Civilinė byla Nr. e2S-52-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00181-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.2.2.1.; 3.3.2.1.; 3.3.2.4.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 10 d.

Panevėžys

        Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-31-1004/2023 pagal ieškovės R. D. patikslintą ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovui L. D., tretiesiems asmenims Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Biržų kredito unija, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agrokoncernas“, UAB „AGROCHEMA“, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Linas Agro“, UAB „JONIŠKIO GRŪDAI“, UAB „SCANDAGRA“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Narjanta“ ir atsakovo L. D. patikslintą priešieškinį ieškovei R. D., tretiesiems asmenims Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB „Agrokoncernas“, UAB „AGROCHEMA“, AB „Linas Agro“, AB „Kauno grūdai“ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. D. ir atsakovo L. D. patikslintą ieškinį bei patikslintą priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

2.       Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6-434/2021, nusprendė šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, išsprendė šalių pavardžių klausimą, padalijo šalims santuokoje įgytą turtą, priteisė ieškovei iš atsakovo kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto natūra dalį, išsprendė šalių prievolių kreditoriams klausimus, nustatė daliai atsakovo turto priverstinę hipoteką bei paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.

3.       Panevėžio apygardos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A‑504‑544/2021, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo dalies, nutarė Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria padalintas šalių santuokoje įgytas turtas, priteista kompensacija ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, išspręstas prievolių klausimas, nustatyta hipoteka ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kita Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo dalis palikta nepakeista.

4.       Atsakovas L. D. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad santuoka tarp šalių buvo nutraukta, tačiau liko neišspręstas santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimas, kuris nagrinėjamas šioje byloje. Byloje atlikus turto vertinimo ekspertizę nustatyta, kad L. D. ūkiui priklausančio viso ūkio kaip turtinio komplekso rinkos vertė 2018 m. liepos 24 d. galimai yra didesnė nei 1 865 000 Eur. Prašė bylą perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, nes apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė negu 40 000 Eur, išskyrus šeimos santykių bylas. Aiškino, kad nutraukus šalių santuoką, ginčas dėl turto padalijimo turi būti nagrinėjamas remiantis ne šeimos teisinių santykių, o daiktinės teisės normomis, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 1 punkte numatyta išimtis, kad nepriklausomai nuo ieškinio sumos, šeimos teisinių santykių bylos dėl turto padalijimo turi būti nagrinėjamos pirmąja instancija apylinkės teismuose, negali būti taikoma.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo L. D. prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio apygardos teismui.

6.       Teismas nurodė, kad pirmą kartą bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs, jog šalių santuokoje įgyto turto vertė – 486 703 Eur. Paskyrus turto vertinimo ekspertizę, ekspertizės akte nurodyta, kad L. D. ūkiui priklausančio viso ūkio kaip turtinio komplekso rinkos vertė 2018 m. liepos 24 d. galimai yra didesnė nei 1 865 000 Eur. Tačiau sprendė, kad šioje byloje nagrinėjamas santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. T. v. I. B., bylos Nr. 3K-3-369/2011, kurią atsakovas nurodo savo prašyme, pasisakyta, kad nepriklausomai nuo prašomo padalinti turto vertės, reikalavimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimas turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme kaip pirmosios instancijos teisme.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esminiai argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovas L. D. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsakovo L. D. prašymą bylą pagal teismingumą perduoti Panevėžio apygardos teismui tenkinti pilna apimtimi.

7.1.                      Apeliantas teigia, kad atsakovo prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio apygardos teismui pirmosios instancijos teismo buvo atmestas vadovaujantis vieninteliu argumentu, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011, kurioje pasisakyta, kad nepriklausomai nuo prašomo padalinti turto vertės, reikalavimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme kaip pirmosios instancijos teisme. Atsakovas su tokiu pirmos instancijos teismo vertinimu nesutinka ir mano, kad, ginčo atveju, vertinant šios bylos teismingumą, nepagrįstai buvo vadovautasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011 ir joje pateiktais išaiškinamais kaip precedentu, kadangi nutartyje buvo kilęs ginčas dėl to, ar, nutraukus santuoką ir teismui procesiniu sprendimu patvirtinus susitarimą dėl santuokos nutraukimo padarinių, sutuoktiniai (vienas jų) vėliau gali pareikšti savarankišką reikalavimą padalyti santuokoje įgytą turtą. Tuo tarpu, šioje byloje yra sprendžiama dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, kai teismo sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta nepadalinus santuokos metu įgyto turto.

7.2.                      Mano, kad pirmosios instancijos teismo cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentas yra visiškai be argumentacijos ir neatitinka įtikinamumo kriterijaus. Negana to, pirmos instancijos teismas, prieš vadovaudamasis minėta nutartimi kaip precedentu, sprendžiant dėl atsakovo prašymo pagrįstumo, turėjo įvertinti ir šios nutarties priėmimo datą – 2011 m. spalio 4 d. Minėtas precedentas buvo priimtas prieš 11 metų. Teigia, kad per šį laiko tarpą įvyko reikšmingi socialiniai ir kiti pokyčiai Lietuvos Respublikos šeimos teisės sistemoje, keitėsi teisinis reglamentavimas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Dėl ko, pasak apelianto, akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas vadovautis minėta nutartimi negalėjo dar ir dėl to, kad joje suformuotas išaiškinimas yra pasenęs ir nebeatitinka per 11 metų įvykių pokyčių Lietuvos Respublikos šeimos teisės sistemoje.

7.3.                      Teigia, kad vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015 ir vėliau jos pagrindu plėtojamą kasacinio teismo praktiką, buvo išaiškinta, kad gali susidaryti situacija, kai, nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas jiems nepadalijamas, pvz., kai nesąžiningi sutuoktiniai nurodo, jog bendro turto neturi, nors vėliau paaiškėja, kad tokio turto yra, ir pan. Tokiu atveju santuoka nutraukiama, o sutuoktiniams priklausantis turtas jiems nepadalijamas, tačiau jo teisinis režimas pasikeičia. Tokiu atveju bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais. Nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

7.4.                      Taigi, pasak apelianto, vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse yra aiškiai suformuota teisės aiškinimo taisyklė, jog nutraukus santuoką, tačiau nepadalinus santuokos metu įgyto turto tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 str.). Dėl ko akivaizdu, kad siekiant padalinti santuokos metu įgytą turtą jau po santuokos nutraukimo, buvusių sutuoktinių nesieja jokie šeimyniniai ryšiai ir tokia byla negali būti laikoma kaip kilusi iš šeimos teisinių santykių. Dėl to mano, kad tarp šalių kilęs ginčas pagal ieškinyje suformuluotą pagrindą ir dalyką, pirmosios instancijos teismo negalėjo būti priskirtas bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, kategorijai, o įvertinus tai, kad šioje byloje yra siekiama padalinti tarp šalių turtą, kurio vertė galimai yra 1 865 000 Eur, remiantis CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši byla pirma instancija turi būti nagrinėjama apygardos teisme, konkrečiai Panevėžio apygardos teisme.

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė R. D. prašo atskirąjį skundą atmesti.

8.1.                      Ieškovės teigimu, nors ieškiniu pareikštų reikalavimų išsprendimas iš esmės sąlygotų ginčo šalių nuosavybės, kaip daiktinės teisės, formos pasikeitimą iš bendrosios jungtinės į bendrosios dalinės nuosavybės rūšies statusą, ieškiniu pareikštų reikalavimų, kaip kylančių iš šeimos teisinių santykių, kvalifikavimą lemia ieškiniu pareikštų reikalavimų teisinis pagrindas – turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas.

8.2.                      Nurodo, kad prašyme dėl bylos perdavimo pagal teismingumą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011 rėmėsi atsakovas, teismas skundžiamoje nutartyje tik nurodė, kad ir atsakovo cituojamoje kasacinės instancijos teismo nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011, pasisakyta, kad nepriklausomai nuo prašomo padalinti turto vertės, reikalavimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimais turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme kaip pirmosios instancijos teisme. Teismas konkrečios kasacinės instancijos teismo bylos, kaip precedento, netaikė, tačiau įvertino, kad paties atsakovo cituojamoje byloje pasisakyta, jog santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimas turi būti sprendžiamas apylinkės teisme.

8.3.                      Atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamas ne savarankiškas reikalavimas dėl turto padalijimo, tačiau reikalavimų dalis iš santuokos nutraukimo bylos, kurioje ieškovė prašė nutraukti santuoką ir padalinti santuokos metu įgytą turtą, taigi nagrinėjamas reikalavimas yra tęsinys bylos, kuri nebaigta dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Kita vertus Panevėžio apygardos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. perduodamas bylą nagrinėti iš nauji pirmos instancijos teismui išsprendė bylos teismingumo klausimą, o minėta nutartis yra teisėta ir galiojanti

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl civilinės bylos perdavimo apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kurioje Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2021 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, išsprendė šalių pavardžių klausimą, padalijo šalims santuokoje įgytą turtą, išsprendė kitus su tuo susijusius klausimus. Tačiau Panevėžio apygardos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarė Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria padalintas šalių santuokoje įgytas turtas, priteista kompensacija ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, išspręstas prievolių klausimas, nustatyta hipoteka ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kita Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo dalis palikta nepakeista.

12.       Atsakovas, bylą dėl dalies reikalavimų iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė prašymą perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui, kadangi, pasak atsakovo, esant nutrauktai šalių santuokai, turto padalijimo klausimas spręstinas ne pagal šeimos, bet pagal deliktinės teisės normas, o nustačius, jog šalių turtas įvertintas didesne nei CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta suma, bylos teismingumas, pasak atsakovo, priskirtinas apygardos teismo kompetencijai.

13.       Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą atmetė, konstatuodamas, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek atsakovo, tiek ieškovės procesinių dokumentų argumentus, tiek teismo motyvus, su pastaraisiais visiškai sutinka.

14.       Civilinės bylos teismingumo nustatymas reiškia ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, todėl kiekvienu atveju svarbu išsiaiškinti, kokiam konkrečiam teismui teisminga byla. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl to, kokios grandies bendrosios kompetencijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti bylą pirmąja instancija. Ginčai, kuriuos pirmąja instancija nagrinėja apygardų teismai, išvardyti CPK

15.       Taigi vienas iš civilinių bylų priskyrimo apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismams kriterijų yra ieškinio suma, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju taikytina CPK 27 straipsnio išimtis, nes ginčas byloje keliamas iš šeimos teisinių santykių ir šios kategorijos bylos nagrinėjamos apylinkės teismuose neatsižvelgiant į ieškinio sumą (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

16.       Nors teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo jau yra įsiteisėjęs, ieškiniu ir priešieškiniu pareikštų reikalavimų, kaip kylančių iš šeimos teisinių santykių, kvalifikavimą lemia tai, kad ši civilinė byla buvo iškelta kaip santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų  byla, ir nepaisant to, kad sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo, kita dalis bylos, t. y. reikalavimai dėl turto padalijimo ir kt., apeliacinės instancijos teismo perduoti nagrinėti toje pačioje santuokos nutraukimo byloje iš naujo. Tai reiškią, ką pagrįstai nurodo ir ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, kad santuokos nutraukimo byla nėra baigta ir ji teisme nagrinėjama toliau. Kad ši byla kyla iš šeimos teisinių santykių patvirtina ir ieškiniu bei priešieškiniu pareikštų reikalavimų teisinis pagrindas – turto, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuris buvo įgytas santuokoje, padalijimas, kompensacijų šalims, kaip buvusiems sutuoktiniams priteisimas ir kt. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju turto padalijimas yra santuokos nutraukimo padarinys, nagrinėtinas vienoje ir toje pačioje byloje dėl santuokos nutraukimo, nepaisant to, kad byloje jau priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo šalių santuokos nutraukimo.

17.       Nors atskirajame skunde kritikuojami teismo motyvai, juose nurodant kasacinio teismo nutartį Nr. 3K-3-369/2011, teigiant, kad teismas netinkamai pritaikė precedentą byloje, pažymėtina, į ką teisingai atkreipė dėmesį ir ieškovė, kad paties atsakovo prašyme perduoti bylą pagal teismingumą buvo remiamasi minėta nutartimi, o pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad atsakovo argumentų šioje kasacinio teismo nutartyje suformuota praktika nepatvirtina. Be to, apeliantas teigia, kad teismų praktika nuo 2011 metų yra pasikeitusi ir, atlikus teismų praktikos analizę, atsakovo reikalavimas dėl bylos perdavimo apygardos teismui yra pagrįstas, atskirajame skunde plačiai cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015. Nors pasak apelianto, ši nutartis patvirtina atsakovo argumentus dėl bylos teismingumo, minėtoje byloje buvo sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymą, aiškinimo ir taikymo klausimai, todėl šiai bylai aktualių teisės taikymo išaiškinimų nepateikta ir kaip precedentas ši nutartis netaikytina. Atskirajame skunde cituojama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1574-943/2020, tačiau ir šioje byloje pateikti apeliacinio teismo išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamam klausimui, kadangi minėtoje byloje ginčas kilo ne dėl šeimos ar buvusių sutuoktinių turto padalinimo, o dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais prokurorui pareiškus ieškinį viešajam interesui ginti.

18.       Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė perduoti civilinę bylą apygardos teismui, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylų rūšinį teismingumą, todėl naikinti ją remiantis apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                            Dalia Pranckienė