Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1150-327/2014

Proceso Nr. 4-69-3-03094-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas, teismo posėdyje rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimo G. P. admi­nis­tracinio teisės pa­žei­di­mo byloje ir

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2014-09-25 nutarimu G. P. pripažino padarius pažei­di­mą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str., ir skyrė keturių tūkstančių litų baudą su transporto priemonės „Renault Espa­ce“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančios ne pa­žei­dėjui, konfiskavimu už tai, kad jis 2014 m. balandžio 19 d., apie 13.55 val., Mokyklos g., Aka­demijos miestelyje, Kauno rajone, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vai­ra­vo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nus­ta­ty­tas 2,20 promilių girtumas), vairavo privalomuoju civilinės at­sa­komybės draudimu nedraustą trans­por­to priemonę, kuriai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

G. P. apeliaciniame skunde prašo apylinkės teismo sprendimą pakeisti, neski­riant transporto priemonės konfiskavimo. Skunde nurodo, kad ATPK 129 str. numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, kuri gali būti ski­riama tik kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad pažeidimą padarė vairuodamas svetimą automobilį, kurio savininkas negalėjo žinoti, jog jis vairuos neblaivus, todėl papildoma nuobauda – kitam asmeniui priklausančio automo­bi­lio konfiskavimas, tikrai būtų neteisinga. Nuo padaryto pažeidimo aplinkiniai nenukentėjo, nesugadintos kitos transporto priemonės, jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi, anksčiau už tokį pažeidimą nebaustas. Apelianto nuomone, įvertinus bylos aplinkybes, pažeidimo po­bū­dį, teismų praktiką, teisingumo ir protingumo kriterijus, paskirta piniginė nuobauda būtų pa­kankama ATPK 20 str. numatytiems tikslams pasiekti, o transporto priemonės konfis­ka­vi­mas būtų akivaizdžiai neproporcingas padarytam pažeidimui. 

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo palikti galioti teismo nutarimą, nes  nėra duomenų, kad auto­mo­bilio savininkas ėmėsi visų būtinų ir reikalingų priemonių, kad užtikrinti transporto priemonės apsaugą. Padarytas pažeidimas pavojingas, todėl šios alternatyvios nuobaudos paskyrimas ati­tin­ka nuobaudai keliamu tikslus.

G. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Ginčo dėl apeliantui inkriminuotų pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. G. P. nesutinka su papil­do­mo­sios administracinės nuobaudos – transporto priemonės, registruotos J. S. var­du, kon­fiskavimu. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patik­ri­na administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 str.).

ATPK 129 str. sankcija numato, kad šio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuo­baudos, kaip yra ir šiuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti ski­ria­ma, nenustato. Tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina ir tai, kad individualizuodamas pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir vals­tybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti trans­por­to priemonė gali būti konfiskuota, buvo įtrauktas į bylos procesą, t.y. teismo posėdyje buvo išsiaiškinta, kad faktinis automobilio savininkas yra V. M., jis buvo apklaustas, paaiškino automobilio perdavimo pažeidimą padariusiam asmeniui aplinkybes, todėl laiky­ti­na, kad buvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba.

ATPK 20 str., kuriame reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai, nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pa­žei­dimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerb­tų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepa­darytų naujų teisės pažeidimų. Iš aptariamos normos turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama dviejų tikslų: 1) nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) vykdyti tiek spe­cialiąją, tiek bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Siekiant šių tikslų būtina už­tikrinti, kad būtų paskirta teisinga nuobauda. ATPK 30 str. numatyta, kad nuobauda už ad­mi­nistracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl admi­nis­tra­cinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 nurodė, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepri­klau­so­mai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą lai­ki­nai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvi­mo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto admi­nistracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims pri­klausančio daikto, kuris buvo ATPK 1302 str. numatyto adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko sa­vi­ninkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar nau­dotojo atlyginti žalą.

G. P. teigia, kad V. M. leido vairuoti automobilį jam esant blaiviam, todėl negalėjo žinoti, kad vėliau jis vairuos išgėręs ir automobilio konfiskavimas būtų  netei­sin­ga nuobauda. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paties automobilio savininko parodymai leidžia daryti išvadą, kad jis nesiėmė atitinkamų priemonių jam priklau­sančio turto apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo. V. M. parodė, kad žinojo apie G. P. polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, kadangi pažeidėjas pas jį dirbo, visą laiką jį prižiūrėjo, kontroliavo, kad nepradėtų gerti. Be to, kad žinojo apie šį G. P. pomėgį, V. M., prieš leisdamas jam vairuoti, nepasidomėjo, ar šis turi teisę vairuoti transporto prie­mo­nes. Taigi, visos šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad jis tinkamai nepasirūpino, nesi­ėmė visų būtinų priemonių, kad jam priklausantis turtas nebūtų panaudotas neteisėtiems veiksmams atlikti. Tai, kad šioje situacijoje nebuvo pakankamai  atsakingas, pripažino ir pats V. M..

Vadovaujantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės sa­vi­ninkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietu­vos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemonę. Taigi, nors V. M. savo parodymuose teigė, kad G. P. patikėjo savo automobilį jam esant blaiviam, tačiau aukščiau aptartos aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad jis nebuvo pakankamai atsakingas ir atidus, ir neužtikrino, kad G. P., ne tik būdamas neblaivus, bet dar ir neturėdamas teisės vairuoti transporto prie­mo­nes, nesinaudotų jam priklausančiu automobiliu. Negalima neįvertinti ir paties pažeidėjo veiks­mų, jog jis, negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas, važiavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,20 promilės alkoholio) ir neturėdamas teisės vairuoti trans­porto priemonę, todėl vien tik piniginės nuobaudos, neskiriant sankcijoje numatytos pa­pil­domosios nuobaudos, paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai kelia­mų tikslų.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad V. M. nesiėmė rei­kia­mų priemonių, jog jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pa­žei­dimui daryti, dėl ko, skiriant nuobaudą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sky­rė ATPK 129 str. sankcijoje numatytą papildomąją nuobaudą – transporto priemonės konfis­kavimą.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas              Viktoras Preikšas