Civilinė byla Nr. e2YT-21337-717/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13061-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5;
3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 26 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. M., S. K., Valstybės įmonė Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja Z. M. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu (el. b. l. 5–6), kuriuo prašo nustatyti, kad Z. M., mirus jos vyrui B. M., po jo mirties atsiradusį palikimą priėmė jį faktiškai pradėdama valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis B. M.. Mirus vyrui pareiškėja buvo prislėgta ištikusios nelaimės, sunkiai susitaikė su jo netektimi, todėl ištikus negandai nesugebėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Dėl šios priežasties nespėjo laiku susitvarkyti paveldėjimo dokumentų, t. y. praleido nurodytą šešių mėnesių palikimo priėmimo terminą ir laiku nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Dėl šios priežasties notaras negali užvesti paveldėjimo bylos, todėl šiuo pareiškimu pareiškėja kreipiasi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti faktas. Pareiškėja po vyro mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti savo interesais, kadangi ji prižiūrėjo vyrui ir jai bendrosios nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo visus mokesčius. Pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja iš karto po savo vyro mirties, pradėjo valdyti, naudotis rūpintis jos vyrui priklausančia buto dalimi ir kitais jame likusiai daiktais (baldais, buitinė technika ir kt.).
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo reikalavimą nagrinėti teismo nuožiūra (el. b. l. 35–37).
Suinteresuotas asmuo S. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (el. b. l. 40), kuriame nurodė, kad su pateiktu pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
pareiškėjos ir B. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8–9). Šeima susilaukė dviejų vaikų V. M. ir S. K. (el. b. l. 10). Pareiškėjos vardu yra įregistruotas butas pagal 1997 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį (el. b. l. 12). B. M. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Kauno miesto 18-asis notarų biuras pranešė, kad biure po B. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta (el. b. l. 11).
Pareiškėja nurodė, kad mirus vyrui pareiškėja buvo prislėgta ištikusios nelaimės, sunkiai susitaikė su jo netektimi, todėl ištikus negandai nesugebėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Dėl šios priežasties nespėjo laiku susitvarkyti paveldėjimo dokumentų. Pareiškėja po vyro mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti savo interesais, kadangi ji prižiūrėjo vyrui ir jai bendrosios nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo visus mokesčius. Pareiškėja iš karto po savo vyro mirties, pradėjo valdyti, naudotis rūpintis jos vyrui priklausančia buto dalimi ir kitais jame likusiai daiktais (baldais, buitinė technika ir kt.). Pateiktos sąskaitos ir mokėjimo kvitai patvirtina, kad pareiškėja prižiūrėjo vyrui ir jai bendrosios nuosavybės teise priklausantį butą (el. b. l. 13–22).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašomi nustatyti palikimo, atsiradusio 2000 m. vasario 10 d. priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).
Suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant dėl juridinio fakto nustatymo surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą pareiškėja priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėja palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nes po sutuoktinio mirties gyvena santuokos metu įgytame bute, taip pat butu naudojasi, prižiūri, moka mokesčius bei naudojasi bute esančiu turtu – namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Pareiškėja yra mirusiojo sutuoktinė – įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis), todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes. Suinteresuoti asmenys nepretenduoja į B. M. turtą.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradeda paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu [...] pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinių faktų nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių, todėl jos kreipimasis yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 445 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Ona Valentukevičiūtė