Civilinė byla Nr. e2A-27-555/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03292-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.1; 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.4.1; 3.1.7.6;

3.1.7.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-720-475/2022 pagal ieškovo A. N. patikslintą ieškinį atsakovei K. B. dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės nustatant servitutus ir atsakovės K. B. patikslintą priešieškinį ieškovui A. N. dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. I., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

I.       Ieškovas A. N. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas atidalinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant du žemės sklypus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą žemės formavimo ir pertvarkymo projektą:

1.       ieškovui priteisti 582 kv. m dydžio žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 10-2, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas B);

2.       nustatyti sklypui B žemės servitutus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priedą: 1) teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas sklypui Nr. 10-1 (tarnaujantis daiktas), plotas 41 kv. m, žymėjimas projekte S2-1; 2) kelio servitutą – teisė naudotis pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis sklypui Nr. 10-1 (tarnaujantis daiktas), servituto plotas 41 kv. m, žymėjimas projekte S2-1;

3.       nustatyti sklypui B servitutą pagal UAB „TopoEra“ parengtą servitutinę pasiūlymo schemą – 1) teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas sklype Nr. 10-1 (viešpataujantis daiktas), servituto plotas 27 kv. m, žymėjimas schemoje S1-1; 2) kelio servitutą – teisė naudotis pėsčiųjų taku ir teisė važiuoti transporto priemonėmis sklype Nr. 10-1 (viešpataujantis daiktas), servituto plotas 27 kv. m, žymėjimas schemoje S1-1;

4.       atsakovei priteisti 418 kv. m dydžio žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 10-1, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas A);

5.       nustatyti sklypui A žemės servitutus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priedą: 1) teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas sklype Nr. 10-2 (viešpataujantis daiktas), plotas 41 kv. m, žymėjimas projekte S2-1; 2) kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku sklype Nr. 10-2 (viešpataujantis daiktas), plotas yra 41 kv. m, žymėjimas projekte S2-1;

6.       nustatyti sklypui A žemės servitutus pagal UAB „TopoEra“ parengtą servitutinę pasiūlymo schemą – 1) teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas sklypui Nr. 10-2 (tarnaujantis daiktas), plotas 27 kv. m., žymėjimas schemoje S1-1; 2) kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku sklypui Nr. 10-2 (tarnaujantis daiktas), plotas 27 kv. m, žymėjimas schemoje S1-1.

II.       Atsakovė K. B. kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu, prašydama ieškovo ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovės priešieškinį – atidalinti žemės sklypą pagal UAB „Geometra“ parengtą pasiūlymą:

1.1.       atsakovei paskirti 459 kv. m dydžio žemės sklypo dalį, plane pažymėtą simboliu „A“;

1.2.       ieškovui paskirti 541 kv. m dydžio žemės sklypo dalį, plane pažymėtą simboliu „B“;

1.3.       patvirtinus žemės sklypo atidalinimą pagal UAB „Geometra“ parengtą pasiūlymą, įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui 1 334,00 Eur kompensaciją.

III.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. I. nesutiko su ieškovo pradiniame ir patikslintame ieškiniuose nurodytomis aplinkybėmis ir reikalavimais, palaikė atsakovės pradiniame ir patikslintuose priešieškiniuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus.

IV.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad šioje byloje kilęs ginčas tarp ieškovo ir atsakovės ir teismo sprendimas neturės įtakos Kauno miesto savivaldybės administracijos teisėms bei pareigoms. Trečiasis asmuo prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir ištyrus visas reikšmingas aplinkybes.

V.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė sprendimą priimti savo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

VI.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, o patikslintą priešieškinį atmetė:

1.4.       padalino bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant du sklypus, pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą žemės formavimo ir pertvarkymo projektą:

1.4.1.                      ieškovui priteisė žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 10-2, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), kurio plotas pagal kadastrinius duomenis yra 582 kv. m;

1.4.2.                      žemės sklypui, projekte pažymėtam indeksu Nr. 10-2, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), kurio plotas pagal kadastrinius duomenis yra 582 kv. m., nustatė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priede nurodytą servitutą: teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas sklypui Nr. 10-1 (tarnaujantis daiktas), plotas 41 kv. m., žymėjimas projekte S2-1; kelio servitutą – teisė naudotis pėsčiųjų taku ir teisė važiuoti transporto priemonėmis sklypui Nr. 10-1 (tarnaujantis daiktas), servituto plotas 41 kv. m., žymėjimas projekte S2-1;

1.4.3.                      žemės sklypui, projekte pažymėtam indeksu Nr. 10-2, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), kurio plotas pagal kadastrinius duomenis yra 582 kv. m, nustatė servitutą pagal UAB „TopoEra“ parengtą servitutinę pasiūlymo schemą – teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas sklype Nr. 10-1 (viešpataujantis daiktas), plotas 27 kv. m., žymėjimas schemoje S1-1; bei kelio servitutą – teisė naudotis pėsčiųjų taku ir teisė važiuoti transporto priemonėmis sklypui Nr. 10-1 (viešpataujantis daiktas), servituto plotas 27 kv. m, žymėjimas schemoje S1-1;

1.4.4.                      atsakovei priteisė žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 10-1, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), kurio plotas pagal kadastrinius duomenis yra 418 kv. m;

1.4.5.                      žemės sklypui, projekte pažymėtam indeksu Nr. 10-1, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), kurio plotas pagal kadastrinius duomenis yra 418 kv. m, nustatė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priede nurodytą servitutą: teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas sklype Nr. 10-2 (viešpataujantis daiktas) plotas 41 kv. m, žymėjimas projekte S2-1; kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku sklypui Nr. 10-2 (viešpataujantis daiktas), plotas yra 41 kv. m., žymėjimas projekte S2-1;

1.4.6.                      žemės sklypui, projekte pažymėtam indeksu Nr. 10-1, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), kurio plotas pagal kadastrinius duomenis yra 418 kv. m., nustatė servitutą pagal UAB „TopoEra“ parengtą servitutinę pasiūlymo schemą – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas sklypui Nr. 10-2 (tarnaujantis daiktas), plotas 27 kv. m, žymėjimas schemoje S1-1; kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku sklypui Nr. 10-2 (tarnaujantis daiktas), plotas 27 kv. m., žymėjimas schemoje S1-1.

1.5.       priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 3 025,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybės naudai – 33,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

VII.       Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bendraturčiai: ieškovui priklauso 582/1000 dalys žemės sklypo, o atsakovei – 418/1000 dalys žemės sklypo. Ieškovas savo žemės sklypo dalį įgijo 2004 m. kovo 8 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o atsakovė – 2018 m. sausio 18 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Žemės sklype yra ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausantys statiniai – ieškovui priklauso garažas 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas 3I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovei – gyvenamasis namas 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

VIII.       Teismas taip pat nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį žemės sklypas padalinamas į du sklypus: žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 10-1 (atsakovės), ir žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 10-2 (ieškovo). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymu dėl numerių adresų objektams suteikimo ir keitimo Nr. A-72, žemės sklypui Nr. 10-1 suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), o žemės sklypui Nr. 10-2 – (duomenys neskelbtini), taip pat buvo parengti šių žemės sklypų kadastriniai matavimai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti žemės sklypų A ir B kadastro duomenys pagal IĮ „Infotopa“ matininkės N. M. 2016 m. gruodžio 21 d. parengtus žemės sklypų kadastro duomenis. Abiejų sklypų savininkai (ieškovas – sklypo (duomenys neskelbtini), ir J. I. – sklypo (duomenys neskelbtini)) savo sutikimą parengtiems planams patvirtino parašais.

IX.       Teismas nustatė ir tai, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovo prašymą įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą žemės sklypo kadastro duomenis bei įregistruoti daiktines teises į jį, nurodydamas, kad sklypai gali būti atidalinami pagal notariškai tvirtinamą sutartį, tačiau pas notarą sutartis nebuvo patvirtinta, kadangi trečiasis asmuo J. I. tai padaryti atsisakė.

X.       Teismas nurodė, kad, bylą nagrinėjant iš esmės, buvo nustatyta, jog servitutas, pažymėtas indeksu S1-1, yra numatytas žemės sklypo dalyje, kurioje yra namo laiptai, todėl ieškovas kreipėsi į UAB „TopoEra“ su prašymu parengti patikslintą servituto pasiūlymo schemą, pagal kurią servitutas projektuojamas iki atsakovės gyvenamojo namo laiptų. Pagal UAB „TopoEra“ parengtą servitutinę pasiūlymo schemą siūlomi du servitutai – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas sklypui Nr. 10-2 (tarnaujantis daiktas) (plotas 27 kv. m, žymėjimas schemoje S1-1); ir teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas sklype Nr. 10-2 (viešpataujantis daiktas) (plotas 41 kv. m, žymėjimas projekte S2-1). Numatomo servituto plotas yra 27 kv. m, t. y. mažesnis nei buvo prašytas, ir 1,51 m pločio.

XI.       Teismas taip pat nurodė, kad byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl žemės sklypo atidalinimo būdo ir servitutų nustatymo. Atsakovė nesutiko su ieškovo pateiktu atidalijimo variantu. Atsakovė pateikė priešieškinį su savo atidalijimo variantu pagal UAB „Geometra“ žemės sklypo atidalijimo schema, pagal kurią atsakovei atitektų 459 kv. m dydžio žemės sklypo dalis, plane pažymėta simboliu „A“; o ieškovui tektų 541 kv. m dydžio žemės sklypo dalis, plane pažymėta simboliu „B“. Tokiu atidalinimo būdu atsakovė iš esmės siekia, kad jai atitektų visa sklypo dalis pažymėta indeksu „C“ (83), nors iki šiol ši sklypo dalis buvo padalinta abiem savininkas po ½ dalį ir paskirta bendram žemės sklypo savininkų naudojimui.

XII.       Teismas pažymėjo, kad nors pagal atsakovės siūlomą sklypo atidalijimo variantą „susikirtimo taškų“ praktiškai nelieka, tačiau ieškovas tokiu atveju netektų realios galimybės patekti į jam priklausantį sklypą. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovas galėtų patekti į savo sklypą per šalia šalims priklausančio sklypo ribos esančią įvažą valstybinėje žemėje. Ieškovas tvirtino, kad jis neturi galimybių patekti per minėtą įvažą į jam priklausantį žemės sklypą, nes neužtenka posūkio kampo, kad įsukti į jo naudojamą sklypo dalį. Šiuos ieškovo argumentus patvirtino pateikti paaiškinimai „Dėl galimybės naudotis privažiavimo keliuku į sklypus (duomenys neskelbtini) ir servitutu (duomenys neskelbtini)“, kuriuose nurodyta, kad esant tokiam privažiavimo keliuko pločiui, t. y. 3,65 metro, nėra galimybės net lengvajam automobiliui įsukti į sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovė, ginčydama šiuos paaiškinimus, kitokių duomenų nepateikė. Aplinkybės, kad ieškovas iš esmės įvažiuoti į jam priklausančią sklypo dalį valstybiniu keliuku negali, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. K. ir F. S., kurios naudojasi minėtu įvažiavimu, kad patektų į žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Be to, pagal atsakovės siūlomą sklypo atidalinimo variantą, ieškovui tektų 541 kv. m, kai jam priklauso 582/1000 dalys sklypo, o atsakovei – 459 kv. m, kuomet jai priklauso 418/1000 dalys. Taigi patvirtinus atsakovės siūlomą sklypo atidalinimo būdą, ieškovui tenkanti sklypo dalis sumažėtų, o atsakovei – padidėtų. Tai reiškia, kad atsakovės siūlomas sklypo atidalinimo variantas paneigia ieškovo kaip bendraturčio teises į jam priklausančią dalytino turto dalį.

XIII.       Teismas sprendė, kad ieškovo siūlomas žemės sklypo atidalijimo variantas, kai žemės sklypo dalis pažymėta indeksu „C“ padalinta tarp šalių, ieškovui paskiriant 41 kv. m, o atsakovei 42 kv. m, nors ir ne visai atitinka minėtą „susikirtimo taškų“ principą, nes šalys šia dalimi ir toliau naudotųsi kartu, kadangi faktiškai yra padalinamas kelias, tai yra patekimas į abu žemės sklypus, kuris yra prie pat atsakovės namo, tačiau padalinus sklypą ieškovo siūlomu būdu nebūtų paneigtos bendraturčių teisės į jiems priklausančią dalytino turto dalį, užtikrintų tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nebūtų padaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai, kadangi padalinamas žemės sklypas ir jo dalis pažymėta indeksu „C“, kuria iki šiol bendraturčiai faktiškai bendrai naudojo įvažiavimui į sklypą ir ten esančioms komunikacijoms. Atsakovės argumentai, kad nebuvo numatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, atmesti kaip nepagrįsti, kadangi naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo numatyta 2002 m. liepos 3 d. santuokinio turto dalybų sutartimi. Ši žemės sklypo naudojimosi tvarka nurodyta ir 2018 m. sausio 18 d. dovanojimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria trečiasis asmuo J. I. padovanojo atsakovei 418/1000 dalį žemės sklypo, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius.

XIV.       Įvertinęs abiejų ginčo šalių pateiktus žemės sklypo atidalijimo projektus, teismas padarė išvadą, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas, nustačius ieškovo prašomus servitutus, nedaro neproporcingos žalos žemės sklypo paskirčiai, nepaneigia nei vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalintino turto dalį, todėl ieškovo siūlomą atidalijimo būdą vertintino kaip teisingesnis, sąžiningesnis ir racionalesnis. Tačiau ieškovo siūlomas atidalinimo būdas negali būti nustatytas nenustačius servitutų.

XV.       Teismas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį žemės sklypas padalinamas į du sklypus: žemės sklypas projekte pažymėtas indeksu Nr. 10-1 ir žemės sklypas, projekte pažymėtas indeksu Nr. 10-2 bei nustatant šiems sklypams servitutus. Įvažiavimas į žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), buvo išspręstas rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo. Formavimo ir pertvarkymo projektu žemės sklypui 10-1 buvo suprojektuotas S1-1 servitutas-teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas sklypui Nr. 10-2 (tarnaujantis daiktas), bei kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku ir teisė važiuoti transporto priemonėmis sklypui 10-2 (tarnaujantis daiktas). Šių servitutų plotas yra 42 kv. m. Servituto žymėjimas plane S1-1. Atitinkamai sklypui 10-2 buvo suprojektuotas servitutas teisė – teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas sklypui Nr. 10-1 (tarnaujantis daiktas), bei kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku ir teisė važiuoti transporto priemonėmis sklypui 10-1 (tarnaujantis daiktas). Šių servitutų plotas yra 41 kv. m., žymėjimas plane S2-1. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, yra įsiteisėjęs ir nenuginčytas.

XVI.       Teismas pažymėjo, kad šalys skirtingai vertino trečiojo asmens J. I. sutikimą dėl rengiamo sklypo formavimo ir atidalinimo projekto. Nors raštiško sutikimo trečiasis asmuo J. I. nepateikė dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, tačiau ant pačio formavimo ir pertvarkymo projekto pasirašė, kad susipažino, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas neskundė. Atsakovei keliant klausimą, kad ieškovo pirminiu ieškiniu prašomas nustatyti servitutas jai tenkančiame žemės sklype kerta statinį, ieškovas kreipėsi į UAB „Topo Era“ su prašymu parengti patikslintą servituto pasiūlymo schemą, pagal kurią servitutas projektuojamas iki gyvenamojo namo laiptų. Jo numatomas plotas 27 kv. m., t. y. mažesnis nei buvo prašytas, plotis 1,51 metro. UAB „Topo Era“ parengtoje servituto pažymėto indeksu S1-1 schemoje nurodytas numatomo servituto plotas, jo išmatavimai, jis pakoreguotas taip, kad į jį nepatektų atsakovės gyvenamojo namo laiptai. Teismas vertino, kad atsakovės argumentai, jog nėra aiškūs prašomų nustatyti servitutų išmatavimai yra nepagrįsti. Tuo tarpu ieškovui atitenkančiame žemės sklype servitutas prašomas nustatyti pagal žemės sklypo pertvarkymo projektą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio įsakymo priede nurodytą servitutą: teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas sklype Nr. 10-2 plotas 41 kv. m., žymėjimas projekte S2-1; kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku sklypui Nr. 10-2 plotas yra 41 kv. m, žymėjimas projekte S2-1.

XVII.       Šalys pateikė du sklypo atidalinimo būdus, teismas pripažino, kad ieškovo siūlomas būdas yra racionalesnis, sąžiningesnis ir teisingesnis, tačiau nenustačius ieškovo prašomo servituto, ieškovas negalėtų patekti į jam priklausančią sklypo dalį, o atsakovė į jai priklausančią sklypo dalį, nes kaip matyti iš fotonuotraukų, tą sklypo dalį, kurioje prašoma nustatyti servitutus, padalinus, būtų padalintas ir įvažiavimas, kuriuo šiuo metu naudojasi abi šalis. Teismas vertino, kad nustačius ieškovo prašomus servitutus, atsakovės teisės nebūtų pažeistos, ji nepatirtų daugiau nepatogumų, nei jų yra šiuo metu, kadangi ta sklypo dalis, kurioje ieškovas prašo nustatyti servitutus, sklypo bendraturčių visa laiką buvo naudojama kaip įvažiavimas į sklypą, yra nutiestos komunikacijos, tokia naudojimosi tvarka buvo nustatyta tarp buvusių bendraturčių G. I. ir J. I. (pagal 2002 metų liepos 3 d. sutuoktinių turto dalybų sutartį), kurių teisių perėmėjais tapo ieškovas ir atsakovė. Šiuo atveju, kadangi servitutai nustatomi šalims viena kitos atžvilgiu padalinus sklypo dalį, kuri šalių buvo naudojama bendrai ir tai pačiai paskirčiai, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti išmintį ir nustatyti neatlygintinus servitutus.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

XVIII.       Apeliaciniu skundu atsakovė K. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą ir perduoti nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba (alternatyvus variantas) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.6.       Atsakovė su nustatytais servitutais nesutiko ir nesutinka, kadangi jie pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, apriboja naudotis visapusiškai jai priklausančiu žemės sklypu, ko pasėkoje ateityje gali kilti ginčų bei padaroma neproporcinga žala jos nuosavybei, siekiant patenkinti ieškovo lūkesčius, kurie yra pervertinami. Pirmosios instancijos teismas, iškeldamas ieškovo interesus aukščiau atsakovės, nukrypo nuo formuojamos ir nusistovėjusios teismų praktikos, kad žemės sklypo atidalijimas turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, atidalijimas pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą turėtų būti atliekamas taip, kad šalims priskirtos atskiros žemės sklypo dalys neturėtų bendrai naudojamų plotų, servitutų ir pan., t. y. kad tarp šalių būtų kuo mažiau susikirtimo taškų. Teismų praktikoje akcentuojama ir tai, kad žemės sklypo atidalijimas, jei tai įmanoma, turėtų leisti įteisinti jau nusistovėjusią tarp šalių faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarką (atidalytas faktiškai naudojamas žemės sklypas, kuris buvo prižiūrimas, dirbamas, puoselėjamas ir pan.), nes tik taip gali būti užtikrinti ilgainiui susiformavę šalies lūkesčiai dėl valdomos žemės. Tačiau, šiais pagrindiniais principais teismas nesivadovavo, ko pasėkoje priėmė sprendimą, kuris pažeidžia atsakovės kaip bendraturtės teises, nustatant servitutą.

1.7.       Teismo sprendimas nebuvo suderintas su kito bendraturčio interesais, šiuo atveju atsakovės, neišnaudotos visos įmanomos galimybės, siekiant proporcingai išspręsti susidariusį ginčą. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo formuojama teismų praktika, nes sprendimą priėmė formaliai, atmestinai, nekreipė dėmesio į susiklosčiusią realią situaciją, t. y. nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, ir pateiktus įrodymus, kurie pagrindžią servituto nereikalingumą, kuris šiuo metu realiai pažeidžia atsakovės teises. Teismas nenagrinėjo klausimo, ar nustatomi servitutai neapsunkins atsakovės, kaip bendraturtės, naudojimosi žemės sklypu, nekreipė dėmesio į tai, kad bus apribojama teisė naudotis jai priklausančiu žemės sklypu. Tačiau teismas palaikė ieškovo pusę, rėmėsi tik ieškovo argumentais, nenagrinėdamas pateiktų atsakovės įrodymų, kurie pagrindžia ateityje atsirandančius ginčus ir nuostolius. Nebuvo išnaudotos, spręstinos ir kitos galimybės, leidžiančios ieškovui naudotis žemės sklypu, kuris jam priklauso, o konkrečiai jo patekimas į jam priklausančią žemės sklypo dalį per valstybinį kelią, kurį numato įstatymas. Teismui patenkinus ieškovo reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo ginčo žemės sklype, buvo neteisingai išaiškinta, kad ieškovas negali naudotis valstybiniame kelyje esančiu įvažiavimu, reikalingu patekti į jam priklausantį žemės sklypą, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatai.

1.8.       Nors servitutas būtų nustatomas, ir suvaržomos daikto savininko nuosavybės teisės, tačiau jis turėtų būti naudojamas pagal jo paskirtį, nors šiuo atveju, iš esmės pažeidžia ne tik atsakovės teises ir teisėtus interesus, bet ir pačio servituto turinį, kadangi servituto turėtojams naudotis žemės sklypo dalimi tik pagal tikslinę paskirtį – važiuoti keliu, o šiuo atveju, žemės sklypas, kuriam nustatomi servitutai, nėra važiuojamoji kelio dalis. Tokie servitutai neatitinka servituto turinio bei negali įgalinti servituto turėtojų naudotis šia konkrečia žemės sklypo dalimi pagal žemės paskirtį. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (patvirtintos Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 42 punktas paneigia pirmosios instancijos sprendimo teiginius, kad nenustačius servituto ieškovas neturi kitos galimybės patekti į jam priskiriamą žemės sklypo dalį. Tai patvirtina ir atsakovės įrodymai, t. y. UAB „Geometra“ schema, kurioje akivaizdu, kad kairėje sklypo pusėje yra Žaliakalnio seniūnijos įvažiavimas, iš kurio ieškovas gali pasidaryti įvažiavimą į savo sklypo dalį ir juo laisvai bei savarankiškai naudotis, nepažeidžiant atsakovės interesų bei nepadarant neproporcingos žalos pačiam daiktui ir jo paskirčiai.

1.9.       Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo, kaip servitutas gali pažeisti atsakovės interesus. Pagal pateiktus ieškovo dokumentus matyti, jog padalijus žemę į dvi dalis, atsakovei liekančiame žemės sklype numatytas kelio servitutas tuo tikslu, kad ieškovas galėtų patekti į antrąją sklypo dalį, tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kaip tai liečia atsakovės interesus: ženkliai sumažėja tarnaujančiojo žemės sklypo dalies vertė, kiti statiniai (tvora, kiemo aikštelė) patenka į ieškovui priskiriamą žemės sklypą, patiria papildomų nuostolių, kurių niekas neketina atlyginti, ateityje neišvengiamai laukia nauji ginčai dėl komunikacijų ir kitų klausimų, susijusių su atsakovei priklausančiais statiniais, ir t.t.

1.10.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktus dokumentus ir įrodymus, kadangi 1992 m. sklypas nebuvo suskirstytas, nes jis priklausė tik vienam savininkui ir naudojimosi tvarka atsirado tik trečiojo asmens J. I. ir jo žmonos dalybų (pagal bendrą jungtinę nuosavybę) pagrindu, t. y. 2002 m. Dalybų schema nėra žemės sklypo planas. Be to, VĮ Registrų centre įregistruotas žemės sklypo planas yra sudarytas ir patvirtintas 1993 m. gruodžio 10 d. Šiame plane nėra jokio sklypo suskirstymo ar atskirų dalių. Tačiau ieškovas nepateikė jokių pagrindžiančių duomenų, įrodymų apie tai, jog jis žemės sklypu, kuriam nustatomi servitutai, naudojosi visus metus.

1.11.       Liudytojos L. K. ir F. S. išvados, kad ieškovas negali naudotis valstybiniu keliu, nes nėra įsukimo kampo, teismui nepateikė ir nesakė, o kaip tik F. S. nurodė, kad niekas nedraudžia naudotis tuo keliu ieškovui. Šios liudytojos gali turėti byloje suinteresuotumą palaikant ieškovą tik dėl to, kad siekia privatizuoti valstybinį kelią sau, todėl būtų akivaizdu, jog nenori, kad ieškovas naudotųsi joms galbūt ateityje priklausančiu keliu, tačiau posėdžio metu pateikti parodymai akivaizdžiai skiriasi nuo to, kas nurodoma sprendime. Nesant svarių ieškovo įrodymų, kurie patvirtintų taikomo servituto išimtinį atvejį, darytina išvada, kad teismas ne tik neatsižvelgė į atsakovės pateiktus dokumentus, bet ir jų nevertino.

1.12.       Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir CK 4.129 straipsnio nuostatą. Teismas nepasisakė dėl viešpataujančiojo daikto savininko prievolės, kuri atsirastų ieškovui. Todėl laikoma, kad teismas neišsprendė ginčo, o kaip tik paaštrino ateityje situaciją, kadangi nukrypo ne tik nuo formuojamos teismų praktikos, kai šalims priskirtose atskirose žemės sklypo dalyse neturėtų bendrai likti naudojamų plotų, bet ir kai vyksta žemės sklypo atidalijimas, turėtų leisti įteisinti jau nusistovėjusią tarp šalių faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarką. O šiuo konkrečiu atveju, nusistovėjusią tarp šalių faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką nurodoma rašytiniuose paaiškinimuose, byloje pateiktais dokumentais ir įrodymais, kurie nurodo, kad ieškovas nesinaudojo šiuo žemės sklypu, jis jam buvo nereikalingas.

1.13.       Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti visas esmines bylos faktines aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nesivadovavo teismų praktika dėl įrodymų vertinimo. Teismas turėjo įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Šiuo atveju nebuvo ištirti visi pateikti įrodymai, kuriuos pateikė atsakovė, jais buvo nesivadovaujama, todėl nebuvo vertinamas įrodymų visetas.

XIX.       Ieškovas A. N. patikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1.14.       Atsakovės priešieškinis ir siūlomas atidalinimo variantas prieštarauja kasacinio teismo praktikai bei imperatyviems įstatymo reikalavimams. Ieškovas prašė atidalinti žemės sklypus pagal parengtą žemės sklypo pertvarkymo projektą, kuris jau yra patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinis aktas nebuvo panaikintas, todėl yra galiojantis ir yra privalomas šalims. Tuo tarpu atsakovės priešieškinis buvo grindžiamas tik paprasta UAB „Geomastas“ parengta schema, kuri neatitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, kurie savo pobūdžiu yra imperatyvūs. Tai yra esminė kliūtis, neleidžianti tenkinti priešieškinio.

1.15.       Šioje byloje yra tokia teisinė situacija, kai jau yra priimti administraciniai aktai, kurie yra galiojantys ir nėra nuginčyti, t. y. patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį suformuoti du atskiri žemės sklypai, bei patvirtinti atskirų sklypų kadastriniai matavimai.

1.16.       2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį žemės sklypas padalinamas į du sklypus: žemės sklypas projekte pažymėtas indeksu Nr. 10-1 ir žemės sklypas, projekte pažymėtas indeksu Nr. 10-2, bei 2017 m. gegužės 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtinti atskirų žemės sklypų kadastriniai matavimai, yra galiojantys, nenuginčyti, todėl turi privalomą galią šalims. Pagal šiuos administracinius aktus šiai dienai jau yra suformuoti du atskiri žemės sklypai, todėl iš naujo nebegali būti sprendžiamas kitoks žemės sklypų formavimas, o galėtų būti tik sprendžiama, kuris iš suformuotų žemės sklypų gali atitekti kiekvienam iš bendraturčių.

1.17.       Visa administracinė žemės sklypų atidalinimo procedūra buvo atlikta esant bendraturčio J. I. sutikimui. J. I. pasirašė tiek ant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, tiek ant atidalinto žemės sklypų kadastrinių matavimų plano, nurodydamas, kad sutinka su žemės sklypo ribomis. Jeigu tokio J. I. sutikimo nebūtų, žemės sklypo formavimo procedūra tiesiog nebūtų pabaigta. Nagrinėjamu atveju projektas buvo patvirtintas, nes J. I. jam pritarė. Po to, kai buvo parengtas ir patvirtintas žemės sklypo formavimo projektas, parengti atskirų žemės sklypų kadastriniai matavimai ir tereikėjo tik notarine tvarka atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, J. I. pareiškė, kad jis sutarties nepasirašys ir pas notarą jos tvirtinti neatvyko. Vėliau paaiškėjo, kad J. I. dieną prieš tai, kai turėjo būti patvirtinta notarinė sutartis padovanojo jam priklausančią žemės sklypo dalį savo dukrai – atsakovei K. B. (I.). Toks bendraturčio elgesys pripažintinas nesąžiningu ir pažeidžiančiu teisėtus ieškovo lūkesčius – ieškovas keletą metų savo lėšomis rengė žemės sklypo atidalinimo dokumentus, turėdamas bendraturčio sutikimą, kuris šį pradėjo neigti tik po to, kai visi dokumentai buvo patvirtinti administraciniais aktais. Dėl to atsakovei, perėmusiai J. I. teises, toks sutikimas yra privalomas.

1.18.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo abu atidalinimo variantus – tiek ieškovo, tiek atsakovės. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovo siūlomas atidalinimo variantas atitinka naudojimosi tvarką. 2018 m. sausio 18 d. dovanojimo sutarties 5.1 punktu buvo nustatyta, kad atsakovė K. I. nuolatinai naudosis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 376 kv. m. žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „B“ bei ½ žemės sklypo, pažymėto indeksu „C“, kurios dydis yra 83 kv. m., iš viso 417,50 kv. m. Tokia naudojimosi tvarka buvo nustatyta tarp buvusių bendraturčių G. I. ir J. I., 2002 m. liepos 3 d. sutuoktinių turto dalybų sutartimi, kurių teisių perėmėjais tapo ieškovas ir atsakovė, kuriems ši tvarka yra privaloma. Be to, priimdama dovaną, atsakovė sutiko ir su nustatyta naudojimosi tvarka. Atsakovei buvo žinoma, kokia žemės sklypo dalimi ji naudosis ir ji su tuo sutiko. Šiuo atveju nenustatyta jokio pagrįsto poreikio, dėl ko turėtų būti keičiama nustatyta tvarka, atidalinant žemės sklypą, to nenurodė ir atsakovė, kuri, kaip minėta, sutiko su naudojimosi tvarkos nustatymu priimdama dovaną. Ieškovo iniciatyva parengtas projektas visiškai atitinka naudojimosi tvarką.

1.19.       Įvažiavimas į žemės sklypą jau yra išspręstas rengiant ir tvirtinant projektą. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros 2019 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas buvo informuotas, kad įvažiavimas į performuotus sklypus jau yra išspręstas rengiant ir tvirtinant žemės sklypo performavimo projektą, parengtą ieškovo iniciatyva, todėl nėra pagrindo jo numatyti iš naujo. Analogiškas vertinimas yra nurodytas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį. Ieškovas byloje įrodė, kad iš šalia esančio įvažiavimo, esančio valstybinėje žemėje nėra galimybių patekti į ieškovui atidalintiną žemės sklypą. Nors apeliantė teigia, kad šalia esantis įvažiavimas yra platesnis, tai neatitinka tiesos. Ieškovas pateikė UAB „Topoera“ parengtą situacijos schemą, iš kurios matyti, kad įvažiavimas pagal ieškovo ieškinį yra 3,49 metrų pločio (tarp taškų 5 ir 6), o įvažiavimas valstybinėje žemėje yra 3,27 metro (tarp taškų 4 ir 5). Įvažiavimas į ieškovui atidalinamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), galimas tik tarp taškų 2 ir 3. Ir nors šioje vietoje galimo įvažiavimo plotis yra nurodytas 3,65 metro, pažymėtina, kad įsukti į sklypą ieškovas galėtų tik darydamas statų kampą. Kitaip įvažiuoti į sklypą nėra įmanoma, nes už taško 2 yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o už taško 3 yra atsakovei atidalinamas sklypas (duomenys neskelbtini). Statybos rekomendacijose R-36-01 „Automobilių kelių sankryžos“ priede F.1 pateikiami transporto priemonių išoriniai posūkio spinduliai. Lengvojo automobilio išorinis spindulys yra 5,80 metrai. Šiuo atveju įvažiavimui lieka tik 3,65 metro tarp taškų 2 ir 3. Taigi, patekimas į ieškovo sklypą per šį įvažiavimas neįmanomas net su lengvuoju automobiliu, be to, į sklypą negalėtų patekti nei gaisrinės, nei greitosios pagalbos automobiliai, kurių gabaritai yra ženkliai didesni. Nėra jokios galimybės laikyti automobilius ir šiame privažiavime, nes juo patenkama į kitus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), o atsižvelgiant į įvažiavimo plotį, juo gali įvažiuoti tik vienas automobilis.

1.20.       Atsakovė teigia, kad neva servitutinis kelias iš esmės skirtas tik ieškovo poreikiams, o pati atsakovė negalėtų laikyti automobilio savo sklype. Tokie teiginiai niekada nebuvo nurodyti nei atsakovės paaiškinimuose, nei procesiniuose dokumentuose, todėl šie argumentai iš viso negalėtų būti vertinami. Be to, tokie teiginiai yra aiškiai nepagrįsti. 2018 m. sausio 18 d. dovanojimo sutarties 5.1 punktu buvo nustatyta, kad atsakovė nuolatinai naudosis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 376 kv. m. žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „B“ bei ½ žemės sklypo, pažymėto indeksu „C“, kurios dydis yra 83 kv. m. Pagal šią naudojimosi tvarką žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu “C“ 83 kv. m. buvo skirta bendram šalių naudojimui ir buvo skirta įvažiavimui į šalių naudojamas sklypo dalis. Pagal parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ši dalis „C“ 83 kv. m. buvo padalinta į dvi dalis ir viena dalis 41 kv. m. įtraukta į ieškovui atidalinamą sklypą, o kita dalis 42 kv. m. į atsakovei atidalintiną žemės sklypą, tačiau abi šios dalys skirtos išimtinai privažiavimui į ieškovo ir atsakovės sklypus, joje yra požeminiai inžinieriniai tinklai, todėl šiose dalyse pagal parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo siūlomi nustatyti servitutai (tiek kelio, tiek inžinierinių tinklų aptarnavimui). Šie servitutai, kaip siūlomi nustatyti, buvo nurodyti ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo priede. Kadangi jau rengiant atidalinimo projektą įvažiavimas į atidalinamus sklypus buvo numatytas nustatant servitutus abiejuose sklypuose, todėl pagal projektą ir buvo formuluojamas ieškinio reikalavimas. Situacija prieš ir po atidalinimo išlieka tokia pati, įvažiavimas į sklypus išlieka toks pat, kaip buvo numatytas ir naudojimosi tvarkoje, su kuria ieškovė sutiko priimdama dovaną, o automobilį laikyti ji gali ir kitoje jai atidalinamo sklypo dalyje.

1.21.       2002 m. liepos 03 d. turto padalinimo sutartyje kiemo statiniai nebuvo padalinti, todėl juos turėjo ištikti pagrindinio daikto likimas. Ieškovas žemės sklypo dalį ir garažą įgijo 2004 m. kovo 8 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. anksčiau nei atsakovė. Taigi kiemo aikštelė b3, kuri yra prie ieškovui priklausančio garažo ir kurios dalis liktų ieškovui atidalintame sklype, skirta garažo aptarnavimui. Analogiškai ir dalis tvoros nėra tik gyvenamojo namo priklausinys, o greičiau žemės sklypo priklausinys. Kadangi priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas, akivaizdu, kad ieškovas įgijo nuosavybės teisę į dalį kiemo statinių anksčiau nei atsakovė. Nors atidalinus žemės sklypus pagal ieškovo pateiktą projektą, su kuriuo sutiko buvęs bendraturtis J. I., ieškovui atidalintame sklype ir liktų dalis kiemo aikštelės b3 ir tvoros, į kuriuos šiai dienai yra įregistruotos daiktinės teisės atsakovei, ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės pagrįsto teismo sprendimo. Atsakovė įgytų teisę reikalauti servituto nustatymo, o ieškovas tokiu atveju, ginčytų atsakovės nuosavybės teisę į visus kiemo statinius, nes jis įgydamas pagrindinį daiktą, įgijo nuosavybės teisę ir į jo priklausinius. Be to, pagal atsakovės priešieškinį ieškovui atidalintiname sklype taip pat liktų atsakovės inžinieriniai statiniai.

1.22.       Ieškovas nesutinka su UAB „Marleksa“ nurodyta kiemo statinių verte, kadangi vertintojas vertino kiemo statinius, kurie šiai dienai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Šiai dienai VĮ Registrų centre yra įregistruoti inžinierinių statinių 2002 m. gegužės 30 d. kadastro duomenys, todėl nėra pagrindo remtis atsakovės pateiktais įrodymais apie statinių vertę, sudarytais UAB „Geometra“ bei UAB „Marleksa“ pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, nes šie duomenys nėra įregistruoti. UAB „Marleksa“ pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pateiktos nuotraukos patvirtina, kad šie kiemo statiniai yra fiziškai pažeisti, iš esmės sunykę – kiemo aikštelės asfalto danga fiziškai sutrupėjusi, tvoros sukrypę. Be to, pastarąja ataskaita remtis iš viso nėra pagrindo, nes vertė šioje ataskaitoje nustatyta remiantis išlaidų metodu, t. y. nustatyta atkuriamoji vertė. Atsakovei nereikės atkūrinėti turto, kuris liks ieškovui atidalintiname sklype, todėl ji nepatirs jokių su turto atstatymu susijusių išlaidų.

1.23.       Tas faktas, kad žemės sklypų riba kerta kiemo aikštelę b3, nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio. Toks žemės sklypo ribos nustatymas atitinka Kadastro nuostatų 20 punkto reikalavimus, numatančius, kad žemės sklypo riba gali kirsti inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Be to, ankstesnis sklypo bendraturtis sutiko su tokiu atidalinimu. J. I. pasirašė tiek ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plano, tiek ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, tiek ant ieškovo prašomo atidalinti žemės sklypo kadastrinių matavimų plano, sutikdamas su šio sklypo ribomis ir tai nurodydamas. Šiuose kadastrinių matavimų duomenyse taip pat buvo nurodyti projektuojami servitutai. Taigi, J. I. davė sutikimą ir servitutų nustatymui, nors jis ir nebuvo notarinės formos. Žemės sklypas atidalintas būtent pagal nustatytą naudojimosi tvarką, atsakovės teisinė situacija nesikeičia.

1.24.       Ieškovo teisės dėl nustatyto servituto yra suvaržytos daugiau, nei atsakovės – servitutas, suteikiantis atsakovei teisę naudotis ieškovo sklypu buvo nustatytas didesnio ploto, nei servitutas, suteikiantis teisę naudotis ieškovui atsakovei priklausančiu žemės sklypu, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti neatlygintinį servitutą buvo protingas ir sąžiningas, nes atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų vertė yra vienoda, o teisės suvaržomos daugiau ieškovui, nei atsakovei, iš ieškovo atsakovei priteistina kompensacija turėtų būti didesnė, nei iš atsakovės ieškovui. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, ieškovas sutiko ir su atlygintinio servituto nustatymu. Tačiau tokiu atveju atlyginimas turėtų būti nustatomas ir ieškovui, nes ir jo sklypas suvaržomas servitutu atsakovės naudai ir netgi didesne apimtimi. Ieškovas sutiko netgi su tuo, kad kompensacijos dydis būtų vienodas, nepaisant skirtingų servitutų dydžių. Tačiau teismas priėmė protingą ir teisingą sprendimą, nustatydamas neatlygintinius servitutus.

1.25.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑507-285/2021 ieškovo ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1418-413/2021 nutarė Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas panaikino visą teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, savo nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turi spręsti dėl servitutų būtinumo ir kompensacijos. Dėl atidalinimo, teismas jokių nurodymų teismui nenurodė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo tiek servitutų nustatymo, tiek jų atlygintinumo klausimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

XX.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

XXI.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 0,1 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas A. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškinyje nurodydamas atidalijimo būdą, pagal kurį žemės sklypas būtų padalintas pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje suformuotus du sklypus, atsakovė (apeliantė) K. B. byloje pareikštu priešieškiniu prašė atidalinti ją iš bendrosios nuosavybės pagal jos pateiktą projektą, kurį parengė UAB „Geometra“.

XXII.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad šalys yra 0,1 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui priklauso 582/1000 dalys, o atsakovei – 418/1000 dalys minėto žemės sklypo. Ieškovas savo dalį įgijo 2004 m. kovo 8 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o atsakovė – 2018 m. sausio 18 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Žemės sklype stovi ieškovui priklausantis garažas 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas 3I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovei priklauso gyvenamasis namas 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

XXIII.       Pirmieji žemės sklypo savininkai J. I. ir G. I. 2002 m. liepos 3 d. santuokinio turto dalybų sutartimi pasidalino ginčo ir kitą santuokos metu įgytą turtą, pagal kurią J. I. atiteko 376 kv. m ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide „B“, bendram naudojimuisi ½ dalis 83 kv. m ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide „C“, ir gyvenamasis namas; G. I. atiteko 541 kv. m ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide „A“, bendram naudojimuisi ½ dalis 83 kv. m ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide „C“, pagalbinio ūkio patalpos – garažas ir ūkinis pastatas.

XXIV.       2002 m. liepos 16 d. Žemės sklypo dalies ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) G. I. pardavė V. P. (bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine R. P.) 582/1000 dalis 0,1 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plytų mūro garažą 2I1p ir ūkinį pastatą 3I1p. Sutarties 4 p. buvo numatyta, kad V. P. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ ir ½ dalimi žemės sklypo plane pažymėtu raide „C“. Kauno apylinkės teismo 2003 m. sausio 20 d. sprendimu minėta 2002 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento, taikyta restitucija ir G. I. grąžintas V. P. perleistas nekilnojamasis turtas, o G. I. turėjo grąžinti V. P. 12 700 Lt (3 678,14 Eur). Kauno apygardos teismo 2004 m. sausio 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2003 m. sausio 20 d. sprendimas buvo pakeistas, t. y. G. I. buvo įpareigota grąžinti V. P. 22 000 Lt (6 371,64 Eur).

XXV.       2004 m. kovo 8 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis pardavė ieškovui 0,0582 ha žemės sklypą, garažą ir ūkinį pastatą, o 2018 m. sausio 18 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo J. I. padovanojo atsakovei 418/1000 dalį žemės sklypo, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius.

XXVI.       Ieškovo 2014 m. gruodžio 8 d. prašymu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo. Pagal šį projektą žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus: žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 10-1 (atsakovės), ir žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 10-2 (ieškovo). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymu dėl numerių adresų objektams suteikimo ir keitimo Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui Nr. 10-1 suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), o žemės sklypui Nr. 10-2 – (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenys pagal IĮ „Infotopa“ matininkės N. M. 2016 m. gruodžio 21 d. parengtus žemės sklypų kadastro duomenis. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovo prašymą įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą žemės sklypo kadastro duomenis bei įregistruoti į jį daiktines teises, sprendime nurodant, kad sklypai gali būti atidalinami pagal notariškai tvirtinamą sutartį. Kilus bendraturčių ginčui, tokia sutartis notariškai nebuvo patvirtinta.

XXVII.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nurodė, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks turto padalijimas nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių, jos teisė naudotis atidalinta turto dalimi nėra suvaržoma ar apsunkinama labiau, nei buvo iki atidalinimo. 

XXVIII.       Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu teismas nustatė egzistuojant ieškovo teisę ieškinyje nurodytu būdu atidalinti ginčo žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, teigia, kad ieškovo siūlomas žemės sklypo atidalijimo variantas pažeidžia jos teises, nes nebuvo išnaudotos, spręstinos ir kitos galimybės, leidžiančios ieškovui naudotis žemės sklypu, kuris jam priklauso, o konkrečiai jo patekimas į jam priklausančią žemės sklypo dalį per valstybinį kelią, kurį numato įstatymas.

XXIX.       Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti bendroji, tai yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Remiantis CK 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

XXX.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant daikto atidalijimo natūra klausimą, turi būti užtikrintas konkretaus turto naudojimo racionalumas, be to, atsižvelgiama į konkretaus atidalijamo daikto prigimtį. Teisę atsidalyti bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Tam privataus žemės sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos ir atsižvelgti į konkrečias galimybes naudotis sklypus pagal paskirtį, taip pat kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti sklypą ir juo naudotis, laikantis planuojamų sklypų paskirties (pvz., įvertinant galimybę sujungti gretutinių sklypų dalis ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J., R. V., O. Š. v. S. B., E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje L. B., M. B., S. B. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-101/2008; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje M. K. v. V. M., G. M., A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-166/2007; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009).

XXXI.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, įgyvendamas teisę atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, teikė siūlymus ir prašė kito bendraturčio J. I., iš kurio apeliantė įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį, pareikšti savo poziciją ir gavo sutikimą dėl žemės sklypo padalijimo, atliko administracinę žemės sklypų atidalinimo procedūrą, tačiau pasikeitus žemės sklypo bendraturčiams ir jiems nepasiekus bendro susitarimo, ieškovas dėl atidalijimo kreipėsi į teismą. Apeliantė, nesutinkanti su ieškovo siūlytu ir teismo nustatytu atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantu, apeliaciniame skunde iš esmės neginčija bendraturčių teisės atidalyti ginčo žemės sklypą natūra. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo parinktas žemės sklypo atidalijimo variantas, kuriuo jai priskirtame žemės sklype nustatyti servitutai, pažeidžia, apriboja jos teises ir teisėtus interesus naudotis visapusiškai jai priklausančiu žemės sklypu, ko pasėkoje ateityje gali kilti ginčų bei padaroma neproporcinga žala jos nuosavybei.

XXXII.       Pagal kasacinio teismo praktiką atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J., R. V., O. Š. v. S. B., E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., L. M. v. L. M., G. G. L., R. J. M., bylos Nr. 3K-3-485/2005). Nagrinėjamu atveju ieškovas rėmėsi tuo, kad pertvarkius bendrosios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai yra lygiaverčiai, bendraturčiui buvo siūloma užbaigti žemės sklypo atsidalijimo procedūras, tačiau jai tokia teise nepasinaudojus, nebendradarbiaujant, buvo parengtas atidalijimo projektas atsižvelgiant į bendrasavininkių turimas nuosavybės dalis.

XXXIII.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai yra atidalijamas žemės sklypas, reikia atsižvelgti į tų bendraturčių interesus, jų pageidaujamų žemės sklypų ribų išdėstymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Byloje nustatyta, kad žemės sklype yra statiniai, kuriuos šalys valdo asmeninės nuosavybės teise, taip pat yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, į kurią yra būtina atsižvelgti atidalijant šalims tenkančias žemės sklypo dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde neišdėstyta argumentų, pagrindžiančių, kad skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodyto kasacinio teismo išaiškinimo.

XXXIV.       Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė, kad nors pagal atsakovės siūlomą sklypo atidalijimo variantą „susikirtimo taškų“ praktiškai nelieka, tačiau ieškovas tokiu atveju netektų realios galimybės patekti į jam priklausantį sklypą. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtinus atsakovės siūlomą sklypo atidalinimo būdą, ieškovui tenkanti sklypo dalis sumažėtų, o atsakovei – padidėtų, nes ieškovui tektų 541 kv. m, kai jam priklauso 582/1000 dalys sklypo, o atsakovei – 459 kv. m, kuomet jai priklauso 418/1000 dalys. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Teismas tyrė bylos aplinkybes ir nagrinėjo visų bendraturčių interesus į ginčo žemės sklypą bei nustatė, kad per šalia šalims priklausančio sklypo ribos esančią įvažą valstybinėje žemėje ieškovas įvažiuoti į jam priklausančią sklypo dalį valstybiniu keliuku negali.

XXXV.       Pagal įstatyme nurodytus kriterijus pirmiausia turi būti įvertinamas bendraturčio valią išreiškiančio atidalijimo būdo pagrįstumas, t. y. ieškovo parengto ir suderinto projekto racionalumas ir atidalijamų sklypų lygiavertiškumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo pasiūlytu žemės sklypų padalijimo projektu maksimaliai tiksliai išspręstas atidalijamų žemės sklypų suformavimas, jų vertės nustatymas, kelio į atidalytas žemės sklypų dalis klausimas. Šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliacinio skundo argumentai nepaneigė, ir ji, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai atitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalyje išdėstytus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis proporcingumo, bendraturčių interesų pusiausvyros ir nuosavybės teisės apsaugos principų, vertindamas ieškovo siūlomą atidalinimo būdą, atsižvelgė į tai, kad pagal pateiktą ginčo variantą, kiekvienam iš bendraturčių tenka po vieną atskirą ir suformuotą žemės sklypą, kuris atitinka jų turimas nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje, taip pat naujai suformuotų žemės sklypų teritorinį išsidėstymą.

XXXVI.       Pažymėtina ir tai, kad, esant poreikiui patekti į savo žemės sklypą per gretimą žemės sklypą, toks poreikis gali būti patenkinamas nustatant kelio servitutą. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėmis transporto priemonėmis skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nurodytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

XXXVII.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino motyvuodamas tuo, kad įvažiavimas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo išspręstas rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo. Formavimo ir pertvarkymo projektu žemės sklypui 10-1 buvo suprojektuotas S1-1 servitutas-teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas sklypui Nr. 10-2 (tarnaujantis daiktas), bei kelio servitutas –teisė naudotis pėsčiųjų taku ir teisė važiuoti transporto priemonėmis sklypui 10-2 ( tarnaujantis daiktas). Šių servitutų plotas yra 42 kv. m. Servituto žymėjimas plane S1-1. Atitinkamai sklypui 10-2 buvo suprojektuotas servitutas teisė – teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas sklypui Nr. 10-1 (tarnaujantis daiktas), bei kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku ir teisė važiuoti transporto priemonėmis sklypui 10-1 (tarnaujantis daiktas). Šių servitutų plotas yra 41 kv. m., žymėjimas plane S2-1.

XXXVIII.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad padalinus sklypo dalį, kurioje prašoma nustatyti servitutus, būtų padalintas ir įvažiavimas, kuriuo šiuo metu naudojasi abi šalys, sutiko su ieškovo argumentais, kad nenustačius ieškovo prašomo servituto, ieškovas negalėtų patekti į jam priklausančią sklypo dalį, o atsakovė į jai priklausančią sklypo dalį. Apeliantė, nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė jų vertinimo taisykles, nes netinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Iš bylos duomenų ir skundžiamo sprendimo turinio darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, įvertino apeliantės apeliaciniame skunde įvardintų liudytojų parodymus, be kita ko, išvadą apie patekimą į ieškovui tenkančią žemės sklypo dalį grindė ir kitų byloje surinktų įrodymų pagrindu.

XXXIX.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad įvažiavimas į ieškovui atidalinamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), galimas tik tarp taškų 2 ir 3. Ieškovas pateikė UAB „Topoera“ parengtą situacijos schemą, iš kurios matyti, kad įvažiavimas pagal ieškovo ieškinį yra 3,49 metrų pločio (tarp taškų 5 ir 6), o įvažiavimas valstybinėje žemėje yra 3,27 metro (tarp taškų 4 ir 5). Ir nors šioje vietoje galimo įvažiavimo plotis yra nurodytas 3,65 metro, tačiau pripažinus, kad įsukti į jam priklausantį sklypą ieškovas galėtų tik darydamas statų kampą, spręstina, kad įvažiuoti į sklypą nėra įmanoma, nes už taško 2 yra žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o už taško 3 yra atsakovei atidalinamas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

XL.       Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl ieškovo pareikšto reikalavimo, aktualūs bendraturčių – ieškovo ir atsakovės interesai, teisės, jų derinimas, pusiausvyra ir proporcingumas. Bylą nagrinėjęs teismas juos analizavo ir vertino bei padarė pagrįstas išvadas, kad servitutinis kelias bei komunikacijų servitutas yra skirtas ne tik ieškovo poreikiams, tačiau suteikia teisę ir atsakovei naudotis privažiavimu bei komunikacijomis, įrengtomis ieškovui tenkančiame žemės sklype.

XLI.       Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. sausio 18 d. dovanojimo sutarties, kurios pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, 5.1 punkte įtvirtinta nuostata, kad atsakovė nuolatinai naudosis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 376 kv. m. žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „B“ bei ½ žemės sklypo, pažymėto indeksu „C“, kurios dydis yra 83 kv. m. Pagal šią naudojimosi tvarką žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu “C“ 83 kv. m. buvo skirta bendram šalių naudojimui ir buvo skirta įvažiavimui į šalių naudojamas sklypo dalis. Pagal parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ši dalis „C“ 83 kv. m., kuri buvo skirta išimtinai privažiavimui į ieškovo ir atsakovės sklypus ir kurioje įrengti požeminiai inžinieriniai tinklai, buvo padalinta į dvi dalis ir viena dalis 41 kv. m. įtraukta į ieškovui atidalinamą sklypą, o kita dalis 42 kv. m. į atsakovei atidalintiną žemės sklypą. Rengiant atidalinimo projektą įvažiavimas į atidalinamus sklypus buvo numatytas nustatant servitutus abiejuose sklypuose. Šie servitutai, kaip siūlytini, buvo nurodyti ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo priede. Byloje nėra įrodinėjama, kad situacija prieš ir po atidalinimo yra pakitusi, įvažiavimui į sklypus išlikus taip pat nepakitusiam, kaip ir buvo numatyta naudojimosi tvarkoje, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas neišsprendė ginčo ar nustatyti atidalintuose žemės sklypuose servitutai pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus. Atsakovė  turi nevaržomą galimybę naudotis servitutiniu keliu ar komunikacijomis, įrengtomis ieškovui tenkančiame žemės sklype, atidalijus turtą ir nustačius servitutus nagrinėjamu atveju šalių interesų pusiausvyros principas nebus pažeistas.

XLII.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai jis nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais atvejais, kai yra nustatytas administraciniu aktu. Taigi servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017, 21, 22 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

XLIII.       Kadangi servitutai nustatyti šalims viena kitos atžvilgiu padalinus sklypo dalį, kuri šalių buvo naudojama bendrai ir tai pačiai paskirčiai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys įgydamos naudą suteikia naudą ir viena kitai, suteikiama nauda, įvertinus nustatytus tarnaujantiems daiktas apribojimus, vertintina kaip ekvivalentinė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti išmintį ir nustatyti neatlygintinus servitutus.

XLIV.       Įvertinusi visus aukščiau šioje nutartyje išdėstytus motyvus dėl ieškovo pateikto žemės sklypo atidalijimo projekto, nustatytų ginčo žemės sklype servitutų apimties, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atidalijimo projektas atitinka šalių turimo nuosavybės teise turto dalių proporcijas, nepažeidžia ieškovo ir atsakovės teisių ir teisėtų interesų, sudaro mažiau prielaidų konfliktinei situacijai ateityje kilti, yra racionalus, suderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), o atsakovė apeliaciniu skundu motyvuotai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Taigi, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

XLV.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

XLVI.       Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 800 Eur išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma šiuo atveju būtų 2 248,87 Eur (1 729,90 Eur x 1,3), todėl šios išlaidos yra priteisiamos iš apeliantės.

XLVII.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Diana Labokaitė

Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas