Civilinė byla Nr. 3K-3-412/2008
Procesinio
sprendimo kategorijos: 42.10; 45.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2008 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus
Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. V.
įmonės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. sprendimo peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo B. V. įmonės ieškinį atsakovui akcinei
bendrovei „VST“ pripažinti nepagrįstu reikalavimą sumokėti skolą už suvartotą
elektros energiją ir atsakovo akcinės bendrovės „VST“ priešieškinį ieškovui B.
V. įmonei priteisti skolą už suvartotą elektros energiją.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų,
reglamentuojančių civilinės atsakomybės klausimus. Ieškovas nurodė, kad nuomojo
baseino (duomenys neskelbtini) patalpas, atsakovas jose 2004 m. gruodžio
9 d. įrengė naują elektros apskaitos skaitiklį. 2006 m. birželio 12 d.
inspektoriai atliko šio skaitiklio patikrinimą ir surašė aktą, kuriame
konstatavo, kad ne dėl vartotojo kaltės buvo sutrikę skaitiklio parodymai ir su
tuo susiję atsiskaitymai. Atsakovas 2006 m. liepos 25 d. pateikė
ieškovui sąskaitą–faktūrą, į kurią įtraukė dėl sutrikusio skaitiklio
apskaičiuotą 11 145,28 Lt skolą. Ieškovas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta
pinigų suma, kreipėsi į atsakovą, kuris 2006 m. rugpjūčio 7 d. rašte nurodė,
kad sąskaita anuliuota ir apskaičiavimas bus peržiūrėtas Vartotojų prašymų ir
aktų svarstymo komisijos posėdyje, tačiau 2006 m. vasario 29 d. vėl pateikė
ieškovui sąskaitą, į kurią buvo įtraukta ir dėl sutrikusio skaitiklio
apskaičiuota skola. Atsakovas vėliau pateikė ieškovui įspėjimą apie elektros
energijos tiekimo nutraukimą, jeigu šis nesumokės skolos. Ieškovas prašė teismo
pripažinti nepagrįstu atsakovo reikalavimą sumokėti 11 145,28 Lt skolą,
apskaičiuotą pagal 2006 m. birželio 12 d. atsiskaitymo už sunaudotą elektros
energiją aktą.
Atsakovas
pateikė priešieškinį ir nurodė, kad 2003 m. vasario 23 d. sudarė su ieškovu
elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo
mokėti už sunaudotą elektros energiją, o laiku neatsiskaičius, buvo
skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo
nesumokėtos sumos. 2006 m. birželio 12 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad
viename iš elektros skaitiklių, kuris buvo įrengtas 2004 m. gruodžio 9 d.,
elektros energijos suvartojimas buvo fiksuojamas į skaitiklio A+ ir A- registrus
(skales), tačiau ieškovas pateikdavo duomenis apie elektros energijos suvartojimą,
tik nurašydamas elektros skaitiklio A+ registre užfiksuotus rodmenis ir jais
remdamasi apmokėdavo atsakovo pateiktas sąskaitas. Atsakovo teigimu,
patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad elektros skaitiklio registre A-
nuo skaitiklio įrengimo iki jo patikrinimo buvo užfiksuotas 36 369,57 kWh
sunaudojimas, už kurį ieškovas nemokėjo, todėl susidarė 11 722,90 Lt skola.
Atsakovas prašė teismo priteisti iš ieškovo 11 722,90 Lt skolą už suvartotą
elektros energiją, 431,98 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių
palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Palangos miesto apylinkės
teismas 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad atsiskaitymai
buvo sutrikę dėl elektros energijos tiekėjo kaltės, nes jis atvirkščia tvarka
pajungė transformatorių, t. y. nebuvo vartotojo kaltės, todėl ieškovui negalėjo
atsirasti civilinė atsakomybė. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas atsiskaitė
su tiekėju pagal sutartį, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas nevykdė
sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo,
kad atsakovas, pajungdamas transformatorių atvirkščia tvarka, pažeidė CK 6.246
straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; juolab
kad sutartyje nebuvo aptarta ieškovo pareiga tikrinti atsakovo atliktą darbą
įrenginėjant apskaitos prietaisus. Teismas, nenustatęs ieškovo neteisėtų
veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio vykdant elektros energijos pirkimo–pardavimo
sutartį, padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo ieškovo atsakomybei atsirasti.
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą
pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. vasario 21 d. sprendimu panaikino Palangos
miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priėmė naują
sprendimą – ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo
atsakovui 11 722,90 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo
priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo priešieškinio pateikimo teismui
dienos (2007 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija
nustatė, kad patikrinimo metu surašytame atsiskaitymo už suvartotą elektros
energiją akte buvo konstatuota, jog buvo sutrikę elektros skaitiklio parodymai
ir su tuo susiję atsiskaitymai, t. y. dėl netinkamo transformatoriaus pajungimo
vienoje fazėje energija buvo skaičiuojama ne į A+, o į A- registrą, tačiau
pažymėjo, kad tai, jog energijos suvartojimas buvo fiksuojamas ne tik A+
registre, bet ir A- registre, nepanaikino ieškovo skolos už faktiškai suvartotą
elektros energiją. Kolegija, vadovaudamasi tiek CK 6.383 straipsniu, tiek
specialiosiomis teisės normomis (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m.
rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 319 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir
vartojimo taisyklėmis), reglamentuojančiomis elektros energijos tiekimo ir
vartojimo tvarką, elektros energijos tiekėjo ir vartotojo tarpusavio santykius
tiekiant, vartojant elektros energiją, nurodė, kad pagal Taisyklių 37 punktą vartotojai
už elektros energiją turi atsiskaityti pagal galiojančius tarifus ir apskaitos
prietaisų rodmenis; pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties 8
punktą vartotojas taip pat turėjo pareigą sumokėti už suvartotą elektros
energiją. Kolegija, įvertinusi UAB „Elgamos elektronika“ atliktą elektros
skaitiklio duomenų tyrimą, kuris patvirtino 36 369,57 kWh energijos
apskaičiavimą skaitiklio A- registre, pripažino, kad elektros skaitiklis iš
esmės teisingai fiksavo elektros energijos suvartojimo kiekį, atsakovas įrodė
savo reikalavimo priteisti skolą už faktiškai suvartotą elektros energiją
pagrįstumą, todėl priteisė iš ieškovo 11 722,90 Lt skolą už suvartotą
elektros energiją. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovas apie susidariusią
skolą sužinojo tik patikrinimo metu, atmetė atsakovo reikalavimą priteisti delspinigius.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu
skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d. sprendimą ir palikti galioti Palangos
miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.200 straipsnio 1
dalį, 6.388 straipsnio 1 dalį, pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus
teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, neatsižvelgė į tai, kad aplinkybės
apie tai, jog skaitiklis neteisingai rodė suvartotos elektros energijos kiekį,
tapo žinomos tik po energijos specialistų atlikto elektros skaitiklio duomenų
tyrimo, t. y. kasatorius pats negalėjo nustatyti šio fakto, taip pat neturėjo
pagrindo įtarti, kad elektros tiekimo įrangos darbai buvo atlikti netinkamai.
Kasatoriaus teigimu, jis savo sutarties pareigas vykdė sąžiningai, neturėjo
pareigos tikrinti atsakovo specialistų atlikto darbo kokybės, todėl neturi
atsakyti už atsakovo darbuotojų kaltus veiksmus. Be to, apeliacinės instancijos
teismas sprendime nepaneigė, kad atvirkštinis skaitiklio pajungimas įvyko dėl
atsakovo darbuotojų kaltės.
2.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas dėl
įrodymų įvertinimo, nepagrįstai tinkamu įrodymu pripažino kompiuteriu
atspausdintą ir nepasirašytą raštą, kuriame yra tik ranka parašytas atsakovo
darbuotojo įrašas apie tai, kad A- registre buvo apskaičiuotas tam tikras
elektros energijos kiekis, kai tuo tarpu nebuvo pateiktas tokio apskaičiavimo
pagrindimas.
3.
Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl
civilinės atsakomybės taikymo ir sąlygų, nepasisakė dėl visų būtinų civilinei
atsakomybei atsirasti sąlygų, nemotyvavo, kodėl atsakomybės naštą perkėlė tik
ieškovui, kuris neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nebuvo nustatyta ieškovo
kaltė. Kaltės svarbą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs ne vienoje
nutartyje, viena iš jų priimta 2008 m. kovo 3 d. civilinėje byloje UAB
„Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“ (bylos Nr. 3K-3-153/2008).
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės
instancijos teismo sprendimą. Jis nurodo, kad pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį,
Elektros energijos tiekimo naudojimo taisyklių 45.5 punktą ir Elektros
energijos pirkimo–pardavimo sutarties 8 punktą vartotojas turi atsiskaityti už
faktiškai suvartotą elektros energiją pagal apskaitos prietaisų rodmenis.
Byloje nustačius, kiek ieškovas faktiškai suvartojo elektros energijos, už šį
kiekį vartotojas ir privalo sumokėti. Be to, pagal liudytojų parodymus
vartotojas turėjo galimybę matyti ir pastebėti skaitiklio A- registro skalėje
suvartotą elektros energijos kiekį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m.
lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Lietuvos
energija” v. L. P., S. P.; bylos Nr. 3K-3-1112/2001, yra pripažinęs
energijos tiekėjo teisę gauti atlyginimą už visą pateiktą ir vartotojo
faktiškai suvartotą elektros energiją. Atsakovo teigimu, suvartotas ir
neapmokėtas elektros energijos kiekis byloje įrodinėjamas ne tik skaitiklio
išklotinėmis, bet ir dokumentais dėl skolos apskaičiavimo, kasatoriaus
pateiktomis pažymomis apie energijos suvartojimą, taip pat UAB
„Elgama-elektronika“ 2007 m. sausio 9 d. atlikto tyrimo medžiaga, 2006 m.
birželio 12 d. atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją aktu. Šiuose
dokumentuose nurodyti duomenys sutampa su skaitiklyje užfiksuotais duomenimis. Atsakovo
mano, kad kasacinio skundo argumentas dėl neteisingo civilinės atsakomybės
atsiradimo sąlygų aiškinimo yra nepagrįstas, nes kasatoriaus atsakomybė dėl
neatsiskaitymo už faktiškai suvartotą elektros energiją atsirado iš sutartinių
šalių santykių pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, suvartotas
elektros energijos kiekis pripažįstamas skola, todėl turi būti apmokėta už visą
faktiškai suvartotą elektros energijos kiekį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis
teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų
sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą,
kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje
byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė
materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, ar
nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų įvertinimo, ar nenukrypo nuo
teismų praktikos šiais klausimais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2
punktai).
Sutartinė
civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma
ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti
nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis
privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus
nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba
netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir
rūpestingai (CK
6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės
prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK
6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį
privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.
Tuo tarpu skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida,
yra preziumuojama, išskyrus įstatymų
numatytus atvejus (CK
6.248 straipsnio 1
dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalys, vykdydamos sutartį,
privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismai
nustatė, kad atsiskaitymai buvo sutrikę dėl elektros energijos tiekėjo kaltės,
nes jis atvirkščia tvarka pajungė transformatorių, tačiau tai, apeliacinės
instancijos teismo vertinimu, nepanaikino ieškovo skolos už faktiškai suvartotą
elektros energiją. Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi
būti taip pat atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį,
reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, tačiau svarbu
akcentuoti ir kreditoriaus elgesį. Skolininkas privalo įrodyti, kad jis
nekaltas dėl padarytos žalos ar neįvykdytos prievolės, tačiau atkreiptinas
dėmesys ir į tai, kad žala arba nuostoliai gali atsirasti ne tik kaip
skolininko veiksmų rezultatas, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar dėl šių asmenų
bendros su skolininku kaltės. Kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti
civilinę atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti (CK 6.248 straipsnio 4
dalis, 6.259 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).
Bendradarbiavimo pareiga apima deramą kitos šalies įspėjimą apie
numatomą sutarties nutraukimą, informacijos, būtinos sutarčiai vykdyti, teikimą
kitai šaliai. Nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra specialus
subjektas, todėl jo prievolės
vykdymui keliami didesni reikalavimai nei kitiems šių santykių subjektams (CK 6.386 straipsnis, 6.38 straipsnio 2 dalis), tačiau pažymėtina ir tai, kad
ieškovas, būdamas sąžiningas vartotojas, taip pat turi pareigą, vykdant
sutartį, elgtis rūpestingai, t. y. teismai turėjo taikyti kreditoriaus ir
skolininko mišrios kaltės institutą. Ieškovui, kaip skolininkui, taikomi
apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartai, tačiau
atsakovas, sudarydamas sutartį, taip pat privalėjo elgtis kvalifikuotai ir
atidžiai, įrengiant elektros skaitiklius. Teismų nustatytos aplinkybės, kad
ieškovas atsiskaitydavo su tiekėju tik pagal vieno skaitiklio parodymus, nes
nežinojo, kad jie pajungti atvirkščia tvarka, leidžia daryti išvadą, kad
skolininkas sutartį vykdė sąžiningai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal
ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros
energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 46.1 punktą vartotojas, išskyrus
buitinį vartotoją, privalo elektros įrenginiams eksploatuoti skirti arba
samdyti darbuotojus, turinčius reikiamą kvalifikaciją ir teisę atlikti darbus
elektros įrenginiuose. Taigi skolininkas, ne pirmus metus sudarydamas
elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir būdamas verslininkas turėjo šią
pareigą, todėl, pastebėjęs tam tikrus neatitikimus po naujos sutarties sudarymo,
turėjo elgtis rūpestingai ir sąžiningai ir bendradarbiauti tiek su
kreditoriumi, informuojant jį apie tam tikrus pasikeitimus dėl suvartoto
elektros kiekio, tiek vykdyti teisės norminiuose aktuose įtvirtintą pareigą, tačiau
ieškovas to nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartinės atsakomybės
taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens
(skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas iš esmės akcentavo tik ieškovo (skolininko)
veiksmus, tačiau neanalizavo atsakovo (kreditoriaus) neteisėtų veiksmų, lėmusių
nuostolių atsiradimą CK 6.259 straipsnio
taikymo prasme. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad
ieškovas, kaip vartotojas, turėjo atsiskaityti pagal galiojančius tarifus nepaisydamas
dėl kieno kaltės elektros kiekis nebuvo tiksliai fiksuojamas. Teisėjų kolegija
pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomos mišrią kaltę
sutartiniuose teisiniuose santykiuose reglamentuojančios materialinės teisės
normos (CK 6.259 straipsnis), įvertintos ir palygintos kiekvienos šalies
kaltės formos, konkretūs kalti veiksmai, kiti faktai ir, atsižvelgiant į šalių
kaltės santykį, nustatytas atsakomybės dydis.
Kaltė civilinėje
teisėje suprantama kaip asmens veiksmų išorinis vertinimas pagal objektyvius
elgesio standartus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės
esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek
atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Neteisėtumas
civilinėje teisėje daugeliu atveju yra reliatyvi sąvoka. Nustatant veikų
neteisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reikia remtis
protingumo standartu, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitais
kriterijais. Profesinė klaida taip pat laikytina atsakomybės elementu; klaida,
nepakankamas atidumas ir panašios kaltės formos lemia subjekto (nagrinėjamoje
byloje – kreditoriaus) civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį asmuo kaltas,
jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek
rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Sprendžiant
dėl skolininko kaltės turi būti įvertinta, ar jis vykdė pareigą elgtis
rūpestingai ir sąžiningai. Skolininko veiksmai yra lyginami su protingo žmogaus
elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartu. Pirmiausia išsiaiškinama, ar
sutarties šalis turėjo atitinką pareigą, o po to – kaip ji šią vykdė: taip,
kaip ją būtų vykdęs protingas žmogus, ar nukrypdamas nuo protingo žmogaus
elgesio standarto. Įstatyme nepateikiama kriterijų, pagal kuriuos būtų galima
nustatyti kaltės buvimą ar nebuvimą; vienintelis būdas tai padaryti yra
bandymas įvertinti situaciją, kurioje kilo žala, atsižvelgiant į bonus pater
familias principo kriterijus. Teismams nustačius, kad tiek skolininkas,
pastebėjęs tam tikrus neatitikimus dėl suvartotos elektros energijos kiekio,
nepranešė apie tai kitai sutarties šaliai, tiek kreditorius, veikdamas
profesinėje srityje ir netinkamai pajungęs transformatorių (2006 m. birželio 12
d. Atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją (sutrikus apskaitos prietaisų
darbui) aktas, b. l. 31), padarė profesinio neatidumo klaidą,
darytina išvada, kad abi sutarties šalys objektyviai elgėsi nerūpestingai ir
neatidžiai, todėl konstatuotini jų abiejų kalti veiksmai. Taikant mišrios kaltės
teisinius padarinius, konstatuotina, kad ir žalos atlyginimo klausimas
spręstinas pagal abiejų sutarties šalių veiksmus ir atsakomybės laipsnį.
Kasacinis
teismas, nustatęs, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir taikydami
materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties nevykdymo teisinius
padarinius, netaikė CK normų, nustatančių mišrią sutarties šalių atsakomybę, nagrinėjamoje
byloje taikė netinkamą materialinės teisės normą, todėl teismas pašalina šį
pažeidimą, negrąžindamas bylos iš naujo nagrinėti, atsižvelgdamas į teismų
nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ginčo santykiams turėjo būti taikomas
CK 6.259 straipsnis ir sprendžia, kad yra pagrindas tikslinti atsakovui iš
ieškovo priteistų nuostolių dydį, jį sumažinant trečdaliu ir priteisiant
atsakovui iš ieškovo 7815,27 Lt. Ši suma pripažintina atsakovo patirtais
nuostoliais, apskaičiuotais įvertinus ir kreditoriaus kaltę sutartiniuose šalių
santykiuose netinkamai vykdant sutartį (CK 6.259 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 2 punktu, 4 dalimi ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 21 d.
sprendimą pakeisti ir sumažinti iš ieškovo B. V. įmonės atsakovui akcinei
bendrovei „VST“ priteistą 11 722,90 Lt skolą iki 7815,27 Lt (septynių
tūkstančių aštuonių šimtų penkiolikos litų dvidešimt septynių centų). Kitą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
vasario 21 d. sprendimo dalį
palikti nepakeistą.
Atsakovui
akcinei bendrovei „VST“ iš ieškovo B. V. įmonės priteistas 352 Lt (tris šimtus
penkiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 234,50 Lt (dviejų
šimtų trisdešimt keturių litų penkiasdešimt centų).
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus
Grabinskas
Gražina Davidonienė
Gintaras Kryževičius