VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Serdiukovai“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

nustatė:

Pareiškėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Serdiukovai“ 403 eurus skolos, susidariusios dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. imtinai. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas: 18,15 Eur advokato pagalbai apmokėti bei 0,87 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimą.

Nurodo, kad nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu Laisvės g. 5, Mažeikiai (toliau – ir Nekilnojamojo turto objektas), valdytojas ir naudotojas buvo UAB „Serdiukovai“ 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB „Svirnija“ ir UAB „Serdiukovai“ sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 17-09-15 (toliau – ir Nuomos sutartis) pagrindu.

Nurodo, jog atsakovas nėra sumokėjęs metinės vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., viso 403 Eur.

Pažymi, kad pareiškėja yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.

Teigia, jog atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu buvo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančio Nekilnojamojo turto objekto valdytojas, nuomos pagrindais valdė ir naudojo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą, todėl atsakovas yra pareiškėjos administruojamos Vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. atsakovas turi prievolę sumokėti pareiškėjai metinę Vietinę rinkliavą.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

        Prašymas iš esmės tenkintinas.

        Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

        Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Atliekų įstatymas) bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

        Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus ir nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką, lengvatas, grąžinimo tvarką, delspinigių dydį ir apskaičiavimo tvarką, paslaugos kokybės reikalavimus ir teikimo sąlygas. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

        Atliekų tvarkymo įstatymo 30-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, atliekų turėtojams sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, o 30-1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe.

        Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“, 4 punktas nustato, jog į Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą (toliau – ir Sąrašas) yra įtraukti prekybos paskirties pastatai, t. y. pastatai, naudojami didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, parduotuvės – operatorinės, knygynai, vaistinės, prekybos paviljonai, turgavietės ir kiti laikini statiniai ar prekybos vietos (kioskai, palapinės ir kiti panašios paskirties objektai).

        Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtino Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) (ginčo laikotarpiu taip pat aktualūs minėtą teisės aktą pakeitę Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 30 d. Nr. T1-177 sprendimu patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, įsigalioję 2021 m. sausio 1 d., toliau – ir Naujos redakcijos nuostatai), kurių 45 punktu pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatoma visiems Mažeikių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, vietinės rinkliavos dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta vietinės rinkliavos dydžių nustatymo metodika, pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkai, o kintamąją dalį – nekilnojamojo turto objektų savininkai, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga.

Nuostatų 6 punkte (Naujos redakcijos nuostatų 2 p.) numatyta, kad Vietinės rinkliavos mokėtojai (toliau – Rinkliavos mokėtojas) – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.  Vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus (32p.). Vietinės rinkliavos mokėtojais yra visi Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus) savininkai. Vietinė rinkliava yra mokama už kiekvienus kalendorinius metus. Vietinės rinkliavos mokėtojai neturi diskrecijos pasirinkti ar vykdyti prievolę mokėti Vietinę rinkliavą, ar ne.

Rinkliavą pagal, vadovaudamasi Nuostatais, apskaičiuoja pareiškėja (Nuostatų 24 punktas, Naujos redakcijos nuostatų 4 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme ir vietinės rinkliavos mokėjimas ar nemokėjimas nėra susijęs su paslaugos gavimu ar negavimu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje valdė ir naudojo Nekilnojamojo turto objektą Nuomos sutarties pagrindu, todėl yra pareiškėjo administruojamos Vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. atsakovas turi prievolę sumokėti pareiškėjui metinę Vietinę rinkliavą. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, prekybos paskirties nekilnojamojo turto objekto – pastato/parduotuvės, esančio adresu Laisvės g. 5, Mažeikiai, unikalus Nr. 6193-2001-5013 (toliau – ir Nekilnojamojo turto objektas), kurio bendras plotas 1272,97 kv. m, savininkas įsiskolinimo laikotarpiu buvo UAB „Svirnija“. Su skundu pateikta 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB „Svirnija“ ir UAB „Serdiukovai“ sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 17-09-15 (toliau – ir Nuomos sutartis) kopija, patvirtina, kad įsiskolinimo laikotarpiu ginčo objektu (pastate, kurio unikalus numeris 6193-2001-5013 pirmame aukšte esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-16a, 1-16b, 1-16C, kurių bendras plotas 53,50 kv. m) faktiškai naudojosi, jį valdė ir įsipareigojimus dėl mokesčių už atliekų tvarkymą prisiėmė dėl būtent nuomininkas, t. y. atsakovas. Pagal Nuostatų 2 priedą (Naujos redakcijos nuostatų 1 priedą) kaip atskira nekilnojamojo turto objektų rūšis išskiriami prekybos paskirties objektai. 

Bylos duomenys rodo, kad atsakovui suformuoti ir išsiųsti adresu Laisvės g.5, Mažeikių m., Mažeikų sen., Mažeikių r. sav. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai 2021 m. balandžio 9 d., 2022 m. balandžio 1 d. – Nr. MTF-21-445714, remiantis kuriais už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovo mokėtina rinkliavos suma – 403,00 eurai (už 2020 m. - 123 Eur; už 2021 m. – 280,00 Eur). Taip pat atsakovui išsiųsti 2021 m. rugsėjo 23 d., 2021 m. lapkričio 5 d. įspėjimai dėl nesumokėto vietinės rinkliavos mokesčio adresu Laisvės pr. 60, Vilnius, taip pat 2021 m. lapkričio 5 d. įspėjimas išsiųstas el.pašto adresu serdiukoviene@gmail.com.

Byloje įrodymų, kad atsakovas sumokėjo už jam priklausantį nekilnojamąjį turtą apskaičiuotą vietinę rinkliavos sumą, nėra, todėl pareiškėja pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą.

Pareiškėjos prašymas tenkintinas, kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ginčo objektu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtojas, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie atsakovo pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą laikytinas pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas iš esmės tenkintinas, priteisiant iš atsakovo pareiškėjos naudai 403,00 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. imtinai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti 18,15 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 0,87 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja kartu su prašymu teismui pateikė atstovavimo sutartį pagrindžiančią pareiškėjos patirtas 18,15 Eur išlaidas advokato pagalbai. Minėtos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose (toliau – ir Rekomendacijos).

ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismo įsakymo teisena administraciniame procese ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131⁴ straipsnio 4 dalis). Liteko duomenimis, į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovo atžvilgiu už ginčo nekilnojamojo turto objektą. Įvertinus tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovas laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertinant prašomų iš atsakovo priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, jų santykį su išieškotina suma, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Nagrinėjamu atveju iš viešai skelbiamos pareiškėjos struktūros matyti, kad teisininko etatas pas pareiškėją yra. Taip pat, kaip jau minėta, pareiškėja galėjo pasirinkti ekonomiškesnę ir operatyvesnę teismo įsakymo procedūrą.

Taigi teismas netenkina pareiškėjos prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo už advokato pagalbą.

Pareiškėjos prašomos priteisti 0,87 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimo išlaidos, patirtos už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimą, yra dalinai patvirtintos rašytiniais įrodymais. Nepateikta šių išlaidų apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus pareiga atlikti jam pavestas funkcijas nustatoma steigimo dokumentuose, savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus sudarytoje sutartyje ar kitame atitinkamame administraciniame akte (ATĮ 30 str. 2 d.). Vien iš funkcijų - registruoti komunalinių atliekų turėtojus (ATĮ 30 str. 3 d. 4 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojų registrą (toliau – Registras) organizuoja ir tvarko Administratorius (galiojančios redakcijos Nuostatų 6 p.), jis priima sprendimus dėl registro duomenų tikslinimo (8 p.). Rinkliavos mokėtojų Registro tikslais Administratorius nustatyta tvarka naudojasi jam prieinamų registrų duomenimis, Savivaldybės ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais Rinkliavos mokėtojų Registrui ir Vietinei rinkliavai administruoti (11 p.). 

Vien tai, kad pareiškėjas turi sudaręs sutartį dėl registro duomenų gavimo ir 2022 m. gegužę suformuotas NTR išrašas, kuriame atsakovo sudarytos nuomos sutarties nėra registruota, neduoda pagrindo teigti, kad 2022 m. liepos mėn. inicijuotos administracinės bylos iškėlimui šios išlaidos buvo patirtos ir būtinos. Pažymėtina, kad atsakovas vietinės rinkliavos mokėtoju pripažintas remiantis patalpų valdymo pagal nuomos sutartį, kuri teismui pateikta, pagrindu. Teisės aktai nenumato veiklos sąnaudų priteisimo kaip bylinėjimosi išlaidų už teisės aktais priskirtų funkcijų vykdymą. Dėl to prašymas šioje dalyje netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

iš esmės tenkinti pareiškėjos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Serdiukovai“ pareiškėjos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 403 Eur (keturis šimtus tris eurus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 

Atmesti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                               Jovita Einikienė