Civilinė byla Nr. 3K-3-495-313/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00298-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9.1.; 2.5.10.2.4.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Profilena“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuotekų sąvoką, kito asmens reikalų tvarkymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.229 straipsnio 1 dalis) ir ieškovės teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 1 286 209 Lt (372 511,87 Eur) nuostolių atlyginimo, patirtų atsakovei neatlygintinai naudojantis ieškovei priklausančiais lietaus kanalizacijos tinklais. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2005 m. liepos 1 d. pasirašė lietaus nuotekų šalinimo sutartį, kuria atsakovei teikė lietaus nuotekų šalinimo paslaugas, eksploatuojant ieškovei priklausančius lietaus kanalizacijos tinklus (toliau – tinklai). Į tinklus nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo nuleidžiamos Plungės miesto teritorijoje ir Kaušėnų bei Macenių kaimų teritorijose surenkamos lietaus nuotekos. Šios nuotekos per sausintuvus, surinktuvus ir melioracijos tinklus buvo nuvedamos į ieškovei priklausančius Plungės mieste esančius lietaus kanalizacijos tinklus. Atsakovė tinkamai atsiskaitė už paslaugas, suteiktas nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau nuo 2008 m. gruodžio 31 d. nutraukė sutartį ir toliau naudojosi šiais tinklais neatlygintinai, todėl nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovė patyrė nuostolių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 160 009,24 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4648,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė; nutraukė bylos dalį dėl nuostolių, patirtų nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., atlyginimo; priteisė atsakovei iš ieškovės 2317,63 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Konstatavęs pareikštų reikalavimų tapatumą išnagrinėtiems Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-390-513/2012 ir Plungės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11-747/2013 ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 dalimi, teismas nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. susidariusių nuostolių atlyginimą. 
5. Nenustatęs svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, teismas tenkino atsakovės prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškovės reikalavimui ir atmetė ieškovės reikalavimo dalį dėl nuostolių, patirtų nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d., atlyginimo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 445/2011, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, tik kitu laikotarpiu, padaryta išvada dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo jai naudojantis ieškovės nuosavybe. Šioje byloje nustatytą faktą dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo teismas pripažino prejudiciniu, todėl konstatavo esant pagrindą priteisti ieškovei iš atsakovės nuostolių, patirtų nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., atlyginimą. Teismas pripažino pagrįstais ieškovės žalos dydžio apskaičiavimus pagal turėtas sąnaudas, apskaičiavo, kad nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. su paviršinių nuotekų šalinimu susijusios sąnaudos sudarė 152 389,75 Eur, ir šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovės.
7. Įvertinęs tai, kad ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir dėl atsakovės veiksmų patyrė nuostolių, teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 procentų pelną – priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentus metinio pelno už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. 7619,49 Eur.
8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą. Teismas patenkino ieškinį iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 133 950,58 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 133 950,58 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013 m. gegužės 5 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė ieškovei iš atsakovės 3891,51  Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė atsakovei iš ieškovės 2798,65 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; sprendimo dalį, kuria byla nutraukta, paliko nepakeistą; priteisė atsakovei iš ieškovės 312,68 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad ieškovės nurodyti nuostoliai atsirado ne iš sutarties vykdymo, o vykdant kito asmens pareigą, kadangi teisės aktuose atsakovei priskirta pareiga organizuoti nuotekų tvarkymą. Nesant duomenų, kad minėti darbai atlikti netinkamai, kolegija nekonstatavo įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti nuotekų tvarkymą pažeidimo. Kolegija nustatė, kad tvarkydama nuotekas ieškovė veikė atsakovės interesais, po sutarties nutraukimo, suteikdama nuotekų surinkimo ir šalinimo paslaugas, užtikrino atsakovės įstatymais jai pavestų pareigų įgyvendinimą; tokių paslaugų teikimas nebuvo ieškovės sutartyje ar įstatyme nustatyta jos pareiga; atsakovė neišreiškė aiškios valios ir neprisiėmė sutartinių įsipareigojimų dėl ieškovės atliekamų veiksmų. Teisėjų kolegija sprendė, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011) suformuluotas sąlygas, būtinas tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuoti kaip kito asmens reikalų tvarkymas, ir vadovaudamasi CK 6.229 straipsnio 1 dalimi, perkvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius iš žalos atlyginimo į kito asmens reikalų tvarkymą.
10. Kolegija nepripažino pagrįstu atsakovės argumento, kad teismas neatsižvelgė į ankstesniuose šalių vykusiuose ginčuose teismų nustatytas aplinkybes, jog apskaičiuojant nuostolių dydį negali būti taikoma paviršinių nuotekų šalinimo skaičiavimo metodika, kad aplinkos teršimo mokestis nėra mokamas. Kolegija pabrėžė, kad teismai, nagrinėdami šalių ginčą dėl nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., vertino kitus nei šioje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovės nuostolių dydį ir jų skaičiavimo tvarką. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-390-513/2012, nustatyta nuostolių apskaičiavimo metodika negali būti taikoma nagrinėjamu atveju, nes nuostolių dydis įrodinėjamas naujais, anksčiau teismų nevertintais rašytiniais įrodymais ir nėra grindžiamas paviršinių nuotekų šalinimo metodika, kuria remiantis buvo skaičiuojamas žalos dydis anksčiau nagrinėtoje byloje.
11. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nors lietaus nuotekos nėra tapačios buitinėms nuotekoms, šis faktas savaime nepaneigia savivaldybės pareigos organizuoti tinkamą jų šalinimą ir neatleidžia nuo prievolės atlyginti sąnaudas, kurias patiria kitas asmuo (šiuo atveju – ieškovė), kurio tinklais naudojantis šios nuotekos yra šalinamos, kadangi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir GVTNTĮ) neišskiria pareigų tvarkant buitines nuotekas ir paviršines (lietaus) nuotekas reglamentavimo. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 18 dalį nuotekomis laikomos tiek buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, tiek kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip atiduoda tvarkyti.
12. Kolegija nenustatė, kad atsakovė prieštaravo ieškovės veiksmams, užtikrino lietaus nuotekų tvarkymą alternatyviu būdu, todėl, vadovaudamasi CK 6.233 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti visų turėtų naudingų ir būtinų išlaidų bei patirtų nuostolių atlyginimo ir, tinkamai sutvarkiusi nuotekas, atlyginimo už pasiektą rezultatą. Teismas pabrėžė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad iš melioracijos griovio į nuotekų kolektorių patenka ne tik drenažinis, bet ir paviršinių lietaus nuotekų vanduo nuo Kaušėnų ir Macenių kaimų teritorijos, kuris sudaro 87,9 proc. kolektoriumi pratekančio vandens kiekio ir kuris daro proporcingą įtaką lietaus nuotekų kolektoriaus fiziniam nusidėvėjimui. Byloje esant įrodymų, kad ieškovei priklausančiais tinklais prateka ir yra išvalomas tiek drenažinis, tiek paviršinis vanduo, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovei su nuotekų šalinimu susijusias sąnaudas, patirtas nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pagal ieškovės pateiktus sąnaudų skaičiavimo duomenis.    
13. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad  kolektoriumi prateka ir nuotekos iš kitiems subjektams priklausančių teritorijų, kurios sudaro 12,1 proc. visų nuotekų, o nurodytose pažymose pateiktos visos (100 proc.) su nuotekų šalinimu susijusios išlaidos. Kolegija sprendė, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės sąnaudų dalį, tenkančią kitiems ieškovės paslaugomis besinaudojantiems subjektams, todėl ieškovei iš atsakovės priteistą 152 389,75 Eur sumą sumažino iki 133 950,58 Eur. 
14. Teisėjų kolegija pripažino nepagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų metinio pelno priteisimo. Kolegija nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog jei atsakovė būtų nesinaudojusi jos įrenginiais, ji būtų gavusi iš šios veiklos prašomo priteisti pelno dalį, o aplinkybės, kad ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, nepripažino sudarančia pagrindą konstatuoti sąnaudų ar nuostolių, lygių metinio pelno maržai, patyrimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiama nutartimi įtvirtinamas teisinis pagrindas privačioms įmonėms, per privatizavimą pigiai įsigijusioms vamzdyno atkarpas, surenkančias vandenį (ne nuotekas) nuo melioruotų žemės ūkio naudmenų ir žaliųjų plotų (neurbanizuotų teritorijų), reikalauti iš savivaldybių padengti ne tik atitinkamų vamzdžių atkuriamosios vertės nusidėvėjimo sąnaudas, bet ir tokių įmonių veiklos sąnaudas, kurias šios priskiria savo vykdomai nuotekų šalinimo veiklai, nors melioracijos grioviais nuo neurbanizuotų teritorijų surenkamas vanduo nėra nuotekos, jo nereikia nei valyti, nei kitaip tvarkyti. Skundžiama nutartimi sukuriami pagrindai privačioms įmonėms neteisėtai praturtėti savivaldybių sąskaita, gaunant neproporcingai dideles ir realiai patiriamų nuostolių (išlaidų) dėl vandens pratekėjimo pro vamzdžius neatitinkančias sumas, todėl nukentės atitinkamų savivaldybių vietos gyventojai.
2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos taikant ir aiškinant teisės normas, apibrėžiančias nuotekų (įskaitant paviršinių lietaus nuotekų) sąvoką bei šių nuotekų atskyrimą nuo kaimų (neurbanizuotų) teritorijų surenkamo vandens, kuris nėra laikomas nuotekomis. Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad ieškovė teikė atsakovei nuotekų tvarkymo paslaugas ir veikė jos interesais, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011 pateiktoms išvadoms, išnagrinėjus ginčą tarp tų pačių šalių dėl tapačių, tik skirtingo laikotarpio reikalavimų. Kasacinis teismas nurodytoje byloje konstatavo, kad melioracijos grioviu į ieškovei priklausantį gelžbetoninį kolektorių patenkantis vanduo nuo melioruotų Kaušėnų ir Macenių kaimų teritorijų nėra paviršinės lietaus nuotekos ar kitos rūšies nuotekos ir negali būti tapatinamas su jomis.
3. Neteisinga Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad ieškovė visą ginčo laikotarpį surinko ir valė nuotekas, lėmė nepagrįstą teismo sprendimą priteisti iš atsakovės didžiąją dalį visų ieškovės vykdomos veiklos sąnaudų, susijusių su nuotekų šalinimu. Kadangi ieškovei priklausančiu kolektoriumi tekantis vanduo atiteka melioracijos grioviu iš kaimų melioruotų teritorijų, jis nėra nuotekos, todėl nei ieškovei, nei atsakovei nekyla pareiga melioracijos grioviu nuo Kaušėnų ir Macenių kaimų (neurbanizuotų) teritorijų atitekantį vandenį valyti ar mokėti mokesčius už tokio vandens išleidimą į vandens telkinius (šiuo atveju Babrungo upelį) kaip už aplinkos teršimą. Byloje nėra duomenų, kad nuo minėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo pasikeitė nuotekas ir jų rūšis apibrėžiantis teisinis reguliavimas ar kad Kaušėnų ir Macenių kaimų teritorija būtų pripažinta urbanizuota teritorija. Aleksandro Stulginskio universiteto doc. dr. A. P. atliktas mokslinis tyrimas nesudaro pagrindo melioracijos grioviu atitekantį vandenį pripažinti nuotekomis, kadangi šiuo tyrimu buvo atliekami tik atitekančio vandens kiekio skaičiavimai, įvertinta vamzdyno būklė ir atitekančio vandens poveikis. Vien ta aplinkybė, kad moksliniame tyrime melioracijos grioviais atitekantis vanduo vadinamas lietaus nuotekomis, nepaneigia kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011 padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad į ieškovei priklausantį vamzdį melioracijos grioviu įteka nuotekos.
4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį, kadangi nesivadovavo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią turinčioje Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-390-513/2012, nustatytais prejudiciniais faktais – iš atsakovės priteistiną sumą apskaičiuoti taikant minėtoje nutartyje nustatytus sąnaudų apskaičiavimo principus (mechanizmą) ir nekintančius sąnaudų apskaičiavimo kriterijus – vamzdyno įsigijimo vertę (105 000 Lt) (30 410 Eur) ir pagal teisės aktus nustatytą vamzdynų nusidėvėjimo normatyvą (50 metų).
5. Pagal CK 6.233 straipsnį dėl kito asmens reikalų tvarkymo asmeniui gali būti atlyginamos tik tos išlaidos ar nuostoliai, kurios buvo būtinos ir realiai patirtos tvarkant kito asmens reikalus. Dėl pratekančio vandens daromo fizinio poveikio vamzdynui patiriamas išlaidas ieškovė įrodinėjo UAB „Žemaitijos auditas“ pateiktais skaičiavimais, t. y. ieškovė įrodinėjo, kad jos faktiškai patirtos išlaidos sutampa su vamzdyno buhalterinio nusidėvėjimo sąnaudomis, tačiau buhalteriškai skaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas ieškovė patiria nepriklausomai nuo to, ar ieškovei priklausančiais inžineriniais tinklais prateka koks nors vanduo. Spręsdamas dėl išlaidų, kurias ieškovė patyrė dėl melioracijos grioviu atitekančio vandens pratekėjimo ieškovei priklausančiu vamzdynu, teismas privalėjo vertinti realiai ieškovės patirtas išlaidas ir nuostolius bei jų ryšį su ieškovės įrodinėjamomis turto buhalterinio nusidėvėjimo sąnaudomis.
6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovės prašomos priteisti veiklos sąnaudos yra susijusios su lietaus nuotekų surinkimu ir šalinimu nuo urbanizuotų teritorijų (Plungės miesto). Ieškovei priteistas veiklos sąnaudų atlyginimas, nepaisant to, kad byloje nustatyta, jog nuo Kaušėnų ir Macenių kaimų (neurbanizuotos teritorijos) atitekantis vanduo nėra nuotekos ir ieškovė nepateikė duomenų, kokius kito asmens reikalų tvarkymo veiksmus ji faktiškai atliko ir kokias išlaidas patyrė būtent dėl kaimų teritorijos vandens pratekėjimo pro jai priklausantį vamzdyną. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei atlyginti veiklos sąnaudas, kurios buvo patirtos ieškovei vykdant su nagrinėjamu ginču, t. y. už lietaus nuotekų tvarkymą urbanizuotoje Plungės miesto teritorijoje, nesusijusią veiklą.
16. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo netenkinti atsakovės kasacinio skundo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės kasacinio skundo pagrindas suformuluotas remiantis naujomis aplinkybėmis – argumentai dėl nuotekų tvarkymo tinklų įgijimo būdo, nuosavybės teisių ir pareigos tvarkyti nuotekas, kurios nebuvo nagrinėjamos. Kasacijos pagrindas nesusijęs su tarp šalių kilusio ginčo esme. Kasaciniame skunde nurodytas ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų įsigijimo būdas ir kaina byloje nebuvo nagrinėjami. Atsakovė neginčijo ieškovės nuosavybės teisių į nuotekų surinkimo ir valymo tinklus ir fakto, kad nuotekos, kurias tvarkyti yra atsakovės pareiga, patenka į ieškovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus. Nuotekų surinkimo ir valymo tinklų įgijimo būdas nesuteikia atsakovei mažiau pareigų civilinių prievolių vykdymo prasme, t. y. atsakovė, kaip viešoji įstaiga, neturi privilegijų sutartiniuose civiliniuose santykiuose.
2. Nepagrįsti kasatorės argumentai dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos nagrinėjant ginčus, kilusius dėl savivaldybės ir privataus juridinio asmens teisių ir pareigų tvarkant nuotekas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-611/2015, kurioje buvo sprendžiamas šiam ginčui analogiškas ginčas, kolegija aiškino teisinį reguliavimą, pagal kurį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje, įpareigojant savivaldybes užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, kartu užtikrinant viešąjį interesą. Nuotekų tvarkymą Plungės miesto ir rajono teritorijose atsakovė įgyvendina per ieškovę, t. y. naudojasi ieškovės nuotekų tvarkymo tinklais nuotekoms tvarkyti.
3. Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-133-363/2005, buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovės 2005 m. liepos 1 d. sudaryta lietaus nuotekų šalinimo sutartis, pagal kurią atsakovei buvo teikiamos lietaus nuotekų šalinimo paslaugos eksploatuojant ieškovei priklausančius lietaus kanalizacijos tinklus Plungės miesto ir kaimo teritorijose. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė sutinka, jog ieškovė nuosavybės teise valdo lietaus nuotekų šalinimo tinklus, kurie surenka ir šalina lietaus nuotekas Plungės miesto Pramonės, Salantų ir Stoties gatvėse nuo 6,2 ha ploto kietųjų paviršių, surenka lietaus nuotekas iš valstybei priklausančių melioracijos griovių, į kuriuos patenka lietaus nuotekos nuo 157,5 ha teritorijos Kaušėnų ir Macenių kaimuose. Taigi faktas, kad į ieškovės lietaus nuotekų šalinimo tinklus patenka nuotekos, yra prejudicinis.
4. 2009 m. kovo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011, nustatyta, kad atsakovei priskirti melioracijos įrenginiai ir po sutarties nutraukimo surenka lietaus kanalizacijos nuotekas bei kitus vandenis iš Plungės miesto ir rajono teritorijų ir nuveda juos į ieškovei priklausančius nuotekų tvarkymo tinklus, todėl šis faktas laikytinas prejudiciniu faktu, kurį atsakovė patvirtino 2013 m. sausio 15 d. raštu Nr. AS-201.
5. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad teismas nuostolių dydį nustatė nesiremdamas prejudiciniu faktu, t. y. išaiškinimu dėl nuostolių apskaičiavimo, nustatytu Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-390-513/2012. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-390-513/2012 ir nagrinėjamoje byloje ginčas yra tarp tų pačių šalių ir yra kilęs iš to paties tęstinio atsakovės neteisėto veikimo (neveikimo), tačiau nagrinėjamoje byloje, apskaičiuodama atsakovės neteisėtais veiksmais daromą žalą, ieškovė ją grindžia kitais įrodymais, t. y. atliktu moksliniu tyrimu, o ne Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, todėl įrodymų skirtumas lemia, kad ne visi nurodytose nutartyse konstatuoti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje.
6. Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų atlikto mokslinio tyrimo metu nustatyta, kad melioracijos grioviu atitekantis drenažinis ir paviršinis vanduo sudaro didžiąją dalį (87,9 proc.) kolektoriumi pratekančio vandens kiekio, kuris daro proporcingą įtaką lietaus nuotekų kolektoriaus fiziniam nusidėvėjimui. UAB korporacijos „Matininkai“ 2013 m. vasario 11 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje konstatuota, kad vertinamų inžinerinių tinklų tikroji (rinkos) vertė nustatyta pagal 19 metų tarnavimo laiką vertės nustatymo dieną (2009 m. sausio 1 d.) yra 800 000 Lt (231 696,01 Eur ). Ieškovės parengtoje pažymoje užfiksuota, kad per metus su nuotekų šalinimu susijusios sąnaudos siekia 278 717 Lt (80 722,02 Eur), todėl proporcingai atsakovei tenkanti sąnaudų dalis apskaičiuotina pagal ieškovės turtui daromą poveikį (87,9 proc.). Priešingai nei nurodo atsakovė, visos patiriamos sąnaudos, susijusios su nuotekų tvarkymo tinklų priežiūra, įeina į ieškovei daromos žalos dydį, kadangi ieškovės pagrindinė veikla ir visos sąnaudos yra skirtos inžineriniams tinklams prižiūrėti ir teikti su tuo susijusias paslaugas.
7. CK 6.233 straipsnis nebuvo pažeistas, kadangi ieškovė žalos apskaičiavimą grindžia ne negautomis pajamomis, o patirtomis sąnaudomis, išlaikant nuotekų tvarkymo tinklus. Kadangi ieškovei, kaip atsakovės reikalų tvarkytojai, susidarė veiklos sąnaudų, atsakovė turi atlyginti visas turėtas ieškovės naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius (CK 6.233 straipsnio 1 dalis). Byloje įrodyta ieškovės veiklos sąnaudų dalis, tenkanti nuotekų tvarkymui, už kurio organizavimą atsakinga atsakovė, todėl teismai pagrįstai priteisė ieškovei nuostolių atlyginimą. Atsakovės teiginius, kad ginčo nuotekos nėra tvarkomos, paneigia faktas, kad šalys buvo sudariusios atlygintinę paslaugų teikimo sutartį dėl ginčo nuotekų tvarkymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nuotekų sąvokos aiškinimo ir šalių teisinių santykių kvalifikavimo, atsakovei naudojantis (nesinaudojant) ieškovei priklausančiais lietaus nuotekų tinklais

17. CK 6.229 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarkantis kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga, privalo juos tvarkyti taip, kad tai atitiktų asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus. Šios veiklos pagrindu atsiradusios prievolės privalomos asmeniui, tvarkančiam kito asmens reikalus. Asmens, tvarkančio kito asmens reikalus, veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos šio kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios paprastą kito asmens turto administravimą. Pagal CK 6.233 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Be to, asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų.
18. Apeliacinės instancijos teismas šalių deliktinius žalos atlyginimo santykius perkvalifikavo į kito asmens reikalų tvarkymą (CK 6.229 straipsnio 1 dalis). Pagrindą perkvalifikuoti šalių teisinius santykius apeliacinės instancijos teismui sudarė jo padaryta išvada, kad melioracijos grioviais tekantis vanduo yra nuotekos ir kad ieškovė neatlygintinai teikė atsakovei lietaus nuotekų priėmimo ir valymo paslaugas.
19. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos savarankiškosios (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos, viena iš jų – šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas (30 punktas). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 lapkričio 1 d.) 11 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad savivaldybių institucijos organizuoja ir koordinuoja geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje.
20. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo teisingumas priklauso nuo to, ar į ieškovei nuosavybės teise priklausančius tinklus iš ginčo teritorijos melioracijos įrenginiais patenkantis vanduo pripažintinas nuotekomis.
21. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – nuotekoms tvarkyti skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vamzdynai, šuliniai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai ir kiti objektai) (GVTNTĮ 2 straipsnio 8 dalis). GVTNTĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuotekų sąvoka leidžia daryti išvadą, kad perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo laikytinas nuotekomis, kai naudojant nuotekų tvarkymo infrastruktūrą vanduo išleidžiamas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
22. GVTNTĮ įtvirtintas nuotekų apibrėžimas neatskleidžia skirtingų nuotekų rūšių, kurių sąvokos pateiktos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente: buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro namų ūkyje naudojant vandenį (pvz., skalbimo, indų plovimo, maisto gaminimo, prausimosi, tualetų nuotekos ir pan.). Prie buitinių nuotekų priskiriamos ir nuotekos, susidarančios naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams, jeigu jos surenkamos ir išleidžiamos atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų (5.3 punktas); gamybinės nuotekos – dėl gamybos ar kitos komercinės veiklos (viešojo maitinimo, skalbimo, valymo paslaugų teikimo, viešųjų tualetų, prekybos centrų ar pan.) susidarančios nuotekos (5.5 punktas); komunalinės nuotekos – aglomeracijoje nuotakynu surenkamos mišriosios (buitinės, paviršinės ir (arba) gamybinės nuotekos, infiltracinis vanduo ir pan.) nuotekos (5.8 punktas). Nuotekų tvarkymo reglamento 3 punkte įtvirtinta, kad šis reglamentas netaikomas atskirai renkamoms ir tvarkomoms paviršinėms nuotekoms, jeigu kitais teisės aktais nenustatyta kitaip.
23. Aptartos skirtingų rūšių nuotekų sąvokos leidžia teigti, kad buitinės, komunalinės ir gamybinės nuotekos yra atskiriamos nuo paviršinių nuotekų ir šioms nuotekoms tvarkyti nustatyti skirtingi reikalavimai.
24. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Reglamentas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. sausio 25 d.) 4 punkte įtvirtinta, kad paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui).
25. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje urbanizuota teritorija apibrėžiama kaip pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011 nagrinėjo ginčą tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, tik kitu laikotarpiu – dėl žalos atlyginimo už melioracijos grioviu atitekančio vandens įtekėjimą į ieškovei priklausančius lietaus kanalizacijos tinklus, ir nurodė, kad urbanizuota teritorija – tai kompaktiškai užstatyta gyvenamoji teritorija su miestui būdinga infrastruktūra; kad poreikį reglamentuoti paviršinių nuotekų surinkimą nuo urbanizuotos teritorijos lemia jos ypatumai: užstatymo kompaktiškumas, miesto infrastruktūra, intensyvus naudojimas. Šie ypatumai lemia kritulių ir kitokio paviršinio vandens susikaupimą teritorijos paviršiuje bei padidintą taršą. Dėl to kyla būtinybė pašalinti ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus patenkančius kritulius ir kitokį vandenį bei jį išvalyti, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos ir užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą. Taigi Reglamento nuostatos taikomos tik urbanizuotoms teritorijoms dėl jų specifikos ir netaikomos melioruotoms teritorijoms, kol jos nėra urbanizuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011).
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad melioracijos įrenginiais tekantis vanduo neatitinka GVTNTĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuotekų sąvokos, kadangi nebuvo surenkamas vamzdynais ar šuliniais, t. y. naudojant nuotekų infrastruktūrą, o patekdavo į melioracijos įrenginius, kurie pagal GVTNTĮ 2 straipsnio 8 dalį nelaikytini nuotekų infrastruktūra.
28. Byloje nekeliamas melioracijos grioviais tekančio vandens priskyrimo prie buitinių, gamybinių ar komunalinių nuotekų klausimas, o į melioracijos įrenginius nuo ginčo teritorijos patenkantį kritulių vandenį priskirti prie paviršinių nuotekų nėra pagrindo. Byloje teismų nenustatyta, kad ginčo teritorijos statusas pasikeitė ir kad ji atitinka urbanizuotai teritorijai keliamus reikalavimus, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo teritorija nepriskirtina prie urbanizuotos teritorijos, o kritulių vanduo, įtekantis į melioracijos įrenginius neurbanizuotoje teritorijoje, kurioje nėra nuotekų tvarkymo sistemos ir nuotekų infrastruktūros, nelaikytinas nuotekomis. Taigi nei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta nuotekų sąvoką, nei įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose apibrėžtos skirtingų nuotekų rūšių sąvokos, nei teritorija, kurioje į melioracijos griovius patenka kritulių vanduo, nesudaro pagrindo melioracijos įrenginiais tekantį vandenį pripažinti nuotekomis.
29. Šią išvadą patvirtina Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas, kurio 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta melioracijos sąvoka – tai dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą. Kasacinis teismas minėtoje byloje, atskleisdamas melioracijos tikslą, nurodė, kad žemė melioruojama tam, kad ją būtų galima nusausinti, sureguliuoti dirvožemio režimą ir pritaikyti produktyviai žemdirbystei. Tam naudojami įvairūs statiniai: grioviai, drenažo rinktuvai, vandens nuleistuvai ir kt. (Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), kuriais surenkamas ir iš žemės grunto pašalinamas perteklinis vanduo. Taigi dėl melioruotos žemės paskirties, vandens surinkimo būdo ir jo taršos pobūdžio melioracijos grioviais surenkamos nuotekos negali būti tapatinamos ir laikomos urbanizuotos teritorijos paviršinėmis (kritulių ir kitokio žmonių veiklos poveikio) nuotekomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011).
30. Sisteminė aptartuose teisės aktuose įtvirtintų skirtingų nuotekų rūšių sąvokų analizė, melioracijos įstatymo paskirtis, byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas (melioracijos įrenginiais teka drenažinis ir kritulių vanduo), neteikia pagrindo daryti išvadą, kad melioracijos įrenginiais tekantis vanduo yra nuotekos ir kad ieškovė vykdo atsakovei įstatymais priskirtą funkciją – teikia nuotekų valymo paslaugas. Aplinkybė, kad į ieškovei nuosavybės teise priklausančius lietaus nuotekų tinklus patenka vanduo iš melioruotų teritorijų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė teikia nuotekų valymo paslaugas.
31. Nepagrįstai konstatavęs, kad melioracijos įrenginiais tekantis vanduo yra nuotekos, apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė vykdo atsakovei priskirtą funkciją – teikia nuotekų valymo paslaugas, todėl nesant teisinio pagrindo pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė turi teisę į ginčo laikotarpiu patirtų veiklos sąnaudų dalies atlyginimą.

Dėl ieškovei priteistino nuostolių atlyginimo už melioracijos įrenginiais tekančio vandens pašalinimą ieškovei nuosavybės teise priklausančiais lietaus nuotekų tinklais dydžio

32. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
33. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011 kasacinis teismas nurodė, kad melioruotų teritorijų vandenį atsakovė nukreipia į ieškovei priklausančius įrenginius, t. y. naudojasi ieškovės nuosavybe, sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė privalo pateikti tokį žalos (nuostolių) apskaičiavimą, kuris atitiktų teisės normų reikalavimus ir būtų realus, o ne tikėtiną ir sudarantį pagrindą nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Taigi tarp šalių susiklostęs teisinių santykių pobūdis kvalifikuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011.
34. Už naudojimąsi ieškovei priklausančiais lietaus nuotekų tinklais ieškovė prašė teismo priteisti nuostolių atlyginimą, kurį prilygino ginčo laikotarpiu patirtų veiklos sąnaudų daliai. Veiklos sąnaudos yra suprantamos kaip išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, valdymu, administravimu, pardavimų organizavimu ir pan. Į veiklos sąnaudų atlyginimą ieškovė įtraukė administracijos darbuotojų atlyginimams skirtas išlaidas, patalpų išlaikymo išlaidas, turto nusidėvėjimo sąnaudas ir t. t. Teisėjų kolegijos vertinimu, melioracijos įrenginiais į ieškovei priklausančius lietaus nuotekų tinklus įtekantis vanduo nelemia ieškovės veiklos sąnaudų ir jų atlyginimo, kadangi ieškovė nevykdo atsakovės funkcijos.
35. Pripažinus nepagrįstu ieškovės reikalavimą atlyginti jos veiklos sąnaudų dalį, ieškovei turi būti suteikta galimybė patikslinti prašomų priteisti nuostolių sumą ir ją pagrįsti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, pasireiškia asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui – nagrinėjamu atveju ieškovei.
36. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis, ieškovė turi įrodyti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtos žalos faktą ir dydį. CK 6.249 straipsnio 1 dalis neriboja žalos įrodinėjimo priemonių, todėl patirtos žalos faktą ir jos dydį ieškovė gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis – pavyzdžiui, grįsdama ją realiomis lietaus nuotekų tinklų atkūrimo (atnaujinimo) išlaidomis (investicijomis), turto nusidėvėjimu ir pan. Ieškovei įrodžius patirtų nuostolių faktą ir dydį, atsakovei kiltų prievolė juos atlyginti.
37. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).
38. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-390-513/2012 (tapatus ginčas tarp tų pačių šalių už kitą laikotarpį) apskaičiavo ieškovei priteistiną atlyginimą už atsakovės naudojimąsi ieškovei priklausančiais lietaus nuotekų tinklais pagal metinį tinklų nusidėvėjimą, atsižvelgdamas į tinklų įsigijimo kainą (105 000 Lt) (30 410 Eur) ir vamzdynams (nuotekų tinklams) taikomą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvą (50 metų). Nagrinėjamoje byloje, prašydama priteisti dalį veiklos sąnaudų, ieškovė į jas įtraukė turimo vamzdyno nusidėvėjimo sąnaudas, kurias apskaičiavo pagal UAB korporacijos „Matininkai“ 2013 m. vasario 1 d. nustatytą 800 000 Lt (231 696,01 Eur ) lietaus kanalizacijos tinklų vertę 2009 m. sausio 1 d. (darant prielaidą, kad tinklai tarnaus 19 metų). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl ieškovei priteistino teisingo atlygio dydžio už atsakovės naudojimąsi tinklais ir pasirinkus nuostolius skaičiuoti pagal tinklų metinį nusidėvėjimą, negali būti sudaromos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi minėta, jog civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, ji yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį.
39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip kito asmens reikalų tvarkymą, nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės veiklos sąnaudų atlyginimą, netyrė ir nevertino ieškovės realiai patirtos žalos dėl atsakovės naudojimosi ieškovei priklausančiu turtu, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti šiam teismui iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 5,24 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
41. Kasaciniam teismui nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šalių kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Alė Bukavinienė

Birutė Janavičiūtė

Janina Stripeikienė