Civilinė byla Nr. e2A-1240-657/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00196-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.4; 3.1.7.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. 

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3466-920/2020 pagal ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovu V. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M. B..

Teismas 

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo V. D. 875,28 Eur žalos atlyginimui.

2.       Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareigūnams M. B. ir R. K. vykdant tarnybinę užduotį, siekiant sulaikyti asmenį, pareigūnui M. B. bandant panaudoti elektros impulsinį prietaisą, sulaikomas asmuo kumščiu trenkė pareigūnui į veido sritį. Asmeniui priešinantis teisėtiems pareigūnų reikalavimams, buvo panaudota specialioji priemonė teleskopinė lazda ir fizinė prievarta. Po sulaikymo pareigūnas M. B. dėl sulaikymo metu jam padarytų veido nubrozdinimų ir kraujosruvų kreipėsi į gydymo įstaigą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuotas M. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis buvo nedarbingas nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d., o ieškovas M. B. išmokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio 875,28 Eur piniginę kompensaciją.

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 98-993/2019 V. D. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 286 straipsnyje. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-570-593/2019 Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-157464-17. Teismas ieškinį paliko nenagrinėtu, nurodęs, kad regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka.

4.       Atsakovas V. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

5.       Nurodė, jog ieškovui laikantis pozicijos, jog jo teisė į 875,28 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka kyla iš Kauno apskrities VPK viršininko 2018 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 20-TE-257 Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, sutrumpintas vienerių metų senaties terminas dėl šios sumos atlyginimo regreso tvarka ieškiniui pareikšti baigėsi 2019 m. kovo 22 d. Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 23 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams, todėl ieškinys, suėjus senaties terminui, atmestinas.

6.       Kauno apskrities VPK prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas, atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų, dėl to nėra teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovas turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą.

7.       Pareigūnas realiai patyrė žalą, kai nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. buvo nedarbingas. Dėl lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo jo nedarbingumas truko 11 dienų. Ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų apie kitas pareigūno sužalojimo pasekmes. Byloje nėra duomenų apie sužalojimo gydymo būdą, medikamentus, taikytą reabilitaciją ar kt. Žalos dydis nėra preziumuojamas, jį privalo įrodyti ieškovas. Pareigūnui dėl nurodyto sužalojimo išmokėta 875,28 Eur kompensacija akivaizdžiai viršija atlygintinos realios žalos dėl tokio pobūdžio sveikatos sužalojimų dydį. Klausimas dėl pareigūnui M. B. padarytos turtinės ir neturtinės žalos išspręstas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-570-593/2019, kuria nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, iš atsakovo jo naudai priteisiant 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmetant.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisti iš atsakovo V. D., ieškovui 875,28 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas valstybei.

9.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kai dėl atsakovo veiksmų buvo sutrikdyta pareigūno M. B. sveikata jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų atlikimo. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovui padarytos žalos dydžio.

10.       Kauno apskrities VPK 2018 m. sausio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-7 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio M. B. sužalojimo“ konstatuota, kad Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiasis patrulis M. B. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika. Kauno apskr. VPK M. B. išmokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją – 875,28 Eur.

11.       Ieškovas privalėjo išmokėti kompensaciją trečiajam asmeniui, nes tai padaryti jį įpareigojo imperatyvios 2017 m. lapkričio 8 d. įvykio metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855) 3 straipsnio 7 dalies, 50 straipsnio 3 dalies 7 punkto, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125, 5.1 papunkčio, nuostatos bei faktinės aplinkybės, konstatuotos tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicininės ekspertizės komisijos 2018 m. kovo 13 d. specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 464.

12.       Neišmokėdamas kompensacijos trečiajam asmeniui, ieškovas būtų pažeidęs nurodytas imperatyvias teisės aktų nuostatas. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų apie kitas pareigūno sužalojimo pasekmes, byloje nėra duomenų apie sužalojimo gydymo būdą, medikamentus, taikytą reabilitaciją ar kt., kompensacijos dydis nebuvo diferencijuojamas, o nustatomas fiksuota suma, turi būti pripažįstamos nepagrįstomis, nes ieškovas byloje nagrinėjamu atveju privalėjo vykdyti jam teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos jis yra įpareigotas, atsižvelgiant į pareigūno patirto sužalojimo pobūdį, sumokėti jam nustatyto dydžio piniginę kompensaciją. Jokios atsakovo nurodytos aplinkybės negali atleisti ieškovo nuo nurodytuose teisės aktuose jam įtvirtintos pareigos atlyginti pareigūnui jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų vykdymo patirtą žalą, nes teisės aktai šiems atvejams numato aiškų ir imperatyvų reglamentavimą, kurį nulemia tik pareigūno sveikatos sutrikdymo pobūdis, o ne kokios nors kitos pareigūno gautos išmokos, nedarbingumo trukmė, gydymo būdai, medikamentų kaina ir kt. Ieškovo patirtos žalos faktas ir dydis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų šioje byloje yra įrodytas, todėl ieškinio reikalavimas dėl 875,28 Eur žalos atlyginimo yra tenkinamas, kaip pagrįstas. Kitos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie pareigūnui išmokėtą nedarbingumo pašalpą, todėl nėra aišku, ar minėta pašalpa nepadengė nedarbingumo laikotarpiu negauto darbo užmokesčio, taip pat, kad klausimas dėl pareigūnui M. B. padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos išspręstas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-570-593/2019, teismo pripažintinos neturinčiomis reikšmės šiai bylai, atsižvelgiant į nurodytą teisės aktų imperatyviuose reikalavimuose įtvirtintą ieškovo pareigą atlyginti pareigūnui jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų vykdymo patirtą žalą, apskaičiuojamą pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute suformuotas taisykles.

13.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-993/2019 V. D. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 286 straipsnyje, civilinio ieškovo Kauno apskr. VPK ieškinį paliko nenagrinėtu nurodęs, kad regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-570-593/2019 pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Ieškinio senaties terminas, prasidėjęs 2018 m. kovo 30 d., buvo nutrūkęs nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d., o atnaujintas 2019 m. lapkričio 8 d. Kadangi bendroje sumoje per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. (ieškinio pareiškimo civilinio proceso tvarka dienos) buvo praėję vos 4 mėnesiai ieškinio senaties termino, atsakovo reikalavimas byloje taikyti ieškinio senaties terminą yra nepagrįstas ir netenkintinas, nes sutrumpintas vienerių metų senaties terminas ieškiniui dėl 875,28 Eur atlyginimo regreso tvarka pareikšti nebuvo praleistas. Ieškinį tenkinus visiškai, priteisė iš atsakovo valstybės naudai 19,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Apeliaciniame skunde atsakovas V. D. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama:

14.1.       Teismas ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkino nepagrįstai, kadangi ieškovas neįrodė, kad trečiajam asmeniui padarytos žalos dydis atitinka jam sumokėtus 875,28 Eur. Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Policijos departamentas, atlyginęs dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą, specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo. Atgręžtinis reikalavimas gali būti tenkintas tik nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina, vadovaujantis CK 6.283 straipsnio normomis. Žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Byloje nėra nei vieno dokumento, pagrindžiančio trečiojo asmens realiai patirtą materialinę žalą. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepateikė dokumentų, pagrindžiančių trečiajam asmeniui paskirtą gydymą, skirtus vaistus ar reabilitacijos procedūras, medikamentų įsigijimo čekius ar pan. Itin didelės ar ilgalaikės neturtinės žalos pareigūnas nepatyrė, nes pasveikęs po sužalojimo yra pripažintas tinkamas toliau eiti savo pareigas, liekamųjų reiškinių nenustatyta, todėl galima konstatuoti, kad sveikatos sužalojimas pareigūnui sukėlė trumpalaikę neturtinę žalą, nedarbingumo laikotarpis truko tik 11 dienų.

14.2.       Teismas, laikydamas ieškovą žalą patyrusiu asmeniu, padarė teisės taikymo klaidą. Jeigu yra taikoma regreso teisė, tuomet žalą patyrusiu subjektu privalo būti laikomas žalą patyręs asmuo, o ne jam kompensaciją išmokėjęs subjektas. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Taigi ieškovas laikytinas asmeniu, atlyginusiu padarytą žalą, kuriam perėjo regreso teisė reikalauti išmokėtos kompensacijos atlyginimą, o ne kaip žalą patyręs asmuo. Netinkamai nustačius žalą patyrusį asmenį/asmenis, atitinkamai pažeistos ir CPK 178 straipsnio nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės, nes kompensacijos pareigūnui išmokėjimo faktas tik patvirtina regreso teisės ieškovams perėjimą, tačiau jokia apimtimi neįrodo nei pačios žalos fakto, nei jos dydžio.

15.       Ieškovas Kauno apskrities VPK atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

16.        Atsiliepime nurodė, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl apelianto neteisėtų veiksmų ieškovas privalėjo įvykdyti jam teisės aktuose nustatytą pareigą išmokėti kompensaciją trečiajam asmeniui dėl jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų vykdymo patirtos žalos. Pagrįstai pripažino, kad ieškovo patirtos žalos faktas ir dydis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra įrodytas, todėl ieškinio reikalavimas yra pagrįstas. Apeliantui nesutinkant, kad trečiasis asmuo realiai patyrė ieškovo prašomo atlyginti dydžio nuostolius, būtent apeliantas turi pareigą įrodyti šį teiginį. Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas), ir trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Įstaiga nukentėjusiajam pareigūnui kompensuoja už negautą darbo užmokestį išmoka, neatsižvelgiant, ar sužalotam pareigūnui mokama ligos pašalpa. Nuostolius ieškovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų policijos pareigūno atžvilgiu, kurių Kauno apskr. VPK nebūtų patyręs, jei atsakovas nebūtų sužalojęs trečiojo asmens, todėl ieškovas turi teisę į jų atlyginimą. Aplinkybės, jog nukentėjusiajam M. B. visa turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta, nepaneigia ieškovo teisės į atsakingą už žalą asmenį, nes priešingu atveju – būtų visiškai paneigta išmokas išmokėjusio asmens regreso teisė į žalos atlyginimą.

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

18.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 8 d. įvykusio įvykio metu, buvo sužalotas pareigūnas M. B., dėl ko, atlikus įvykio tyrimą, 2017 m. gruodžio 12 d. buvo surašyta Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada, pripažįstant 2017 m. lapkričio 8 d. įvykį nelaimingu atsitikimu tarnyboje. Atlikus tarnybinį patikrinimą surašytoje Kauno apskrities VPK 2018 m. sausio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-7 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio M. B. sužalojimo“ konstatuota, kad Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiasis patrulis M. B. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, jo sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika. Kauno apskrities VPK 2018 m. kovo 29 d. M. B. dėl sveikatos sutrikdymo išmokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją – 875,28 Eur. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-993/2019 atsakovą V. D. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), 187 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas), 22 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką) ir 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 286 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui). Civilinio ieškovo Kauno apskrities civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi nuosprendį paliko nepakeistą (baudžiamoji byla Nr. 1A-570-593/2019). 

19.       Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą, nes nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

20.       CK 6.245 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala, priežastinis ryšys tarp jų ir prašomos priteisti žalos atsiradimo ir atsakovo kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo.

21.       Atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė pripažinti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų M. B. buvo sutrikdyta sveikata jo tarnybos metu, dėl tarnybinių pareigų atlikimo (priežastinis ryšys), todėl ieškovas dėl sveikatos sutrikdymo trečiajam asmeniui išmokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją – 875,28 Eur (žala). Visos šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.

22.       CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 2 d.). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

23.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įvykio metu galiojusios Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1855) redakcijos 3 straipsnio 7 dalies nuostatomis, kur numatyta, kad pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis; taip šio Statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija - lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, bei Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125, kur numatyta, kad pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, jei sveikatos sutrikdymo pobūdis - nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės, išmokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (5.1 pp.), pagrįstai sprendė, kad ieškovas privalėjo išmokėti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio (875,28 Eur) kompensaciją trečiajam asmeniui, o tai padariusi įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą (asmenį, padariusį žalą).

24.       Apeliantas taip pat nesutinka su priteistu žalos dydžiu, teigdamas, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie trečiajam asmeniui paskirtą gydymą, skirtus vaistus, reabilitacijos procedūras, medikamentų įsigijimo čekius. Be to, teismas nevertino tų aplinkybių, kad ilgalaikės žalos pareigūnas nepatyrė, liekamųjų reiškinių nenustatyta, nedarbingumo laikotarpis truko tik 11 dienų. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

25.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju privalėjo vykdyti jam teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos jis yra įpareigotas, atsižvelgiant į pareigūno patirto sužalojimo pobūdį, sumokėti jam nustatyto dydžio piniginę kompensaciją, todėl jokios atsakovo nurodytos aplinkybės negali atleisti ieškovo nuo nurodytuose teisės aktuose jam įtvirtintos pareigos atlyginti pareigūnui jo tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų vykdymo patirtą žalą, nes teisės aktai šiems atvejams numato aiškų ir imperatyvų reglamentavimą, kurį nulemia tik pareigūno sveikatos sutrikdymo pobūdis, o ne kokios nors kitos pareigūno gautos išmokos, nedarbingumo trukmė, gydymo būdai, medikamentų kaina ir kt.

26.       Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

27.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28.       Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėja

n u t a r i a:

        Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. sprendim

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                             Žibutė Budžienė