Administracinė
byla Nr. N575-8082/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 45.4.4; 52.2 (S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio
(kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus
Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus
apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Vilniaus
apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas
pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L.
B. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso
(toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. už
tai, kad ji 2010 m. liepos 10 d., apie 10.02 val., Vilniuje, Gariūnų g. 48,
vairuodama automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys
neskelbtini) ir apvažiuodama stovintį automobilį, nepastebėjo šalia
stovinčio plastmasinio stalo, kliudė jį, o šis nuo smūgio atsitrenkė į stovintį
automobilį Seat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
taip apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais L.
B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu
Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės, KET)
132 punkto reikalavimus.
Institucijos 2010 m. liepos 20 d. nutarimu L. B. pagal ATPK
127 straipsnio 2 dalį nubausta 100 Lt bauda.
L. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą
ir prašė Institucijos 2010 m. liepos 20 d. nutarimą panaikinti ir bylą jos
atžvilgiu nutraukti.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Institucijos
2010 m. liepos 20 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino Institucijai surašyti
administracinio teisės pažeidimo protokolą iš naujo, nurodant teisingą KET
straipsnį. Teismas pažymėjo, kad L. B. kaltinama tuo, jog
parkavo automobilį ir kliudė stovintį stalą, t. y. padarė pažeidimą parkavimo metu,
o ne važiuodama keliu. Tuo tarpu inkriminuotas KET 132 punktas reglamentuoja
transporto priemonių išsidėstymą kelyje, atstumą tarp važiuojančių transporto
priemonių tiek iš priekio, tiek iš šono ir L. B. atžvilgiu
netaikytinas. Esant tokiai situacijai, anot teismo, turi būti sprendžiamas
klausimas, kokias nuostatas pažeidė L. B. – KET 106 ar kitą
punktą. Kadangi KET punktas nurodytas neteisingai, teismas konstatavo, jog
protokolas surašytas netinkamai.
II.
Apeliaciniu
skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo
2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo arba Institucijos nutarimą palikti galioti. Nurodo, kad teismas
nesilaikė reikalavimų visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti ir
įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymi, kad teisminio bylos
nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta duomenų, kuriais remiantis būtų galima
teigti, kad L. B. kaltinimai buvo užfiksuoti neteisėtai ir
nepagrįstai, proceso metu ginčo dėl inkriminuoto pažeidimo esmės nekilo, L. B. dalyvavo teismo posėdyje ir galėjo gintis nuo jai pareikšto
kaltinimo. Pažymi, kad byloje buvo ginčijamas tik KET 132 punktas, kaip
nagrinėjamoje situacijoje netaikytina teisės norma, o ne pats eismo įvykio
faktas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pats galėjo imtis aktyvių
procesinių veiksmų ir nustatyti, ar KET 132 punktas gali būti taikomas. Mano,
kad L. B. pažeidė būtent KET 132 punkto reikalavimus.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą L. B. su juo nesutinka, prašo jį atmesti
kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23
d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad KET 132 punktas jos atveju
netaikytinas, be to Institucija neįvertino kitų eismo dalyvių veiksmų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir
ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta,
kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio
teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas panaikina nutarimą ir
grąžina bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo
protokolą, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.
Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai reikia atlikti papildomą bylos
aplinkybių tyrimą ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats keisti veikos
kvalifikavimo.
Pirmosios
instancijos teismas grąžino bylą iš naujo nagrinėti institucijai, įgaliotai
surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, remdamasis minėta ABTĮ
norma ir konstatavęs, kad protokole nurodytas netinkamas KET punktas.
Sprendžiant klausimą, ar ši pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta,
būtina nustatyti, ar buvo įstatymo nustatytas pagrindas grąžinti bylą.
L. B. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl ATPK 127
straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo. Minėtoje normoje administracinė
atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems
asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų
įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Ši teisės norma yra
blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą – Kelių eismo taisykles.
Administracinio teisės pažeidimo protokole L. B. inkriminuotas
kaltinimas už tai, kad ji, vairuodama automobilį VW Passat ir apvažiuodama
stovintį automobilį, nepastebėjo šalia stovinčio plastmasinio stalo ir jį
kliudė, stalas nuo smūgio atsitrenkė į stovintį automobilį Seat ir jį apgadino,
t. y., anot Institucijos, buvo pažeistas KET 132 punktas. KET 132 punkte
nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio
atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu
ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Vadovaudamasi
lingvistiniu šios teisės normos aiškinimu, taip pat įvertinusi konkrečios bylos
faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo
išvada, kad L. B. negali būti kaltinama pažeidus KET
punkte numatytą reikalavimą, jos veika šiuo aspektu kvalifikuota netinkamai. Kita
vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, L.
B. galimai nevykdė kitos Kelių eismo taisyklėse numatytos pareigos, sąlygojusios
eismo įvykį, todėl L. B. veikos kvalifikacija turėtų būti
patikslinama. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje L. B. veikos
objektyvioji pusė, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, pasireiškė
tuo, jog ji atsitrenkė į stovėjusį plastmasinį stalą, t. y. kliūtį, kuris
atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino. Vairuotojo pareigos, pastebėjus
kliūtį, yra reglamentuotos KET 133 ir 134 punktuose, antrajame numatyta, kad jeigu
atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali
tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto
priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Pažymėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalies nuostatos reikalauja administracinio
teisės pažeidimo protokole aiškiai suformuluoti kaltinimą administracinio
teisės pažeidimo padarymu, atskleidžiant, kokiais konkrečiais veiksmais ar
neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, taip pat nurodyti,
koks konkretus teisės aktas bei jo straipsnis (punktas) numato atsakomybę už
padarytą pažeidimą. Tad Institucija, įgaliota surašyti administracinio teisės
pažeidimo protokolą, tai padaryti privalo tinkamai.
Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių
teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos
grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo
protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai
proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo
ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės
pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N444-3214/2008,
N575-3408/2009, N575–3571/2010 ir kt.). Ši išvada
darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei
galiojančiomis teisės normomis.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą,
turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą
teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės
pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta,
tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės
aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamu
atveju administracinio teisės pažeidimo esmė protokole atskleista tinkamai,
kaltinimo faktinės aplinkybės nekinta, teisingai nurodytas tiesiogiai
administracinę atsakomybę numatantis teisės aktas (ATPK 127 str. 2 d.) bei teisės
aktas, į kurį nukreipia minėta ATPK norma, – Kelių eismo taisyklės, todėl
teisėjų kolegija pripažįsta, kad kliūčių pirmosios instancijos teismui,
pasirėmus ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsti veikos tinkamos
kvalifikacijos pagal kitą KET punktą klausimą, apie tokią galimybę prieš tai
pranešant nagrinėjimo teisme dalyviams, nebuvo.
Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos grąžinimas Institucijai
buvo nepagrįstas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m.
rugsėjo 23 d. nutartis naikinama, o byla grąžinama teismui nagrinėti iš naujo.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti
skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo
dienos. Pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį šis terminas gali būti
pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams, kai administracinės atsakomybės
klausimo negalima spręsti dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos
teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinis teisės pažeidimas galimai
padarytas 2010 m. liepos 10 d. ir terminas skirti nuobaudą baigiasi bylai esant
teismo žinioje, įvertindamas, kad taikytinos atsakomybės klausimas per įstatymo
numatytą šešių mėnesių terminą neišspręstas dėl objektyvių priežasčių (skundo
padavimo ir jo nagrinėjimo), terminą pratęsia vieneriems metams.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a
:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį
skundą tenkinti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir
bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.
Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams,
skaičiuojant termino pradžią nuo 2010 m. liepos 10 d.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Ričardas
Piličiauskas
Virgilijus
Valančius