Administracinio nusižengimo byla Nr. II-6-563/2022

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01161-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.1; 12.7.1; 21.10.4.

Registro objektas ROIK: 21141251815

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė,

sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei,

dalyvaujant pareiškėjui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, D. V., jo atstovui advokatui M. L.,

institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovei A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. V. atstovo advokato M. L. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-09-20 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos  miesto aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas 2021-08-05 surašė D. V. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 34 dalį.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021-09-20 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 34 dalį dėl to, kad eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)” (įm. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pavaduotojo gamybai pareigas ir būdamas atsakingu už jam pavaldžių struktūrų (t. y. - nuotekų valyklų) darbą, 2021-04-20 organizavo 245,77 t nuotekų valyklose susidariusio dumblo atliekų (atliekos kodu 190805) (per tarpinį vežėją – UAB „(duomenys neskelbtini)”, įm. k. (duomenys neskelbtini)) perdavimą ne atliekų tvarkytojui, o atliekas tvarkyti neturinčiam asmeniui - ūkininkui B. M., K. r., nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturint teisės vykdyti nuotekų valyklose susidarančio dumblo (identifikuojamo atliekos kodu 190508) apdorojimo veiklos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktu, privalėjo nuotekų valyklose susidariusi dumblą (atliekos kodu 190805) perduoti tik atliekų tvarkytojams. Dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2021-04-20 perdavė ne atliekas tvarkančiai įmonei 245,77 t nepavojingų atliekų (miesto buitinių nuotekų valymo dumblo, identifikuojamu atliekos kodu 190805) bei neturint teisėtą šių atliekų perdavimą ir sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 9 dalių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 9 punkto nuostatos, kad atliekų turėtojas (šiuo atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)”), kuris perdavė atliekas kitiems subjektams, privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostata, laikoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-04-20 neturint tam teisės apdorojo 245,77 t. Dėl šio nepavojingų atliekų apdorojimo (t. y. - atliekų perdavimo ne atliekas tvarkančiai įmonei) neturint teisės buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalies ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. Dl-259 (toliau - Taršos leidimų taisyklės), 6 punkto reikalavimai, kad juridinis asmuo (šiuo atveju - UAB „(duomenys neskelbtini)”) turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse, šiuo atveju - 1 priede 3.1. punkte, nurodytą Įrenginį tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. atstovas advokatas M. L. skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021-09-20 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną D. V. atžvilgiu nutraukti.

Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. atstovas nurodo, kad skundžiamas nutarimas nepagrįstas, priimtas neatsižvelgiant į visus trąšų bei atliekų apdorojimo veiklą reglamentuojančius įstatymus, neišsamiai atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinį patikrinimą ir nenustačius visų esminių aplinkybių, kurios eliminuoja D. V. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų kaltę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo pagal taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011-12-30 (toliau – Leidimas), bei 2011-12-30 Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuriuose nurodytas leidimas dumblo laikymui. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), jeigu nepavojinga atlieka susidarymo vietoje laikoma ilgiau negu vieneri metai, įmonė tampa atliekų tvarkytoja. Atliekų tvarkytojų valstybės registre UAB „(duomenys neskelbtini)” registruota (registro kodas (duomenys neskelbtini)) atliekas naudoti pagal Taisyklių veiklos kodą R13, pagal kurį leidžiama R1-R12 veikloms naudojamas atliekų laikymas. R10 kodas apima „Apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę“. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atliekų tvarkytoja teisės aktų nustatyta tvarka ir teisėtai laikė dumblą. Be to, pagal Taisyklių 128 straipsnį bei LAND 20-2005, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 349 „Dėl normatyvinio dokumento LAND 20-2001 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“ patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020-07-03 įsakymo Nr. D1-410 redakcija) (toliau – Reikalavimai), apdorotas dumblas gali būti perduotas ne tik atliekų tvarkytojui, bet ir asmeniui, turinčiam teisę naudoti dumblą žemės ūkio srityje tręšimui. Taip pat, pareiškėjo atstovo nuomone, 2021-02-15 nuotekų dumblo utilizavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-04-20 Dumblo priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 9 dalies reikalavimą turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą, todėl skundžiamo nutarimo argumentas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės perduoti atliekas ir neturėjo teisėto atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime teisingai nurodoma, kad dumblas buvo perduotas ne atliekų tvarkytojui. Dumblas buvo perduotas ūkininkui, turinčiam teisę šį dumblą naudoti savo ūkyje žemės tręšimui. Reikalavimų III skyriuje taip pat nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti dumblo turėtojai ir naudotojai tam, kad galėtų perduoti ir naudoti apdorotą dumblą tręšimui. Reikalavimų 4 punkte nustatyta, kad dumblo turėtojas gali perduoti dumblą tik teisę jį naudoti turinčiam dumblo naudotojui. Jei dumblas bus naudojamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, dumblo naudotojas privalo turėti su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą tręšimo planą, parengtą pagal Reikalavimų 5 punkto reikalavimus, arba rekultivavimo projektą, nurodytą Reikalavimų 11 punkte. Taigi, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, apdorotas dumblas gali būti perduodamas ne tik atliekų tvarkytojui, bet ir asmeniui, turinčiam teisę naudoti dumblą žemės ūkio srityje tręšimui. Pareiškėjo atstovo tvirtinimu, šioje byloje tiek ginčo dumblas, tiek dumblo naudotojas atitiko visas Reikalavimų taikomas nuostatas. Dumblas buvo išlaikytas ilgiau nei metus (pagal Leidimo 7.3 punktą atliekų saugojimo laikotarpis gali viršyti Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą laikinojo atliekų saugojimo laikotarpį, t. y. daugiau nei metus), turėjo galiojantį, 2021-04-01 išduotą sertifikatą, taip pat buvo atlikti dumblo tręšimo normų skaičiavimai pagal 2021-04-01 dumblo sertifikatą ir įvertintas sunkiųjų metalų ir biogeninių medžiagų faktinis kiekis, pateksiantis į dirvožemį dumblo tręšimo metu. Savo ruožtu ūkininkas B. M., kuriam buvo perduotas dumblas, turėjo su Aplinkos apsaugos agentūra ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija suderintą nuotekų dumblo tręšimo planą, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad numatomas tręšimui naudoti dumblas bus imamas iš ne ko kito, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų valyklų. Taigi, pasak pareiškėjo atstovą, tiek pati bylą nagrinėjusi institucija - Aplinkos apsaugos agentūra, tiek ir Klaipėdos rajono savivaldybė buvo suderinusi ūkininko B. M. nuotekų dumblo tręšimo planą, kuriame buvo aiškiai nurodoma, kad dumblas bus imamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų valyklų, tačiau administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas visiškai to neanalizavo ir nevertino. Dėl ko, surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo iš esmės suklysta dėl esminių faktinių aplinkybių ir taikytinų teisės aktų ir į tai skundžiamame nutarime visiškai neatsižvelgta. Taip pat, ne iki galo išaiškintos nuotekų dumblo naudojimo normos nesudaro pagrindo kaltinti įmonę, veiklą vykdančią pagal galiojančius leidimus ir teisės aktus. Tiek D. V., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę perduoti dumblą ūkininkui B. M. ne kaip atliekų tvarkytojui, o kaip teisėtam apdoroto dumblo naudotojui, turinčiam su visomis institucijomis suderintą leidimą naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų valyklose susidarantį dumblą ir turi atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą. Taigi, pareiškėjo atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad D. V. veiksmuose nėra ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 34 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėčių požymių, kadangi nėra teisės akto, kuris būtų pažeistas, taip pat nėra kaltės, kaip būtinojo administracinės atsakomybės elemento. Todėl administracinio nusižengimo teisena D. V. atžvilgiu privalo būti nutraukta.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. V. atstovo skundo netenkinti ir palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021-09-20 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą. Nurodo, kad D. V. atstovo skundas yra nepagrįstas, nes skundžiamas nutarimas priimtas tinkamai taikant teisės normas, jame nurodytos aplinkybės neprieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko neturėtų būti naikintas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. V. jo atstovo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, panaikinant skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. atstovas advokatas M. L. patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.

Institucijos, ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė A. P. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į skundą ir prašė D. V. atstovo skundo netenkinti.

Teismas

konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. 

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019, 11 punktas).

Taigi, bylą nagrinėjanti institucija turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Skundžiamu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021-09-20 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. V. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 34 dalyje, ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 700 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. atstovas prašo panaikinti Institucijos 2021-09-20 priimtą nutarimą, skundą motyvuodamas tuo, kad tiek D. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Taisyklių 128 straipsniu bei LAND 20-2005, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 349 „Dėl normatyvinio dokumento LAND 20-2001 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“ patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020-07-03 įsakymo Nr. D1-410 redakcija), turėjo teisę perduoti dumblą ūkininkui B. M. ne kaip atliekų tvarkytojui, o kaip teisėtam apdoroto dumblo naudotojui, turinčiam su visomis institucijomis suderintą leidimą naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų valyklose susidarantį dumblą, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka pasirašytą atliekų perdavimo dokumentą. Todėl D. V. veiksmuose nėra ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 34 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėčių požymių, kadangi nėra teisės akto, kuris būtų pažeistas, taip pat nėra kaltės, kaip būtinojo administracinės atsakomybės elemento. Teismas su tokiais pareiškėjo atstovo teiginiais nesutinka ir juos atmeta.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs pareiškėjo ir jo atstovo, taip pat institucijos atstovės paaiškinimus, sprendžia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog D. V. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 34 dalyje, sudėčių požymiai.

ANK 235 straipsnio 4 dalyje atsakomybė numatyta už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

Atsakomybė pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį kyla pažeidus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnį bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų taisyklių dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo 6 punktą, kuris numato, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą.

ANK 247 straipsnio 34 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už atlygintiną ar neatlygintiną atliekų perdavimą neturintiems teisės surinkti, vežti ir (ar) apdoroti atliekas asmenims (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas). Ši teisės norma taip pat yra blanketinio pobūdžio, todėl siekiant asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 247 straipsnio 34 dalį, yra reikalinga nurodyti konkretų įstatymą ir poįstatyminį teisės aktą, kurį pažeidžiant buvo padarytas šis administracinis nusižengimas. Skundžiamu institucijos nutarimu konstatuota, jog D. V. pagal ANK 247 straipsnio 34 dalį administracinėn atsakomybė traukiamas dėl to, kad pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 9 dalių bei Atliekų tvarkymo taisyklių 7 ir 9 punktų reikalavimus.

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. <…>. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. Komentuojamojo straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą.

Taisyklių 7 punktas nustato, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. <...>. Šių taisyklių 9 punkte numatyta, kad atliekų turėtojas, pats arba per vežėją perdavęs atliekas atitinkamas atliekas apdorojančiai įmonei prekiautojui atliekomis, tarpininkui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą faktūrą; atliekų perdavimo–priėmimo aktą; atliekų vežimo lydraštį, kuriame turi būti nurodyti perduotų atliekų pavadinimas, atliekų kodas pagal atliekų sąrašą (Taisyklių 1 priedas) ir svoris, atliekų perdavimo data. <...>.

Iš byloje esančio 2021-07-22 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Inspekcijos vyriausieji specialistai, atlikę neplaninį UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamų trijų vandenviečių (N. vandenvietės, (duomenys neskelbtini); P. – P. vandenvietės, (duomenys neskelbtini); J. vandenvietės, (duomenys neskelbtini)) ir eksploatuojamų keturių nuotekų valyklų (N. nuotekų valyklos, (duomenys neskelbtini); J. nuotekų valyklos, (duomenys neskelbtini); P. nuotekų valyklos, (duomenys neskelbtini); P. nuotekų valyklos, (duomenys neskelbtini)) patikrinimą, nustatė, kad D. V., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo gamybai pareigas ir būdamas atsakingu už jam pavaldžių struktūrų, t. y. - nuotekų valyklų, darbą, 2021-04-20 organizavo 245,77 t nuotekų valyklose susidariusio dumblo atliekų perdavimą ne atliekų tvarkytojui, o atliekas tvarkyti neturinčiam teisės asmeniui - ūkininkui B. M., nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėdama teisės vykdyti nuotekų valyklose susidarančio dumblo apdorojimo veiklos, privalėjo jį perduoti tik atliekų tvarkytojams. Dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė ne atliekas tvarkančiai įmonei 245,77 t nepavojingų atliekų ir neturint teisėtą šių atliekų perdavimą ir sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-04-20 neturint tam teisės apdorojo 245,77 t nepavojingų atliekų.

To, kad patikrinimo akte nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė ūkininkui B. M. administracinio nusižengimo protokole nurodytas - nuotekų valyklose susidariusias dumblo atliekas, D. V. ir jo atstovas to neneigia, tačiau tvirtina, jog Įmonė, perduodama šias atliekas ūkininkui B. M. nepažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei Taisyklių 7 punkto reikalavimų, kadangi Taisyklių 128 straipsnyje bei LAND 20-2005, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-06-29 įsakymu Nr. 349 „Dėl normatyvinio dokumento LAND 20-2001 „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“ patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020-07-03 įsakymo Nr. D1-410 redakcija), apdorotas dumblas gali būti perduotas ne tik atliekų tvarkytojui, bet ir asmeniui, turinčiam teisę naudoti dumblą žemės ūkio srityje tręšimui. Toks argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą pagal taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011-12-30. Neplaninio Įmonės patikrinimo metu (2021-07-22 Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ biologinio valymo metu susidarantį perteklinį dumblą apdoroja N. ir J. nuotekų valyklose, kur jis aerobiškai stabilizuojamas, nusausinamas slėginiu procesu, panaudojant flokuliantus. Tačiau nei Leidime, nei Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nėra nustatyta teisė vykdyti atliekų (t. y. nuotekų dumblo, identifikuojamo atliekos kodu 190805) apdorojimo veiklą. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi „atliekų apdorojimas - atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti”. Atliekų tvarkytojų valstybės registre Įmonė registruota (registro kodas (duomenys neskelbtini)) atliekų naudojimo veiklai (veiklos kodas R13), tai yra nuotekų dumblo laikymo veiklai. Svarbu pažymėti, kad Taisyklių 2 priedo 2 lentelėje „Atliekų naudojimo veiklų kodai ir pavadinimai“ nurodyta, jog atliekų naudojimo kodas R13 apima R1-R12 veikloms naudoti skirtų atliekų laikymą, tačiau ne atliekų apdorojimo, kaip numatyta R1-R12 kodais, veiklai. Teismas, šiuo atveju sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad Įmonė turėtų turėti Leidime specialiąją dalį atliekų apdorojimo veiklai, nurodant atitinkamą atliekų naudojimo veiklos kodą, Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente numatyti visus technologinius dumblo (atliekos) apdorojimo procesus, o taip pat įsiregistruoti numatytai veiklai (pvz. R12 ar kitai) atliekų tvarkytojų valstybės registre. Tai, kad dumblo kokybės parametrai atitinka normatyvus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020-07-03 įsakymu Nr. D1-410 patvirtintame normatyviniame dokumente LAND 20-2005 „nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultyvavimui reikalavimai“ ir buvo priskirti II kategorijai, tik parodo, kad dumblas, kaip atlieka, tinkamas tolimesniam apdorojimui, tačiau tik turint tam leidimą įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba kuris perdavė atliekas subjektams neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės (Įstatymo 4 straipsnio 13 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėdama teisės vykdyti nuotekų valyklose susidarančio dumblo (identifikuojamo atliekos kodu 190508) apdorojimo veiklos, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi bei Taisyklių 7 punktu, privalėjo nuotekų valyklose susidariusį dumblą (atliekos kodu 190805) perduoti tik atliekų tvarkytojams, tačiau 245,77 t nuotekų valyklose susidariusį dumblą (atliekos kodu 190805) 2021-04-20, per tarpinį vežėją - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)), perdavė ūkininkui B. M., kuris nėra atliekų tvarkytojas, kaip numatyta Atliekų tvarkymo įstatyme. Nors pareiškėjo atstovas nurodė, kad dumblas buvo perduotas ūkininkui, turinčiam teisę šį dumblą naudoti savo ūkyje žemės tręšimui, tačiau pati Įmonė neturėdama leidimo atliekų apdorojimo veiklai negalėjo jo perduoti ūkininkui.

Nors pareiškėjo D. V. atstovas skunde nurodo, kad pagal 2021-02-15 nuotekų dumblo utilizavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-04-20 Dumblo priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 9 dalies reikalavimą turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą, todėl skundžiamo nutarimo argumentas, kad Įmonė neturėjo teisės perduoti atliekas ir neturėjo teisėto atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento yra nepagrįstas, tačiau teismas negali sutikti su tokia pareiškėjo atstovo pozicija. Kaip aukščiau nurodyta, pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 9 dalių bei Taisyklių 9 punkto nuostatas, atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas kitiems subjektams, privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą. Kadangi nagrinėjamu atveju Įmonė, neturėdama leidimo atliekų apdorojimui, atliekas privalėjo perduoti tik atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, tai pareiškėjo atstovo nurodyti dokumentai neatitinka nei atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, kuriame turi būti nurodyti perduotų atliekų pavadinimas, atliekų kodas pagal atliekų sąrašą (Taisyklių 1 priedas) ir svoris, atliekų perdavimo data (kaip nustatyta Taisyklių 9 punkte), nei galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), nes ūkininkas B. M. nėra atliekų tvarkytojas.

Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-04-20 neturint tam teisės apdorojo 245,77 t dumblo. Dėl šio nepavojingų atliekų apdorojimo, t. y. atliekų perdavimo ne atliekas tvarkančiai įmonei, neturint tam teisės, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalies ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 6 punktas, kuriame nustatyta, kad juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse, šiuo atveju 1 priede 3.1. punkte, nurodytą įrenginį tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.

Esant tokioms aplinkybėms bei aptartam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, kad D. V. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 34 dalyje. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-09-20 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį ir 247 straipsnio 34 dalį nutraukti skunde nurodytais ar kokiais tais kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

        ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti mažinama, švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

        Sprendžiant dėl nuobaudos D. V. paskyrimo turi būti atsižvelgiama ne tik į nusižengimų padarymo sunkumą ir aplinkybes, bet ir į D. V. asmenybę. Nustatyta, kad tai pirmieji D. V. padaryti šios rūšies nusižengimai, duomenų, kad nusižengimais buvo padaryta žala gamtai, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog D. V. paskirtos nuobaudos: pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį – 700 Eur bauda, o pagal ANK 247 straipsnio 34 dalį – 200 Eur bauda, viršijančios minimalų jų numatytą dydį, yra neproporcingos jo padarytiems nusižengimams ir jo asmenybei. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti D. V. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skiriant mažesnę nei ANK 235 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, paskiriant administracinę nuobaudą – 400 Eur baudą, o už ANK 247 straipsnio 34 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021-09-20 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje keistinas – D. V. už nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje padarymą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirtina mažesnė administracinė nuobauda nei ANK 235 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, o už nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 34 dalyje padarymą, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. atstovo advokato M. L. skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021-09-20 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje pakeisti:

D. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti administracinę nuobaudą – 400 Eur baudą.

D. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 34 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 150 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, subendrinti paskirtas administracines nuobaudas ir D. V. paskirti galutinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja