KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos respublikos vardu

2015 m. sausio 29 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,

dalyvaujant prokurorei Donatui Blinstrubiui,

nuteistojo V. S. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Skuodo miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį– laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (2012-05-16 padaryta nusikalstama veika) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2012-10-17 padaryta nusikalstama veika), bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime būtas laikas.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Daiktinius įrodymus: mobiliojo ryšio telefonus NOKIA 6230i be SIM kortelės, IMEI (duomenys neskelbtini); HUAWEI-U8500, IMEI (duomenys neskelbtini), su „Pildyk“ kortele, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono policijos komisariate, nuspręsta grąžinti V. S.; kitus įrodymus, saugomus Skuodo policijos komisariate, kompaktinius diskus su pokalbių įrašais ir SMS žinutėmis, nuspręsta palikti byloje, iki bus išnagrinėta kaltinamojo A. L. baudžiamoji byla.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

V. S. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. L. (jo byla išskirta, išduotas Europos arešto orderis), 2012 m. gegužės 16 d., apie 11–12 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, susitarė su nenustatytu asmeniu dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo. A. L. automobiliu „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. ((duomenys neskelbtini), iš Skuodo nuvyko į Mažeikius, kur iš nenustatyto asmens, su kuriuo anksčiau susitarė V. S., nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią minėtu automobiliu pargabeno į Ž. N. butą, esantį adresu Apuolės g. 6-24, Skuodas, kur tuo metu gyveno V. S., ir jis bei A. L. neteisėtai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos suvartojo.

Be to, V. S. kartu su A. L., turėdami tikslą psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, laikė jas užspaudžiamame polietileniniame maišelyje – 0,739 g, jų sudėtyje buvo 0,157 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, iki 2012 m. gegužės 16 d., kol 13.15 val. psichotropinę medžiagą rado policijos pareigūnai.

Be to, V. S. 2012 m. spalio 17 d., apie 13.30 val., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, taksi automobiliu „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Skuodo nuvyko į Mažeikius, kur iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – tris bespalvius užspaudžiamus plastikinius maišiukus su baltos spalvos milteliais, kurių bendra masė 2,485 g, atitinkamai po 0,823 g, 0,823g ir 0830 g kiekviename maišiuke, kurių sudėtyje buvo 0,449 g metamfetamino. Šią medžiagą V. S. laikė su savimi minėtame automobilyje iki 14.30 val., kol asmens kratos metu ją surado policijos pareigūnai ties (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nuosprendį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nurodo, kad ši byla teismui buvo perduota nagrinėti ne tik dėl jo, bet ir dėl kaltinamųjų R. A., R. G., D. R. ir A. L.. Vėliau byla dėl jo (dėl jo ligos) buvo išskirta į atskirą bylą. Po kiek laiko prie šios bylos buvo pridėta dalis bylos dėl A. L., tačiau po kiek laiko bylos vėl buvo išskirtos į atskiras bylas. Kai kurios iš išskirtų bylų iki šiol nebaigtos nagrinėti.

Nuteistasis V. S. teigia, jog nagrinėjant šią bylą ne visi liudytojai buvo apklausti, nes jie neatvykdavo arba nebuvo kviečiami į teismo posėdį. Teismas nesiėmė visų priemonių juos surasti ir apklausti. Kai kurių liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo skirtingi, todėl, apelianto teigimu, jie yra nepatikimi. Kai kurių liudytojų parodymai šioje byloje buvo perskaityti, tačiau, V. S. nuomone, jie buvo neteisingi, todėl jis prašė teismo būtinai juos apklausti teisme. Tačiau teismas taip ir nepašalino prieštaravimų ir abejonių. Be to, teismas visiškai nesivadovavo jo parodymais, nors jis sakė, jog prieš kai kuriuos liudytojus, apklausiant juos ikiteisminio tyrimo metu, buvo vartojama psichologinė prievarta, tačiau ne visi policijos darbuotojai buvo apklausti, nes neatvyko į teismo posėdžius. Tai parodo jų išsisukinėjimą, nes teisme reikia prisiekti, kad duos teisingus parodymus.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliantas mano, kad byla buvo neišsamiai išnagrinėta, teisėja susidarė išankstinę nuomonę, neištyrusi visų įrodymų.

V. S. teigia, jog jis teisme nurodė, kad jis ir minėti kaltinamieji, žinodami, kad jie yra sekami ir gali būti klausomasi jų telefoninių pokalbių, tyčia kalbėjosi apie narkotikus, juos įvairiai įvardijo, neva žadėjo juos pirkti–parduoti, vaišinti ir panašiai.

Apeliantas pažymi, jog jis iš karto prisipažino ir prisipažįsta, kad pirko narkotines medžiagas, nes jis vartoja narkotikus, tačiau niekada jų neplatino, nepardavinėjo ir tuo neužsiima. Jis savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. tik dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau jis niekada neplatino narkotinių medžiagų ir neturėjo tokio tikslo. Todėl, apelianto nuomone, teismas padarė neteisingas išvadas dėl jo kaltės. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į jo parodymus, o iš visų įrodymų atsirinko tik tuos, kurie neva tai patvirtina jo kaltę. Kitų įrodymų teismas visiškai nevertino ir nesiėmė priemonių jiems reikiamai ištirti. Esant tokiai situacijai, apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis yra neteisingas, nes priimtas išsamiai neištyrus visų įrodymų, neapklausus visų liudytojų.

Nuteistojo V. S. gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašo nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo V. S. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs jo veikoje tikslą platinti narkotines medžiagas, nesilaikė įrodinėjimo tvarkos, nepagrįsti. Priešingai apelianto tvirtinimui, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl tikslo platinti psichotropines medžiagas pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma ir logiškai motyvuotos.

Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, 2K-618/2010, 2K-166/2010 ir kt.). Neabejotinai vertinami ir paties kaltinamojo versijos realumas ir atitiktis kitiems byloje esantiems duomenims. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl tikslo platinti narkotines medžiagas, pagrįstai atsižvelgė į liudytojų parodymus, telefoninių pokalbių išklotines, rastų psichotropinių medžiagų kiekį (2012-05-16 – 0,739 g psichotropinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,157 g amfetamino; 2012-10-17 – 2,485 g (trys maišiukai po 0,823 g, 0,823 g, 0,830 g psichotropinės medžiagos), maišelių su šiomis medžiagomis suradimo faktus ir kitas aplinkybes. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo abejoti teismo išvada, kad V. S. įgijo ir laikė psichotropines medžiagas platinimo tikslais. Apeliaciniame skunde pabrėžiamos aplinkybės (apklausti ne visi liudytojai, iš jų ir policijos pareigūnai, neišnagrinėtos kitų kaltinamųjų iš šios bylos išskirtos ar atskirai pradėtos bylos) šios išvados nepaneigia, o argumentai dėl vadovavimosi prielaidomis ir rėmimosi atskirais įrodymais, o ne jų visuma, yra deklaratyvūs.

Kaip matyti iš bylos duomenų, teismo posėdžių metu teisme ne visi liudytojai buvo apklausti dėl objektyvių priežasčių, nes jų buvo neįmanoma rasti (išvykę į užsienį, dirba nelegaliai), todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, po kelių bylos nagrinėjimo atidėjimų dėl liudytojų apklausos, nutarė perskaityti jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tokiam teismo sprendimui proceso dalyviai prieštaravimų nepareiškė, tam iš esmės neprieštaravo ir V. S., todėl jis be pagrindo apeliuoja į tai, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, neapklausdamas liudytojų.

Atmetus nuteistojo V. S. apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai nustatyto tikslo platinti psichotropines medžiagas, V. S. 2012-05-16 ir 2012-10-17 padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pripažintinas tinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu darytina neabejotina išvada, kad nuteistasis V. S. 2012-05-16 ir 2012-10-17 neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti. Nuteistojo V. S. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Pripažindamas V. S. kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus (dvi nusikalstamos veikos), pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, neperžengiant nuteistojo V. S. apeliacinio skundo ribų, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo nuteistojo apeliacinio skundo argumentais naikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nuosprendžio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                        Violeta Miliuvienė

Teisėjai                                                                                                                                     Regina Bertašienė

                                                                                                                                                    Savinijus Katauskas