Civilinė byla Nr. 2-755-614/2021

Proceso Nr. 2-55-3-01176-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 5 d.

Vilnius

                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui D. P., atsakovės R. T. atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai, atsakovės BUAB „Antarija“ nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui I. K. – R., kitiems proceso dalyviams nesant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom konferencijų programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (BUAB) „Antarija“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Adminova“, R. T., L. T., M. T., M. T., R. T., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Skolų administravimo centras“, Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro notarei S. B., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, restitucijos taikymo.

Teismas

 n u s t a t ė :

1.       Ieškovas V. M. 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams UAB „Antarija“, R. T., L. T., kurį papildęs ir tikslinęs keliais pareiškimais ir galutinai sutikslinęs reikalavimus 2019 m. kovo 20 d. pareiškimu, reikalavimus taip pat pareiškė atsakovams M. T., M. T., R. T., ir prašo: 1) pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindais 2015 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą atsakovų R. T., L. T. ir UAB „Antarija“, kuria buvo UAB „Antarija“ perleistas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbiami): Pastatas - Gyvenamasis namas, (duomenys neskelbiami), Pastatas - Pirtis, unikalus (duomenys neskelbiami), Pastatas - Ūkinis pastatas, unikalus (duomenys neskelbiami), Žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbiami), kadastrinis adresas (duomenys neskelbiami), Pastatas - Viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)); 2) taikyti restituciją natūra ir iš atsakovės UAB „Antarija“ grąžinti atsakovų R. T. ir L. T. nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbiami): Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), Pastatą - Pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), Pastatą - Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastrinis adresas (duomenys neskelbiami), Pastatą - Viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), perleistą 2015 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovų R. T., L. T. ir UAB „Antarija“; nukreipti išieškojimą pagal ieškovo V. M. reikalavimą (2018 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017) į atsakovams R. T. ir L. T. grąžintiną nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbiami): Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), Pastatą - Pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), Pastatą - Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastrinis adresas (duomenys neskelbiami), Pastatą - Viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami); 3) pripažinti negaliojančia 2018 m. vasario 7 d. atsakovės R. T. ir atsakovų M. T., M. T., R. T. sudarytą UAB „Antarija“ 23 vienetų akcijų pirkimo pardavimo sutartį; 4) pripažinti negaliojančia 2018 m. vasario 7 d. atsakovo L. T. ir atsakovų M. T., M. T., R. T. sudarytą UAB „Antarija“ 23 vienetų akcijų pirkimo pardavimo sutartį; 5) taikyti restituciją natūra ir: a) iš atsakovo M. T. grąžinti atsakovei R. T. 7 vienetus ir atsakovui L. T. 8 vienetus UAB „Antarija“ (įmonės kodas 303303977) akcijų; b) iš atsakovės M. T. grąžinti atsakovei R. T. 9 vienetus ir atsakovui L. T. 7 vienetus UAB „Antarija“ (įmonės kodas 303303977) akcijų; c) iš atsakovo R. T. grąžinti atsakovei R. T. 7 vienetus ir atsakovui L. T. 8 vienetus UAB „Antarija“ (įmonės kodas 303303977) akcijų; nukreipti išieškojimą pagal ieškovo V. M. reikalavimą (2018 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017) į atsakovams R. T. ir L. T. grąžintinas 46 vienetus UAB „Antarija“ (įmonės kodas 303303977) akcijų.

4.       Atsakovai L. T. ir R. T. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovo ieškinys nėra pagrįstas, taip pat ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui pateikti, atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovas dar 2015 m. (vėliausiai – 2015 m. kovo mėnesį) žinojo apie L ir R. T. turtinę padėtį (lėšas sąskaitose, turimą turtą ir kt., ieškovas šiuos duomenis turėjo, nes Vilniaus m. apygardos teismui 2015 m. kovo 10 d. teikė ieškinį dėl skolos priteisimo, pats ieškovas pateikė atsakovų L ir R. T. atsiskaitomųjų banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2015 m. Ieškinyje ieškovas nurodo visus atsakovų sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius (įskaitant ginčijamą sandorį), tai patvirtina ir ieškovo pateiktas BĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašas apie ieškovo ginčijamą sandorį. Tai patvirtina, kad ieškovas, advokatas, teisininkas, turėjo žinoti ir vėliausiai 2015 m. kovo mėnesį žinojo apie atsakovų sudarytą ginčo sandorį, todėl ieškinys atmestinas vien tuo, kad praleistas senaties terminas ieškiniui pateikti (CK 6.66 str. 3 d.). Ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas iš esmės, atsakovai L ir R. T. yra sąžiningi, jie negavo jokių pinigų iš V. M., neskaitant Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo priimtų sprendimo ir nutarties, dėl kurių pateiktas kasacinis skundas Lietuvos aukščiausiame teisme. Atsakovai ginčo turte niekada negyveno ir negyvena. Ginčo turtas įvertintas 47 287 Eur, o parduotas už 550 278,03 Eur – daugiau nei 10 kartų didesne kaina, negu vidutinė rinkos vertė. Už ginčo turtą buvo pilnai atsiskaityta. Turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu vienintelis UAB „Antarija“ akcininkas buvo K. V., jis 2015 m. gegužės 12 d. vienintelio akcininko sprendimu nusprendė ginčo turtą iš T nupirkti, L ir R. T. nepriėmė jokių sprendimų pirkti ginčo turtą, tai patvirtina atsakovų sąžiningumą ir ieškinio nepagrįstumą. Byloje nėra jokių sąlygų ieškinio tenkinimui ir ieškinys turi būti atmestas, kaip nepagrįstas.

5.       Atsiliepimu į patikslintą ieškovo ieškinį atsakovai L. T. ir R. T. nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, taip pat ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui pateikti, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Atsakovai pakartojo anksčiau jau išdėstytus atsikirtimų argumentus, taip pat pasisakė dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu 2018 m. vasario 7 d. tarp atsakovų R. T. ir M. T., M. T. ir R. T. bei tą pačią dieną tarp atsakovų L. T. ir M. T., M. T. ir R. T. sudarytą bendrovės 23 vienetų akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, nurodė, kad 2014 m. bendrovė UAB „Antarija“ (duomenys neskelbiami) esantį nekilnojamojo turto kompleksą įsigijo trečiajam asmeniui kredito unijai „Mano unija“ suteikus Bendrovei 1 500 000 Lt dydžio paskolą. Įkaito davėjai buvo atsakovai, L ir R. T., kurie nuo 2016m. rugsėjo 21 d. buvo vieni bendrovės akcininkų ir įsigydama paminėtą turtą, bendrovė planavo jį naudoti kaimo turizmo veikloje. Tačiau to padaryti nebuvo galima, nes užsitęsė procedūros, susijusios su po dalimi įsigytų pastatų esančio žemės sklypo naudojimosi įteisinimu, t. y. verslui vystyti reikalingas žemės sklypas buvo išnuomotas tik 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir bendrovė pajamų iš savo veiklos negavo, todėl bendrovės finansiniai įsipareigojimai kredito įstaigai dėl laiku nemokėtos paskolos išaugo iki 1 750 000 Lt. 2016 m. įsiskolinusią bendrovę įsigijo nauji akcininkai, atsakovai. Iš 2016 m. lapkričio 30 d, bendrovės akcininkų sąrašo matyti, jog nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. bendrovės akcininkai buvo ir M. T. (18 vnt akcijų), R. T. (18 vnt akcijų), M. T. (18 vnt akcijų), o būdami naujaisiais bendrovės akcininkais, buvo priversti ieškoti būdų padengti esamą įsiskolinimą bei atgaivinti bendrovės veiklą. Tam reikėjo lėšų. Atsakovai R ir L. T. nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties neturėjo galimybių prisidėti prie bendrovės skolų mažinimo, todėl nusprendė parduoti turimas bendrovės akcijas savo vaikams (atsakovams), kurie turėjo pirmumo teisę pirkti akcijas. Atsakovai akcijas perleido už tokią pat kainą, už kokią jas ir įgijo, todėl nėra ir negali būti laikomi nesąžiningais. Nenustačius jokių actio Pauliana sąlygų, ieškovo ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.66 str.).

6.       Atsakovas UAB „Antarija“ atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senaties terminą, ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, jog iš ginčo pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad turtas buvo įvertintas ženkliai mažesne kaina, negu kad buvo parduotas - viso Ginčo turtas įvertintas 47 287 Eur, ginčo sutarties kaina 550 278,03 Eur – daugiau nei 10 kartų didesnė, negu vidutinė rinkos vertė. L ir R. T. ginčo sandorio sudarymo metu niekaip nebuvo susiję su atsakovu UAB „Antarija“ ir neįtakojo jos priimamų sprendimų, taip pat ir ginčo turto pirkimą. Ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Antarija“ akcininkas buvo K. V., jis nusprendė nupirkti ginčo turtą, L. ir R. T. nepriėmė jokių sprendimų pirkti ginčo turtą, kas patvirtina ieškinio nepagrįstumą. Už turtą buvo atsiskaityta (Kasos išlaidų orderis Nr. 02), „Antarija“ sumokėjo R. T. 100 000 Lt (28 962 Eur) pagal 2014 05 12 preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį; taip pat 2014 05 13 ir 2014 05 16 mokėjimo nurodymais visiškai atsiskaitydama už ginčo turtą (viso atlikta bankinių pavedimų už 1 800 000 Lt arba 521 316 Eur). UAB „Antarija“ pilnai atsiskaitė su L. ir R. T. visa pirkimo-pardavimo sutartyje sutarta daiktų kaina. Byloje nėra įrodytos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, atsakovai sudarydami ginčo sandorį, buvo sąžiningi, turtas nupirktas didesne, nei vidutine rinkos, kaina, atsakovai turte negyvena, todėl nėra jokių sąlygų ieškinio tenkinimui ir ieškinys turi būti atmestas, kaip nepagrįstas. Be to, iš ieškovo pateiktų dokumentų yra matyti, kad jis dar 2015 metais žinojo apie L. T. ir R. T. turtinę padėtį (lėšas sąskaitose, turimą turtą ir kt.), ieškovas šiuos duomenis turėjo, nes Vilniaus m. apygardos teismui teikė ieškinį dėl skolos priteisimo (c. b. Nr. 2-55-577/2017). Ieškinys buvo patenkintas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu, o 2018 m. gegužės 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi c. b. Nr. 2A-141-370/2018 sprendimas paliktas nepakeistu.

7.       Atsakovai UAB „Antarija“, M. T., R. T. ir M. T. bendru atsiliepimu į patikslintą ieškinį nesutiko su ieškovo teiginiais, kad bendrovės akcijos atsakovams M, M ir R. T. buvo perleistos už pernelyg mažą kainą. Nurodė, kad bendrovė (duomenys neskelbiami) esantį nekilnojamojo turto kompleksą įsigijo trečiajam asmeniui kredito unijai „Mano unija“ suteikus bendrovei 1 500 000 Lt dydžio paskolą ir planavo jį naudoti kaimo turizmo veikloje, tačiau dėl užsitęsusių procedūrų, susijusių su po dalimi įsigytų pastatų esančio žemės sklypo naudojimosi įteisinimu, bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdė ir pajamų iš savo veiklos negavo, todėl jos finansiniai įsipareigojimai kredito įstaigai dėl laiku nemokėtos paskolos išaugo iki 1 750 000 Lt. 2016 m. bendrovę įsigijus naujiems akcininkams, atsakovai, būdami naujaisiais akcininkais, buvo priversti ieškoti būdų padengti esamą įsiskolinimą bei atgaivinti bendrovės veiklą – finansuoti ją akcininkų nuosavomis lėšomis. Kadangi R ir L. T. dėl sunkios finansinės padėties prisidėti neturėjo galimybių, jie nusprendė parduoti turimas bendrovės akcijas. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės finansiniai įsipareigojimai siekė beveik 2 mln. Lt, be kredito įstaigai įkeisto nekilnojamojo turto, jokio kito turto bendrovė neturėjo, buvo reikalingos investicijos, akcijos ginčijamomis sutartimis buvo perleistos už nominalią vertę. Pažymėtina, kad už tokia pat sumą, t. y. nominalią vertę, atsakovai R ir L. T. bendrovės akcijas įsigijo ir iš ankstesnio akcininko K. V.. Taigi priešingai nei teigia ieškovas, atsižvelgiant į Bendrovės finansinę padėtį ginčijamų sutarčių metu, ginčijamose sutartyse numatyta akcijų vertė atitiko realią akcijų kainą aktualiu laikotarpiu. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovai R ir L. T. bei M, R ir M. T., sudarydami ginčijamas sutartis, neva buvo nesąžiningi. ABĮ 47 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai. Atsakovai M, R ir M. T. bendrovės akcininkais buvo nuo 2016 m. rugsėjo 21 d., kuomet dalį akcijų įsigijo iš tuometinio bendrovės akcininko ir vadovo K. V.. ABĮ įtvirtintas aiškus imperatyvas, numatantis esamiems uždarosios akcinės bendrovės akcininkams pirmumo teisę įsigyti kitų bendrovės akcininkų parduodamas akcijas. Atsižvelgiant į tai, kad norą įsigyti atsakovų R. ir L. T. parduodamas bendrovės akcijas pareiškė visi trys likę akcininkai, bei vadovaujantis aptartomis ABĮ 47 str. nuostatomis, ginčijamomis sutartimis atsakovų R ir L. T. akcijos buvo perleistos lygiomis dalimis atsakovams. Taigi, akivaizdu, kad akcijos buvo perleistos sandorio šalims esant sąžiningoms bei vykdant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ginčijami sandoriai neva buvo sudaryti atbuline data ir siekiant išvengti tokio pobūdžio sandorių tvirtinimo notarine tvarka. CK 1.74 straipsnio 1 dalis numato, kad notarine forma turi būti sudaromi uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų. R ir L. T. iki ginčijamų sutarčių sudarymo priklausė po 23 vienetus bendrovės akcijų. Kadangi kiekvienas iš šių atsakovų turėjo tik po 23 procentus bendrovės akcijų, todėl CK 1.74 str. įtvirtintas reikalavimas sandorio formai nebuvo pažeistas. Tiek 2016 m., tiek 2018 m. įvykus bendrovės akcininkų pasikeitimams šie duomenys buvo nedelsiant įregistruoti viešuosiuose registruose, objektyvių įrodymų, patvirtinančių tariamą sutarčių sudarymą atgaline data, byloje nėra. Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad atsakovai R ir L. T. neva vengė atskleisti duomenis apie bendrovės akcijų priklausymą antstoliui jų atžvilgiu pradėtoje vykdomojoje byloje, antstolio patvarkymai pateikti informaciją apie atsakovų galimai turimą turtą 2018 m. vasarą buvo adresuoti ne atsakovams, o tretiesiems asmenims. Ieškovo patikslintu ieškiniu keliami reikalavimai dėl ginčijamų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu yra nepagrįsti. Tuo tarpu, priešingai nei teigia ieškovas, bendrovės akcijos buvo perleistos sandorio šalims esant sąžiningoms bei vykdant teisės aktų nustatytus reikalavimus.

8.       Po bankroto bylos UAB „Antrarija“ iškėlimo, BUAB „Antarija“ atstovaujanti nemokumo administratorė UAB „Adminova“ pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog išanalizavus esamus duomenis matyti, jog sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Antarija” įsigijo, o R. T. ir L. T. už 550 278,03 Eur dydžio sumą pardavė ginčo nekilnojamąjį turtą, UAB „Antarija” visiškai atsiskaitė už įsigytą turtą – 28 962,00 Eur turto kainos dalį sumokėjo R. T. ir L. T. 2014 m. gegužės 12 d. iki sutarties sudarymo, likusią 521 316 Eur dydžio turto kainos dalį sumokėjo dalimis bankiniais pavedimais. UAB „Antarija” direktoriumi ir vieninteliu akcininku nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo K. V.. Tenkinti actio Pauliana ieškinį pagal CK 6.66 str. galima esant nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti, nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 str. ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Atsakovės manymu visos actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos neegzistuoja, todėl ieškinys atmestinas. Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, tačiau ieškovas neįrodinėja, jog dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovai R. T. ir L. T. buvo ar tapo nemokiais, todėl akivaizdu, kad šie pagrindai sutarties sudarymo metu neegzistavo. Ieškovas nepateikia jokių objektyvių įrodymų savo pozicijai, kad nurodyta sutartimi buvo iš esmės sumažintas Atsakovų R. T. ir L. T. turtas. Priešingai, matyti, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo atlygintinė, atsakovai R. T. ir L. T. už 550 278,03 Eur dydžio sumą pardavė sutartyje sulygtą nekilnojamąjį turtą, už nurodytą turtą UAB „Antarija” atsiskaitė. Byloje pateiktas nurodyto nekilnojamojo turto vertinimas 2017 m. vasario 6 d., kuriuo nustatyta turto vertė – 630 000,00 Eur. Objektyviai nedidelis 13 proc. kainų skirtumas per bene dvejus metus galėjo susiformuoti natūraliai keičiantis ekonomikai, rinkos kainoms, todėl akivaizdu, kad nėra objektyvaus pagrindo sutikti su teiginiais, jog neva R. T. ir L. T. neteisėtai sumažino turimo turto apimtį, turtą parduodant „už neadekvačiai žemą kainą”. Turtas buvo parduotas už rinkos kainas atitinkančią vertę, R. T. ir L. T. nesumažino savo turimo/turėto turto vertės, todėl ieškovas neįrodė egzistuojant aplinkybių, kurių pagrindu sudarytas sandoris pažeistų konkrečias kreditoriaus V. M. teises ar teisėtus interesus. Ieškovas atsakovų R. T. ir L. T. veiksmų nesąžiningumą įrodinėja tuo, jog pastarieji sutartimi turtą perleido už neadekvačiai žemą kainą, taip pat nurodo, jog pagal CK 6.67 str. 4 d., kur reglamentuota, jog nesąžiningumas yra preziumuojamas, jeigu kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija). Tačiau sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jeigu sandoris atlygintinis (CK 6.66 str. 1 d., 2 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejai traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys, todėl įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 str. nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio tenka atsakovams. Pagal CK 6.67 str. 4 p. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija), tačiau kreditoriaus V. M. teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti ginčijama nekilnojamojo turto sutartimi, kadangi nekilnojamasis turtas buvo parduotas už tuometinės rinkos kainas atitinkančią vertę, todėl atsakovų turimo turto dydis ir vertė iš esmės nepakito. Esant tokiai situacijai, kai nėra kreditoriaus teisių pažeidimo, nėra faktinio ir loginio pagrindo teigti, kad skolininkas buvo nesąžiningas – nesant kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, negali būti ir skolininko nesąžiningumo žinant apie sudaromu sandoriu pažeidžiamas kreditoriaus teises. Kadangi jau nustatyta, kad ginčo turtas nebuvo parduotas už daug mažesnę kainą nei buvusi jo rinkos vertė, todėl laikytina, jog šalių sąžiningumo prezumpcija yra nenuginčyta, o nesant kreditoriaus teisių pažeidimui, skolininkas negali būti laikomas nesąžiningu. Ieškovas ieškinyje nenurodo, kaip pasireiškia UAB „Antarija”, su kuria atsakovai R. T. ir L. T. sudarė nekilnojamojo turto sandorį, nesąžiningumas. CK 4.96 str. 2 d. reglamentuoja, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. UAB „Antarija” buvo sąžininga ir protinga nekilnojamojo turto pirkėja, kadangi įmonei prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sudaromas sandoris yra leistinas ir nepažeidžiantis įstatymų, sutartis pagal CK 6.392 – 6.401 straipsnius atitinka visus nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai keliamus reikalavimus. Tvirtindama sandorį notarė atliko visas įstatymu numatytas pareigas, turinčias esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir sandorio šalių teisėtų interesų apsaugai (įskaitant, bet neapsiribojant turto arešto aktų registro patikra, esant įkaito turėtojo kredito unijos „Mano unija” sutikimui perleisti įkeistą turtą ir kt.). Notarei patvirtinus, jog nėra kliūčių sudaryti nekilnojamojo pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė UAB „Antarija” neturėjo pagrindo abejoti sudaromos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties galimumu ir teisėtumu. Atsakovės UAB „Antarija” veiksmai atitiko protingam ir apdairiam įgijėjui įstatymo ir vieningos teismų praktikos keliamus reikalavimus. Ieškovui tikėtinais ir objektyviais įrodymais neįrodžius priešingai, nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas iš sąžiningos įgijėjos UAB „Antarija”. Ieškovas yra praleidęs įstatymo imperatyvu nustatytą actio Pauliana ieškiniams taikomą vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 str. 3 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo arba galėjo sužinoti apie nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių R. T., L. T. ir UAB „Antarija” buvo sudaryta 2015 m. vasario 12 d., VĮ „Registrų centras” duomenys yra tinkami, vieši, todėl akivaizdu, kad apie sudarytą sandorį ieškovas turėjo galimybę sužinoti daug ankščiau, negu kreipėsi į teismą. Pats ieškovas su pirminiu ieškiniu prideda antstolio Irmanto Gaidelio vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbiami) dokumentą, kuriame nurodytas L. T. ir R. T. turto aprašas, kuris sudarytas 2015 m. kovo 19 d., t. y. po ginčijamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, kuriame aiškiai matyti, jog L. T. ir R. T. nuosavybės teise nebevaldo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbiami). Iš nurodytų aplinkybių pagrįsta teigti, kad ieškovas apie ginčijamą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį sužinojo arba galėjo sužinoti dar 2015 m. kovo 19 d., kai iš antstolio Irmanto Gaidelio gavo Atsakovų nuosavybės teise valdomo turto aprašą. Ieškovas nepateikia jokių argumentų, kodėl ieškinio senaties terminas yra praleistas ir turėtų būti atstatytas. Praėjus vienerių metų ieškinio senaties terminui ieškovas neteko teisės ginčyti atsakovų sudarytų sandorių pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas. Dėl 2018 m. vasario 7 d. UAB „Antarija” akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių ieškovas visai nenurodo ir neanalizuoja actio Pauliana sąlygų egzistavimo 2018 m. vasario 7 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių negaliojimo kontekste. Ieškovo deklaratyvūs teiginiai, jog nurodytos akcijų prikimo-pardavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis remiantis actio Pauliana pagrindu, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų bei paaiškinimo, negali sukelti ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys atmestinas.

9.       Trečiasis asmuo Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro notarė S. B. atsiliepimu bylą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad sandoris sudarytas vadovaujantis jo sudarymo metu galiojusiais įstatymais, nepažeidžiant imperatyvių teisės normų, imantis visų įmanomų ir protingai tikėtinų priemonių tam, kad nustatyti visas sandoriui sudaryti būtinas ir įmanomas aplinkybes bei faktus, jokių kitų būdų nustatyti ar sutarties šalys veikė sąžiningai ir teisėtai nėra galimybių. Paaiškino, kad prieš tvirtinant sandorį buvo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esantys duomenys, turintys esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir sandorio šalių teisėtų interesų apsaugai. Valstybiniuose registruose esantys duomenys nedavė pagrindo suabejoti atsakovų nuosavybės teise bei galimybe perleisti jam priklausantį turtą. Turto areštų registro centrinių duomenų bazės informacijoje (užklausa atlikta pagal pardavėjų kodą) nebuvo jokios informacijos apie tai, kad R. T. ir L. T. priklausantis turtas, kuris buvo perleistas UAB „Antarija“ pagal ginčo sandorį, ar pardavėjai buvo įrašyti į turto areštų registrą. Sutartimi perleidžiamas turtas buvo įkeistas užtikrinant UAB „Antarija“ prievolių pagal 2014 m. gegužės 13 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) įvykdymą. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Antarija“ akcininku buvo K. V.. Sandorio sudarymo dieną nebuvo duomenų, kad sandoris sudaromas tarp aiškiai susijusių asmenų. Sandoriui sudaryti buvo pateikti įstatymų nustatyta tvarka įforminti, galiojantys dokumentai, vadovautasi Nekilnojamojo turto registro įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nekilnojamojo turto teisinį statusą – registruose nustatyti duomenys yra teisingi ir išsamūs, nebuvo įrašų ar žymų apie kokius nors R. T. ir L. T. turtui taikomus apribojimus, apie iškeltas bylas, susijusias su perleidžiamu turtu, apie bet kurių trečiųjų asmenų teises ir pretenzijas į perleidžiamą turtą, išskyrus paminėtą hipoteką. Informacija apie privačių subjektų tarpusavio skolas yra žinoma tik skolininkų santykių dalyviams, kol viena iš šalių nepradeda išieškojimo proceso skolų negrąžinimo atvejais, R. T. ir L. T. sutartyje patvirtina, kad jokių papildomų su turtu susijusių įsipareigojimų neturi. Vienintelis žinomas kreditorius kredito unija „Mano unija“ davė sutikimą sandoriui sudaryti, su sąlyga, kad hipoteka seka paskui daiktą ir pasikeitus turto savininkui lieka galioti kreditoriaus – Kredito unijos „Mano unija“ naudai iki visiško prievolių įvykdymo pagal kredito sutartį įvykdymo.

10.       Trečiasis asmuo Kredito unija „Mano unija“  (buvę pavadinimai - KU „Sostinės kreditai“, „Mano unija“) atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Kredito unija ir UAB „Antarija“ 2014 m. gegužės 13 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), o iš kredito sutarties kylantys reikalavimai buvo užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka (įkeistas žemės sklypas su jame esančiais pastatais (duomenys neskelbiami)). 2014 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto 20-ojo notarų biure buvo sudaryta sutartinė hipoteka Nr. (duomenys neskelbiami). kredito sutartį pasirašė UAB „Antarija“ direktorius ir vienintelis akcininkas K. V.. Unija suteikė 1 500 000 Lt (434 430 Eur) kreditą UAB „Antarija“ minėto turto įsigijimui. Kredito lėšos už perkamą turtą buvo išmokėtos  tiesiogiai į pardavėjos R. T. atsiskaitomąją sąskaitą banke. Turtas buvo parduotas už 550 2783,03 Eur. Nepriklausomų turto vertintojų NEWSEC nustatyta turto rinkos vertė – 630 000 Eur. Turto pardavimo kaina sudarė 87 proc. nuo turto rinkos vertės, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas ne rinkos sąlygomis. Unija, gavusi paraišką kreditui gauti, įvertino UAB „Antarija“ mokumą ir kredito grąžinimo galimybes, kredito grąžinimo užtikrinimą, bei įmonės juridinę informaciją. Unija nustatė, kad UAB „Antarija“ vienintelis akcininkas kredito suteikimo metu buvo K. V.. Suteikiant kreditą R. T. ir L. T. nebuvo nustatyta jokių ribojimų disponuoti minėtu nekilnojamuoju turtu, sandorį patvirtino notaras. Ieškinio tenkinimas pažeistų sąžiningo trečiojo asmens - Kredito unijos interesus - UAB „Antarija“ suteikto kredito grąžinimas ir įmokų mokėjimas suplanuotas iš ginčo turto nuomos, todėl tenkinus ieškinį UAB „Antarija“ neturėtų galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus unijai. Ieškovo pareikštas ieškinys neatitinka actio Pauliana sąlygų, nes turto pirkimo - pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2015 m. vasario 12 d., o ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 3 metams po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir turto įregistravimo VĮ „Registrų centras“.

11.       2020 m. vasario 11 d. teismo nutartimi šioje byloje trečiasis asmuo KU „Mano unija“ pakeistas jo teisių perėmėju UAB „Skolų administravimo centras“.

12.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas D. P. prašo tenkinti ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir pripažinti ieškinyje nurodytas sutartis negaliojančiomis bei taikyti restituciją.

13.       Atsakovės R. T. atstovas advokato padėjėjas Arnas Bareika prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

14.       Atsakovės BUAB „Antarija“, atstovaujamos nemokumo administratorės įgaliota atstovė K – R nurodo, jog palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, mano, kad ieškinys atmestinas, tačiau dėl bylos baigties iš esmės prašo spręsti teismo.

15.       Atsakovas L. T. į teismo posėdį neatvyko.

16.       Atsakovai M. T., M. T., R. T. ir jų atstovė advokatė S. S. į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jiems nesant, vadovautis raštu jų išdėstyta jų pozicija.

17.       Tretieji asmenys Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro notarė S. B. ir UAB „Skolų administravimo centras“ atstovas į teismo posėdį neatvyko.

18.       Iki teismo posėdžio pradžios neatvykusių proceso dalyvių prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir formą bei prisijungimo duomenis jiems pranešta CPK nustatyta tvarka.

Ieškinys tenkintinas

Byloje nustatyti faktai ir aplinkybės

19.       2008 m. gruodžio 23 d. tarp ieškovo V. M. ir atsakovo L. T. buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 3 000 000 Lt suteikimo.

20.       Juridinių asmenų registro (JAR) duomenimis, UAB „Antarija“ direktoriumi K. V. buvo paskirtas 2014 m. gegužės 9 d., įgaliojimų pabaigos data - 2018 m. liepos 18 d.; nuo 2018 m. liepos 19 d. direktoriumi paskirtas M. T..

21.       VSDFV duomenimis K. V. nuo 2000 m. rugsėjo 25 d. taip pat dirbo UAB „Baltic Freight Services“, nuo 2016 m. gruodžio 22 iki 2018 m. liepos 18 d. dirbo UAB „Korlena“, nuo 2016 m. gruodžio 22 d. dirbo UAB „Antarija“. 

22.       2014 m. gegužės 12 d. priimtas vienintelio UAB „Antarija“ akcininko K. V. sprendimas pirkti iš L. T. ir R. T. ginčo nekilnojamąjį turtą.

23.       2014 m. gegužės 12 d. L. T. ir R. T. ir UAB „Antarija“, atstovaujama K. V., sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią sutarties šalys susitarė per sutartyje nustatytą terminą (iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.) sudaryti pagrindinę daiktų, esančių (duomenys neskelbiami) (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastato – viralinės unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastato – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastato – pirties unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastato – ūkinio pastato unikalus Nr.  (duomenys neskelbiami) ir 271/1000 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) pirkimo – pardavimo sutartį, už 2 200 000 Lt, kas atitinka 637 164,04 Eur ((duomenys neskelbiami), taip pat iki birželio 31 d. pardavėjai įsipareigojo nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką, pirkėjas įsipareigojo daiktų kainą sumokėti grynaisiais pinigais arba pavedimu į pardavėjos R. T. sąskaitą (duomenys neskelbtini). Sutarties 7 p. nurodyta, kad šios sutarties sudarymo dieną pardavėjai daiktus (daiktą) perduoda naudotis pirkėjui panaudos pagrindais.

24.       2014 m. gegužės 12 d. UAB „Antarija“ Kasos išlaidų orderyje Nr.2 (be kasininko parašo) nurodyta išduoti R. T. 100 000 Lt (kas atitinka 28 962 Eur) avansą pagal 2014 m. gegužės 12 d. preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, orderio eilutėje “gavau“ yra prašyta suma žodžiais, eilutėje „gavėjo parašas“ yra parašas, orderyje eilutėje „įmonės vadovas“ yra parašas, uždėtas UAB „Antarija“ antspaudas. 

25.       2014 m. gegužės 13 d. Kredito unija „Sostinės kreditas“ ir UAB „Antarija“ (kredito gavėjas) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), pagal kurią kredito unija suteikė kredito gavėjai iki 1 500 000 Lt gyvenamojo namo, kitų pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbiami), įsigijimui; galutinis kredito grąžinimo terminas – 2024 m. gegužės 13 d.

26.       2014 m. gegužės 13 d. iš Kredito unijoje „Sostinės kreditai“ esančios sąskaitos UAB „Antarija“ sumokėjo R. T. 300 000 Lt, kas atitinka 86 886 Eur, mokėjimo nurodymo dokumente paskirtis nurodyta – pagal preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį; mokėtoja UAB „Antarija“. 2014 m. gegužės 16 d. Kredito unija „Sostinės kreditai“ sumokėjo į UAB „Antarija“ sąskaitą 1 500 000 Lt, mokėjimo paskirtis – paskolos išmokėjimas, o 2014 m. gegužės 17 d. UAB „Antarija“ sumokėjo R. T. 1500 000 Lt, kas atitinka 434 430 Eur, mokėjimo nurodymo dokumente paskirtis nurodyta – pagal preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį; mokėtoja UAB „Antarija“.

27.       Ginčo nekilnojamam turtui 2014 m. gegužės 14 d. hipotekos registro pranešimu įregistruota hipoteka 2014 m. gegužės 13 d. sudaryta sutartinė hipoteka (Nr(duomenys neskelbiami)) notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), kuria skolininkas UAB „Antarija“, Kredito unija „Sostinės kreditas“ ir įkaitų davėjai R. T. ir L. T. susitarė, jog įkaitų davėjai įkeičia žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbiami), tinkamam visų esamų ir būsimų skolininko UAB „Antarija“ įsipareigojimų, kylančių iš 2014 gegužės 13 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbiami), įvykdymas kreditoriui.

28.       2014 m. birželio 13 d. tarp UAB „Antarija“ (Partneris 1) atstovaujamos K. V., ir UAB „PI Vilnius“ (Partneris 2) atstovaujamos R. T., sudaryta Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kuria susitarta kooperuojant turtą, darbą, patirtį ir žinias, kartu vystyti projektą - Komplekso (pastatai ir žemės sklypas (duomenys neskelbiami)) naudojimo ir vystymo projektą (Verslo planą) ir gauti pelną; UAB „Antarija“ pagal sutartį įsipareigoja atlikti projektui įgyvendinti reikalingus veiksmus, suteikti naudojimui ir vystymui Kompleksą bei įrengti poilsio namelius, pirtis, prieplauką ir kt., pateikti Komplekso vystymo projektus ir sąmatas, o UAB „PI Vilnius“ – atlikti praktinius statybos, remonto pertvarkymo, turto priežiūros, administravimo, leidimų sutikimų gavimą ir kt. veiksmus, bei dalyvauti kaip finansuotojas (nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2024 m. finansuoti veiklos vystymą 600 000 Eur suma) ir finansinių įsipareigojimų laiduotojas. Sutarties priedai – Verslo planas ir partneriui 1 suteiktų paskolų sąrašas į bylą nepateikti.

29.       2015 m. vasario 12 d. atsakovai R. T. ir L. T. pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatą – pirtį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbiami), žemės sklypą (paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatą – viralinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami), pardavė atsakovui UAB „Antarija“, atstovaujamai direktoriaus K. V., už 550 278,03 Eur kainą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami)). Įrašas Nekilnojamojo turto registre apie sudarytą ginčo pirkimo – pardavimo sandorį galioja nuo 2015 m. vasario 26 d.

30.       2016 m. balandžio 28 d. KU „Mano kredito unija“ (buvęs pavadinimas Sostinės kreditas) ir UAB „Antarija“ sudarė 2014 m. gegužės 13 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbiami) priedą Nr. 6, kuriuo pakeitė sutarties 2.1. p. ir pakeitė maksimalią kredito sumą į 510 000 Lt – papildomai suteikiamos 50 000 Eur kredito dalies paskirtis – nuosavos dalies, panaudotos turto įsigijimui, refinansavimas, 35 593,94 Eur – rekonstrukcijai – remontui- įrengimui.

31.       2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu KU „Mano unija“ (buvęs pavadinimas „Sostinės kreditai“) pareikalavo, kad UAB „Antarija“ grąžintų visą 554 075,92 Eur kredito sumą su mokėtinomis sumomis iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., priešingu atveju bus pradėtas priverstinis išieškojimas, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą.

32.       NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbiami)) UAB „Antarija“ išnuomotas kitos paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami). Pagal valstybinės žemės nuomos sutarties projektą.

33.       2017 m. rugpjūčio 15 d. tarp kreditorės KU „Mano unija“, kredito gavėjos UAB „Antarija“, atstovaujamos K. V., ir UAB „PI Vilnius“, atstovaujamos R. T., buvo sudarytas susitarimas dėl prievolių pagal 2014 m. gegužės 13 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) papildomo užtikrinimo, kuriuo siekiant išvengti priverstinio išieškojimo susitarta, jog kredito gavėja ketina sumokėti pagal grafiką pradelstas sumas (ne mažiau kaip 40 274,73 Eur) ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 15 d. ir papildomai užtikrina prievolės įvykdymą paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 529 180,91 Eur suma, pagal kurį vekselio laiduotojas UAB „PI Vilnius“. Vekselis šalių buvo pasirašytas 2017 m. rugpjūčio 15 d., vekselio pagrindu notaras 2017 m. spalio 6 d. atliko Vykdomąjį įrašą KU „Mano unija“ naudai išieškoti 530 775,24 Eur iš UAB „Antarija“ ir iš laiduotojo UAB „PI Vilnius“. Vykdomasis įrašas antstoliui vykdyti pateiktas 2017 m. lapkričio 29 d.

34.       Kaip nurodo bylos dalyviai, 2015 m. kovo 12 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą pareikšdamas ieškinį atsakovams L. T., R. T., UAB „PI Vilnius“, UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ ir kitiems dėl skolos priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais.

35.       Minimoje byloje teismas 2015 m. kovo 18 d. taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą 1 571 306,01 Eur sumoje (bylos numeris tuo metu buvo Nr. (duomenys neskelbiami)), apie areštą tą pačią dieną įrašyta Areštų registre. Antstolis minimą nutartį priėmė vykdyti 2015 m. kovo 19 d. patvarkymu, šios nutarties pagrindu atsakovų turtą aprašė 2015 m. kovo 19 d., ėmėsi priemonių sustabdyti lėšų skolininkams mokėjimą, ėmėsi kitų vykdymo veiksmų. 

36.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 7 d. išnagrinėjo minimą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbiami), ieškovo V. M. ieškinį sprendimu tenkino iš dalies – solidariai iš atsakovų L. T. ir R. T. ieškovui V. M. priteisė 1 571 306,01 Eur skolos su palūkanomis pagal 2008 m. gruodžio 23 d. sudarytą paskolos sutartį; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat ieškovui ši atsakovų priteisė po 6 307,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

37.       Minimas Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. gegužės 8 d., Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (Civilinė byla Nr. 2A-141-370/2018). Teismo sprendimo pagrindu 2018 m. gegužės 10 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 1 571 306,01 Eur skolos pagal 2008 m. gruodžio 23 d. sudarytą paskolos sutartį ir 5 proc. dydžio metinių už priteistą sumą išieškojimo iš atsakovo L. T..

38.       2018 m. gegužės 14 d. patvarkymu antstolis Donatas Kisielius priėmė vykdyti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininkų, 2018 m. gegužės 14 d. surašyti antstolio raginimai skolininkams, skolininkams raginimai įteikti 2018 m. gegužės 21 d. 2018 m. birželio 1 d. antstolis priėmė nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei sudarė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkams priklausantį turtą – neidentifikuotas turtines teises, vieną kelių transporto priemonę, žemės sklypą su gyvenamuoju pastatu ir priklausiniais (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami), žemės sklypus (duomenys neskelbiami)., taip pat (duomenys neskelbiami), vertybinius popierius - UAB „Antarija“, UAB „Korlena“, UAB FDBO, UAB „PI Vilnius“ ir UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ akcijas. Ginčo nekilnojamojo turto tarp aprašytų turtinių vienetu nebuvo.

39.       2018 m. birželio 25 d. patvarkymu antstolis iš Kredito unijos „Mano unija“ pareikalavo duomenų apie UAB „Antarija“ ir UAB „Korlena“ akcijų nepriklausymą R ir L. T., į kadangi antstolio prašytą pateikti informaciją 2016 m. birželio 15 d. el paštu ir birželio 21 d. paštu unija buvo nurodžiusi, jog UAB „Antarija“ ir UAB „Korlena“ akcijos R. T. ir L. T. nepriklauso, tačiau sandorių informacija pridėta nebuvo.

40.       2018 m. liepos 17 d. raštu KU „Mano unija“ antstoliui atsakė, jog minimi asmenys nėra akcininkai, o antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo pateiks nurodžius teisinį ir faktinį pagrindą (priedas – JAR duomenys).

41.       2018 m. rugsėjo 19 d. antstolio Donato Kisieliaus kontoroje buvo gautas skolininkų L. T. ir R. T. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame jie teigė, kad šios įmonės su jais nėra susijusios, tačiau duomenų, jog akcijos jiems nepriklauso kartu su skundu nepateikė.

42.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 27 d. išnagrinėji atsakovų R. T. ir L. T. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutarties ir minimą teismo nutartį paliko nepakeistą.

43.       UAB „Antarija“ pateiktais duomenimis UAB „Antarija“ akcininkais nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. buvo R. T. (23 akcijos), L. T. (23 akcijos), M. T. (18 akcijų), R. T. (18 akcijų), M. T. (18 akcijų) - 5 akcininkai – 100 proc. viso bendrovės balsų skaičiaus.

44.       2016 m. rugsėjo 21 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi K. V. (pardavėjas) perdavė UAB „Antarija“ 100 akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 28,96 Eur, o pirkėjai R. T., L. T., M. T., R. T. ir M. T. šias akcijas priėmė ir įsipareigojo už jas atsiskaityti sutartyje numatytu terminu – T. T. ir L. T. – po 23 akcijas už 666,08 Eur kainą; M. T., R. T. ir M. T. – po 18 akcijų už 521,28 Eur kainą kiekvienam.

45.       2018 m. vasario 7 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi R. T. (pardavėja) pardavė UAB „Antarija“ 23 akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė 28,96 Eur, o pirkėjai M. T., R. T. ir M. T. šias akcijas priėmė ir įsipareigojo atsiskaityti už jas sutartyje numatytu terminu - M. T. ir R. T. – po 7 akcijas už 202,72 Eur kainą kiekvienam, M. T. – 9 akcijas už 260,64 Eur kainą.

46.       2018 m. vasario 7 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi L. T. (pardavėjas) pardavė UAB „Antarija“ 23 akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė 28,96 Eur, o pirkėjai M. T., R. T. ir M. T. šias akcijas priėmė ir įsipareigojo atsiskaityti už jas sutartyje numatytu terminu – M. T. ir R. T. – po 8 akcijas už 231,68 Eur kainą kiekvienam, M. T. – 7 akcijas už 202,72 Eur kainą.

47.       2018 m. balandžio 3 d. tarp UAB „Korlena“ (Paskolos davėja), atstovaujamos direktoriaus K. V., ir UAB „Antarija“ (paskolos gavėja), atstovaujamos įgalioto asmens J. G., sudaryta sutartis dėl 90 000 Eur paskolos suteikimo.

48.       Į bylą pateiktas K. V. 2018 m. gegužės 21 d. prašymas UAB „Antarija“ akcininkams atleisti jį iš darbo nuo 2018 m. birželio 1 d. savo noru, dėl išvykimo vasaros darbams į užsienį.

49.       2019 m. birželio 1 d. tarp UAB „Antarija“, atstovaujamos M. T., (nuomotojo) ir R. T. (nuomininko) sudaryta ginčo turto, esančio (duomenys neskelbiami)nuomos sutartis, 300 Eur nuomos kaina nustatoma nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2023 m.

50.       2020 m. liepos 23 d. BUAB „Antarija“ nemokumo administratorė UAB „Adminova“ ginčo patalpas iki turto realizavimo išnuomojo UAB „Senamiesčio projektų grupė“, atstovaujamai direktoriaus R. T., laiduotojas R. T..

51.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi atsakovei UAB „Antrarija“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Adminova“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d. Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame hipoteka užtikrinto kreditoriaus UAB „Skolų administravimo centras“ reikalavimas sudaro 468 166,05 Eur, pirmos eilės kreditorių reikalavimai sudaro 21 773,51 Eur, antros eilės kreditoriaus reikalavimas – 17 520,00 Eur.

52.       2018 m. gegužės 9 d. duomenimis UAB „Korlena“ akcininkai buco M. T. (32 akcijos), R. T. (32 akcijos), M. T. (36 akcijos).

53.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi UAB „Korlena“ iškelta bankroto byla. Už turto ir dokumentų neperdavimą administratoriui vadovui M. T. paskirta bauda. Teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartimi UAB „Korlena“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

54.       JAR duomenimis L. T. buvo UAB FSBO akcininkas nuo 2014 m. rugpjūčio 10 d. (520 vnt akcijų) ir UAB „PI Vilnius“ akcininkas nuo 2009 m. gruodžio 10 d. (100 vnt akcijų).

55.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „PI Vilnius“ iškelta bankroto byla, o 2020 m. spalio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi UAB „PI Vilnius“ bankrotas pripažintas tyčiniu jai sudarius nenaudingą sandorį – esant nemokumo būklėje laidavus už UAB „Antarija“ 530 775,24 Eur apimties prievolę KU „Mano unija“, nors turėjo būti suprantama, kad skolininkė prievolės įvykdyti negalės. Už turto ir dokumentų neperdavimą administratoriui vadovei R. T. paskirta bauda, apribota teisė trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

56.       Iš antstolio Donato Kisieliaus 2020 m. spalio 21 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami)matyti, kad paskirstyta išieškota 79 932,74 Eur suma, išieškotojui V. M. pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą liko išieškoti 1 625 883,28 Eur suma.

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

57.       Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti jų atžvilgiu turimas prievoles. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

58.       Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).

59.       Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl ginčo sandorių egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo

60.       Minėta, kad  Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-55-577/2017 ieškovo V. M. ieškinį tenkino iš dalies – solidariai iš atsakovų L. T. ir R. T. ieškovui V. M. priteisė 1 571 306,01 Eur skolos su palūkanomis pagal 2008 m. gruodžio 23 d. sudarytą paskolos sutartį; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat ieškovui ši atsakovų priteisė po 6 307,5 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiuo įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017 konstatuota, kad ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą L. T. ir R. T. atsirado nuo 2011 m. gruodžio 31 d. Minimas teismo sprendimas šiai bylai turi prejudicinę galią, todėl teismas konstatuoja, jog ieškovas ginčo sandorių sudarymo metu turėjo turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl sandorių sudarymo privalomumo

61.       Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

62.       Kasacinio teismo nurodoma, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

63.       Nagrinėjamu atveju privalėjimo sudaryti ginčo sandorius (parduoti ginčo nekilnojamąjį turtą ir akcijas) atsakovai L. T., R. T. ir UAB „Antarija“ neįrodinėjo. Nurodė, kad tiesiog nusprendė nekilnojamąjį turtą parduoti, o įtakos tuometiniam UAB „Antarija“ akcininkui priimant sprendimą turtą pirkti neturėjo. Akcijas nusprendė parduoti todėl, kad neturėjo finansinių galimybių verslą vystyti, investuoti į nuostolingą įmonę, o tokias galimybes turėjo jų vaikai, todėl verslą perleido. Teismas sprendžia, kad į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti buvus kokias nors aplinkybes dėl atsakovų privalomumo ginčo sandorius sudaryti.

Dėl atsakovų (ne)sąžiningumo ir kreditoriaus teisių pažeidimo ginčo sandoriais

64.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą).

65.       CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio tenka atsakovams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais savo artimaisiais giminaičiais.

66.       Esant neginčijamai aplinkybei, kad atsakovų L. T. ir R. T. 2018 m. vasario 7 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis L. T. ir R. T. pardavė UAB „Antarija“ akcijas vaikams M. T., R. T. ir M. T., teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovų nesąžiningumas yra preziumuojamas, todėl šią prezumpciją privalėjo paneigti nuo ieškinio besiginantys atsakovai. Atsakovai savo sąžiningumą įrodinėjo vien aplinkybe, kad L ir R. T. neturėjo galimybių verslą vystyti ir investuoti į UAB „Antarija“ verslą, todėl nusprendė akcijas perleisti vaikams, kurie tokias galimybes turėjo, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia atsakovų nesąžiningumo.

67.       Šalys taip pat neginčija aplinkybės, kad 2015 m. vasario 12 d. ginčo nekilnojamojo turto pardavimo sandorio sudarymo metu vienintelis pirkėjo UAB „Antarija“ akcininkas ir vadovas buvo vieno iš pardavėjų - atsakovo L. T. pusbrolis K. V.. Teismo neįtikina atsakovų nurodoma aplinkybė, kad K. V., kaip liudytoju apklausiamas teismo posėdžio metu jis pats nurodė - atsitiktinai skelbime pamatė apie parduodamą ginčo turtą ir tik atvykęs turto apžiūrėti pamatė, jog pardavėjas yra jo pusbrolis bei sąžiningai sutarė dėl sandorio. 

68.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad bendrąja prasme sąžiningumo principo turinys sietinas su asmens atsižvelgimu į teisėtus kito asmens interesus – ar jis rūpestingai ir teisingai veikia kitos šalies, į kurios teisėtus interesus jis turi atsižvelgti, atžvilgiu. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus – rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 47 punktas).

69.       Atkreiptinas dėmesys, kad objektyvusis sąžiningumo principo kriterijus – ką asmuo turėjo žinoti, veikdamas teisingai ir protingai, – CK 6.66 straipsnio kontekste suponuoja trečiojo asmens pareigą veikti aktyviai, t. y. domėtis skolininko turtine padėtimi, galima sandorio įtaka skolininko ir jo kreditorių interesams. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

70.       Teismo vertinimu, byloje nustatytomis aplinkybėmis CPK leistinais įrodymais ieškovas įrodė atsakovų L. T., R. T. ir UAB „Antarija“, kuriai ginčo sandorio sudarymo metu vadovavo L. T. pusbrolis K. V., nesąžiningumą. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad sudarant sandorį (parduodant nekilnojamąjį turtą) atsakovai ne tik neatsižvelgė į kreditoriaus (ieškovo) interesus, bet ir sąmoningais bei koordinuotais veiksmais siekė skolininkų turtą sumažinti ir taip sumažinti kreditoriaus galimybes gauti 2011 m. kilusios prievolės įvykdymą (skolą išieškoti). Teismo vertinimu, pagrįstu vidiniu įsitikinimu, kuris susiformavo išklausius šalių bei liudytojo K. V. paaiškinimus teismo posėdžio metu bei įvertinus rašytinių įrodymų visetą, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog K. V. šias aplinkybes suprato ar privalėjo suprasti, kadangi, kaip jau buvo minėta, dalyvavo ne vienos atsakovų T valdomos bendrovės, kurios tarpusavyje sudarė įvairius abejotinus sandorius, valdyme (kai kuriais atvejais net patvirtino, jog buvo tik statytinis). Vėliau įmonės tyčiniais atsakovų veiksmais buvo privestos prie bankroto, o jų turtas perleistas (LITEKO bankroto bylos). Teismas taip pat pažymi, jog bendro pobūdžio neigimas, kad atsakovei UAB „Antarija“ ir atitinkamai K. V., kuris kaip vienintelis pirkėjos UAB „Antarija“ akcininkas ir vadovas tariamai savarankiškai priėmė sprendimą ginčo nekilnojamąjį turtą iš skolininkų L ir R. T. nupirkti, nebuvo žinoma apie atsakovų skolas ieškovui, nepagrindžia rūpestingo ir teisingo veikimo kitos šalies (kreditoriaus), į kurio teisėtus interesus skolininkas turi atsižvelgti, atžvilgiu. Atsakovai taip pat gynėsi aplinkybe, jog ginčo sandorio sudarymo 2015 m. vasario 12 d. metu ieškovas ieškinio dėl skolos priteisimo dar nebuvo pareiškęs ir areštas ginčo turtui tuo metu pritaikytas nebuvo (ieškinį ieškovas pareiškė 2015 m. kovo 12 d., o laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos 2015 m. kovo 19 d.). Tačiau skolininko pareiga būti sąžiningu kreditoriaus atžvilgiu – atsižvelgti į pastarojo interesus, atsiranda ne nuo ieškinio dėl skolos priteisimo pareiškimo teismui dienos, o nuo prievolinių teisinių santykių pradžios. Tuo labiau, kad apie būsimą ieškinio pareiškimą atsakovams T neabejotinai turėjo būti žinoma, kadangi šalys bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog juos siejo ne tik verslo, bet ir giminystės santykiai, byloje buvo nurodyta, jog atsakovės R. T. sesuo - ieškovo sutuoktinė. Ginčo šalys iki bylos iškėlimo neabejotinai vedė derybas. Minėta, kad atsakovų L. T. ir R. T. prievolė grąžinti skolą ieškovui kilo iš 2008 m. sudarytos paskolos sutarties ir kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017 konstatuota, jog ieškovo reikalavimo teisė į atsakovus atsirado nuo 2011 m. gruodžio 31 d. Todėl, nepriklausomai nuo to, kad ieškinys buvo pareikštas ir laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos 2015 m. kovo mėnesį, atsakovai privalėjo veikti rūpestingai ir atidžiai, t. y. nesant objektyvaus pagrindo nemažinti savo turto.

71.       Atsakovas UAB „Antarija“ direktorius M. T., pateikdamas atsiliepimą į ieškovo ieškinį (iki bendrovės bankroto) nurodo, kad jo tėvai L. T. ir R. T. ginčo sandorio sudarymo metu niekaip nebuvo susiję su UAB „Antarija“, sprengimą pirkti turtą priėmė tuometinis vienintelis UAB „Antarija“ akcininkas ir vadovas K. V., tačiau toks paaiškinimas teismo neįtikina dėl minimų asmenų veikimo savarankiškumo. Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas K. V. nurodė 2014 m. pradžioje atsitiktinai sutikęs pusbrolį L. T., kai atvyko apžiūrėti tariamai pagal skelbimą www.aruodas.lt  jį sudominusio nekilojamojo turto (duomenys neskelbiami) K. V. nurodė norėjęs investuoti laisvus pinigus, o tada su pusbroliu L. T. pakalbėjo apie galimą verslo vystymą – kaimo turizmo sodybos įkūrimą. Pirmiausia byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad K. V. būtų turėjęs lėšų investavimui ar kad iki ginčo sandorių sudarymo tokiu verslu būtų užsiėmęs. Į bylą taip pat nėra pateiktas toks www.aruodas.lt pardavimo skelbimas. Atkeiptinas dėmesys, jog UAB „Antarija“ JAR įregistruota 2014 m. gegužės 6 d., nuo bendrovės įsteigimo dienos šešias dienas (iki 2014 m. gegužės 12 d.) bendrovės akcininke JAR įrašyta bendrovė UAB „Magistratus“ (vadovas M. Z.) – bendrovė, kuri viešai prieinamais duomenimis užsiima įmonių steigimu. Pastebėtina, kad bendrovė UAB „Korlena“ 20147 m. liepos 11 d. taip pat įsteigta  šios bendrovės UAB „Magristratus“ (vadovas M. Z.). K. V. paskyrimo (išrinkimo) UAB „Antarija“ direktoriumi data – 2014 m. gegužės 9 d., akcininku jis registruotas nuo 2014 m. gegužės 12 d. Pirmą dieną tapęs bendrovės akcininku (2014 m. gegužės 12 d.) K. V. jau priima sprendimą pirkti iš  skolininkų L. T. ir R. T. ginčo nekilnojamąjį turtą ir UAB „Antarija“ vardu sudaro preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį dėl ginčo turto, esančio  (duomenys neskelbiami). pirkimo už 2 200 000 Lt, kas atitinka 637 164,04 Eur, sumą. Tą pačią 2014 m. gegužės 12 d. UAB „Antarija“ išrašomas Kasos išlaidų orderis Nr.2 dėl 100 000 Lt (kas atitinka 28 962 Eur) avanso R. T. išdavimo. Pavedimas šiuo atveju nebuvo atliktas, nurodoma, jog pinigai perduodami grynaisiais. Kitą dieną - 2014 m. gegužės 13 d., UAB „Antarija“, Kredito unija „Sostinės kreditas“ ir įkaitų davėjai R. T. ir L. T. susitarė, jog įkaitų davėjai įkeičia žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbiami), tinkamam visų esamų ir būsimų skolininko UAB „Antarija“ įsipareigojimų, kylančių iš 2014 gegužės 13 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbiami), įvykdymas kreditoriui. Tą pačią 2014 m. gegužės 13 d. Kredito unija „Sostinės kreditas“ ir UAB „Antarija“ (kredito gavėjas) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), pagal kurią kredito unija suteikė kredito gavėjai iki 1 500 000 Lt gyvenamojo namo, kitų pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbiami), įsigijimui. Vėl gi tą pačią 2014 m. birželio 13 d. tarp UAB „Antarija“, atstovaujamos K. V., ir UAB „PI Vilnius“, atstovaujamos R. T., sudaroma Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kuria susitarta kartu vystyti projektą ginčo turte, o atsakovės (skolininkės) R. T. vadovaujama UAB „PI Vilnius“ įsipareigoja projektą finansuoti net 600 000 Eur suma bei būti UAB „Antarija“ finansinių įsipareigojimų laiduotoja. Teismo neįtikina neturinčio verslo patirties ir atitinkamo išsilavinimo asmens neįtikėtinu greičiu sukurtas verslo planas, tuo labiau, kad toks verslo planas (Jungtinės veiklos sutartyje nurodoma, jog jis yra šios sutarties neatsiejama dalis) į bylą net nebuvo pateiktas. Nors šioje byloje atsakovai T neigė ginčo turtą ir toliau naudoję, kitoje byloje buvo pripažinę, kad šeima ir toliau ginčo turte gyveno, o po ginčo 2015 m. vasario 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo vėliau tarp UAB „Antarija“, atstovaujamos atsakovo M. T., ir atsakovo R. T. (nuomininko) buvo sudaryta ginčo turto nuomos sutartis, pagal kurią metus laiko joks nuomos mokestis nenustatomas. Minėta, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi K. V. visas UAB „Antarija“ 100 akcijas pardavė atsakovams R. T., L. T. ir jų vaikams atsakovams M. T., R. T. ir M. T.. Taigi, sutiktina, kad atsakovai taip faktiškai išlaikė ginčo nekilnojamojo turto kontrolę skolininkų šeimos žinioje, o 2016 m. balandžio 28 d., dar iki minimo akcijų perleidimo, UAB „Antarija“ sutarties su KU „Mano kredito unija“ (buvęs pavadinimas Sostinės kreditas) ir papildymu (pakeitimu, Sutarties priedas Nr. 6) paėmė papildomą 50 000 Eur kredito sumą nuosavos dalies, panaudotos turto įsigijimui, refinansavimui. Šios nustatytos aplinkybės leidžia susidaryti nuomonę, jog realiai K. V. į ginčo turtą ar kokė nors verslo planą neinvestavo, o minimi sandoriai buvo sudaryti dėl akių, byloje nėra jokių duomenų, kad K. V. vadovaujama UAB „Antarija“ būtų atlikusi kokius nors realius veiksmus minimam kaimo turizmo verslui vystyti, kaip jau buvo minėta, nėra pateikta jokių verslo planų, sandorių, ar prašymų dėl žemės sklypų (atsakovai nurodė, jog siekė turėti ežero pakrantę), o K. V. akcijų pardavimo T kaina sutampa su UAB „Antarija“ Kasos išlaidų orderyje įrašyta suma, nurodyta išduoti atsakovei R. T. kaip avansinis mokėjimas pagal preliminarią 2014 m. gegužės 12 d. sutartį (Liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo metu K. V. taip pat nurodė, jog Akcijos buvo parduotos už 100 000 Lt, tai yra 28 962 Eur). Taip pat minėta, kad NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr.46VĮ-358-(14.46.2) UAB „Antarija“ žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami). buvo išnuomotas, 2017 m. rugpjūčio 15 d. bendrovės pasididino kredito sumą, tačiau duomenų apie kokius nors realius verslo vystymo veiksmus ne tik kad nėra pateikta, bet bendrovės privestos prie bankroto.

72.       Kaip jau buvo minėta, netrukus skolininkai L. ir R. T. savo dalį UAB „Antarija“ akcijų perleido savo vaikams, tačiau K. V. ir toliau ėjo UAB „Antarija“ direktoriaus pareigas - net iki 2018 m. liepos 18 d. ir tik nuo 2018 m. liepos 19 d. bendrovės direktoriumi buvo paskirtas skolininkų sūnus atsakovas M. T.. Raštu prašydamas atleisti jį iš direktoriaus pareigų, K. V. nurodė, jog išvyksta dirbti į užsienį. Atkreiptinas dėmesys, kad K. V. nuo 2016 m. gruodžio 22 iki 2018 m. liepos 18 d. taip pat dirbo UAB „Korlena“, buvo ir šios bendrovės direktoriumi, nors teisme pripažino, kad buvo tik statytinis, o bendrovei realiai vadovavo M. T.. 

73.       Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog UAB „Antarija“ jai prieinamais būdais galėjo ir turėjo žinoti atsakovų L ir R. T. kreditorius ir tai, jog ginčo sandoris galimai pažeidžia kreditoriaus (ieškovo) teises ir teisėtus interesus, tuo labiau, kad pagrindinė ginčo turto 2015 m. vasario 12 d. pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta už mažesnę (550 278,03 Eur/ 1 900 000 Lt) kainą, nei buvo nustatyta 2014 m. gegužės 12 d. preliminarioje turto pirkimo - pardavimo sutartyje (637 164,04 Eur / 2 200 000 Lt). Įvertinus šias nustatytas aplinkybes peršasi išvada, jog minima bendrovė atsakovų galėjo būti įsteigta būtent turto iš skolininkų perėmimui tikslu išvengti prievolės kreditoriui vykdymo.

74.       Išdėstytais argumentais ir motyvais teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė atsakovų – ginčo sandorį sudariusių L. T., R. T. ir UAB „Antarija“ nesąžiningumą, bei aplinkybę, kad sandoris pažeidė jo teisėtus interesus, kadangi ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotas už mažesnę kainą ir taip buvo sumažinta skolininkų turto apimtis bei kreditoriaus galimybės skolą išieškoti. Teismo vertinimu atsakovų atsikirtimai, jog 2012 m. spalio 5 d. įvertinus ginčo nekilnojamąjį turtą jo rinkos vertė sudarė 1 530 000 Lt, t. y. 443 119 Eur, šio kreditoriaus teisių pažeidimo nešalina, tuo labiau, kad ginčo sandoris turi būti vertinamas visų atsakovų veiksmų ir sandorių kontekste, kurių sudarymo tikslas, kaip galima pagrįstai spręsti, yra siekis užkirsti galimybę arba apsunkinti kreditoriaus išieškojimui. Atsakovų L. T. ir R. T. argumentai, jog jie sąžiningi, kadangi pinigų ieškovas pagal 2008 m. paskolos sutartį realiai jiems neskolino, atmestini, kadangi yra paneigti prejudicinę reikšmę turinčiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Įvertinęs atsakovų giminystės ryšį, aplinkybę, kad atsakovų L. T. ir R. T. vaikai bei L. T. pusbrolis K. V., kuris ginčo sandorio sudarymo metu buvo UAB „Antarija“ vadovu ir vieninteliu akcininku, dalyvavo atsakovų (skolininkų) versle ne vienoje įmonėje, teismas padarytomis išvadomis neabejoja ir vertina jas kaip labiau tikėtina buvus, ne nebuvus (CPK 178 straipsnis).

75.       Dėl ieškinio senaties taikymo

76.       Actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje atsakovai ieškovo pareikštam ieškiniui prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes.

77.       Teismas sprendžia, kad ieškinio senatis nepraleista, kadangi teisė reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu ieškovui atsirado

78.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo prievolės prigimties – sutartinių prievolių atsiradimas siejamas su sutarties sudarymu, o prievolės iš delikto atsiradimas – su žalos padarymu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-378/2016). Taigi actio Pauliana ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

79.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo reikalavimo teisė į atsakovus L. T. ir R. T. kilo iš tarp jų ir ieškovo 2008 m. gruodžio 23 d. sudarytos paskolos sutarties. Jau minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017 konstatuota, kad ieškovo reikalavimo teisė į minėtus skolininkus atsirado nuo 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. suėjus paskolos grąžinimo terminui. Taigi, ieškinio senaties termino pradžios momentas turėtų būti siejamas ne su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo įsiteisėjimu (kadangi skolos priteisimas, pagal teismų formuojamą praktiką, yra tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas), bet su konkrečiu kreditoriaus teisių pažeidimu. Nepaisant to, teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad ieškinio senaties termino eiga turėjo būti skaičiuojama nuo 2015 m. kovo mėnesio ir spręsti, jog ieškovas V. M. praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

80.       Atsakovai pagrįstai nurodo, kad 2015 m. vasario 12 d. ginčo turto pirkimo - pardavimo sandoris Nekilnojamojo turto registre buvo išviešintas 2015 m. vasario 26 d. ir kad teismui skolos priteisimo byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš teismo nutartį vykdžiusio antstolio 2015 m. kovo 19 d. turto aprašo matyti, jog ginčo turtas skolininkams nepriklauso, tačiau vien šie faktai, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nelemia subjektyvaus ieškovo sužinojimo momento dėl jo teisių pažeidimo.

81.       CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, tai yra ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017). Taigi asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016, kt.).

82.       Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nuo realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

83.       Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą suprato laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. birželio 15 d. (ieškinys šioje byloje pateiktas 2018 m. birželio 26 d.), t. y. tuomet, kai ieškovas iš karto po Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo įsiteisėjimo kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo į antstolį, kuris atlikęs vykdymo veiksmus ir surinkęs informaciją apie R. T. ir L. T. turtinę padėtį, nustatė, kad nurodyti asmenys negali įvykdyti teismo sprendimo (neturi pakankamai turto).

84.       Atsakovų nurodytą teiginį, kad ieškovas suprato (turėjo suprasti) apie savo teisių pažeidimą vėliausiai 2015 m. kovo 19 d. gavęs antstolio turto aprašą, iš kurio buvo matyti, kad atsakovai (skolininkai) ginčo nekilnojamojo turto jau nebevaldo, paneigia ieškovo nurodytos ir faktiniais duomenimis pagrįstos aplinkybės. Visų pirma tai, kad ieškovui inicijuojant bylą dėl skolos priteisimo iš R. T. ir L. T., pastarųjų atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi buvo areštuotas atsakovei R. T. ir jos sutuoktiniui priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos taip pat turtinės teisės, įskaitant jiems priklausančios UAB „PI Vilnius“, UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ UAB „FSBO“ akcijos. Antra aplinkybė, kad dviem iš L. T. ir R. T. priklausančių įmonių – UAB „PI Vilnius“ ir UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ priklausė didelės vertės nekilnojamasis turtas – 33 butai Vilniuje, J. L. g. 4. Ir trečia aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – draudimo R. T. ir L. T. balsuoti UAB „PI Vilnius“ ir UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ akcininkų susirinkimuose esminiais klausimais, kuriais jie gali spręsti dėl turto perleidimo. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog ieškovui nebuvo galimybės suprasti, kad taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (jų pobūdžio ir masto) neužteks sprendimo įvykdymui užtikrinti.

85.       Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovo renkami duomenys buvo naudojami bylai dėl skolos priteisimo inicijuoti ir joje įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti, taip pat laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – įrodyti skolininkų nesąžiningumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (akcininkų teisių suvaržymo) teismui buvo pateiktas nedelsiant, t. y. po to, kai ieškovas gavo registrų duomenis apie tai, jog UAB „PI Vilnius“ perleidinėja jai priklausantį turtą. Pažymėtina, kad iki papildomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dalis UAB „PI Vilnius“ turto buvo perleista atsakovui M. T. priklausančiai UAB „Korlena“, kurios akcijos anksčiau priklausė ir atsakovui L. T. bei atsakovei R. T.. Taigi turto judėjimas tarp atsakovui L. T. ir atsakovei R. T. priklausančių įmonių bei akcininkų pasikeitimai patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas teisės pažeidimas nebuvo akivaizdus, t. y. ieškovui nebuvo pagrindo suvokti, kad ginčo sandoriai ateityje taip esmingai paveiks atsakovų turtinę padėtį. Kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje sprendžiant šalių ginčą dėl atsakovės R. T. nesąžiningų pinigų mokėjimų vaikams nuginčijimo civilinėje byloje Nr. e2A-188-241/2020, aplinkybė, kad ieškovas yra teisininkas, savaime neįpareigoja ieškovą sekti ir suvokti visus jo skolininkų atliekamus sandorius bei jų pasėkmes.

Dėl bylos procesinės baigties

86.       Teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė visas actio Pauliana taikymo sąlygas, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas, ginčo sandoriai naikintini. CK 6.66 str. 4 d. nustato, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Šiuo atveju atsakovų L. T. ir R. T. skola viršija ginčijamų sandorių sumą (nutarties 56 punktas), todėl restitucija taikoma visoje prašomoje apimtyje – nekilnojamasis turtas ir akcijos grąžinamos L. T. ir R. T. iš jų priteisiant sutarties kainą UAB „Antarija“ naudai beu grąžinant akcijas L. T. ir R. T.. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai M. T., R. T. ir M. T. už akcijas tėvams sumokėjo, iš jų akcijų pardavimo sutartyse nurodomos sumos jiems nepriteistinos.

87.       Į esminius šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose keliamus argumentus yra atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos šalių ginčui teisingai išspręsti.

88.       Dėl bylinėjimosi išlaidų

89.       Tenkinus ieškinį, atsakovai L. T., R. T., M. T., R. T., M. T. ir BUAB „Antarija“, o taip pat ir trečiasis asmuo atsakovų pusėje UAB „Skolų administravimo centras“ neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje nėra duomenų apie ieškovo V. M.bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl advokato atstovavimo, tačiau ieškovas byloje sumokėjo viso 5 225 Eur žyminį mokestį, kuris iš atsakovų ieškovo naudai priteisiamas proporcingai pareiktų reikalavimų dydžiui – iš atsakovų L. T., T. T. ir BUAB „Antarija“ (nemokumo procesui skirtų administravimo lėšų) – po 1 726 Eur, iš atsakovų M. T., R. T. ir M. T. – po 16 Eur (CPK 93 straipsnis).

90.       Byloje susidariusios 35,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų išieškotinos lygiomis dalimis (suapvalinus – po 6 Eur) į valstybės biudžetą.

91.       Teismo nagrinėjamoje byloje 2018 m. birželio 29 d. ir 2019 m. vasario 5 d nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 -270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai. 

Pripažinti negaliojančia 2015 m. vasario 12 d. atsakovų L. T., R. T. ir UAB „Antarija“ sudarytą pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastato – pirties, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), žemės sklypo (paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastrinis adresas (duomenys neskelbiami), pastato – viralinės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančių (duomenys neskelbiami), pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 28-ojo notarų biuro notarės S. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbiami), ir taikyti restituciją - grąžinti minima turtą atsakovų L. T. ir R. T. bendron jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn bei priteisti iš L. T. ir R. T. solidariai 550 278,03 Eur (penki šimtai penkiasdešimt tūkstančių du šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai 03 ct) atsakovo BUAB “Antarija” naudai.

Nukreipti išieškojimą ieškovo V. M. reikalavimu pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbiami) į atsakovams R. T. ir L. T. grąžintiną nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą - pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatą – pirtį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), žemės sklypą (paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastrinis adresas (duomenys neskelbiami), pastatą – viralinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančių (duomenys neskelbiami).

        Pripažinti negalinančia 2018 m. vasario 7 d. atsakovės R. T. ir M. T., R. T. ir M. T. sudarytą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria R. T. pardavė UAB „Antarija“ 23 akcijas - M. T. 7 akcijas, R. T. 7 akcijas, M. T. – 9 akcijas ir taikyti vienašalę restituciją – grąžinti 23 UAB „Antarija“ akcijas R. T. nuosavybėn.

Nukreipti išieškojimą ieškovo V. M. reikalavimu pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbiami) į atsakovei R. T. grąžintinas nuosavybės teise UAB „Antarija“ akcijas.

Pripažinti negaliojančia 2018 m. vasario 7 d. atsakovo L. T. ir M. T., R. T. ir M. T. sudarytą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria L. T. pardavė UAB „Antarija“ 23 akcijas - M. T. 8 akcijas, R. T. – 8 akcijas, M. T. – 7 akcijas ir taikyti vienašalę restituciją – grąžinti 23 UAB „Antarija“ akcijas L. T. nuosavybėn.

Nukreipti išieškojimą ieškovo V. M. reikalavimu pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbiami) į atsakovui L. T. grąžintinas nuosavybės teise UAB „Antarija“ akcijas.

Priteisti iš atsakovo L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 726,00 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt šeši eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. 

Priteisti iš atsakovės R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 726,00 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt šeši eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš BUAB „Antarija“ (j.a.k. 303303977) nemokumo proceso administravimui skirtų lėšų 1 726,00 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt šeši eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,00 Eur (šešiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,00 Eur (šešiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,00 Eur (šešiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,00 Eur (šeši eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.  

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 6,00 Eur (šeši eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.  

Priteisti Lietuvos valstybei iš BUAB „Antarija“ (j.a.k. 303303977) nemokumo proceso administravimui skirtų lėšų 6,00 Eur (šeši eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.  

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,00 Eur (šeši eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.  

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,00 Eur (šeši eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.  

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,00 Eur (šeši eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita). Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                       Eglė Surgailienė