Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-694-245/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01564-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 1.5.4; 21.11.10; 21.11.11

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija, VMI prie FM) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarimo Kęstučio J. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) iškelti administracinio nusižengimo bylą K. J. Š. įmonės (toliau - įmonė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovui K. J. Š. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą ir paskirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 2 200 eurų baudą.
2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną K. J. Š. atžvilgiu nutraukė nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Administracinio nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
1. Nutarime Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. K. J. Š. tyčia pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, bei įvertino tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą vadovui K. J. Š., paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį - 2 200 eurų dydžio baudą.
1. Skunde nurodoma, kad K. J. Š. įmonei neturint pakankamai lėšų, mokestinės nepriemokos, kuri susidariusi valstybės biudžetui nuo 2012 m. ir 2014 m., išieškoti priverstiniu būdu nepavyko. Institucija pažymi, kad įmonė vykdo veiklą ir teikia mokėtinas deklaracijas. Institucija atlikusi patikrinimą nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., įmonės vadovas K. J. Š. atliko mokėjimo atsiskaitymus (2017 m. sausio 16 d., 2017 m. vasario 6 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 21 d.), kurie pažeidė VMI prie FM interesus, nes tuo metu buvo skola VMI prie FM. Ši norma yra reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje.
2. Apeliantės nuomone pirmos instancijos teismas nustatydamas, kad pareiškėjo inkriminuotas K. J. Š. nusižengimo padarymo laikas apima ne 2016 - 2017 metus, kaip minima pareiškime, o 2012 metus bei 2014 metus yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant įrodymų tyrimą bei jų vertinimą. Taip pat teismo daroma išvada, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti nuobaudų taikymo terminai, kurie dėl administracinių pažeidimų padarytų 2012 m. bei 2014 m. jau buvo pasibaigę, todėl įsiskolinimo išieškojimo aplinkybės negali būti tapatinamos su administracinio nusižengimo, inkriminuojamo laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, yra priimta pažeidžiant materialiąsias teisės normas.
3. Apeliantė pažymi, kad pareiškime išvardino K. J. Š. vadovaujamos bendrovės 2017 m. padarytus pažeidimus. Ir šie pažeidimai sudarė teisinį pagrindą dėl administracinės atsakomybės taikymo. Apeliantė mano, kad VMI prie FM 2017 m. spalio 27 d. pareiškime, kuriuo buvo prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį K. J. Š. įmonės vadovą Kęstutį J. Š. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą yra pagrįstas ir įrodytas..

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas naikintinas.
6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.
7. VMI prie FM 2017 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą K. J. Š. įmonei už kreditorinių reikalavimo eilės ir tvarko pažeidimą. Iš pareiškimo turinio ir pateiktų prie pareiškimo duomenų matyti, kad atlikus K. J. Š. įmonėje piniginių lėšų judėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. pagal pateiktus kasos knygos išrašus, AB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašus, atskaitingų asmenų avansines apyskaitas ir kt., nustatyta, kad įmonės vadovas K. J. Š. atliko mokėjimo atsiskaitymus 2017 m. sausio 16 d., 2017 m. vasario 6 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 21 d., kurie pažeidė VMI prie FM interesus, nes tuo metu įmonė buvo skolinga VMI prie FM. Operatyvaus patikrinimo pavedimo dieną, t. y. 2017 m. gegužės 4 d. įmonė buvo skolinga valstybės biudžetui 21.711,70 eurų.
8. Ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.9301 straipsnio nuostatos, kur nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
9. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Kęstučio J. Š. įmonė pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę 2017 m. sausio 16 d. atliko mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1.691,12 eurų, nors atsiskaitymo dieną kadangi įmonė VMI prie FM buvo skolinga 22.909,73 eurų; 2017 m. vasario 6 d. atliko mokėjimus (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo suma - 5,00 eurų ir 151,49 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 5,00 eurų ir 71,15 eurų, nors atsiskaitymo dieną įmonė VMI prie FM buvo skolinga 22.659,21 eurų; 2017 m. kovo 31 d. buvo atlikti mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 170,10 eurų ir 148,91 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 145,75 eurų, 589,45 eurų, 475,75 eurų, 423,62 eurų, 449,70 eurų, 200,01 eurų, 227,88 eurų, 198,14 eurų, 200,01 eurų, 255,92 eurų, 369,61 eurų, 248,38 eurų., nors atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 22.116,79 eurų; 2017 m. balandžio 21 d. buvo atlikti mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 442,33 eurų ir 5,00 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5,00 eurų ir 65,59 eurų, atsiskaitymo dieną įmonė VMI prie FM buvo skolinga 22.192,79 eurų.
10. Taigi šie duomenys patvirtina, kad K. J. Š. esant įmonėje lėšų atsiskaitė su penktos eilės pagal įstatymą kreditoriais, nors įmokos į valstybės biudžetą pagal CK  6.9301 straipsnio nuostatas patenka į trečią eilę. Kaip jau minėta šis pažeidimas yra formalus, o J. Š. veiksmai atitinka objektyviuosius nusižengimo sudėties požymius.
11. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatytų objektyvių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. K. J. Š. tyčia pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę. Apygardos teismas pažymi, kad įmonės vadovas K. J. Š., žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, tai, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
12. Apygardos teismas kritiškai vertina pirmos instancijos teismo motyvus, kad įmonės skolos valstybės biudžetui susidariusios, nuo 2012 m. gegužės 7 d. ir nuo 2014 m. liepos 15 d., o dėl šių įsiskolinimų įmonės atžvilgiu Institucija vykdo priverstinį išieškojimą, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), todėl nusižengimo padarymo laika apima 2012 metus bei 2014 metus ir jau suėję terminai nuobaudai skirti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad neturi reikšmės kada susidarė nepriemoka į biudžetą ir VMI prie FM šią aplinkybę žinojo bei vykdė išieškojimus. Kreditorių eiliškumo pažeidimo faktas paaiškėjo atlikus įmonės pinigų judėjimo patikrinimą ir 2017 m. birželio 12 d. surašius operatyvaus patikrinimo pažymą, todėl apylinkės teismas neteisus nutarties motyvuose nurodamas, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti nuobaudų taikymo terminai, kurie dėl administracinių pažeidimų padarytų 2012 m. bei 2014 m. jau buvo pasibaigę. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kyla dėl kreditorių teisių pažeidimo. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teisės normų pažeidimai negali būti suprantami kaip negaliojantys, kuomet norima pateisinti įmonės gamybos pajėgumų vystymą.
13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, kad Kęstučio J. Š. veiksmuose yra visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.
14. Nusprendus pripažinti K. J. Š. kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, jam skirtina nuobauda įstatymo, numatančio atsakomybę už jo veiksmus, sankcijos ribose. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
15. K. J. Š. padarė vieną tyčinį administracinį, nusižengimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35 straipsnis). Teismas skirdamas baudą atsižvelgia į tai, kad už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, paaiškinime nurodo, kad šiuo metu jo pagrindinis uždavinys yra atsiskaityti su VMI prie FM ir Sodra, todėl aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti K. J. Š. paskyrus minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą.
16. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą nutraukti administracinę teiseną K. J. Š. atžvilgiu dėl pažeidimo numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl Institucijos apeliacinis skundas tinkintinas ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarimas naikintinas, priimant naują nutarimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu

n u t a r i a :

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Pripažinti K. J. Š. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1400 eurų (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, baudos išieškojimas vykdomas priverstine tvarka antstolio (ANK 676 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudą išieškant antstoliui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas.

Šis nutarimas įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                    Kęstutis Dargužis