Administracinė byla Nr. A-650-556/2015

      Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00631-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 9.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Transuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Transuva“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokesčių administratoriaus nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas UAB „Transuva“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 4–6) į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2014 m. gegužės 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. FR0706-4395 mokesčių mokėtojui laikinai nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais; priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, jog Inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus vyresnieji specialistai 2014 m. gegužės 28 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje konstatavo, kad apskaičiuodama ir mokėdama darbo užmokestį UAB „Transuva“ nesilaikė norminiuose teisės aktuose nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, t. y. darbuotojams mokėjo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį grynais pinigais. Pareiškėjas pripažįsta atsakovės teisę duoti nurodymą mokesčių mokėtojui laikinai atsiskaityti su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais, tačiau argumentuoja, jog ginčijamas 2014 m. gegužės 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. FR0706-4395 yra neteisėtas. Nurodė, kad tą pačią dieną kaip ir ginčijamas nurodymas – 2014 m. gegužės 30 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo reiškiamas kaltinimas UAB „Transuva“ direktoriui V. S. mokėjus bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį grynais pinigais darbuotojams A. T. (A. T.), T. V. ir R. V., tačiau administracinio teisės pažeidimo byla dar neišnagrinėta, be to, operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, jog galbūt neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams mokėjo ne direktorius, o kiti asmenys. Ginčijamas mokesčių administratoriaus nurodymas grindžiamas tik prielaidomis, o ne objektyviais ir nešališkais duomenimis, t. y. priimtas nesant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 1042 straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytų pagrindų ir nesilaikant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-120 patvirtintos Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1118 formos bei Sprendimo panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1200 formos pildymo taisyklių 5.3 ir 5.4 punktų reikalavimų nurodyti tikslą, motyvą bei aplinkybes, dėl kurių duotas nurodymas, ir dokumentais ar duomenimis pagrįsti nurodymo mokesčių mokėtojui davimo pagrindą. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, jog mokesčių administratoriaus operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyti darbuotojai A. T., T. V. ir R. V., raštu patvirtinę, kad jiems buvo mokamas darbo užmokestis grynais pinigais, operatyvaus patikrinimo metu ir pažymos surašymo metu įmonėje nebedirbo. Teigė, kad nurodyti asmenys buvo padarę pažeidimus, kurių darbdavys nefiksavo, tačiau mano, jog jie galėjo būti nusistatę prieš buvusį darbdavį ir jų rašytinių parodymų negalima laikyti patikimais ir pagrindžiančiais mokesčių administratoriaus nustatytą riziką, dėl kurios iš esmės duotas skundžiamas nurodymas.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 22–23) prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad ginčijamas 2014 m. gegužės 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. FR0706-4395 yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 12 d. Operatyvios kontrolės skyriaus pareigūnams duotas pavedimas Nr. FR1043-4241 atlikti UAB „Transuva“ operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog pareiškėjas mechanikui – sargui A. T. 2014 m. sausio–balandžio mėnesiais išmokėjo 2 680 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio; autošaltkalviui T. V. 2014 m. sausio– kovo mėnesiais išmokėjo 1 800 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio; mechanikui – sargui R. V. 2013 m. lapkričio–gruodžio ir 2014 m. sausio–kovo mėnesiais išmokėjo 2 500 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio. Šios aplinkybės užfiksuotos 2014 m. gegužės 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1043-4241/FR1042-6523. Nustatytos faktinės aplinkybės suteikė pagrindą manyti, kad yra pagrįsta rizika, jog pareiškėjas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, o tai atitinka MAĮ 1042 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, kurioms esant duodamas nurodymas mokesčių mokėtojui laikinai atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais. Paaiškino, jog 2014 m. gegužės 30 d. nurodymo Nr. FR0706-4395 davimo pagrindas yra tai, kad pareiškėjas apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus trims darbuotojams išmokėjo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį. Dokumentas, patvirtinantis nurodymo davimo pagrindą, yra 2014 m. gegužės 28 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1043-4241/FR1042-6523. Pažymėjo, kad ginčijamas aktas surašytas vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-120 patvirtintomis Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1118 formos bei Sprendimo panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1200 formos pildymo taisyklėmis.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu (b. l. 47–51) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. FR0706-4395 mokesčių mokėtojui laikinai nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi MAĮ 1042 straipsnio (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2078 redakcija, Žin., 2012, Nr. 76-3927) 1, 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-774/2010, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-120 patvirtintos Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1118 formos bei Sprendimo panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1200 formos pildymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.1, 5.2, 5.3, 5.4, 5.5 punktais. Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius, motyvuodamas nurodymą Nr. FR0706-4395, nurodė jo davimo pagrindą: operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog bendrovės vadovas V. S. darbuotojams mokėjo bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šios aplinkybės užfiksuotos 2014 m. gegužės 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1043-4241/FR1042-6523, kurioje nurodyta, kad mechanikui – sargui A. T. 2014 m. sausio–balandžio mėnesiais išmokėtas 2 680 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis; autošaltkalviui T. V. 2014 m. sausio–kovo mėnesiais išmokėtas 1 800 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis; mechanikui – sargui R. V. 2013 m. lapkričio–gruodžio ir 2014 m. sausio–kovo mėnesiais išmokėtas 2 500 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog UAB „Transuva“ direktoriui V. S. 2014 m. gegužės 30 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 414 straipsnio 3 dalį už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Ginčijamame 2013 m. gegužės 30 d. nurodyme atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. FR0706-4395 nurodyta, kad, vadovaujantis MAĮ 1042 straipsniu bei siekiant užtikrinti galimos paslėpti, atsiskaitant grynaisiais pinigais, mokestinės prievolės įvykdymą, UAB „Transuva“ nurodoma laikinai atsiskaityti su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais, kadangi operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyti nurodyti mokesčių įstatymų pažeidimai, dėl kurių kyla pagrįsta rizika, jog bendrovė, atsiskaitydama grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. MAĮ 1042 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nurodymo davimo sąlygos yra mokesčių mokėtojo atžvilgiu atliekamas patikrinimas, kurio metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų, ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Taisyklių 4.2 punktas detalizuoja šią teisės normą ir įtvirtina, kad mokesčių administratorius, įvertindamas aplinkybes, kurioms esant gali būti nustatoma, jog yra pagrindo manyti, kad yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, atkreipia dėmesį į tokius faktus, kai mokesčių mokėtojas apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (darbuotojams išmoka buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį) (Taisyklių 4.2.1 p.). Pareiškėjo argumentai, jog įmonės direktorius nėra pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, nes administracinio teisės pažeidimo byla dar neišnagrinėta, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje. MAĮ 1042 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nurodymo davimo sąlygos tiesiogiai sieja nurodymo davimą su mokesčių mokėtojo arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens pripažinimu kaltu ar nubaudimu, o nagrinėjamu atveju nurodymas duotas nustačius to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąlygas. Pareiškėjos atstovo argumentai, jog gali būti subjektyvūs buvusių darbuotojų A. T., T. V. ir R. V. rašytiniai paaiškinimai, iš kurių nustatytas neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas, užfiksuotas operatyvaus patikrinimo pažymoje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir vertintini kaip pareiškėjo pozicija ginčijant nurodymą. Juo labiau, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių buvusių darbuotojų rašytinius paaiškinimus, ir byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Teismas pažymėjo ir tai, jog ginčijamame nurodyme išaiškinta, kad jeigu nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, mokesčių mokėtojas privalo nedelsdamas raštu apie tai pranešti mokesčių administratoriui, nurodyti konkrečius atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Tai atitinka MAĮ 1042 straipsnio 4 dalį ir Taisyklių 7 punktą, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta ir nėra duomenų, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui būtų nurodęs tokias aplinkybes. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad Inspekcijos 2014 m. gegužės 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. FR0706-4395 mokesčių mokėtojui laikinai nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais yra priimtas nustačius mokesčių įstatymų pažeidimus ir esant pagrįstai rizikai, jog mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka MAĮ 1042 straipsnio 3 dalies nuostatas, Taisyklių 5 punkto ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl jis neturi teisės į išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 ir 6 d.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 53–56) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nors šios bylos nagrinėjimo objektas yra surašyto 2014 m. gegužės 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. FR0706-4395 teisėtumas, tačiau vykstanti administracinio teisės pažeidimo byla yra glaudžiai susijusi su nurodymo teisėtumo/neteisėtumo aplinkybėmis. Administracinio teisės pažeidimo byla dar nėra išnagrinėta ir šiuo atžvilgiu dar nepriimtas joks procesinis sprendimas.

2. Skundžiamame nurodyme yra išdėstoma tik prielaida apie galimą neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą. Nors pagal teisinį reglamentavimą Inspekcija turėjo teisę duoti nurodymą, tačiau jis turi būti grįstas objektyviais ir nešališkais duomenimis bei būti ištirtas išsamiu tyrimu. Šiuo atveju nurodymo motyvas bei aplinkybės yra tik prielaidos, kurios bus ištirtos tik ateityje (administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo data dar nėra paskirta), o apie įvykusias aplinkybes pareiškėjas dar nėra pateikęs paaiškinimo bei dokumentų, kurie pagrįstu administracinio teisės pažeidimo buvimą/nebuvimą.

3. Mokesčių administratorius surašytoje operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuoja tik tris tikrinamus buvusius (kurie iki patikrinimo dienos jau buvo išėję iš pareiškėjo, pagal pačių prašymus) darbuotojus, kurie neva nurodo, jog dalis darbo užmokesčio buvo mokama neoficialiai. Šioje operatyvaus patikrinimo pažymoje daugiau nėra jokių duomenų apie kitus pareiškėjo darbuotojus bei aplinkybes apie mokamų darbo užmokesčių mokėjimo tvarką ar pan. Tokiu būdu formuojama nuostata, kad mokesčių administratorius, pagal pareiškėjui nežinomus kriterijus, atėjo tikslingai patikrinti pareiškėjo mokėjimo darbo užmokesčio tvarkos tik pagal aukščiau nurodytų trijų buvusių darbuotojų faktą.

4. Svarbiausia aplinkybė daranti nurodymą nepagrįstu tai, kad mokesčių administratorius remiasi ne tiesiogiai nustatytais ir rastais pažeidimais (tokiais kaip: kasos likučio faktinis neatitikimas, kasos aparato čekių neišdavimas ir pan.), o išvestiniais duomenimis – subjektyviais ir galbūt suinteresuotais asmenų parodymais, kurių aplinkybių daugiau niekas nepatvirtina (nerasti ir nepaimti neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai/užrašai; neužfiksuotas mokėjimo faktas ir kitos aplinkybės, kurios būtų objektyviai patvirtinančios mokėjimo faktus, aplinkybes). Toks „laisvas“ mokesčių administratoriaus manymas, paremtas išvestiniais duomenimis, sukuria neapibrėžtą laisvę mokesčių administratoriui, pasirėmus net ir vieno buvusio darbuotojo paaiškinimu, priimti nurodymą atsiskaityti tik grynais pinigais. Tokiu būdu pažeidžiama pusiausvyra tarp MAĮ 32 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintos mokesčių administratoriaus pareigos, kad „atlikdamas savo funkcijas, stengtis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą“ ir pareigos pagrįsti bet kokį duodamą nurodymą mokesčių mokėtojui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. FR0706-4395 mokesčių mokėtojui laikinai nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pareiškėjo pateikto skundo, savo nesutikimą su pastaruoju atsakovo nurodymu pareiškėjas grindžia ir tuo, kad šis mokesčių administratoriaus aktas grindžiamas tik prielaidomis, o ne objektyviais ir nešališkais duomenimis, t. y. priimtas nesant MAĮ 1042 straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytų pagrindų, taip pat nesilaikant Taisyklių reikalavimų – nurodyti tikslą, motyvą bei aplinkybes, dėl kurių duotas nurodymas, ir dokumentais ar duomenimis pagrįsti nurodymo mokesčių mokėtojui davimo pagrindą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje mokesčių administratorius yra pripažįstamas viešojo administravimo subjektu, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog mokesčių administratorius privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).

VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Ginčijamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymas priimtas vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 21 punktu, 34 straipsniu bei 1042 straipsniu.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnis (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.) numato mokesčių administratoriaus teisę duoti nurodymą mokesčių mokėtojui laikinai atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais. Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, kuriuo siekiama užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą.

MAĮ 1042 straipsnio antra, trečia dalys numato atvejus, kada gali būti duodamas nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais: t. y. jeigu mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo - juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, veikdamas to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo pripažintas kaltu arba jam buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir teistumas neišnykęs ir nepanaikintas arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieni metai (MAĮ 1042 str. 2 d.), ir jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius (MAĮ 1042 str. 3 d.).

Kaip matyti, skundžiamame mokesčių administratoriaus nurodyme nei viena konkreti šios teisės normos – MAĮ 1042 straipsnio – dalis nebuvo nurodyta. 

Pareiškėjo skundo pagrindas leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas nesuvokė priimto ginčijamo nurodymo teisinio pagrindo. Pareiškėjas teigia, kad nurodymas priimtas nesant MAĮ 1042 straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytų pagrindų, be to, pareiškėjo teiginiai apie tai, jog administracinio teisės pažeidimo byla dar nėra išnagrinėta ir nepriimtas joks procesinis sprendimas, tvirtina apie pareiškėjo bandymą paneigti MAĮ 1042 straipsnio 2 dalyje numatytą mokesčių administratoriaus teisę duoti nurodymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nekonkreti teisinė kvalifikacija ne tik paneigia asmens teisę žinoti kaltinimo ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti disputą. Ir tai būtų iš esmės savarankiškas pagrindas skundžiamam sprendimui panaikinti.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas iš principo pats pasisakė dėl teisinio kvalifikavimo taip paneigdamas teismo pareigą – vertinti viešojo administravimo sistemos subjekto priimtą teisės aktą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais, t. y. vykdyti teisingumą.

Be kita ko, reikia pažymėti, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog atsakovas MAĮ 1042 straipsnio 3 dalies pagrindu davė pareiškėjui nurodymą.

Kaip minėta, pagal MAĮ 1042 straipsnio 3 dalį, nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Kaip matyti iš pastarosios teisės normos, nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas esant šioms sąlygoms: turi būti nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai bei turi būti pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.

Nagrinėjamu atveju motyvuodamas ginčijamą nurodymą, mokesčių administratorius nurodė, jog ,,Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovės vadovas V. S. galimai mokėjo į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas.“. 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, turi būti aiškus, suprantamas. 

Įvertinus nurodyme ką tik išdėstytas faktines aplinkybes ir aptartos teisės normos (MAĮ 1042 straipsnio 3 dalies) sąsają, nepaisant ginčijamame administraciniame akte esančios nuorodos į 2014 m. gegužės 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR 1043-4241, negalima daryti vienareikšmišką išvadą, jog buvo nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai. Nurodyme mokesčių administratoriaus pavartotas žodis ,,galimai“ leidžia daryti tik prielaidą, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyti neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo faktai. Taigi mokesčių administratorius nepagrindė vienos iš įstatyme nurodytos sąlygos: nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimus, kas atskirai lemia nurodymo naikinimą.

Taigi nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ginčijamas nurodymas mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais nėra teisiškai ir faktiškai pagrįstas bei neatitinka minėtų teisės aktų, reguliuojančių tokio nurodymo davimo tvarką, reikalavimus.

Paminėti individualaus administracinio akto turinio trūkumai - esminiai, suponuojantys ginčijamą atsakovo nurodymą pripažinti neteisėtu bei nepagrįstu ir jį panaikinti.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog mokesčių administratoriaus nurodymas atitinka MAĮ 1042 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 5 punkto ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Dėl to Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. FR0706-4395, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo šis nurodymas paliktas galiotas, naikintini ir byloje priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atlyginti teismo išlaidas, kolegija pažymi, kad toks bendro pobūdžio pavidalu suformuluotas prašymas apeliaciniame skunde nei savo forma, nei turiniu neatitinka ABTĮ 45 straipsnyje nustatytų atitinkamų reikalavimų. Todėl šioje (apeliacinio skundo nagrinėjimo) stadijoje šis pareiškėjo prašymas kolegijos nesvarstytinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

              Pareiškėjo UAB „Transuva“ apeliacinį skundą patenkinti.

              Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

              Pareiškėjo UAB „Transuva“ skundą patenkinti.

              Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. FR0706-4395 panaikinti.

              Sprendimas neskundžiamas.

              Teisėjai                                                                                    Ričardas Piličiauskas

                                                                                                  Veslava Ruskan

                                                                                                  Arūnas Sutkevičius