių, patirtų dėl 2017 m. nuomos sutarties nevykdymo, neįrengus Patalpose pertvarų ir elektros instaliacijos. Tokį reikalavimą ieškovė grindžia keliomis aplinkybėmis, su kuriomis sieja atsakovės neteisėtus veiksmus. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pagal 2017 m. nuomos sutartį turėjo pareigą įrengti pertvaras ir elektros instaliaciją Patalpose, tačiau šios pareigos nevykdė prisidengdama 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu, kurį nepagrįstai vertina kaip pranešimą apie 2017 m. nuomos sutarties nutraukimą.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. nuomos sutartimi, kaip teisingai nurodė ieškovė, atsakovė įsipareigojo įrengti pertvaras ir elektros instaliaciją pagal prie Sutarties pridėtus šalių suderintus planus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė taip pat nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-858-565/2018 (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl dėl jos teismas plačiau nepasisako, nepaisant bylos nagrinėjimo metu kilusio ginčo dėl 2017 m. nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų šioje dalyje apimties. Šią pareigą pagal 2017 m. nuomos sutartį atsakovė turėjo įvykdyti iki 2018 m. sausio 1 d., kuomet Patalpos turėjo būti perduotos naudotis ieškovei. 2017 m. nuomos sutartyje nėra sąlygų, kad šią prievolę atsakovė turėjo įvykdyti anksčiau. Byloje nustatyta ir tai, kad šią pareigą UAB „M14 invest“ ir vėliau jos teises ir pareigas pagal 2017 m. nuomos sutartį perėmusi atsakovė vykdė, tačiau jos neįvykdė pilna apimtimi, nes 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešimu 2017 m. nuomos sutartį su ieškove nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. nutraukė.

Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, priešingai nei nurodo ieškovė, liudija, kad atsakovė jos pareigą pagal 2017 m. nuomos sutartį įrengti pertvaras ir elektros instaliaciją Patalpose faktiškai vykdė ir ją vykdė tinkamai, nepažeisdama 2017 m. nuomos sutarties. CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos nustatytais terminas pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Negalima išreikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas, iki šio termino pabaigos (CK 6.34 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatytos aplinkybės liudija ir tai, kad šią pareigą atsakovė nustojo vykdyti dėl to ir po to, kai 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešimu ji informavo ieškovę apie 2017 m. nuomos sutarties nutraukimą nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. Kadangi pagal CK 6.221 straipsnį sutarties nutraukimas atleidžia apie šalis nuo sutarties vykdymo (1 dalis), teigti, kad nutraukdama šios pareigos vykdymą po 2017 m. nuomos sutarties nutraukimo atsakovė elgėsi neteisėtai, teismas taip pat neturi pagrindo. Ieškovė, nutraukusi 2017 m. nuomos sutartį, turėjo teisę nevykdyti tų pertvarų ir elektros instaliacijos darbų Patalpose, kurių neįrengė iki jos nutraukimo.

Ieškinyje, apibrėždama atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovė apeliuoja taip pat į neva nesąžiningą atsakovės elgesį: siekį pasinaudoti aplinkybėmis (Patalpų perėjimu atsakovės nuosavybėn) tam, kad galėtų atsisakyti 2017 m. nuomos sutarties; pranešimu apie sutarties nutraukimą nesilaikant 30 dienų termino; pranešimu apie sutarties nutraukimą nesant 2017 m. nuomos sutartyje nurodyto pagrindo sutarčiai nutraukti. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, šių ieškovės argumentų taip pat neturi pagrindo pripažinti pagrįstais.

 Ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybės, susijusios su siekiu pasinaudoti aplinkybėmis 2017 m. nuomos sutarčiai nutraukti, jau buvo įvertintos minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-858-565/2018. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje konstatavo, nors ieškovė tvirtina, kad UAB „M14 invest“, sudarydama naują 2017 m. nuomos sutartį, neva žinojo, kad nebeteks nuosavybės teisės į nuomojamą turtą, o UAB „M14 invest“ ir trečiojo asmens vadovas (šioms įmonėms vadovauja tas pats Alfredas Eitutis) pasinaudojo šiuo turto perleidimu kaip pagrindu neperimti teisių ir pareigų pagal 2017 m. nuomos sutartį, jokių šias aplinkybes įrodančių duomenų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskolą pastato kapitaliniam remontui ir pertvarkymui į biurų patalpas suteikęs bankas pareikalavo, jog pastato eksploatavimo veiklai vykdyti būtų įkurtas atskiras juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise būtų perduotas pastatas. Būtent todėl buvo įkurta UAB „M14 invest“ dukterinė įmonė – UAB „T parkas“, kuriai kaip įnašą įstatiniam kapitalui suformuoti atsakovė perdavė pastatą. Ši aplinkybė iš esmės paneigia apeliantės argumentus, kad pastatas buvo perleistas trečiajam asmeniui, siekiant išvengti atsakovės įsipareigojimų ieškovei pagal 2017 m. nuomos sutartį vykdymo.        

Pasisakant dėl ieškovė nurodytų kitų atsakovės neva nesąžiningų veiksmų pranešimo apie sutarties nutraukimą nesilaikant 30 dienų termino ir nesant 2017 m. nuomos sutartyje nurodyto pagrindo sutarčiai nutraukti, teismas dar kartą pažymi, kad šioje byloje, kaip ir ankstesnėje civilinėje byloje, ieškovė atsakovės vienašalio sandorio – 2017 m. nuomos sutarties nutraukimo 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešimu teisėtumo neginčijo. Ieškovė ieškinyje, grįsdama jos patirtus nuostolius, apeliavo iš esmės tik į faktines aplinkybes, kad bet kuriuo atveju toks 2017 m. nuomos sutarties nutraukimas neatitiko šalių sulygtų nuostatų 2017 m. nuomos sutartyje.

2017 m. nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 13.2 punktu šalys sulygo, kad neatsisakant kitų šio straipsnio punktų nuostatų, esant bet kuriai iš žemiau nurodytų aplinkybių, nuomotojas, raštu informavęs nuomininką ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, nesikreipdamas į teismą, jeigu nuomininkas per aukščiau nurodytą įspėjimo terminą tokių aplinkybių nepašalina ar jos neišnyksta, tarp jų, jei nuomininkas naudojasi patalpomis ne pagal sutartį ir/ar patalpų paskirtį (Bendrųjų sąlygų 13.2.1 punktas).

Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešimu atsakovė pranešė ieškovei apie 2017 m. nuomos sutarties nutraukimą nuo 2017 m. rugsėjo 30 d., kas, sutiktina,  neatitiko 2017 m. nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 13.2 punkte įtvirtinto termino. Tačiau pati savaime ši aplinkybė nepakankama atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Ji gali būti reikšminga tik tuo atveju, jeigu byloje būtų įrodyta, kad dėl šio 2017 m. nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 13.2 punkte įtvirtinto termino nesilaikymo iš atsakovės pusės ieškovė patyrė konkrečius nuostolius (CK 6.247 straipsnis). Tokių įrodymų byloje nėra. Ieškovės įrodinėjami nuostoliai, susiję su pertvarų ir elektros instaliacijos neįrengimu, turėtomis išlaidomis išsikraustant iš patalpų, sandėliuojant ieškovės turtą, pačios ieškovės siejami ne su šio termino nesilaikymu, o su 2017 m. nuomos sutarties nutraukimu, dėl ko ieškovė patalpas atlaisvino 2018 m. sausio 18 d. Sieti šių nuostolių su pertvarų ir elektros instaliacijos neįrengimu nėra pagrindo ir dėl to, kad šią sutartinę pareigą atsakovė turėjo įvykdyti iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. vėliau nei suėjo 30 dienų terminas po atsakovės pranešimo dėl 2017 m. nuomos sutarties nutraukimo surašymo 2017 m. rugsėjo 20 d. 

Pasisakant apie atsakovės 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešime nurodytą terminą 2017 m. nuomos sutarčiai nutraukti, konstatuotina, kad šis pagrindas atitiko 2017 m. nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 13.2 punkte nurodytąjį – Patalpų naudojimą ne pagal Sutartį ir/ar Patalpų paskirtį. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešimu atsakovė pareikalavo nutraukti veiklą Patalpose ir atlaisvinti patalpas iki 2017 m. rugsėjo 30 d., nes ieškovė vykdė veiklą Patalpose, kurios 2017 m. nuomos sutartimi jai išnuomotos tik nuo 2018 m. sausio 1 d. Šio fakto ieškovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, tik teigė, kad tokią veiklą vykdė su atsakovės žinia, tačiau pastarajai aplinkybei pagrįsti jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kuriems prieštarauja atsakovės paaiškinimai, iš esmės nepateikė (CPK 178 straipsnis). Bet kuriuo atveju dar kartą pažymėtina, kad ieškovė jos patirtus nuostolius sieja ne su Sutartyje nurodyto pagrindo 2017 m. nuomos sutarčiai nutraukti nenurodymu ar netinkamu nurodymu, o su 2017 m. nuomos sutarties nutraukimu, dėl kurio teisėtumo šioje byloje ieškovė atskiro ginčo nekelia.

CK 6.249 straipsnis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (1 dalis). Ieškovė ieškiniu jos patirta žala įvardija 2017 m. nuomos sutarties prieduose (schemose) nurodytų gipso kartono, orientuotų medžio drožlių medinių ir stiklo konstrukcijų pertvarų, elektros instaliacijos (be LED šviestuvų gaminių kainos) ir silpnųjų srovių sistemų (išskyrus prietaisus ir įrangą) skaičiuojamąją statybos kainą, kurią grindžia T. M. 2020 m. gegužės 4 d. pateikta specialisto išvada. Ieškovė neįrodinėja, kad šiai skaičiuojamai statybos kainai lygiaverčias išlaidas ji yra patyrusi, tačiau teigia, kad minėta pabėgimo kambarių pertvarų ir elektros instaliacijos skaičiuojamoji statybos kaina yra jos patirtas nuostolis. Teismas su šiais ieškovės argumentais sutikti neturi pagrindo.

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad 2017 m. nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo iki 2018 m. sausio 1 d. ieškovei išnuomotose Patalpose savo lėšomis įrengti pertvaras ir elektros instaliaciją pagal šalių suderintas schemas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šias pertvaras ir elektros instaliaciją šalys 2017 m. nuomos sutartimi pripažino investicija, į kurios susigrąžinimą ieškovė įgyja teisę Sutarties nutraukimo atveju. Priešingai, 2017 m. nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.4 punktu šalys sulygo, kad nuomininkas pagal nuomotojo protingus nurodymus turi teisę savo sąskaita ir rizika atlikti patalpų įrengimo darbus, pakeitimus ir/ar pagerinimus, jeigu tokie atitinkami darbai yra būtini tam, kad būtų galima Sutartyje nustatyta tvarka naudotis patalpomis pagal teisės aktų reikalavimus, o 3.7 punktu sulygo, kad pasibaigus Sutarties galiojimui bet kokiu pagrindu, nuomininkas neturi teisės gauti jokios kompensacijos už įrengimo darbus, pakeitimus ir/ar pagerinimus, kurie negali būti pašalinti iš patalpų, nepadarant jiems žalos ir nebloginant jų būklės. Taigi, sutartimi šalys sulygo, kad net tuo atveju, kai tokias investicijas į patalpas padaro pats nuomininkas, sutarčiai pasibaigus, nuomininkas neįgyja teisės gauti kokią nors kompensaciją už jį įrengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pačios sąlygos buvo įtvirtintos ir 2016 m. nuomos sutartyje. Nagrinėjamu atveju tokias investicijas į ieškovei ketinamas nuo 2018 m. sausio 1 d. nuomoti Patalpas įsipareigojo padaryti pats nuomotojas. Todėl reikalauti, kad atsakovas atlygintų jo paties jau padarytas ir/ar pagrįstai, nutraukus 2017 m. nuomos sutartį, dar nepadarytas investicijas į Patalpas, jų vertę išmokėdamas ieškovei kaip nuomininkei, ieškovė apskritai neturi teisės, nes tokios atsakovės padarytos ar nepadarytos investicijos negali būti priskirtos žalai CK 6.249 straipsnio prasme. Tai nėra nei ieškovės turėtos tiesioginės išlaidos, nei jos negautos pajamos.

Ieškovė, bylos nagrinėjimo metu siekdama pagrįsti, kad jos prašoma iš atsakovės priteisti 16 177,70 Eur suma priskirtina CK 6.249 straipsnyje nurodytai žalai, pažymėjo ir tai, kad šis suma yra jos negauta nauda, kurią ji būtų gavusi tuo atveju, jeigu 2017 m. nuomos sutartis būtų nenutraukta. Teismas sutinka su ieškovei, kad atsakovei nutraukus 2017 m. nuomos sutartį ieškovė be abejo negavo naudos, kurią ji būtų gavusi, jei 2017 m. nuomos sutartis būtų nenutraukta – ji neteko teisės naudoti jai atsakovės ketintų išnuomoti patalpų nuo 2018 m. sausio 1 d., kurias atsakovė 2017 m. nuomos sutartimi, be kita ko, įsipareigojo iki pastarojo termino atitinkamai įrengti. Tačiau teismas nesutinka, kad ši ieškovės negauta naudai gali būti apskritai priskiriama prie žalos kaip vienos iš sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Gauta nauda gali būti vertinama kaip žala tuo atveju, jeigu ją, priešingai nei nurodomu atveju, patiria pats skolininkas. Tai yra pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės gautos konkrečios naudos net neįrodinėjo, jos nepatvirtina ir byloje surinkti įrodymai – dalies pertvarų ir elektros instaliacijos įrengimo darbų Patalpose pagal 2017 m. nuomos sutartį atsakovė tiesiog neatliko, nes įstatymas, sutartį nutraukus, ją atleido nuo šios prievolės vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į visumą šių aplinkybių, teismas šį ieškovės reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl reikalavimo priteisti netesybas, transportavimo, sandėliavimo išlaidas 

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 995 Eur netesybas, o šį reikalavimą grindžia 2017 m. nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 13.5 punktu. Pastarajame punkte numatyta, jei nuomotojas nutraukia sutartį neteisėtai arba bet kuri iš šalių nutraukia sutartį dėl nuomotojo kaltės ar dėl aplinkybių, už kurias atsako nuomotojas, nuomotojas privalo sumokėti trijų mėnesių nuomos mokesčio baudžią ir kompensuoti visus dėl to atsiradusius nuomininko nuostolius (įskaitant, bet neapsiribojant visus įsirengimo ir kraustymosi kaštus ir būsimą negautą ar sumažėjusį pelną).

Šiuo sprendimu teismas ieškovės šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl 2017 m. nuomos sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat šiame sprendime teismas konstatavo, kad spręsti dėl 2017 m. nuomos sutarties nutraukimo 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešimu kaip vienašalio sandorio teisėtumo šioje byloje nėra pagrindo, nes tokio reikalavimo ieškovė šioje byloje, kaip ir ankstesnėje civilinėje byloje, nereiškė. Šioje byloje teismas taip pat nenustatė ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešimas iš esmės neatitiko Sutartyje numatytos tvarkos, pagrindų Sutarčiai vienašališkai nutraukti. Todėl tenkinti ieškovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo iš atsakovės pagal 2017 m. nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 13.5 punktą teismas neturi pagrindo.

Pagrindą atmesti pastarąjį reikalavimą sudaro ir tai, kad ieškovė ieškinį dėl netesybų priteisimo atsakovei pareiškė tik 2019 m. lapkričio 20 d., nes ieškiniams dėl netesybų (baudos) įstatymo numatytas sutrumpintas 6 mėnesių terminas, kuris nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių atnaujinti ieškovės žymiai praleistą ieškinio senaties terminą teismas šioje byloje nenustatė. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji savo teises bandė ginti kitoje civilinėje byloje Nr. e2-858-565/2018, reikšdama reikalavimus UAB „M14 invest“, nepripažintina svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi, nes ji priklausė išimtinai nuo pačios ieškovės valios. Ieškovė yra juridinis asmuo, paprastai turintis praktikos tvarkant kasdienius klausimus, kylančius įmonės veikloje, todėl jam taikytini didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Be to, pastarojoje civilinėje byloje Nr. e2-858-565/2018 ieškovė tokio reikalavimo UAB „M14 invest“ net nereiškė, todėl ieškovės argumentai, kad tik po šioje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo ji sužinojusi, kad savo teises ji gali ginti, reikšdama reikalavimą UAB „T parkas“, kuri pati jai įteikė 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešimą, atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 1 280,50 turto pervežimo ir sandėliavimo išlaidų. Šias išlaidas ieškovė grindžia tuo, kad atsakovei nutraukus sutartį, ieškovė buvo priversta nežinomam laikui stabdyti savo veiklą, išsivežti ir sandėliuoti įmonės turtą. Dėl turto pervežimo ieškovė nurodo patyrusi 425 Eur išlaidas, kurias grindžia 2018 m. sausio 18 d. sąskaita faktūra Nr. AAA 323, 2018 m. sausio 18 d. pinigų priėmimo kvitu, o dėl turto saugojimo – 855,50 Eur išlaidas, kurias grindžia 2018 m. sausio 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, sudaryta su UAB „Turtas99“, 2018 m. kovo 7 d., 2018 m. balandžio 7 d., 2018 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitomis faktūromis serija TURT 0540, TURT 0549, TURT 0558, jų apmokėjimo dokumentais. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina jos nurodomų išlaidų patyrimo faktą, tačiau sieti šias išlaidas su atsakovės veiksmais teismas neturi jokio pagrindo (CK 6.246, 6.247 straipsniai).

Viena vertus, byloje nustatyta, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, iš kurių kildina patirtą žalą šioje byloje – 2017 m. nuomos sutartimi prisiimto įsipareigojimo įrengti pertvaras ir elektros instaliaciją nevykdymo ar netinkamo vykdymo, 2017 m. nuomos sutarties nutraukimo neteisėtumo. Kita vertus, sutiktina su atsakove, jog tokias ieškovės išlaidas, kaip poreikį saugoti ieškovės turtą nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., sąlygojo apskritai ne 2017 m. nuomos sutarties nutraukimas, o pačios ieškovės apsisprendimas nevykdyti veiklos, neturint patalpų numatomai veiklai (pabėgimo kambariams) vykdyti. Byloje nustatyta, kad apie 2017 m. nuomos sutarties nutraukimą atsakovė ieškovę informavo 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu. Įvertinus tai, kad Patalpose, ieškovės ketintose naudoti pagal 2017 m. nuomos sutartį, ieškovė veiklą galėjo pradėti vykdyti tik nuo 2018 m. sausio 1 d., konstatuotina, kad nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo dienos ieškovė turėjo pakankamai laiko susirasti kitas patalpas. Byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių tokias ieškovas pastangas. Ieškovės argumentas, kad veiklai vykdyti reikia ne tik susirasti patalpas, bet ir jas įsirengti, kam būtinos papildomos lėšos, kuriuos kaip nuostolių atlyginimą ieškovė tikėjosi gauti iš UAB „M14 invest“ civilinėje byloje Nr. e2-858-565/2018, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą: civilinėje byloje Nr. e2-85-565/2018 ieškovės reikalavimai UAB „M14 invest“ buvo atmesti kaip nepagrįsti, be kita ko, konstatavus, kad ieškovė 2016 m. dirbo nuostolingai, o savo pasirinktos veiklos riziką turi prisiimti pats juridinis asmuo, kuris civilines teises ir pareigas prisiima per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis).

        Dėl depozito priteisimo

        Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti jos naudai iš atsakovės 662 Eur depozitą.

        Byloje nustatyta, kad ieškovės pagal 2016 m. nuomos sutartį sumokėtas depozitas (662 Eur) buvo įskaitytas į 2017 m. nuomos sutartį pagal šios sutarties Specialiosios dalies 5 punktą, pagal kurį nuomininkas įsipareigojo papildyti depozitą iki 1 330 Eur sumos ne vėliau kaip per 14 dienų nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Pagal 2017 m. nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų 8.2 punktą pasibaigus sutarčiai ir patenkinus visus nuomotojo reikalavimus, visas arba likusi dalis depozito yra grąžinama nuomininkui ne vėliau kaip per 14 dienų po sutarties pasibaigimo. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešimu atsakovei nutraukus 2017 m. nuomos sutartį 662 Eur depozitas atsakovei nebuvo grąžintas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkinamas – 662 Eur depozitas priteisiamas atsakovei iš ieškovės (CPK 6.213 straipsnio 1 dalis, 2017 m. nuomos sutarties Bendrųjų nuostatų 8.2 punktas).

        Atsakovė atsiliepime nurodė, kad šiuo metu ji turi 2 050 Eur reikalavimą į atsakovę Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-303-553/2019, reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Todėl prašo teismo įskaityti atsakovės ieškovei mokėtiną avansą ar bet kokias kitas priteistas sumas (jeigu tokių būtų) į ieškovės atsakovei mokėtinas lėšas ir ieškinį dėl avanso priteisimo atmesti, atitinkami sumažinant ieškovės įsiskolinimą atsakovei pagal minėtus procesinius teismo sprendimus. Tokią poziciją atsakovė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2012. Šis atsakovės prašymas netenkinamas.

        Kaip ir nurodo atsakovė, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2012 išaiškino, kad byloje esant pareikštiems vienarūšiams reikalavimams, teismas priimdamas procesinį sprendimą, juos įskaito. Nagrinėjamu atveju šioje byloje reikalavimus pareiškė tik ieškovė. Atsakovės nurodomas reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu turimas reikalavimas į ieškovę yra patenkintas kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Todėl šioje byloje spręsti šių, nors ir vienarūšių reikalavimų, įskaitymą teismas neturi pagrindo.

Vadovaudamasi išdėstytu ir remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nutaria:

        ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Afilus“ ieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T parkas“, juridinio asmens kodas 304485269,  ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Afilus“, juridinio asmens kodas 303194378, naudai 662 Eur (šeši šimtai šešiasdešimt du Eur) depozitą.

        Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

        Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir