Civilinė byla Nr. 2S-650-856/2016
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01441-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.5; 3.3.2.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 11 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti leidimą parduoti bankrutuojančio fizinio asmens turtą.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
- Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi iškėlė R. V. bankroto bylą, o 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio R. V. mokumo atkūrimo planą (I t., 167-170 b. l., II t., 58–62 b. l.). Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog tuo atveju, kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnametis vaikas, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne ankščiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Šis teismo sprendimas prilyginamas Civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui (II t., 58–62 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė išduoti leidimą parduoti bankrutuojančio asmens R. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), išaiškino, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, teismas pakartotinai svarstys klausimą dėl leidimo išdavimo.
- Teismas nurodė, kad kreditorių nurodyta turto pardavimo pradinė kaina yra minimali, net ir pardavus būstą, kreditorių reikalavimai didžiąja dalimi nebūtų patenkinti, o mažamečio neįgalaus vaiko interesai būtų pažeisti, nes vaikas liktų be gyvenamojo būsto. Teismas, atsižvelgdamas į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl būsto pardavimo ir į tai, kad paskutinio būsto, kuriame gyvena mažametis neįgalus vaikas, pardavimas šiuo metu pažeistų mažamečio interesus, nes nėra pateikta įrodymų, jog R. V. susirado kitą gyvenamąją patalpą, kur galėtų gyventi su vaiku pardavus butą, atsisakė išduoti leidimą parduoti bankrutuojančio asmens butą, esantį (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
- Atskiruoju skundu pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ (toliau – UAB „Būsto paskolų draudimas“) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismo priimta neskundžiama nutartis prieštarauja 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarčiai, kuria buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas ir nekilnojamojo turto pardavimo tvarka. Minėta nutartis yra vykdoma ir turi prejudicinę galią, o skundžiama nutartis pažeidžia hipotekos kreditoriaus interesus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo, turėjo būti saistomas priimtų ankstesnių teismo sprendimų.
- Tarp R. V. ir pareiškėjo, kaip kreditoriaus, nėra interesų pusiausvyros, nes jau nuo 2014 m. pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai nėra įgyvendinti iki šiol, todėl darytina pagrįsta išvada, kad šiuo metu vykstantis bankroto procesas yra išimtinai palankus tik bankrutuojančiam asmeniui ir užtikrina tik jo interesų apsaugą.
- Kadangi jau yra praėjęs ilgesnis nei 6 mėnesių laikotarpis nuo plano patvirtinimo, darytina išvada, kad nėra jokių kliūčių pradėti vykdyti turto realizavimą bankroto procese. Bankrutuojančio asmens turtas turi būti parduodamas vadovaujantis įsiteisėjusia nutartimi, kuria patvirtintas mokumo atkūrimo planas.
- Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
- Bankrutuojančio fizinio asmens turto pardavimo tvarką ir terminus reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 27 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas, atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą.
7. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Šis teismo sprendimas prilyginamas Civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui.
8. Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens R. V. mokumo atkūrimo planą, nustatydamas, jog tuo atveju, kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnametis vaikas, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo (II t., 58–62 b. l.). Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Byloje pateiktas kreditorių susirinkimo, įvykusio 2016 m. vasario 8 d., protokolas patvirtina, kad pirmuoju darbotvarkės klausimu kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ siūlymu ir šio vienintelio kreditoriaus balsų dauguma (94,83 proc.) buvo nuspręsta R. V. turtą pardavinėti laisvame pardavime 6 mėnesius, apie pardavimą skelbiant vietinėje spaudoje ir internetinėje svetainėje: butą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti už 1650 Eur, butą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti už 1650 Eur, 212/1000 dalis sandėlio parduoti už 150 Eur (II t., 69–70 b. l.). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad minėto 2016-02-08 kreditorių susirinkimo metu buvo nuspręsta parduoti bankrutuojančio R. V. turtą nesilaikant Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodyto draudimo – parduoti turtą ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo plano patvirtinimo. Apie bankrutuojančio asmens turto pardavimą 2016 m. kovo 29 d. nurodyta ir bankroto administratoriaus įgalioto asmens L. L. 2016-02-08 rašte (II t., 68 b. l.).
9. Bankrutuojantis R. V., vykdydamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį, įpareigojančią pateikti įrodymus apie būstą, 2016-04-04 pranešime nurodė, kad visa šeima gyvena įsigytame ir įkeistame bute, kito būsto, kuriame galėtų gyventi visa šeima, neturi, nei įsigyti, nei nuomotis kito būsto neleidžia finansinės galimybės. Minėtame pranešime taip pat nurodyta, kad dabartinis šeimos būstas yra tik su daliniais patogumais (elektra, vanduo), todėl mokesčiai yra nedideli ir juos dar pajėgia susimokėti, artimieji taip pat neturi galimybių priimti visos šeimos gyventi. Nurodė, kad jei bus parduotas paskutinis gyvenamasis būstas, nežino, kur gyvens su šeima.
10. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl leidimo parduoti būstą, kurioje nurodė, jog priėmus sprendimą parduoti R. V. butą, nepilnametis vaikas S. V. liktų be gyvenamojo būsto, tokiu būdu būtų pažeistos vaiko teisės ir interesai, mažamečio atskyrimas nuo tėvų, apgyvendinant jį globos institucijoje, taip pat neatitiktų vaiko interesų (II t., 109 b. l.).
11. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 dalis numato, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis šių nuostatų bei principų: visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (1 p.), nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos (5 p.), sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos, rūpybos), kiti aktai, ribojantys ar kitaip varžantys įstatymų nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, pripažįstami negaliojančiais (6 p.). Vaiko teisių Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.
12. Byloje pateikti duomenys, kad R. V. sūnui S. V. nustatytas lengvas neįgalumo lygis, taigi, šeima augina mažametį vaiką, kuriam reikalinga ypatinga priežiūra. Neįgalaus vaiko gydymui reikalingi vaistai, maisto papildai, pagalbinės priemonės vaiko sutrikusios raidos reabilitacijai, dažni vizitai pas specialistus Kauno klinikose, vaikų reabilitacijos klinikoje (I t. 62 b. l., II t. 49 b. l.).
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir pardavus būstą, kreditorių reikalavimai didžiąja dalimi nebūtų patenkinti, o mažamečio neįgalaus vaiko interesai būtų pažeisti, nes vaikas liktų be gyvenamojo būsto. Kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ patvirtinto kreditorinio reikalavimo suma R. V. bankroto byloje sudaro 35602,22 Eur, todėl, net ir realizavus kreditoriui įkeistą turtą tokiomis kainomis, kurios buvo patvirtintos 2016-02-08 kreditorių susirinkime, būtų patenkinta tik 0,097 procentai apelianto kreditorinio reikalavimo. Kiti bankrutuojančio fizinio asmens R. V. kreditoriai Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties neskundė, todėl darytina išvada, kad neprieštaravo teismo atsisakymui išduoti leidimą parduoti bankrutuojančio asmens turtą. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad yra pažeidžiami apelianto interesai, o bankroto procesas yra išimtinai palankus tik bankrutuojančiam asmeniui ir užtikrina tik jo interesų apsaugą. Teismas, atlikdamas kontrolės funkcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, o taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintu vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principu, todėl pagrįstai prioritetą teikia mažamečio vaiko interesams.
14. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė