Baudžiamoji byla Nr. 1-676-853/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 01-1-1-27272-2020-7

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;

                                                                                    1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1;

                                                                                    2.3.6.4.5.2

                   (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 21 d.

Mažeikiai

         Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant kaltinamajam R. J., nukentėjusiajam E. P., nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją ZOOM prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

R. J. 2020 liepos 10 d. apie 13.45 val., vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste, Žemaitijos ir Senkelio sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 157 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, sukdamas į kairę nepraleido lygiareikšmiu keliu priešpriešine eismo juosta važiuojančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. P. ir su juo susidūrė dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. P., kuriam dėl stuburo kaklinės dalies II slankstelio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir keleivė E. P., kuriai dėl krūtinkaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2020 m. liepos 10 d. po pietų, gali būti 13.45 val., važiavo prie prekybos centro „Eifelis“ ir sankryžoje link „Ledo arenos“ stovėjo trečias. Jis važiavo nuo Mažeikių ir suko į kairę pusę link „Ledo arenos“. Tada įvažiavo į sankryžą ir nepraleido priešinga eismo juosta važiavusio kito automobilio, į kurį atsitrenkė. Jis atsitrenkė į „(duomenys neskelbtini)“, tiesiog nepamatė šio automobilio. Tai buvo nelaimingas atsitikimas. Nuoširdžiai gailisi. Su nukentėjusiuoju bendravo telefonu, bandė susitaikyti, tačiau nukentėjusysis užsiprašė 2000 Eur, tai buvo jam per didelė suma, todėl susitaikyti su nukentėjusiaisiais nepavyko. Šiuo metu niekur nedirba, gyvena iš santaupų, planuoja išvykti dirbti į užsienį.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusysis bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo R. J. kaltė be jo paties prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:

-       bendra įvykio registracijos informacija ROIK 0120000364491, kurioje nurodyta, kad 2020 m. liepos 10 d. 13.46 val. gautas pranešimas, jog susidūrė du automobiliai (t. 1, b. l. 10-12);

-       bendra įvykio registracijos informacija ROIK 0120000364493, kurioje nurodyta, kad 2020 m. liepos 10 d. 13.47 val. gautas informacinis pranešimas, jog prie „Eifelio“ parduotuvės susidūrė du automobiliai, moteriai skauda krūtinę (t. 1, b. l. 13-16);

-       2020 m. liepos 17 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra Žemaitijos - Senkelio gatvių sankryžoje. Apžiūros metu paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir raktelis, pridėtos foto lentelės ir eismo įvykio vietos schemos (t. 1, b. l. 22-24, 26-38, 40-41);

-       2020 m. liepos 10 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 59, kuriame užfiksuota, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabentas saugojimui į Telšių AVPK Mažeikių r. PK aikštelę, Gamyklos g. 36, Mažeikiai (t. 1, b. l. 43);

-       2020 m. liepos 10 d. pakvitavimu, kuriame nurodyta, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui R. J. (t. 1, b. l. 44);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo E. P. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2020 m. liepos 10 d. apie pietus galėjo būti maždaug apie 13.00 val., jis su savo žmona E. P. jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Šiaulių pusės važiavo į Mažeikių miestą, o konkrečiau į „Maxima“ parduotuvę apsipirkti. Jam važiuojant Žemaitijos gatve tiesiai link „Neste“ degalinės maždaug apie 50 km/h greičiu, jis pasuko galvą į dešinę pusę įsitikinti, kad iš Senkelio gatvės neišlįstų automobilis ir staiga pajuto smūgį į savo automobilio vairuotojo pusės priekinį ratą. Po susidūrimo abu automobiliai sustojo. Jis suprato, kad į jo automobilį įsirėžė priešais atvažiuojantis automobilis, kuris norėjo sukti į kairę pusę. Kadangi jo vairuotojo pusės durelės neatsidarė, tai visų pirma iš automobilio buvo iškelta pašalinių žmonių jo žmona, o paskui išlipo ir jis. Jo žmoną iškėlus iš automobilio, ji buvo pasodinta nuošaliau. Girdėjo, kad ji iš skausmo labai dejavo. Jam išlipus iš automobilio, jam taip pat pasidarė bloga. Matė, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, kuris įsitrenkė į jo automobilį išlipęs iš savo automobilio kalbėjosi telefonu ir prie jų su žmona priėjęs nebuvo. Neužilgo atvažiavo dvi greitosios medicinos pagalbos, kadangi kažkas jau buvo medikus iškvietę. Atvykus medikams jį ir žmoną pristatė į Mažeikių ligoninę, kur jam diagnozavo kaklo slankstelio lūžimą, o žmonai buvo diagnozuotas krūtinkaulio lūžimas. Jo automobilis buvo techniškai tvarkingas ir draustas BTA draudime. Draudimas buvo galiojantis (t. 1, b. l. 57-58);

-       2020 m. liepos 31 d. gauta specialisto išvada Nr. G 961/2020(04), kurioje nurodyta, kad E. P. dėl stuburo kaklinės dalies II slankstelio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 84);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios E. P. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad 2020 m. liepos 10 d. apie pietus, tikslaus laiko nepamena, ji su savo vyru jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Šiaulių pusės važiavo į Mažeikių miestą, o konkrečiau į „Maxima“ parduotuvę apsipirkti. Vyras vairavo automobilį, o ji sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Jiems važiuojant Žemaitijos gatve tiesiai link „Neste“ degalinės, maždaug apie 50 km/h greičiu ir jai su vyru kalbantis, staiga pajuto didelį smūgį į vyro vairuojamą automobilį. Suprato, kad į juos atsitrenkė kažkoks tai automobilis, po ko jai aptemo sąmonė ir ji būdama šoko būsenoje nelabai orientavosi aplinkoje. Atsimena tik tai, kad kažkokia tai moteris jau ištraukus iš automobilio ją laikė apglėbusi. Tada ji pamatė netoli sėdintį ant žemės esantį savo vyrą. Kur tuo metu buvo avarijos kaltininkas ir su kokiu automobiliu jis važiavo ji nematė ir jai tai nerūpėjo, kadangi buvo šoko būsenoje ir labai skaudėjo krūtinę. Po kelių minučių atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kuri ją su vyru išvežė į Mažeikių ligoninę. Kas iškvietė medikus ji nežino ir nematė. Ligoninėje vyrui diagnozavo kaklo slankstelio lūžimą, o jai buvo diagnozuotas krūtinkaulio lūžimas. Ji iki šiol dar jaučia avarijos pasekmes ir jai dar vis skauda krūtinkaulį, kuris buvo lūžęs ir maždaug mėnesį laiko negalėjo vaikščioti (t. 1, b. l. 57-58);

-       2020 m. liepos 30 d. gauta specialisto išvada Nr. G 960/2020(04), kurioje nurodyta, kad E. P. dėl krūtinkaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 89);

-       2020 m. spalio 9 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 67-68, 70-72);

-       2020 m. spalio 9 d. nutarimu, kuriame nurodyta, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu grąžintas E. P. (t. 1, b. l. 74-75, 76).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį-automobilį, Mažeikių mieste, Žemaitijos ir Senkelio sankryžoje, 2020 m. liepos 10 d. apie 13.45 val., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, sukdamas į kairę nepraleido lygiareikšmiu keliu priešpriešine eismo juosta važiuojančio automobilio, dėl ko su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. P., kuriam dėl stuburo kaklinės dalies II slankstelio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir keleivė E. P., kuriai dėl krūtinkaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Specialisto išvadose nustatyta, kad nukentėjusiesiems E. P. ir E. P. įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas konstatuoja, kad priežastis, sukėlusi jų sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo R. J. padaryti Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų pažeidimai.

Taigi šioje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištyrus ir teismui įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, jog R. J. veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, todėl veika kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis R. J. yra kaltas ir baustinas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam R. J. skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargią nusikalstamą veiką (BK 16 straipsnis, 281 straipsnio 1 dalis), kaltu visiškai prisipažino, atsiprašė nukentėjusiojo, anksčiau teismo neteistas (t. 1, b. l. 110), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 112), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre duomenų apie R. J. nėra (t. 1, b. l. 113), nedirbantis (t. 1, b. l. 111), turintis pastovią gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, bausmės tikslams pasiekti–sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), kaltinamajam R. J. skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam R. J. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 126-127) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones) taikymo tikslingumo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs taisyklių reikalavimus ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Teismas, įvertinęs tai, jog nusikalstamą veiką R. J. padarė būdamas blaivus, taip pat tai, jog KET pažeidimas yra padarytas dėl neatsargumo, anksčiau administracine tvarka nebaustas ir neteistas, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam R. J. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – terminuoto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Dėl  daiktinių įrodymų

Daiktiniai įrodymai: transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2020 m. liepos 10 d. perduota saugoti R. J. (1 t., b. l. 44), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina teisėtam savininkui R. J.; transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kurie 2020 m. spalio 9 d. perduoti saugoti E. P. (1 t., b. l. 74, 76), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtam savininkui E. P..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 21 (dvidešimt vieno) MGL, t. y. 1050,00 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę bausmę – 14 (keturiolikos) MGL, t. y. 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam R. J., jog baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos įmokos sumokėjimą pateikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinės tarnautojui (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A). Išaiškinti, kad nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri ikiteisminio tyrimo metu grąžinta R. J., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui – R. J..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kurie ikiteisminio tyrimo metu grąžinti E. P., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui – E. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja                                                        Andželika Butkuvienė