Administracinė byla Nr. AS-1003-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02242-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus (toliau – Išmokų skyrius) 2017 m. gegužės 23 d. pranešimą Nr. 35554 (jame nurodytas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 35901 pareiškėjui nepateiktas) ir Administracijos Išmokų skyriaus 2017 m. gegužės 23 d. pranešimą Nr. 35558 (jame nurodytas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 15682 pareiškėjui nepateiktas); 2) priteisti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą (iš viso 175 573,76 Eur). Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Administracijos Išmokų skyrius neteisėtai nusprendė neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos, taip pat neteisėtai nusprendė, kad pareiškėjas neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas. Pasak pareiškėjo, akivaizdu ir elementariausia logika suvokiama, kad tokie sprendimai turi būti panaikinti, o jų neteisėtumo įrodinėjimo net nereikia. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiami sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos Socialinei Chartijai, kitiems tarptautiniams dokumentams.

Pareiškėjas paaiškina, kad dėl Administracijos neteisėtų veikų pareiškėjui yra padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, kurią daugiausiai sudaro pareiškėjui sukeltas stresas, rūpesčiai, laiko ir energijos sąnaudos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė terminą (iki 2017 m. liepos 8 d.) skundo trūkumams pašalinti – įpareigojo pareiškėją sumokėti 30 Eur žyminį mokestį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise. Be to, teismas nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala pagal savo esmę yra skirtingo pobūdžio, todėl įpareigojo pareiškėją atskirai nurodyti tiek prašomos priteisti turtinės, tiek neturtinės žalos dydžius. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie skundžiamų Administracijos Išmokų skyriaus pranešimų gavimo datą. Teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi ištaisė minėtoje nutartyje rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad pareiškėjui yra nustatytas terminas trūkumams pašalinti ne iki 2017 m. liepos 8 d., o iki 2017 m. rugpjūčio 8 d.

Pareiškėjas S. F. dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjo atskirasis skundas buvo atmestas, o teismo nutartis palikta nepakeista.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjo S. F. skundą laikė nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino.

III.

Pareiškėjas S. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad iki šiol nėra gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties dėl pareiškėjo atskirojo skundo, kuriuo buvo skundžiama teismo nutartis dėl klaidos ištaisymo. Neatsiuntus pareiškėjui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, pareiškėjui nėra sudaryta galimybė imtis būtinų veiksmų dėl joje išdėstytų teismo nurodymų. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar pareiškėjui yra įteikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, o to nepadarymas yra absoliutus 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties negaliojimo pagrindas. Pareiškėjas skundžiamą nutartį priėmusios teisėjus veiksmus vertina kaip savavaliavimą, sukčiavimą ir nusikalstamą aplaidumą, todėl prašo apie tai pranešti prokurorui bei teikti motyvuotą prašymą dėl drausmės bylos teisėjai iškėlimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atskiriesiems skundams paduoti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 151 straipsnis). Taigi atskirajame skunde, kaip ir apeliaciniame skunde, turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo (šiuo atveju – nutarties) neteisėtumas ar nepagrįstumas (skundo juridinis pagrindas) bei įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes (ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktai). Pareiškėjas atskirajame skunde tik deklaratyviai teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, neteisinga ir niekinė. Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės apsiriboja užgauliu teisingumą vykdančios Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos žeminimu dėl jos veiklos. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo pareiškėjui nurodytų šalintinų trūkumų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su jais iš esmės sutinka, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai ir jomis nepiktnaudžiauti. Šie reikalavimai iš dalies atsispindi ir ABTĮ, pavyzdžiui, ABTĮ 52 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo ir draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą (LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-1090/2006). Proceso šalys turi nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai (LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011).

Analizuojamoje situacijoje pareiškėjas skundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo ištaisytas pastebėtas aiškus rašymo apsirikimas. Ši nutartis pareiškėjo padėties niekaip nepablogino. Pareiškėjas, siekdamas ilgesnio termino skundo trūkumų šalinimui, galėjo kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu pratęsti nustatytą terminą. Tai buvo nurodyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartyje. Taigi, pareiškėjas savo teise apskųsti klaidos ištaisymo nutartį naudojosi ne pagal šios teisės paskirtį ar tikslą, todėl tokie pareiškėjo veiksmai nelaikytini sąžiningu procesiniu elgesiu.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu buvo informuotas apie jo atskirojo skundo persiuntimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad iki šiol (2017 m. lapkričio 6 d.) nėra tuo klausimu gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įsitikinti, ar pareiškėjas gavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties kopija 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo išsiųsta pareiškėjui jo nurodytu adresu. Pareiškėjas beveik tris mėnesius ne tik nesirūpino procesu dėl atskirojo skundo išnagrinėjimo, bet ir visą tą laiką nešalino teismo nustatytų skundo trūkumų. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka reikalavimo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, neatitinka pareiškėjo deklaruojamo siekio apginti savo galimai pažeistas teises, neatitinka atidumo ir rūpestingumo, kurių reikalauja sąžiningumas, imperatyvų.

Pasisakydama dėl ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad skundas laikomas nepaduotu, jeigu per teismo nustatytą terminą nepašalinami jo trūkumai (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjui iki nurodyto termino nepašalinus nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šiuo atveju teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, veiksmuose nenustatyta pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Vertinant pareiškėjo prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkams, teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį, pažymėtina, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, plačiau nurodytu klausimu nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė