Civilinė byla Nr. e2-221-470/2021

 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01680-2023-1 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.7.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

 (S)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Muldaigis“ ieškinį atsakovui G. R. dėl nuostolių, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir galutinio atsiskaitymo su darbuotoju.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Muldaigis“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo G. R. 2111,02 Eur nuostolių atlyginimo ir pripažinti ieškovės visiško atsiskaitymo su atsakovu jo atleidimo iš darbo momentu faktą. Ieškinyje ieškovė nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2022-11-22 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 2022/06, pagal kurią atsakovas buvo priimtas įmonėje dirbti vairuotoju. Atlikdamas darbo funkcijas, atsakovas G. R. 2023-02-10 vairavo jam priskirtą automobilį DAF XF 105, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai kelyje Nemenčinė - Vievis užsidegė įspėjamasis panelės signalas, nurodantis apie gedimą pavarų dėžėje. Į įspėjimą vairuotojas, nesilaikydamas darbo sutarties 1.2 punkte aptarto nurodymo, nereagavo, nesustojo ir nepranešė įmonės vadovui apie gedimą, bet važiavo toliau, ko pasekoje transporto priemonės greičių dėžė visiškai užstrigo ir tolimesnis transporto priemonės eksploatavimas tapo nebeįmanomas. Tą pačią dieną, minėtą transporto priemonę velkant kietąja vilktimi į jos saugojimo vietą, dėl atsakovo kaltės buvo apgadintas dešinysis automobilio šonas, nes vairuotojas nesuvaldė velkamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio atitvarą. Įmonei priklausančio automobilio remontas buvo atliktas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Remanus“, jo metu greičių dėžė buvo pakeista kita dėže, kurią ieškovė įsigijo iš uždarosios akcinės bendrovės „Dafta“ už 1815,00 Eur (ieškiniu reikalaujama 1500,00 Eur nuostolių atlyginimo be PVM). Remontą atlikusi įmonė už pakeistas detales ir atliktus darbus paskaičiavo 739,34 Eur sumą (be (duomenys neskelbtini)02 Eur). Ieškovė apmokėjo pateiktas sąskaitas, bendras padarytos žalos dydis sudaro 2111,02 Eur (1500,00 Eur +611,02 Eur). Padarytos žalos dydis dėl automobilio dešinio šono sugadinimo išaiškėjo tik 2023-02-21 dieną, kai buvo išrašyta ir pateikta ieškovei PVM sąskaita faktūra. Likusi žala išaiškėjo gavus sąskaitą už naują pavarų dėžę. Vėliau dėl atsakovo padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kuris konstatuotas jam neatvykus į darbą be jokios pateisinamos priežasties nuo 2023-02-23, darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovė nurodo darbuotojo atleidimo iš darbo dieną pilnai su juo atsiskaičiusi.

Dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK). Sprendžiant ginčą, atsakovas savo ruožtu DGK pateikė priešpriešinį reikalavimą, prašydamas priteisti jam tariamai nesumokėtą darbo užmokestį. DGK išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS- 112-9519/2023 ir 2023-07-10 dienos sprendimu ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė, o G. R. prašymą dėl nesumokėto darbo užmokesčio tenkino ir priteisė jam 247,24 Eur tariamai nesumokėto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), 471,28 Eur (neatskaičius mokesčių) už priverstinę prastovą bei 360,00 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių) už laiku nesumokėtą darbo užmokestį. Su tokiu DGK sprendimu ieškovė nesutinka, todėl ieškiniu kreipėsi į teismą.

Atsakovas G. R. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti DGK sprendimą. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas G. R. 2022-11-22 sudarytos darbo sutarties pagrindu dirbo ieškovės įmonėje „Muldaigis“ vairuotoju. Kaip ir ieškovė nurodo, kad atlikdamas darbo funkcijas, jis 2023-02-10 vairavo jam priskirtą automobilį DAF XF 105, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelyje Nemenčinė - Vievis užsidegė automobilio įspėjamasis panelės signalas, nurodantis apie gedimą pavarų dėžėje, todėl jis iš karto sustabdė transporto priemonę ir apie įvykusį gedimą telefoniniu skambučiu informavo įmonės vadovą G. M.. Vadovas atvyko į įvykio vietą ir organizavo techniškai netvarkingo automobilio pargabenimą traukiant jį standžia vilktimi. Tokiu būdu jo vairuojamą automobilį tempė kitas didelių gabaritų automobilis, kuris jam užstojo visą matomumą, tempė per dideliu greičiu, dėl ko buvo neįmanoma pasukti tempiamo automobilio vairo (vairo stiprintuvas neveikė) ir padaryti posūkio, ko pasekoje automobilis kliudė kelio atitvarą ir taip buvo apgadintas buferio kampas. Atsakovas sutinka, kad kelyje sugedo jo vairuojamo automobilio pavarų dėžė, taip pat buvo apgadintas automobilio šonas, tačiau nurodo, kad dėl šių faktų jo kaltės nėra. Visų pirma, jo vairuota transporto priemonė yra sena, pagaminta 2007 metais, susidėvėjusi, pravažiavusi vieną milijoną keturis šimtus tūkstančių kilometrų ir pavarų dėžė sugedo ne dėl jo kaltės, bet dėl natūralaus susidėvėjimo. Kai tik užsidegė įspėjamoji lemputė ir užstrigo pavarų dėžė, kartu užgeso transporto priemonės variklis, dėl ko tolimesnis važiavimas transporto priemone buvo neįmanomas. Taigi, jis niekaip neįtakojo pavarų dėžės užstrigdymo bei atsitrenkimo į kelio atitvarą. Antra, nepagrįstas ieškovo reikalavimas atlyginti prašomo dydžio žalą, nes jos dydis neįrodytas. Įvykis įvyko 2023 02 10 d., pavarų dėžė iš pardavėjo UAB „Dafta“ gauta tik 2023 balandžio 20 dieną, tai yra praėjus dviem mėnesiams, taigi, nėra aišku, kokiam automobiliui ji buvo pirkta ir į kokį automobilį ji buvo panaudota. Atsakovas nurodo, kad tą patį automobilį jis 2023-02-22 nuvairavo į autoservisą, kad elektrikas ją sureguliuotų. Jai buvo įdėta sena pavarų dėžė, gauta iš automobilių sąvartyno. 2023-02-23 jis tuo pačiu automobiliu dar dirbo visą dieną, važiavo į Bingelių mišką Varėnos rajone, krovėsi rąstus ir vežė į Lenkiją Olecke esančią medžio apdirbimo įmonę. Pakrovęs automobilį pastebėjo, kad nedega galinis žibintas, posūkio signalai, gabaritai, avarinis stop signalas, apie ką informavo įmonės vadovą, tačiau vadovas pareiškė, kad „jam vienodai rodo“. Įvertinęs situaciją pranešė darbdaviui, kad su techniškai netvarkingu automobiliu toliau nebedirbs, grįžęs grąžino įmonės vadovui transporto priemonę, jos raktelius ir daugiau į darbą neišėjo. Taip pat atsakovas prašo palikti galioti DGK priteistą jam darbo užmokestį, nurodo, kad darbdavys su juo nesąžiningai atsiskaitė atleidimo iš darbo dieną, nesumokėdamas viso sutarto atlygio už darbą. 

Atsakovas G. R. dėl nesumokėto darbo užmokesčio 2023-06-16 kreipėsi į DGK nurodydamas, kad jo minimalus darbo užmokestis iki 2023 buvo numatytas 735,00 Eur, o nuo 2023 m. sausio mėnesio 850,00 Eur. Už 2022 m. gruodį jam sumokėta 330,00 Eur (nesumokėta 405,00 Eur), už 2023 m. sausį sumokėta 550,00 Eur (nesumokėta 185,00 Eur), už vasarį sumokėta 560,00 Eur (nesumokėta 175,00 Eur). Atsakovas DGK prašė atnaujinti (tekste – pratęsti) terminą kreiptis į DGK, nes šį terminą buvo praleidęs ir priteisti nesumokėtas jam sumas bei netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką.

Teismo siūlymu patikslinti savo reikalavimus konkrečiau nurodant prašomus priteisti sumų dydžius ir paskirtį, atsakovas teikė teismui priešieškinį byloje ir nurodė prašantis priteisti iš biso 1301,47 Eur, tačiau priešieškinio teismas nepriėmė, laikė jį rašytiniais paaiškinimais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė UAB „Muldaigis“ ir atsakovas G. R. 2022-11-22 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 2022/06, kurios sąlygomis atsakovas nuo 2022-11-22 buvo priimtas ieškovės bendrovėje vairuotojo darbui. Darbo sutartimi susitarta dėl 735,00 Eur per mėnesį darbo užmokesčio, o nuo 2023 m. sausio – po 850,00 Eur per mėnesį. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2023-02-23 DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo drausmę konstatavus, kad jis neatvyko į darbą be jokios pateisinamos priežasties. Darbuotojui atliekant darbines pareigas, 2023-02-10 jo vairuojama transporto priemonė DAF XF 105, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patyrė pavarų dėžės gedimą, dėl ko automobilis toliau tapo nebeeksploatuojamas, o tempiant jį standžiąja vilktimi į aikštelę, automobilis dešiniu šonu kliudė kelio atitvarus, dėl ko buvo apgadintas. Dėl automobilio remonto keičiant pavarų dėžę ir remontuojant sugadintą jo šoną, ieškovė patyrė 2111,02 Eur nuostolių, kuriuos vertina kaip atsiradusius atsakovo kaltės išdavoje ir prašo juos priteisti iš atsakovo. Su tokiu reikalavimu atsakovas nesutinka, nes nurodo esąs nekaltas dėl pavarų dėžės gedimo ir automobilio šono apgadinimo. Be to, byloje iškilo ginčas dėl ieškovo tinkamo galutinio atsiskaitymo su atsakovu jo atleidimo iš darbo dieną.

Tokiu būdu byloje darbdavys dėl patirtų nuostolių siekia darbuotojo materialinės atsakomybės, darbuotojas siekia pilno darbo apmokėjimo už visą įmonėje išdirbtą darbo laiką.

Šalių ginčą nagrinėjant DGK, pastaroji 2023-07-10 sprendimu darbo byloje Nr. APS-112-9519/2023 įmonės prašymą priteisti jai iš darbuotojo žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą ir tenkino G. R. reikalavimą galutinai atsiskaityti su juo atleidžiant iš darbo, o būtent priteisė 247,24 Eur su darbo santykiais susijusią sumą (atskaičius mokesčius), konstatavo nemokamų atostogų laiką esant prastovomis ir priteisė 471,28 Eur darbo užmokestį už prastovas (neatskaičius mokesčių) bei 360,00 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių) už laiku nesumokėtą darbo užmokestį.

Dėl žalos

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti kitai šaliai jos patirtą žalą, kuri susijusi su darbinių pareigu atlikimu. DK 153 straipsnis numato darbuotojo atlygintinos turtinės žalos ribas. Kaip matyti iš šio straipsnio, darbuotojo atlyginamos žalos dydis, jei nėra sąlygų aptartų DK 154 str., apsiriboja trimis vidutiniais darbo užmokesčiais, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo šeši vidutiniai darbo užmokesčio dydžiai (DK 153 straipsnio 1 dalis). Atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje, t. y. a) turi būti nustatyta padaryta žala, b) darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), c) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, d) pažeidėjo kaltė, e) pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisinių santykių buvimas, f) žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbine veikla (DK 4, 151 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245-6.249 straipsniai).

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertinant šioje byloje pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos dėl vilkiko pavarų dėžės ir dešinio šono sugadinimo, susidaro pagrįstų abejonių dėl ieškovės pateiktų fakto tikrumo ir įrodymų patikimumo. Šiuo atveju darbdavys prašo atlyginti visą padarytą žalą.

Pagal byloje esančius duomenis yra paskaičiuotas vairuotojo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis, jis sudaro 39,38 eurus. Atsižvelgiant į statistinį darbo dienų skaičių per mėnesį, vidutinis darbo užmokestis sudaro 823,04 eurų (39,38 Eur x 20,9 d. d). Kadangi žalos dydis sudaro 2111,02 eurai, o trys vidutiniai darbo užmokesčiai sudaro 2469,12 eurų, prašoma priteisti suma neviršija visos maksimalios įstatymu nustatytos ribos (DK 153 straipsnio 1 dalis), taigi, pasitvirtinus kitoms atsakomybės sąlygoms, darbdavys turėtų teisę į tokio dydžio žalos atlyginimą.

Šio ginčo atveju šalys skirtingai vertina žalos darbdaviui atsiradimo aplinkybes ir vairuotojo veiksmų pasekmes. Ieškovas žalos faktą ir atsakovo kaltę dėl pavarų dėžės gedimo iš esmės nustatė remdamasis UAB „Remanus“ išduota pažyma ir jos vadovo V. J. parodymais teisme. Iš pateiktos pažymos matyti, kad atlikus vilkiko DAF XF 105, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūrą nustatyta, kad pavarų dėžė užstrigusi, neprasisuka velenai, dėl to transporto priemonę apžiūrėjęs asmuo padarė prielaidą, kad buvo važiuota su sugedusia pavarų dėže iki jos užstrigdymo. Ieškovas šiuo atveju yra įsitikinęs, kad atsakovas vairavo jam priskirtą transporto priemonę DAF XF 105 nekreipdamas dėmesio į perspėjimo signalą prietaisų skydelyje ir nekreipdamas dėmesio į pavarų dėžėje atsiradusius pašalinius garsus, po ko jis privalėjo transporto priemonę sustabdyti, tačiau to nepadarė. Šią savo išvadą ieškovė siekė patvirtinti liudytojo V. J. parodymais. Liudytojas parodė, kad jo vadovaujama UAB „Remanus“ atliko vilkiko remontą, jo pavarų dėžė buvo galutinai užstrigdyta, labai pažeisti jos guoliai, krumpliaračiai, apie ką sprendžia iš to, kad guoliai ir krumpliaračiai visiškai neprasisuko (pačios dėžės remonto įmonė neardė). Jis patvirtino, kad esant pavarų dėžės gedimui, paprastai girdimas atsiradęs pavarų dėžėje pašalinis garsas, nes jį sukelia subirę guoliai, užstrigę krumpliaračiai, o šiuo atveju, kadangi mechanizmai visiškai neprasisuko, yra labai tikėtina, kad sugedusia transporto priemone kurį laiką dar buvo važiuojama ignoruojant atsiradusį pašalinį garsą greičių dėžėje ir jos gedimą. Su tokiu aplinkybių tranktavimu atsakovas nesutinka. Atsakovo atstovės teisme paaiškinimu ir byloje esančiais vairuotojo paaiškinimais nurodoma, kad jis nepripažįsta važiavęs transporto priemone po to, kai užsidegė prietaisų skydelio perspėjamasis signalas, nurodo transporto priemonę tuoj pat sustabdęs ir apie gedimą telefonu pranešęs įmonės vadovui. Apie atsiradusį pašalinį garsą pavarų dėžėje atsakovas iš viso nieko nemini. Iš pateiktos į bylą vairuotojo skaitmeninės kortelės duomenų negalima nuspręsti, kad vairuotojas eksploatavo vilkiką esant sugedusiai jo pavarų dėžei, o vien tik darbo laiko ir stovėjimo laiko užfiksavimas kortelėje tokio fakto nepatvirtina.

Taigi, kaip matyti iš ieškovės pateiktų į bylą aukščiau aptartų įrodymų, daroma tik prielaida, kad vairuotojas važiavo nekreipdamas dėmesio į gedimą signalizuojantį prietaisų skydelio ženklą ir važiavo su sugedusia pavarų dėže iki užstrigimo, kad pavarų dėžės gedimas buvo akivaizdžiai girdimas, dėl ko vairuotojas privalėjo sustoti. Šių aplinkybių nepatvirtina nei pateikta į bylą UAB „Remanus“ pažyma, nei liudytojo V. J. parodymai, nes jie paremti tik didelio tikėtinumo aspektu, bet ne faktais šio konkretaus gedimo atveju. Taigi, atsižvelgus į transporto priemonės susidėvėjimą, kad ji pravažiavusi apie pusantro milijono kilometrų, į tai, kad pačios pavarų dėžės niekas neišardė ir tikrųjų jos gedimo priežasčių nenustatinėjo, konstatuojama, kad yra nepaneigti atsakovo parodymai, jog pavarų dėžės detalės kelyje subiro dėl natūralaus jų susidėvėjimo, o vairuotojas po įspėjimo prietaisų skydelyje apie gedimą toliau transporto priemone nevažiavo.

Ieškovės teigimu vilkiko šonas buvo apgadintas, kai standžiąja vilktimi velkama transporto priemonė atsitrenkė į kelio atitvarus, tai įvyko dėl atsakovo nesugebėjimo savo transporto priemonės tinkamai vairuoti. Atsakovas su tokiais teiginiais nesutinka, jo paaiškinimais darbo ginčo byloje, vairavimas buvo apsunkintas, jis kelio nematė, nes standi vilktis tebuvo 2 m ilgio, velkantysis automobilis užstojo matomumą, todėl sukant žiedinėje sankryžoje ir esant dideliam velkančiojo automobilio greičiui bei neveikiant jo vairuojamo vilkiko vairo stiprintuvui, jis ne dėl savo kaltės lietė kelio atitvarus ir taip nubraukė automobilio šoną. Esant skirtingiems šalių faktinių aplinkybių vertinimams, atsakovui net ir neneigiant atsitrenkimo fakto, nesant pateiktų jokių autoįvykio tyrimo duomenų ir net duomenų, kad toks tyrimas buvo atliekamas, konstatuojama, kad nepakanka įrodymų atsakovo kaltei pagrįsti, todėl teismas vertina, kad kalti atsakovo veiksmai šiuo atveju neįrodyti.

Be to, atsakovas byloje kelia abejones dėl ieškovės patirtos žalos dydžio pagrįstumo. Teismo vertinimu, atsakovo abejonės dėl žalos dydžio laikytinos pagrįstomis, nes visų pirma kelia abejonių pavarų dėžės įsigijimo momento nesutapimas su vilkiko remonto momentu, o būtent, pagal pirkimo dokumentus pavarų dėžė iš UAB „Dafta“ ieškovės buvo įsigyta 2023-04-20, t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po autoįvykio, kai tuo tarpu vairuotojas nurodė, kad jis jau 2023-02-22 tuo pačiu automobiliu važiavo į Bingelių mišką Varėnos rajone, vėliau į Lenkiją. Taigi akivaizdu, kad įsigyta iš UAB „Dafta“ pavarų dėžė buvo panaudota kitam automobiliui, o įrodymų apie pavarų dėžę, pakeistą atsakovo vairuotame automobilyje, į bylą nepateikta. Antra, neįrodžius atsakovo veiksmuose kaltės dėl nubraukto vilkiko šono, kiti žalos atlyginimo dydį patvirtinantys įrodymai netiriami ir teismo nėra vertinami, kadangi toks įrodinėjimas neturi prasmės.

Teismo vertinumu šiuo atveju nėra neginčijamai nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas darbines pareigas, jas pažeidė ar jas atliko netinkamai, aplaidžiai ar tyčia padarė žalos ieškovei. Tai sudaro pagrindą ieškovės ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo atmesti.

Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju

DK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Atsakovas DGK byloje yra pareiškęs reikalavimą dėl piniginių sumų, susijusių su jo darbo santykiais ieškovės įmonėje, išieškojimo. Jis nurodė, kad jam nebuvo pilnai mokamas darbo sutartyje suderėtas darbo užmokestis, t. y. darbdavys jam liko nesumokėjęs darbo užmokesčio iš viso 765,00 Eur, o būtent už 2022 m. gruodžio mėnesį 405,00 Eur, už 2023 m. sausio mėnesį 185,00 Eur, už vasario mėnesį 175,00 Eur. Ieškovė nesutinka su tokia atsakovo pozicija ir tvirtina visiškai atsiskaičiusi su atsakovu jo atleidimo iš darbo dieną.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, DGK atsakovo G. R. prašymą tenkino ir, išeidama už reikalavimo ribų, kas darbo bylose nėra draudžiama, iš viso priteisė: 247,24 Eur su darbo santykiais susijusią sumą (atskaičius mokesčius), 471,28 Eur darbo užmokestį už prastovas (neatskaičius mokesčių), 360,00 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių).

Kilus ginčui dėl darbo užmokesčio nemokėjimo, įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui (DK 214 straipsnio 3 dalis). Atsakovas savo reikalavimą grindžia pateiktu į bylą jos banko sąskaitos išrašu, kuriame matomi jam darbdavio pervestų darbo užmokesčių piniginių lėšų dydžiai, ieškovė yra pateikusi pažymą apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas už darbo laikotarpį. Teismas šiais dokumentais remiasi spręsdamas darbdavio atsiskaitymo su darbuotoju klausimą.

Iš darbo sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl 735,00 Eur per mėnesį darbo užmokesčio, o nuo 2023 m. sausio mėnesio  – dėl 850,00 Eur per mėnesį. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2023-02-23 DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Iš ieškovės pažymos matyti, kad už 2022 m. gruodžio mėnesį atsakovui priskaičiuota 385,00 Eur darbo užmokesčio ir 63,00 Eur kitų išmokų (priedas už kilnojamojo pobūdžio darbą), jam išmokėtina suma pažymoje nurodyta 372,93 Eur. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2023-01-16 darbdavys jam pervedė 330,00 Eur. Ieškovės atstovo paaiškinimu kadangi už 2022 m. lapkričio mėnesį atsakovui buvo permokėtas darbo užmokestis - priskaičiuota 232,65 Eur, o faktiškai į atsakovo sąskaitą pervesta 275,00 Eur, įvertinus šią permoką, su atsakovu už gruodžio mėnesį yra visiškai atsiskaityta. Teismas konstatuoja, kad iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, jog iš tiesų už 2022 m. lapkričio mėnesį buvo sumokėta 42,35 Eur daugiau, nei priskaityta pagal pažymą ir todėl šia suma iš dalies yra padengiamas gruodžio mėnesio darbo užmokestis. Taigi, iš viso už gruodžio mėnesį atsakovui sumokėta 372,35 Eur (42,35 + 330,00), trūkstama nesumokėta darbo užmokesčio suma už gruodžio mėnesį yra 00,58 Eur.

Iš ieškovės pažymos matyti, kad už 2023 m. sausio mėnesį atsakovui priskaičiuota 850,00 Eur darbo užmokesčio ir 115.90 Eur kitų išmokų (priedas už kilnojamojo darbo pobūdį), jam išmokėtina suma pažymoje nurodyta 754,31 Eur. Iš atsakovo banko sąskaitos matyti, kad 2023-02-15 darbdavys jam pervedė 550.00 Eur. Konstatuojama, kad nesumokėta suma sudaro 204,31 Eur.

Iš ieškovės pažymos matyti, kad už 2023 m. vasario mėnesį atsakovui priskaičiuota 719,45 Eur darbo užmokesčio suma (tame tarpe 182,57 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas), jam išmokėtina suma pažymoje nurodyta 560,26 Eur. Iš atsakovo sąskaitos banko matyti , kad 2023-02-28 darbdavys jam pervedė 560,26 Eur. Konstatuojama, kad darbdavio pažymoje nurodyta ir faktiškai išmokėta atsakovui suma sutampa, įsiskolinimo darbuotojui nėra.

Taigi, teismas sprendžia, kad neišmokėta su darbo santykiais susijusi suma atsakovui sudaro 204,89 Eur (00,58+204,31).

Dėl neapmokamų atostogų

Pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį ir kitus darbdavio kompetencijai priskirtus su darbo santykiais susijusius darbdavio ir darbuotojo susitarimus tenka darbdaviui, todėl darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos tinkamai įforminti darbo santykius reguliuojančių susitarimų, tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika. Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (DK 6 straipsnis 2 dalis). 

Ieškovas šioje byloje nesutinka su DGK procesiniu sprendimu, kuriuo konstatuotas pagrindas darbuotojo naudai taikyti prastovos teisinio instituto nuostatas, pripažinus, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta faktinė situacija laikotarpiais 2022 m. gruodžio 9-16, gruodžio 27-30 ir 2023 m. vasario 13-15 atitinka DK 47 straipsnio reglamentuojamą prastovos, kuri įtraukiama į darbo laiką (DK 111 straipsnis 2 dalis, 7 punktas) ir už kurią darbuotojui mokamas atitinkamas darbo užmokestis (DK 47 straipsnio 2 dalis), situaciją.

Kaip nustatyta ginčo nagrinėjamu atveju, darbdavė – ieškovė, aukščiau nurodytais laikotarpiais nesuteikdama darbuotojui sutartyje sulygto darbo, nepaskelbė prastovos, kaip nustatyta DK 47 straipsnio 1 dalyje, nenustatė darbuotojui privalomų taisyklių, kurių jis privalo laikytis paskelbus prastovą, o darbuotojo neatvykimą į darbą pati darbdavė traktavo kaip darbuotojo buvimą nemokamose atostogose, nors darbuotojas nebuvo išreiškęs valios dėl nemokamų atostogų suteikimo. Nors ieškovės vadovas G. M., nagrinėjant bylą DGK, ir ieškovės atstovas teisme nurodė, kad darbdavys su darbuotoju dar jo priėmimo į darbą momentu susitarė, kad visais atvejais, kai darbdavys negalės aprūpinti darbuotojo darbu, jam bus žymimos nemokamos atostogos, tačiau ši aplinkybė teisme neįrodyta – jos nepripažino atsakovo atstovė, pats darbuotojas nagrinėjant bylą DGK tvirtino „savo parašo niekur nedėjęs“, be to, tokia sąlyga nėra įrašyta darbo sutartyje, todėl konstatuojama, kad buvusią situaciją, kada darbdavio įsakymu nebuvo paskelbta darbuotojo prastova, nebuvo darbuotojo valios dėl nemokamų atostogų suteikimo, darbuotojas neatvykdavo į darbą, nes jam nebuvo suteiktas darbo sutartyje sulygtas darbas, darbdavė dėl darbuotojo neatvykimo į darbą pretenzijų jam nereiškė ir jokių nurodymų dėl darbo funkcijų nedavė, kvalifikuojama kaip de facto prastovą, kas sudaro pagrindą atitinkamai spręsti dėl prastovos fakto sukeliamų padarinių.

Taigi, konstatavus faktinius prastovos teisinius santykius, yra pagrindas spręsti dėl su darbo santykiais susijusių išmokų – darbo užmokesčio už prastovos laiką bei netesybų – priteisimo.

Už prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, už prastovą ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trys darbo dienos darbuotojui, esančiam darbo vietoje, mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio, kai darbdavys paskelbia prastovą neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo, už prastovos laiką virš trijų dienų darbuotojui paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio (DK 47 straipsnis).

Tokiu būdu atsakovui už 2022 m. gruodžio 9-16 dienas ir 2023 m. vasario 13-15 dienas (iš viso 11 dienų) pravaikštų apmokėjimas skaičiuojamas 40 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Įvertinus ieškovo pateiktą pažymą, kurioje G. R. vidutinis darbo užmokestis yra 39,38 Eur per dieną, už šiuos prastovos laikotarpius priteistina 173,27 Eur darbo užmokestis. Už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 13 - 15 dienas ( iš viso 3 dienos) skaičiuojamas dviejų trečdalių vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, jis sudaro 78,76 Eur. Iš viso už prastovas G. R. priteistinas 252,03 Eur darbo užmokesčio (dydis nurodytas neatskaičius mokesčių).

Dėl netesybų

Pasibaigus darbo santykiams ir darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas (DK 141 straipsnio 3 dalis). Jų dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau nedaugiau kaip iš šešių (DK 147 straipsnio 2 dalis).

DK 220 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į DGK su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas DGK sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą DGK atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis.

Šiuo atveju atsakovas G. R. savo teises DGK ėmė ginti aiškiai praleidęs procesinį trijų mėnesių terminą – jo pareiškimas paduotas 2023-06-16, kai tuo tarpu darbdavio padaryti jo atžvilgiu pažeidimai atsakovui buvo aiškūs jau darbo užmokesčio mokėjimo dieną, t. y.  sausio ir vasario mėnesiais, kai jis gavo nepilną atlyginimą už darbą. Darbuotojas nenurodė ne tik reikšmingų, bet iš vis jokių aplinkybių, dėl ko terminą praleido. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad savo teises atsakovas pradėjo ginti tik po to, kai gavo ieškovės jam pareikštą materialųjį reikalavimą DGK, priešingu atveju tokio ieškinio net nebūtų reiškęs. Savo ruožtu DGK išnagrinėjo darbuotojo skundą neįvertinusi jo padavimo praleidimo priežasčių ir netgi jų nesiaiškinusi ir neatnaujinusi termino skundui paduoti. Akivaizdu, kad toks DGK sprendimas, kai nežinia kodėl ginamos darbuotojo teisės aiškiai pasibaigus terminui tokioms teisėms apginti, ieškovei buvo siurprizinis ir pažeidė ieškovės interesus. Praleistas procesinis terminas yra svarbi faktinio pobūdžio aplinkybė, turinti reikšmės netesybų skaičiavimui, be to atsižvelgtina į tai, kad darbuotojo darbo santykiai ieškovės įmonėje tetruko vos 3 mėnesius, darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, jis nepraėjus nė savaitei po atleidimo įsidarbino kitoje įmonėje, ieškovės darbo apimtys nedidelės, joje tedirba vos keli darbuotojai, ir vertinama kaip reikšmingos netesybų aspektu aplinkybės. Siekiant išlaikyti darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumą, sprendžiama, kad yra tikslinga mažinti darbuotojui priteistiną išmoką iki 50,00 Eur . 

Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus , darbo ginčų komisijos sprendimai netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Priteista darbuotojui suma neviršija jo vieno vidutinio darbo užmokesčio, todėl sprendimas vykdytinas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje ieškovės atstovas pateikė įrodymus apie 200,00 Eur ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovas pateikė įrodymus apie 500,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Šiuo atveju ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestas, antrasis reikalavimas dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju patenkintas 47 procentais (reikalavimas buvo pareikštas dėl 1078,52 Eur, teismas priteisė atsakovui 506,92 Eur). Priteistina iš ieškovės atsakovui advokato teisinei pagalbai apmokėti suma sudaro 367,50 Eur. Priteistina iš atsakovo ieškovei advokato teisinei pagalbai apmokėti suma sudaro 47,00 Eur. Atlikus užskaitymą iš ieškovės atsakovui priteistina 320,50 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Muldaigis“, į. k. 303517041, atsakovui G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 204,89 Eur su darbo santykiais susijusią sumą (suma nurodyta atskaičius mokesčius), 252,03 Eur darbo užmokestį už prastovas (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) ir 50,00 Eur netesybų (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Muldaigis“, į. k. 303517041, atsakovui G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 320,50 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimą dėl darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.

Nurodyti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus sprendimas darbo byloje Nr. APS-112-9519/2023.

Įpareigoti UAB „Muldaigis“ per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administratoriui pranešimą apie anksčiau deklaruotų duomenų dėl G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nedraudiminių laikotarpių nuo 2022-12-09 iki 2022-12-16, nuo 2022-12-27 iki 2022-12-30, nuo 2023-02-13 iki 2023-02-15 pakeitimą (duomenų ištaisymą), deklaruojant juos kaip laikotarpius, kada G. R. už šiuos laikotarpius yra įgijęs teisę į darbo užmokestį už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                                Snaigė Juknevičienė