Civilinė byla Nr. 2-2048-341/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40253-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

20.2.; 21.1.; 22.4.; 24.1.; 113.1; 114.4.; 106.4.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,

sekretoriaujant Almai Buinovskienei,

dalyvaujant ieškovui A. Ž., ieškovo atstovams J. Ž., advokatei Aušrai Saulėnienei,

atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui S. M. (S. M.),

trečiojo asmens  SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei - pirmininkei B. A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui SB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir

n u s t a t ė :

Ieškovas pateikė ieškinį, kurį patikslinęs (b.l. 93-95) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu ieškovas tapo nuo jos įregistravimo dienos 1991-04-25 , nes jam buvo paskirtas sklypas. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu buvo leista parduoti ieškovui jam skirtą sklypą „(duomenys neskelbtini)“ sodininkų bendrijoje (Potvarkis 1992-07-14, Nr. (duomenys neskelbtini)). Miesto (rajono) valdyba leidimą pirkti žemės sklypą ieškovui patvirtino tuo pačiu 1992-07-14 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) 1993-06-13 buvo išduota pažyma apie piliečio žemės sklypo registraciją valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre, o 1994 m. vasario mėn. ieškovas ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyba, atstovaujama vadovo S. B., sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovui buvo parduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu už perkamą žemę ieškovas jau buvo sumokėjęs: 1992-08-14 sumokėjo (duomenys neskelbtini) rub. Nepaisant to, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo notariškai patvirtinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre dėl ieškovui nežinomų priežasčių. Žemės sklypu ieškovas iki šiol naudojasi ir moka sodininkų bendrijai nario mokestį. Kad ginčo sklypas nepriklauso ieškovui buvo sužinojo tik 2007 m. vidury, kai naujai išrinkta sodininkų bendrijos pirmininkė B. K. informavo, kad sklypas nuosavybės teise ieškovui nepriklauso. Ieškovas 2007-08-22 pateikė prašymą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės įteisinimo. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2012-09-25 atsakyme nurodė, kad ieškovas turi teisę pirkti minėtą sklypą teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujasi 1964 m. CK 58 str. 5 d., kuris nustatė, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nereikia.

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įtraukė atsakovu, kadangi ginčo sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei. Ginčo sandoris buvo sudarytas su miesto (rajono) valdyba, - vietos savivaldybe, kuri tokią teisę turėjo pagal 1993-07-21 LRV nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos taisyklių 2 punktą. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2012-09-25 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iki 1995-06-28 valstybinę žemę sodininkų bendrijose patikėjimo teise valdė vietos savivaldos. Dėl šių priežasčių vietos savivaldybė taip pat įtraukta atsakovu.

Prašo pripažinti galiojančia 1994 m. vasario mėn. tarp ieškovo A. Ž. ir Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos (atstovaujamos vadovo S. B.) sudarytą valstybinės Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovui buvo parduotas nuosavybėn žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį (b.l. 101-102) nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinyje minimas 1993-07-21 Vyriausybės nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ negalėjo reglamentuoti valstybinės žemės pardavimo santykių, nes tiek Vyriausybės įgaliotinio potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ieškovo prašymas priimti jį į bendrijos narius, tiek Taupomojo banko pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos, tiek mokėjimo pranešimas buvo parengti 1992 metais, galiojant 1992-02-07 Vyriausybės nutarimui Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų pardavimo ir nuomos tvarkos“. Pastarojo nutarimo 10 p. numatyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią. Mano, kad ieškovas nevykdė minėto nutarimo nuostatų ir nesikreipė į Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybą dėl sutarties registravimo. Be to, atsakovas nurodė, jog sutarties sudarymo momentu galiojusio Civilinio kodekso 84 str. buvo nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Kadangi ginčo sutartis buvo pasirašyta 1994 metų vasario mėnesį, daro išvadą, kad dėl pažeistų teisių gynimo ieškovas galėjo kreiptis į teismą vėliausiai iki 1997-03-01; prašo teismo taikyti ieškinio senatį.             

Vilniaus rajono savivaldybės administracija taip pat mano, kad ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, kadangi pagal 1995-03-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vietos savivaldos institucijoms įstatymais nedeleguotų funkcijų perdavimo apskričių valdytojams“ žemės reformos vykdymo ir žemėtvarkos klausimai nuo 1995-04-15 perduoti spręsti apskričių administracijoms; vietos savivaldos institucija nėra valstybinės žemės patikėtinė ir valstybine žeme nedisponuoja.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį (b.l. 128-132) nurodė, kad tik 1994-12-30 įsigaliojus Apskrities valdymo įstatymui, dalis savivaldybių funkcijų (viena iš tokių - valstybinės žemės privatizavimas) perduotos apskritims. Ieškovo prašoma patvirtinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta savivaldos institucijos atstovo, dar neperdavus funkcijų, todėl mano, kad šioje byloje tinkamu atsakovu būtų Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Atkreipė dėmesį, kad apskričių valdytojams turėjo būti perduotos ne visos teisės ir pareigos. Ginčo atveju sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį viena iš šalių būtų buvusi Vilniaus rajono valdyba (ar jos įgaliotas atstovas), ieškovas prašo patvirtinti sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp jo ir Vilniaus rajono valdybos, t.y. reikalavimą kelia išimtinai Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos procesinė padėtis turi būti tikslinama, nurodant ją kaip trečiąjį asmenį, bet ne atsakovę.

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, nurodė, kad 1964 m. CK 255 str. įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (red., galiojusi nuo 1993-12-21 iki 1994-06-20) 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypai sodininkų bendrijų soduose parduodami ta pačia tvarka bei sąlygomis kaip ir žemės sklypai privačių namų valdoms. Taisyklių 10 punkto antroje dalyje įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią. Daro išvadą, kad tuo metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje nebuvo aiškiai reglamentuota, kas turi notariškai įforminti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pirkėjas turėjo pareigą įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Teigia, jog ieškovas, būdamas suinteresuota bei protinga pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo šalis, turėjo pasirūpinti, kad galėtų įregistruoti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei tinkamai įgyvendinti savo teisę į žemės sklypą. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įforminti 1994 m. vasario mėn. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o Vilniaus rajono valdyba vengė tai padaryti.

Teigia, jog ieškovas nepagrįstai nurodo, kad Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-14 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista parduoti jam skirtą žemės sklypą sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kadangi minėtame potvarkyje tokių duomenų nėra. Taisyklių 4.2. punkte nurodyta, kad asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, rajono žemėtvarkos tarnybai turi pateikti dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu. Pažymėjo, kad ieškovas nėra pateikęs dokumento, įrodančio teisėtą ginčo žemės sklypo suteikimą ir naudojimą, tokio dokumento neturi ir Nacionalinė žemės tarnyba, todėl 1994 m. vasario mėn. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimas galiojančia prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, kadangi ieškovas neturi teisės ne aukciono tvarka pirkti ginčo žemės sklypą, ir įtvirtintų neteisėtą valstybinės žemės privatizavimą. Atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-14 potvarkiu (duomenys neskelbtini) (priedėlis Nr. (duomenys neskelbtini)) ginčo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas M. R. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri NŽT turimais duomenimis 1992-04-02 Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą parduoti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus rajono skyrius neturi duomenų dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovės palaikė ieškinį jame nurodytais pagrindais. Ieškovas papildomai nurodė, kad nusipirko sklypą ir tvarkė dokumentus; dokumentuose bendrija turėjo pataisyti klaidą ir tuomet būtų notaras sutartį būtų patvirtinęs. Nežino, ar dėl įforminimo kreipėsi į savivaldybę - jis išdavė įgaliojimą mamai, kuri ir tvarkė dokumentus. Pamena, jog į žemėtvarkos skyrių nunešė dokumentus 1994 m., jie ten 7 metus pragulėjo; vis atidėdavo, liepdavo ateiti vėliau; sakė daug darbų, visą laiką žadėjo, kad viskas bus gerai. Paskui jau mama nėjo, sakė eik pats.

Ieškovo atstovė J. Ž. papildomai paaiškino, kad sodininkų bendrija paruošė visų bendrijos narių, t.y. sklypų savininkų dokumentus notarui, tame tarpe ir A. Ž.. Notarui dokumentus 1994 m. nešė pati, juos paliko notarei D. S.; kad sutartis nepatvirtinta sužinojo 1994 m.; jai kažkas iš bendrijos valdybos atnešė sutartį į namus. Žinojo, kad reikia nešti įregistruoti. Pamačiusi, kad sutartis nepatvirtinta, ėjo pas S. B., kuris liepė eiti į žemėtvarkos skyrių; ji tą pačią dieną nuėjo pas žemėtvarkos viršininkę J.. Pastaroji pasakė, kad pagal dokumentus viskas tvarkoje; dėl visa ko, pasiūlė atlikti geodezinius matavimus; sakė naujai padarys sutartį, notarui patikslins, paruoš dokumentus. 2005 – 2006 m. geodeziniai matavimai buvo atlikti. Žemėtvarkoje paėmė dokumentus, todėl į teismą nesikreipė.

Ieškovo atstovė adv. A.Saulėnienė paaiškino, kad ieškovas pateikė prašymą tapti bendrijos nariu ir dokumentus, kad sklypą perėmė iš M. R.; ant prašymo yra tuometinio  pirmininko rezoliucija išskirti sklypą. Sutartį ieškovas sudarė 1994 m., jis apmokėjo už žemę. Tai, kad potvarkyje nėra jo pavardės, laiko technine klaida. Pažymėjo, kad teisės aktuose aiškiai neįtvirtinta, kieno pareiga tvirtinti notariškai sutartį. Teiginį, jog būtent atsakovas vengė įregistruoti sutartį, grindžia tuo, jog notaras nepatvirtino sutarties dėl klaidų potvarkio priedėlyje, t.y. dėl to, kad neįrašyta A. Ž. pavardė vietoj M. R.. Prašo tenkinti ieškinį.

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas su reikalavimais nesutiko, nurodė, jog nepateikti įrodymai, kad sklypas ieškovui buvo suteiktas, kad jis kreipėsi į savivaldybės administraciją, kad savivaldybė vengė įregistruoti sutartį. Mano, jog ieškovo nuosavybės teisė į sklypą neįforminta, kadangi ieškovui sklypas įstatymo nustatyta tvarka niekada nebuvo suteiktas; ieškovo pavardės nebuvo priedėlyje. Negali pasakyti, kodėl tarnyba pasirašė sutartį; turėjo būti pakeistas potvarkis. Mano, jog duomenys apie sklypo skyrimą paaiškėjo prieš pat įforminant dokumentus pas notarą. Nurodė, jog byloje aiškiai buvo patvirtinta, kad apie teisės pažeidimą ieškovas sužinojo 1994 metais, todėl prašo taikyti 1964 m. CK numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė B.A. K. teismo posėdyje nurodė, kad M. R. pasitraukė iš bendrijos anksčiau už potvarkio priėmimą, o pavardė, atiduodant sąrašus savivaldybei, liko. Laiko, jog potvarkyje padaryta techninė klaida. Paaiškino, jog 1991 m.  M. R. buvo bendrijos narė; jos sumokėtus įnašus A. Ž. kompensavo; knygutės nebuvo rašomos labai griežtai. Ji iš registrų centro gavusi išrašus, 2005-2006 m. informavo J. Ž., kad A. Ž. sąrašuose nėra; tuomet ieškovė pradėjo elgtis pagal to meto privatizacijos taisykles, t.y. pagal pasunkintas taisykles, o potvarkio niekas neperrašė; J. (specialistė, atsakinga už sodininkų bendrijų privatizacijos reikalus) į potvarkį nežiūrėjo. Nurodė, kad sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi ieškovas, į jį niekas nepretenduoja. Mano, jog ieškovas nekaltas dėl to, kad kažkas nepakeitė pavardžių potvarkyje.

Atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos apie teismo posėdį žinoma, byla nagrinėjama be jos atstovo.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. Ž. 1992-03-20 su pareiškimu kreipėsi į sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką, prašydamas priimti jį į sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narius (b.l. 20); ant pareiškimo yra viza „Išskirta Nr. (duomenys neskelbtini); 1992-03-21“ ir parašas. Sodininkų bendrijos nario biliete (kopijos) yra įrašai apie laikotarpiu nuo 1990 m. iki 1996 m. sumokėtus tikslinius mokesčius (b.l. 16-18). Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkainotas (b.l. 29); Vilniaus rajono valdyba 1992-08-14 ieškovui parengė Mokėjimo pranešimą, kuriame nurodyta, kad jo perkamo žemės sklypo, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“ skl. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 302 rub. investiciniais čekiais (nurodyta nurašyti iš J.J. Ž. investicinės sąskaitos) ir valstybinis mokestis 300 rub. (b.l. 28); tą pačią dieną šios sumos sumokėtos (b.l. 26-27). Į bylą taipogi pateikta 1994 m. vasario mėnesio (diena nenurodyta) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašyta Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos vadovo S. B. (pardavėjo) ir A. Ž. (pirkėjo), kuria pagal Vilniaus rajono valdybos 1992-07-14 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko 600 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 23). Ši sutartis šalių pasirašyta, tačiau notariškai nepatvirtinta.

Ieškovas (jo atstovė) nurodė, jog 2005-2006 metais iš naujos bendrijos pirmininkės sužinojo, kad ginčo sklypas neįregistruotas ieškovo vardu nuosavybės teise, todėl pagal žemėtvarkos skyriaus atstovės rekomendaciją, atlikęs sklypo geodezinius matavimus, 2007-08-22 pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prašymą įteisinti nuosavybės teisę į ginčo sklypą (b.l. 39). Prašyme nurodyta, jog sklypas įsigytas Vilniaus rajono valdybos 1992-07-14 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis, matavimai atlikti 2006-10-02 (b.l. 30-38).

Atsakydamas į 2008-08-13 A. Ž. prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, nurodė, jog norėdamas be aukciono privatizuoti valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, ieškovas turi pateikti dokumentą, įrodantį šio žemės sklypo suteikimo faktą. Nurodyta, kad 1992-07-14 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priedėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra skirtas M. R., todėl tik pateikus SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimą, priimtą iki 1995-05-18, skyrius galėtų spręsti dėl valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo. Dėl juridinio fakto, kad ieškovui buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo, pasiūlyta kreiptis į teismą (b.l. 13-15).

Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba į bylą pateikė 1992-04-02 M.V. R. rašytą prašymą Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybai parduoti jai sodo sklypelį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime (b.l. 70). 1992-07-14 Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkyje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sodų sklypų pardavimo“ nurodyta parduoti sodų sklypus bendrijose, tame tarpe - bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (Nr. (duomenys neskelbtini))  (b.l. 71). Šio potvarkio priede Nr. (duomenys neskelbtini) eilės Nr. (duomenys neskelbtini), ties sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta R. M. pavardė (sklypo plotas – 600; nuolaida – 40 %, kaina – 604 rub.) (b.l. 72-78).

Bylos duomenimis, M. R. 1992-07-29 parašė pareiškimą „(duomenys neskelbtini)“ sodininkų bendrijos pirmininkui, kuriuo atsisakė savo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos sode ir sutiko, kad minėtas sklypas būtų paskirtas Ž. A.; taip pat nurodyta, jog visus tikslinius mokesčius už sodo sklypą, įskaitant indeksaciją, A. Ž. jai apmokėjo (b.l. 21). Ant pareiškimo yra 1992-06-29 viza „Neprieštarauju“ ir parašas. 1992-07-29 A. Ž. ir M. R. pasirašytoje sutartyje nurodyta, kad A. Ž. M. R. už žemės sklypą „(duomenys neskelbtini)“ bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo mokesčius su indeksacijom  - (duomenys neskelbtini) rub. (b.l. 22).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. R. paaiškino, jog jai iš darbovietės buvo skirtas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); ji parašė pareiškimą pirmininkui, kad atsisako savo sklypo, ir kad A. Ž. su ja atsiskaitė; iš bendrijos narių ją išbraukė. Nepamena, ar rašė pareiškimą dėl privatizavimo sklypo.

Buvęs SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas R. T., apklaustas liudytoju, paaiškino, jog ieškovas pirko sklypą iš M. R.; nurodė, kad sklypus skirdavo valdybos nutarimu; bylos lape Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo parašas; pagal prašymą išskirtas sklypas naudotis vietoj R.. Mano, jog padaryta klaida, dėl to, kad nėra Ž. pavardės potvarkyje, nepakeitė. Nepamena, ar žinojo, kad 2005 m. A. Ž. ne savininkas. Kito dokumento išskirti sklypą A. Ž. nėra. 

            Ginčo sandorio pasirašymo metu galiojusio civilinio kodekso normos numatė, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui reikalinga notarinė forma ir toks sandoris per tris mėnesius turi būti įregistruotas atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, šių taisyklių nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu (1964 m. CK 44 str., 255 str., 58 str. 4 d.).

Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (redakcija, galiojusi nuo 1993-12-21 iki 1994-06-30) 10 punkte buvo nustatyta, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas ir jos teisinis įregistravimas gali būti atliekamas vienu metu.  

Ieškinys grindžiamas tuo, jog ieškovas įvykdė sandorio sąlygas, tačiau dėl atsakovo kaltės sandoris nebuvo patvirtintas notariškai, t.y. atsakovas vengia sandorį notariškai įforminti.         

CK 1.93 str. 4 d. numato, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu ir tokiu atveju sandorį po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Tokiam sandorio galiojimo pripažinimui būtinos šios sąlygos: 1) sandoris turi būti dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios šalies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, nepakanka nustatyti šių trijų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų šio instituto taikymo sąlygų. Tokiu atveju reikia išsiaiškinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, tai yra ar tokia sutartis ne tik dėl notarinės formos nesilaikymo, bet ir dėl kitų įstatymuose nurodytų aplinkybių negalės būti pripažinta galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Vertinant ieškovo nurodytus ir pateiktus įrodymus, pažymėtina, jog ieškinyje ieškovas nurodė, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo notariškai patvirtinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre dėl ieškovui nežinomų priežasčių. Teismo posėdžio metu ieškovas bei atstovės neneigė, jog sutartis nebuvo patvirtinta dėl klaidos dokumentuose, t.y. dėl nurodytos pavardės Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkyje.

Tiek iki 1993-07-28 galiojusių Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-17 nutarimu Nr. 89, 4 punkte, tiek minėtų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 4 punkte numatyta, kad asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, be kitų dokumentų, turi pateikti prašymą; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu.

Minėtų taisyklių, patvirtintų LRV 1992-02-07 nutarimu  Nr. 89, 6 punktas numatė, kad gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu (8 p.). Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką; įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą (9 p.). Pagal 10 punktą, - pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sumą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytuoju laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog prašymą parduoti sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) rašė M.V. R.; 1992-07-14 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priedėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) taipogi įrašyta jos pavardė. Taigi, ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad 1992-07-14 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista ieškovui  parduoti jam skirtą sklypą, nepagrįsta. Pažymėtina, jog ieškovo prašymas priimti jį į SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narius bei tuometinio pirmininko rezoliucija „išskirta Nr. (duomenys neskelbtini)“ rašyti 1992 m. kovo mėnesį, tuo tarpu M. R. sklypo atsisakė tik 1992-07-29 pareiškimu, t.y. jau po Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju tuometinis SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas R. T. nurodė, jog kito dokumento išskirti sklypą A. Ž. nėra. Kito dokumento dėl sklypo išskyrimo nustatyta tvarka ieškovas nepateikė ir teismui. Įrodymų, kad ieškovas mokėjo nario mokestį ir vietoje M. R. įrašytas į sodininkų bendrijos narių sąrašą (b.l. 137-138), nagrinėjant bylą ginčo teisenos tvarka, taipogi nepakanka. Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad 1994 m. vasario mėnesio sutartis buvo sudaryta nesilaikant nustatyto teisinio reglamentavimo.

Ieškovas teismo posėdyje pats nurodė, jog būtent sodininkų bendrija turėjo ištaisyti klaidas dokumentuose. Kaip minėta, pareiga pateikti reikiamus dokumentus žemėtvarkos tarnybai buvo nustatyta pageidaujančiam pirkti sklypą asmeniui. Duomenų, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas, kad būtų ištaisyta nurodyta klaida potvarkyje ir kad sutartis būtų patvirtinta notariškai, į bylą nepateikta. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė Vilniaus rajono savivaldybės (valdybos) vengimo notariškai patvirtinti 1994 m. vasario mėnesio Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Be to, atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija ieškovo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.

1964 metų CK, galiojusio ginčijamo sandorio sudarymo metu, 84 str. 1 d. numatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 str.). Iš esmės toks pats ieškinio senaties termino pradžios reglamentavimas įtvirtintas 2000 m. CK 1.127 str. 1 d. šiuo metu bendras ieškinio senaties terminas – 10 metų (CK 1.125 str. 1 d.). Pagal 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 10 straipsnio 1 dalį 2001 m. Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005; civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas nurodė, jog jis žinojo, kad sodininkų bendrijoje reikėjo ištaisyti kažkokią smulkią klaidą, ir notaras būtų patvirtinęs sutartį; taip pat nurodė, kad visus dokumentus tvarkė jo mama pagal išduotą įgaliojimą. Teismo posėdyje ieškovo atstovė pagal įgaliojimą J. Ž. aiškiai nurodė, jog ji žinojo apie privalomą notarinį tvirtinimą bei sutarties registravimą; paaiškino, jog apie tai, kad sutarties notaras nepatvirtino ji sužinojo dar 1994 metais ir iškarto kreipėsi į B. (ginčo sutartyje nurodyta, jog S. B. buvo Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos vadovas), tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad prašymas įteisinti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktas tik 2007-08-22. Be to, šiame pareiškime neprašoma patvirtinti 1994 m. sudarytą sutartį. SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė paaiškino, jog ieškovas 2005-2006 m. pradėjo elgtis pagal to meto privatizacijos taisykles, t.y. pagal pasunkintas taisykles. Taigi, nustatyta, kad apie tai, kad 1994 m. vasario mėnesio Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis notariškai nepatvirtinta, ieškovas (jo atstovė pagal įgaliojimą), sužinojo dar 1994 metais, tačiau į teismą kreipėsi tik 2013-12-05, t.y. akivaizdžiai praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei nustatytas aplinkybes, ieškinys atmestinas.

Atmetus ieškinį, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-23 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), areštas.

             Kadangi ieškinys atmestinas, o ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas 100 proc. (b.l. 6-8), bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos, o atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

                         Vadovaudamasis LR CPK 263-270 str. str.,  teismas       

                                                                            n u s p r e n d ė  :

Ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), areštą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus  rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                 Marius Rapolas Žukas