Civilinė byla Nr. e2S-1702-413/2024

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06037-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 5 d.  

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Armeringa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024m. rugpjūčio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-11967-797/2024, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Šiauliai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Armeringa“ dėl netesybų priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir kitų reikalavimų.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ 2023 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Armeringa“, kuriame prašė:

1.1.                      priteisti iš atsakovės 851,76 Eur delspinigių, 968 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

1.2.                      įpareigoti atsakovę UAB „Armeringa“ per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti V. B. E. sudarytame „Statinio dalies ekspertinio tyrimo akte“ nustatytus daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų trūkumus. 

1.3.                      Atsakovei per teismo nustatytą 2 mėnesių terminą neįvykdžius teismo nustatyto įpareigojimo, nustatyti, kad ieškovė turi teisę atlikti nurodytus įpareigojimus savo lėšomis ir išieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas;

1.4.                      priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė UAB ,,Armeringa“ nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į antrąjį parengiamąjį teismo posėdį, teismas laikė, kad apie posėdį atsakovei buvo pranešta tinkamai, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, todėl Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.

3.       Atsakovė UAB ,,Armeringa“ 2024 m. liepos 4 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė atnaujinti terminą pareiškimui paduoti. Teismas 2024 m. liepos 8 d. atnaujino terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir pareiškimą priėmė.

4.       Atsakovė pareiškime nurodė, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi atsakovei nebuvo žinoma apie iškeltą civilinę bylą. Apie priimtą sprendimą už akių atsakovė sužinojo tik 2024 m. birželio 28 d. iš antstolio, pradėjusio priverstinio vykdymo veiksmus. Sprendimas už akių yra nepagrįstas, nes ieškovė nenurodė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės reikalavimus, kildinamus iš Rangos sutarties teisinių santykių, todėl teismas negalėjo tinkamai ir visapusiškai įvertinti faktinės situacijos. Pažymėjo, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakove už atliktus darbus, nesumokėjo atsakovei 23 448,15 Eur už stogo remonto darbus, kurių rezultatu jau daugiau nei 4 metus faktiškai naudojasi daugiabučio namo gyventojai.

5.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės pareiškimą nurodė, kad teismas galėjo priimti sprendimą už akių, nes teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai. Teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, ieškovė nesumoka atsakovei už atliktus darbus, kadangi darbai nepriimti dėl netinkamos jų kokybės (trūkumų). Atsakovei teigiant, kad darbai buvo atlikti kokybiškai, ji turi teisę inicijuoti kitą civilinę bylą dėl skolos už atliktus darbus prisiteisimo. Darbų trūkumai buvo aiškiai nustatyti ir aprašyti Statinio dalies ekspertinio tyrimo akte.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo ir šalies pasyvumo

7.       Teismas nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo siunčiami 7 kartus visais teismui žinomais adresais, nurodytais ieškovės ir gautais iš viešojo registro duomenų bazės. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė yra juridinis asmuo, pareiškime nurodyta, jog ji yra veikiantis asmuo, todėl juridiniam asmeniui taikoma CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka ir pagal tokią tvarką laikoma, jog dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji turi bylų kituose teismuose ir dėl to teismas turėjo domėtis, ieškoti ir dokumentus įteikti atsakovės atstovui, kuris veikia atsakovės UAB ,,Armeringa“ vardu kitose bylose, yra nepagrįsta, kadangi teismas išnaudojo visus galimus, įstatyme numatytus dokumentų įteikimo būdus. Atsakovės buveinė Juridinių asmenų registre yra nurodyta (duomenys neskelbtini). Buveinės adresu ir kitu adresu, kuris nurodytas ir ieškinyje ir pareiškime – (duomenys neskelbtini), taip pat jos vadovo R. Č. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami net keletą kartų, dėl ko valstybė patyrė 56,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Atsakovės nurodytas procesinių dokumentų įteikimas būdas el. pašto adresu įstatymu nėra numatytas ir yra netinkamas. Šiuo atveju UAB ,,Armeringa“ nepatenka į asmenų grupę, kurie pagal CPK 1751 straipsnio 9 dalį privalo gauti procesinius dokumentus elektroninėmis ryšių priemonėmis, atsakovė nėra EPP vartotoja, todėl teismas procesinius dokumentus įteikė CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

8.       Teismas sprendė, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti pagal įstatymą tinkamai ir tik atsakovė dėl savo pasyvumo yra atsakinga dėl susidariusios padėties, kad neatvyko į posėdį, neteikė atsiliepimų, nepasirūpino, jog juridinio asmens buveinėje būtų sudaryta galimybė priimti procesinius dokumentus. Atsakovė buvo pasyvi, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ji neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, nepateikė tokias priežastis pateisinančių įrodymų, teismas tokių priežasčių taip pat nenustatė.

Dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovė nėra atsiskaičiusi su ja už atliktus stogo remonto darbus, nedaro sprendimo už akių neteisėtu ar nepagrįstu, nes pati ieškovė pripažino, jog už atliktus darbus nėra atsiskaičiusi. Teismo sprendime nurodyta, jog ieškovė  vadovaujasi Sutarties bendrosios dalies 3.10 punkte nurodyta sąlyga, jog Užsakovo teisė sustabdyti apmokėjimą už netinkamai atliktus darbus, kaip tai numatyta Sutarties 3.7 punkte, galioja iki nepriklausomo eksperto išvados priėmimo. Ši aplinkybė šalims buvo žinoma dar nuo 2022 m., tačiau galimai savo pažeistos teisės atsakovė negynė, nesikreipė į teismą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, tačiau tokia teise dar gali pasinaudoti (CPK 5 str.).

10.       Teismo vertinimu, teisme išnagrinėtos bylos dalykas yra nekokybiškai atlikti darbai ir jų  trūkumų pašalinimas (kt. reikalavimai), kuriuos atsakovė pripažino ir įsipareigojo juos ištaisyti, tačiau iki nustatyto termino, t. y. iki 2022 m. birželio 30 d., to neatliko. Atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė į bylą naujų duomenų, kurie patvirtintų, kad ji nesutiko ir nesutinka su nustatytais darbų trūkumais ir su pateikta teismui eksperto išvada (CPK 178 straipsnis).

11.       Sprendime už akių nurodyta, jog pateikus eksperto išvadą ir ją išsiuntus atsakovei, UAB ,,Armeringa“ į tai nereagavo, naujų įrodymų nepateikė, nebendradarbiavo su ieškove, toliau liko pasyvi. Sprendimas už akių buvo priimtas įvertinus į bylą pateiktus duomenis, kurių atsakovė pareiškimu nepaneigia, o naujų aplinkybių nepagrindžia įrodymais, kurie leistų spręsti dėl sprendimo už akių nepagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

12.       Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad jai nepagrįstai buvo skaičiuojami delspinigiai, nes darbai nebuvo priimti, teismas pažymėjo, kad sprendime už akių buvo nurodyta, jog teismas vadovavosi Sutarties 3.10 punktu, kuriame šalys susitarė, kad jeigu šalys nesutaria dėl atliktų darbų tinkamumo, apie atliktų darbų tinkamumą sprendžiama pagal nepriklausomo eksperto išvadą, kuri yra privaloma šalims. Šiuo atveju ekspertizė buvo atlikta ir buvo nustatyti darbų trūkumai, todėl pagal Sutarties 1.9, 4, 6.3 punktus ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius, kurie yra 0,02 proc. nuo Sutarties (Darbų) kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Anot teismo, šią aplinkybę paneigiančių įrodymų atsakovė nepateikė, susitarimas dėl delspinigių buvo rašytinis, atitiko įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad sprendimas už akių yra nepagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokia situacija susidarė dėl atsakovės pasyvaus elgesio ir prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, atsisakymo pašalinti darbų trūkumus ir atsakovei nedetalizuojant, su kuriais darbų trūkumais ji sutinka ar nesutinka. Darbai nebuvo priimti ir trūkumai liko nepašalinti, tačiau nuo 2022 m. atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad darbai būtų priimti, o nustatyti trūkumai pašalinti ir tokiu būdu už darbus būtų atsiskaityta.

13.       Teismas atkreipė dėmesį, jog Sutartį šalys pasirašė 2020 m. rugpjūčio 26 d., atsakovės raštas dėl papildomų darbų ieškovei buvo pateiktas 2021 m. gegužės 21 d., tačiau vėliau darbus atsakovė atliko, nurodydama, jog turi laikytis sutartyje prisiimtų terminų. Kaip neturinčiomis įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui teismas pripažino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji turėjo atlikti papildomus darbus už papildomas lėšas, kad nebuvo projekto, kad darbų rezultatu ieškovė naudojasi, nes teismas vadovavosi Rangos sutarties sąlygomis, kurios paneigia atsakovės poziciją šiais klausimais.

14.       Teismas nurodė, kad pagal Sutarties 1.3 punktą rangovas (atsakovė), pasirašydamas šią sutartį, pareiškė ir patvirtino, kad yra tinkamai ir išsamiai susipažinęs su darbų apimtimis bei užsakovo reikalavimais, kad turi reikiamas žinias, patirtį, kompetenciją bei darbuotojus įvykdyti šioje sutartyje numatytus darbus pagal nustatytus reikalavimus ir terminus, o Sutarties 3.1 punktas nustatė, jog į numatytą sutarties darbų kainą yra įskaitytos visos išlaidos bei medžiagos, įrengimai, gaminiai, taip pat rangovo naudojama technika, mechanizmai, transportas, darbas objekte ir visos kitos darbams atlikti panaudotos priemonės bei išlaidos. Sutarties 3.3 punkte nustatyta, jog darbų kaina, nurodyta sutarties specialiojoje dalyje, yra galutinė ir nekeičiama dėl jokių priežasčių, išskyrus kai užsakovas raštiškai užsako atlikti papildomus darbus arba prašo pakeisti naudojamas medžiagas ar įrengimus pagal tarpusavio suderintą papildomą sąmatą arba kaina mažinama, jeigu rangovo atlikto darbų apimtys yra mažesnės. Pareiškime nurodytos aplinkybės buvo aptartos ir pasirašytos šalių Rangos sutartyje, o sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d.).

15.       Teismas nurodė, kad naudojimasis stogo remonto darbų rezultatu, kuris nustatyta tvarka nėra priimtas dėl darbų trūkumų, nelaikytinas pagrindu naikinti sprendimą už akių ar laikyti ieškovę nepagrįstai praturtėjus. Rangos sutarties sąlygos nustatė šalims teises, kuriomis jos turėjo naudotis sąžiningai, ir pareigas, kurias šalys turėjo atlikti pagal prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovė jų tinkamai neatliko, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (CPK 178 str., CK 6.189 str.).

16.       Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas nutarė, kad atsakovė neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, neteikė atsiliepimo, nepateikė naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atsakovės pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė (CPK 178 straipsnis, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Armeringa“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakyta panaikinti sprendimą už akių. Sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes atsakovė nebuvo informuota apie civilinės bylos faktą. Teismo išvados prieštaringos, viena vertus, teismas pripažino, kad realiai atsakovei nebuvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, tačiau padarė išvadą, kad atsakovei apie iškeltą bylą buvo pranešta tinkamai. Skundžiamoje nutartyje taip pat nepaneigta, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisinė procesinių dokumentų įteikimo fikcija aptariamu atveju pritaikyta prieš tai neišnaudojus visų protingų procesinių dokumentų įteikimo priemonių. Ieškovė tikėtina sąmoningai teismui nenurodė atsakovės elektroninio pašto adreso, kuriuo ieškovė su atsakove susirašinėdavo.

17.2.                      Įteikiant atsakovei dokumentus nebuvo įvertinta ir tai, kad atsakovė nesislapsto, bet gindama savo interesus betarpiškai dalyvauja kituose teisminiuose procesuose, kuriuose, be kita ko, yra atstovaujama advokatų. Teismas galėjo patikrinti LITEKO apie atsakovės dalyvavimą kituose procesuose ir sužinoti jos atstovus, kuriems galima įteikti dokumentus ar per juos informuoti atsakovę dėl jų įteikimo.

17.3.                      Sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nebuvo įvertintos esminės teisiškai reikšmingos bylai aplinkybės, susijusios su stogo remonto darbais. Visiškai neatsižvelgta į tai, kad pradėjus stogo remonto darbus, jų kaina esmingai padidėjo (beveik 30 proc. pradinės kainos), būtent ieškovei Rangos sutarties sudarymo ir vykdymo metu nuslėpus ir neinformavus atsakovės, jog prieš stogo remonto darbų atlikimą yra būtina atlikti papildomus daugiabučio namo stogo paruošimo darbus. Tuo tikslu atsakovė pateikė ieškovei papildomų darbų lokalinę sąmatą, kurios suma yra 7 033,67 Eur (su PVM), be to, informavo ieškovę, kad be šių papildomai reikalingų darbų stogo remontas gali būti nekokybiškas. Išimtinai pati ieškovė atsisakė sutarti su atsakove dėl papildomai būtinų darbų atlikimo.

17.4.                      Atsakovė 2022 m. vasario 3 d. raštu įsipareigojo pašalinti tik tuos darbų trūkumus, dėl kurių tarp šalių nebuvo ir nėra jokio ginčo. Tačiau aptariamu raštu atsakovė nesutiko ir neįsipareigojo pašalinti išimtinai ieškovės nurodytus tariamus darbų trūkumus. Skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai ir klaidingai teigiama, neva atsakovė pripažino ir sutiko pašalinti V. B. E. ekspertiniame akte nurodytus stogo remonto darbų trūkumus.

17.5.                      Sprendime už akių nepagrįstai remtasi Rangos sutarties 3.10 punktu. V. B. E. ekspertinis aktas negali būti vertinamas kaip atitinkantis Rangos sutarties 3.10 punkto sąlygas, kadangi šis ekspertas buvo paskirtas išimtinai ieškovės, kuri, be kita ko, sumokėjo ekspertui už ekspertinio akto parengimą pagal ieškovės pateiktus klausimus ir užduotis ekspertinio akto rengimui, atsakovei jokia apimtimi nedalyvavus šio eksperto skyrimo bei ekspertinio akto parengimo procedūroje.

17.6.                      Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad atsakovė gali inicijuoti atskirą bylą dėl skolos už atliktus stogo remonto darbus priteisimo iš ieškovės, tačiau faktiškai ir realiai tokia atsakovės galimybė gali būti apribota, prieš tai nepanaikinus nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo už akių. Ieškovė nuo atsakovės reikalavimo priteisti skolą už atliktus stogo remonto darbus galimai ginsis remdamasis sprendimu už akių, nors pastarasis priimtas vienpusiškai įvertinus tik ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su stogo remonto darbais.

18.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

18.1.                      Skundžiamoje nutartyje teismas nėra konstatavęs aplinkybės, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo faktiškai (realiai) įteikti tinkamai, kaip kad tai nurodoma skunde. Šia nutartimi buvo sprendžiamas tinkamo CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo klausimas.

18.2.                      Kas liečia procesinių dokumentų įteikimą atsakovei jos nurodomu el. pašto adresu, tai toks būdas šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti taikomas. Atsakovė savo skunde neginčija minėtų pirmosios instancijos teismo motyvų bei išvadų, neįvardina teismo galimai padarytų procesinės teisės taikymo klaidų, bet tiesiog yra kitokios nuomonės nei nutartį priėmęs teismas. Ginčo šalių ir teismo bendradarbiavimas vyksta civilinėje byloje, o ne vykdant kokį nors sandorį. Todėl ir pats bendravimas turėjo būti vykdomas laikantis atitinkamame teisės akte, t. y. civilinio proceso kodekse nustatytų reikalavimų.

18.3.                      Šiuo atveju turėtų būti vertinama, ne ko nepadarė bylą nagrinėjęs teismas, o kodėl atsakovė netikrino net trijų savo pašto dėžučių, kuriose pašto darbuotojas neabejotinai paliko pranešimus apie norimą įteikti korespondenciją. Be to, atsakovė yra juridinis asmuo, todėl JAR nurodytas jos buveinės adresas turi didelę juridinę reikšmę. Teisiniu požiūriu reikšminga ir tai, jog juridiniai asmenys turi pareigą užtikrinti jiems siunčiamos korespondencijos priėmimą.

18.4.                      Ieškovė neneigia fakto, jog atsakovė prašė padidinti 2020 m. rugpjūčio 26 d. rangos sutarties Nr.MBS-SUT-20-1115 kainą dėl neva būtinų papildomų darbų, o ieškovė nesutiko su tokiu atsakovės prašymu. Tačiau teisingam ginčo išsprendimui šiuo atveju buvo svarbu ne tai ko prašė ieškovė, bet dėl ko sutarties šalys susitarė.

18.5.                      Teisiškai reikšminga tik tai, jog remiantis Sutarties 3.10 punktu, eksperto išvada yra privaloma tiek ieškovei, tiek ir atsakovei, todėl teismo sprendimas, įpareigojantis rangovą pašalinti minimoje eksperto išvadoje įvardintus rangos darbų defektus yra pagrįstas bei teisėtas.

18.6.                      2022 m. spalio 11 d. raštu Nr. MBS-RS-22-5282 atsakovė buvo informuota apie numatomą ekspertinį tyrimą, jai pasiūlyta pateikti eksperto kandidatūrą. Tame pačiame rašte ieškovė nurodė, kad negavus duomenų apie atsakovės siūlomą eksperto kandidatūrą, ekspertizę atliks V. E.. Apie numatomą ekspertizės tyrimo laiką atsakovė buvo informuota prieš dvi darbo dienas atskiru el. paštu. Todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad V. B. E. ekspertinis aktas negali būti vertinamas kaip atitinkantis Rangos sutarties 3.10 punkto sąlygas. Be to, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie minimos eksperto išvados nepatikimumą.

18.7.                      Atsakovė savo teisę gauti pinigus už atliktus rangos darbus pagal Sutartį gali ginti teisme. Todėl apeliantės samprotavimai apie galimai pažeistų teisių gynimo ribojimą, susijusį su teismo priimtu sprendimu už akių, yra niekuo nepagrįsti. Nors atsakovė tvirtina, kad sprendimu už akių bei skundžiama nutartimi nustatytais prejudiciniais faktais ieškovė gali gintis nuo atsakovės teisėtų reikalavimų kitoje byloje, tačiau atsakovė nenurodo nei tokių prejudicinių faktų turinio, nei kokiems teisėtiems atsakovės reikalavimams tai prieštarautų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, ar/ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

21.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22.       Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

23.       Taigi, sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 str. 5 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

24.       CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Pareiga šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikiant pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

25.       Pažymėtina, jog CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Dėl (ne)galėjimo priimti sprendimą už akių

26.       Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ 2023 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovės 851,76 Eur delspinigius, 968 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Armeringa“ per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti V. B. E. sudarytame „Statinio dalies ekspertinio tyrimo akte“ nustatytus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų trūkumus; 3) atsakovei per teismo nustatytą 2 mėnesių terminą neįvykdžius teismo nustatyto įpareigojimo, nustatyti, kad ieškovė turi teisę atlikti nurodytus įpareigojimus savo lėšomis ir išieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

27.       Apeliantės nuomone, byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie prasidėjusį procesą.  

28.       Procesinių dokumentų įteikimas reglamentuotas CPK XI skyriaus Antrajame skirsnyje (CPK 117–132 straipsniai). CPK 117 straipsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai: 1) registruotąja pašto siunta; 2) per antstolius; 3) pasiuntinių paslaugų teikėjus; 4) kitais CPK nurodytais būdais. Nurodytas sąrašas nebaigtinis.

29.       Bylos duomenimis nustatyta, kad teismui priėmus ieškinį, atsakovei ieškinys su priedais ir teismo pranešimas 2024 m. sausio 8 d. registruota pašto siunta buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pašto siunta buvo grąžinta teismui kaip neįteikta, su pašto darbuotojo atžyma „nerasta“. Teismui patikrinus Juridinių asmenų registro duomenis apie atsakovės buveinę ir jos vadovą, 2024 m. sausio 26 d. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovės vadovui R. Č., tačiau pašto siunta taip pat buvo grąžinta teismui su pašto darbuotojo atžyma „netikslus adresas“. Teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, 2024 m. vasario 26 d. dar kartą išsiuntė atsakovei teismo procesinius dokumentus jos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir ši pašto siunta buvo grąžinta teismui kaip neįteikta, pašto darbuotojui padarius atžymą „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“.

30.       Teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje ir išsiuntė atsakovei teismo šaukimą juridinių asmenų registre įregistruotu jos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismo šaukimas buvo grąžintas teismui kaip neįteiktas.

31.       Teismas 2024 m. balandžio 23 d. paskyrė antrą parengiamąjį teismo posėdį, išsiųsdamas atsakovei teismo šaukimą jos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiuo atveju teismo šaukimas grąžintas teismui kaip neįteiktas.

32.       Ieškovei 2024 m. balandžio 26 d. pateikus patikslintą ieškinį ir teismui jį priėmus, 2024 m. balandžio 26 d. teismas nustatė atsakovei terminą atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti ir išsiuntė procesinius dokumentus atsakovei jos deklaruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitu žinomu atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau abi pašto siuntos buvo grąžintos teismui kaip neįteiktos.

33.       CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

34.       Procesinių dokumentų įteikimo tvarką reglamentuoja CPK 123 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

35.       Kaip teisingai nurodo apeliantė, procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.

36.       Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad, nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019. Teismų praktika. 2019, 51, p. 260-273).

37.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad teismas naudojo ir kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo priemones, t. y. atsakovei procesiniai dokumentai buvo siunčiami septynis kartus, tiek įmonės deklaruotos buveinės adresu, tiek jos vadovo adresu, tiek kitu žinomu adresu, tačiau nė karto šių dokumentų įteikti atsakovei nepavyko.

38.       Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, yra pažymėjęs, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas). 

39.       Nagrinėjamu atveju atsakovė nepasirūpino procesinių dokumentų priėmimu nei jos  buveinės, nei kitais paminėtais adresais. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė ir jos vadovas atsisakė savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių, prisiėmė riziką būti neinformuotais apie teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytais (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-762-450/2024).

40.       Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas apie iškeltą civilinę bylą galėjo informuoti atsakovę elektroniniu paštu, kuris ieškovei buvo žinomas, nes bendravimas su ieškove buvo vykdomas elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini).

41.       Sutiktina su atsakove, kad  procesinių dokumentų įteikimas elektroniniu paštu taip pat gali būti laikomas tinkamu šalies informavimu apie teismo procesą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2020). Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad atsakovei ar jos atstovams procesiniai dokumentai galėjo būti įteikti elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – EPP). Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismo procese reglamentuoja CPK XII skyriaus Ketvirtasis skirsnis ir Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas LR teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332. Pagal Aprašo 21 punktą, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

42.       Nagrinėjamu atveju atsakovė nėra EPP vartotoja, nėra davusi sutikimo gauti procesinius dokumentus per EPP, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą įteikinėti atsakovei procesinius dokumentus registruota pašto siunta.

43.       Atskirojo skundo argumentai, kad teismas galėjo per LITEKO sistemą patikrinti informaciją ir nustatęs, kad atsakovės interesus kitose bylose atstovauja advokatai, galėjo juos informuoti apie naujai iškeltą atsakovei civilinę bylą yra nepagrįsti įstatymu, be to, toks aiškinimas reikštų, kad teismas turėtų imtis sau nebūdingų funkcijų ne proceso šalies, bet jos atstovų, kurie nebūtinai gali būti atsakovės atstovais kitose bylose, paieškai ir nustatymui.

44.       Kita vertus, atsakovei pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjo, nors terminas tokiam pareiškimui paduoti jau buvo praleistas, teismas šį terminą atnaujino, pareiškimą priėmė ir jį išnagrinėjo iš esmės. Dėl to laikytina, kad atsakovės teisė būti išklausytai ir teisė teikti įrodymus, kurie galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nebuvo pažeista.

45.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuoti šiuo konkrečiu atveju CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą nėra pagrindo. 

Dėl įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui 

46.       Kita aplinkybė, kurią apeliantė turėjo įrodyti, nurodyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Savo esme ir turiniu ši aplinkybė yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo panaikinti sprendimą už akių (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; kt.).

47.        Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė UAB „Mano būstas Šiauliai“ (užsakovas), kuri yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, ir atsakovė UAB ,,Armeringa“ (rangovas) pasirašė stogo remonto darbų sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti ir perduoti darbus per 120 kalendorinių dienų, skaičiuojant šį terminą nuo statybvietės priėmimo–perdavimo rangovui dienos. Darbų kaina – 23 448,15 Eur su PVM, šalių suderinta darbų sąmata yra sutarties neatskiriama dalis (Sutarties 1.5 p.). Atsakovė 2020 m. gruodžio 16 d. raštu, dėl nepalankių oro sąlygų paprašė pratęsti darbų užbaigimo terminą iki 2021 m. birželio 30 d. Šalys 2020 m. gruodžio 22 d. pasirašė susitarimą Nr.1, kuriuo pratęsė darbų atlikimo terminą iki 2021 m. birželio 30 d. Atsakovė 2021 m. birželio 30 d. raštu informavo ieškovę, jog ji sutartį įvykdė ir prašo ieškovės organizuoti atliktų darbų priėmimą, kartu pridėjo Atliktų darbų aktą Nr. LYROS 2-1.

48.       Ieškovė 2021 m. spalio 25 d. surašė statinio apžiūros aktą Nr.LY2-1, kuriame nurodė atliktų darbų trūkumus. Ieškovė 2022 m. sausio 31 d. raštu kreipėsi į atsakovę, kuriuo pareikalavo, kad apeliantė iki 2022m. vasario 28 d. pašalintų prieš tai nurodytame akte pastebėtus darbų trūkumus, pridėdama prie rašto ir minėtą statinio apžiūros aktą. Atsakovė, atsakydama į ieškovės raštą, 2022m. vasario 3 d. rašte nurodė, kad 2021 m. spalio 25 d. apžiūros aktas Nr.LY2-1 yra surašytas vienašališkai, nepakvietus rangovo atstovo, be to, ne su visais ieškovės nustatytais darbų defektais atsakovė sutiko ir nurodė, kad apie tai informavo atitinkamą ieškovės atstovą. Atsižvelgdama į tai, kad žiemos laikotarpiu negalima vykdyti stogo hidroizoliacijos darbų, atsakovė nurodė, jog iki 2022 m. birželio 30 d. pašalins darbų trūkumus. 

49.       Nors atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad 2022 m. vasario 3 d. raštu ji įsipareigojo pašalinti tik tuos trūkumus, dėl kurių tarp šalių jokio ginčo nebuvo ir nėra, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtame rašte atsakovė konkrečiai neįvardino, su kuriais darbų trūkumais ji sutinka, o su kuriais nesutinka.

50.       Ieškovė 2022 m. birželio 6 d. raštu vėl kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad darbų  trūkumai iki šiol nepašalinti ir nustatė rangovui terminą iki 2022 m. birželio 30 d. savo lėšomis pašalinti stogo remonto darbų trūkumus.

51.       Ieškovė 2022 m. rugsėjo 23 d. raštu dar kartą informavo atsakovę, kad jai iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. nepašalinus darbų trūkumų, vadovaujantis Rangos sutarties 6.3 punktu, ieškovė nuo 2022m. liepos 1 d. pradėjo skaičiuoti delspinigius po 0,02 proc. nuo darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną.

52.       Atsakovė 2022 m. rugsėjo 29 d. raštu atsakė ieškovei, kad darbai yra atlikti, darbų rezultatu gyventojai naudojasi, rangovas jokių nusiskundimų iš gyventojų nėra gavęs, o ieškovė keletą kartų keitė atsakingus už darbų priėmimą asmenis, kurie rangovui kėlė vis naujus reikalavimus, tokiu būdu vengdama atsiskaityti su rangovu. Atsakovė pareikalavo, kad ieškovė su ja atsiskaitytų pagal atliktų darbų aktą.

53.       Ieškovė 2022 m. spalio 10 d. raštu kreipėsi į atsakovę, kuriame nurodė, kad susidariusioje faktinėje situacijoje, remiantis šalių sudarytos sutarties 3.10 punktu, yra reikalinga skirti rangos darbų ekspertizę. Todėl pasiūlė atsakovei per 2 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienas pateikti eksperto kandidatūrą, kuris paneigtų arba patvirtintų ieškovės pretenzijų, suformuotų Defektų akte pagrįstumą. Negavusi duomenų apie rangovo siūlomą eksperto kandidatūrą, ieškovė informavo, kad ekspertizę atliks V. E., o apie numatomą ekspertizės tyrimo veiksmo laiką prieš dvi darbo dienas rangovą informuos atskiru el. paštu.

54.       Į šį pranešimą atsakovė atsakė 2022 m. spalio 14 d., nurodydama, kad savo poziciją ji išsakė jau 2022 m. rugsėjo 29 d., kurios nekeis.

55.       Apie planuojamą stogo darbų apžiūrą 2024 m. spalio 14 d. 10.30 val. ieškovė atsakovę informavo 2022 m. spalio 13 d. raštu.

56.       Ieškovė 2022 m. spalio 24 d. raštu pranešė atsakovei, jog neištaisius darbų trūkumų ir nepridavus užsakovui darbų, užsakovas neturi prievolės atsiskaityti su rangovu.

57.       Ieškovė 2022 m. lapkričio 21 d. išsiuntė ekspertizės aktą atsakovei. Rašte pažymėjo, kad atsakovės atstovas apžiūroje nedalyvavo. Ekspertizės akte nurodyta, kad darbai atlikti netinkamai ir turi būti perdaryti. 

58.       Visas aukščiau aptartas faktines bylos aplinkybes teismas įvertino ir dėl jų pasisakė priimdamas  sprendimą už akių, kurios ir lėmė ieškinio visišką patenkinimą.

59.       Pareiškimu prašydama peržiūrėti teismo sprendimą už akių, atsakovė neginčijo teismo nustatytų aplinkybių, pateikė teismui tuos pačius įrodymus kaip ir ieškovė, tačiau laikėsi pozicijos, kad ieškovė iki šiol dar nėra sumokėjusi atsakovei 23 448,15 Eur už atliktus stogo remonto darbus, kurių rezultatu jau daugiau nei 4 metus faktiškai naudojasi daugiabučio namo gyventojai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės (dėl neapmokėjimo už darbus) ieškovė neginčija ir ją pripažįsta, tačiau gindamasi nuo atsakovės argumentų paaiškino, kad už darbus nemoka dėl to, jog jie yra atlikti su trūkumais, kuriuos nustatė ekspertas, o atsakovė šiuos trūkumus vengia ištaisyti, dėl to ieškovė ir kreipėsi į teismą.

60.       Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė iki šiol, neegzistuojant jokiai pagrįstai priežasčiai, nėra priėmusi atliktų stogo remonto darbų. Šiuos argumentus teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodytų priežasčių. Sutarties bendrosios dalies 3.10 punkte nurodyta, kad jeigu šalys nesusitaria dėl atliktų darbų tinkamumo, apie atliktų darbų tinkamumą sprendžiama pagal nepriklausomo eksperto išvadą, kuri yra privaloma šalims. Užsakovo teisė sustabdyti apmokėjimą už netinkamai atliktus darbus, kaip tai numatyta Sutarties 3.7 punkte, galioja iki nepriklausomo eksperto išvados priėmimo.

61.       Minėta, kad atsakovei buvo suteikta galimybė pasiūlyti eksperto kandidatūrą, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo, atliekant ekspertui objekto apžiūrą, joje nedalyvavo, savo pozicijos neišreiškė. Vadovaujantis sutarties specialiosios dalies 1.6 punktu, užsakovas (ieškovė) įsipareigojo sumokėti rangovui sutarties (darbų) kainą per 60 dienų nuo Darbų priėmimo-perdavimo akto (kuriame nėra nurodytų Darbų atlikimo trūkumų) pasirašymo dienos. Kadangi šiai dienai  nėra pasirašytas Darbų perdavimo–priėmimo aktas ir neištaisyti eksperto išvadoje nustatyti darbų trūkumai, ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą sulaikyti atsiskaitymą su atsakove (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). 

62.       Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat nurodė, kad pradėjus stogo remonto darbus išaiškėjo, jog prieš stogo remonto darbų atlikimą yra būtina atlikti papildomus daugiabučio namo stogo paruošimo remontui darbus, taip siekiant kokybiško stogo remonto darbų rezultato. Apie šią esminę aplinkybę ieškovė nieko neužsiminė atsakovei nei konkurso metu, nei sudarydama Rangos sutartį.

63.       Sutarties bendrųjų sąlygų 1.3 punkte nustatyta, kad rangovas (atsakovė), pasirašydamas šią sutartį, pareiškia ir patvirtina, jog yra tinkamai ir išsamiai susipažinęs su darbų apimtimis bei užsakovo reikalavimais, kad turi reikiamas žinias, patirtį, kompetenciją bei darbuotojus įvykdyti šioje sutartyje numatytus darbus pagal nustatytus reikalavimus ir terminus. Sutarties 3.1 – 3.3 punktuose nustatyta, jog į numatytą sutarties darbų kainą yra įskaitytos visos išlaidos bei medžiagos, įrengimai, gaminiai, taip pat rangovo naudojama technika, mechanizmai, transportas, darbas objekte ir visos kitos darbams atlikti panaudotos priemonės bei išlaidos, jog darbų kaina, nurodyta sutarties specialiojoje dalyje, yra galutinė ir nekeičiama dėl jokių priežasčių, išskyrus kai užsakovas raštiškai užsako atlikti papildomus darbus arba prašo pakeisti naudojamas medžiagas ar įrengimus pagal tarpusavio suderintą papildomą sąmatą arba kaina mažinama, jeigu rangovo atlikto darbų apimtys yra mažesnės.

64.       Minėta, kad darbų rangos sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2020 m. rugpjūčio 26 d., darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2021 m. birželio 30 d., tuo tarpu atsakovė dėl papildomų darbų į ieškovę raštu kreipėsi tik 2021 m. gegužės 21 d.

65.       Aptartas sutartinis teisinių santykių reguliavimas ir faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė negalėjo reikalauti padidinti, o ieškovė sumažinti darbų kainos, be to, atsakovės pranešimas apie būtinybę atlikti papildomus darbus yra akivaizdžiai pavėluotas, todėl jai teko pareiga įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.653 straipsnio 4, 5 dalys).

66.       Kitų argumentų savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nenurodė. Atskirajame skunde atsakovė papildomai teigė, jog V. B. E. ekspertinis aktas negali būti vertinamas kaip atitinkantis Rangos sutarties 3.10 punkto sąlygas, kadangi šis ekspertas buvo paskirtas išimtinai ieškovės, kuri, be kita ko, sumokėjo ekspertui už ekspertinio akto parengimą pagal išimtinai ieškovo pateiktus klausimus bei užduotis ekspertinio akto rengimui.

67.       Kaip jau buvo minėta, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei buvo žinomos aplinkybės apie planuojamą atlikti ekspertizę, jai buvo suteikta galimybė pasiūlyti savo eksperto kandidatūrą, tačiau tokia teise apeliantė nepasinaudojo, buvo pasyvi ir būdama tinkamai informuota apie ekspertinę objekto apžiūrą, tokioje apžiūroje nedalyvavo. Ekspertizės aktas buvo pateiktas susipažinti atsakovei, tačiau iki šiol ji nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti eksperto išvadomis. Atsakovės atskirojo skundo argumentai, jog palikus galioti sprendimą už akių, bus apribotos jos teisės teisme reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo, yra deklaratyvūs, nenurodytas aiškus tokios teisės pažeidimo turinys ir neatskleistos priežastys, dėl ko atsakovė iki šiol tokia teise nesinaudojo.

Dėl procesinės bylos baigties

68.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė nenurodė teisiškai pagrįstų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar kad teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas (CPK 178 straipsnis). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindas šioje byloje nenustatytas.

69.       Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta nei viena iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, todėl tenkinti atsakovės atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais ir pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį nėra pagrindo (CPK 377 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

70.       Apeliacinės instancijos teismui atmestus atsakovės atskirąjį skundą, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Bylos duomenimis, ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti iš apeliantės 1815 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

71.       Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija maksimalų Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą tokių išlaidų dydį, nes maksimalus dydis už 2024 m. rugpjūčio mėnesį parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 864,40 Eur (2 161 Eur bruto × 0,4 (8.16 p.), todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki maksimalaus dydžio, tokiu būdu priteisiant ieškovei iš atsakovės 864,40 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Šiauliai“ (j. a. k. 144619514) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armeringa“ (j. a. k. 304111588) 864,40 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 40 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas