Civilinė byla Nr. 2A-494-440/2016

                                             Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01543-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija : 2.6.2.4; 2.6.2.4.1;3.2.9.12;3.2.9.13;3.3.1.14;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjų M. P. B. ir J. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-2443-1004/2016 pagal pareiškėjų M. P. B. ir J. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teismas

         n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai pareiškė prašymą nutraukti jų santuoką, sudarytą 2006-02-04 (duomenys neskelbtini), apsk. 2006-03-23 Šiaulių m. sav. adm. CMS, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokoje gimusių vaikų nėra. Nurodė jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės, charakterių ir požiūrių nesuderinamumo. Dėl šių priežasčių jie kartu nebegyvena ir nėra galimybės tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu. Netvarko bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo, todėl prašo nutraukti santuoką, nes mano, kad ji yra iširusi. Teismo prašė nesiimti priemonių sutaikyti, nes susitaikymo terminas prieštarautų jų interesams. Po santuokos nutraukimo pareiškėja pasilieka iki santuokos turėtą pavardę, o pareiškėjas turimą pavardę. Taip pat teismo prašė patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, jog susitarė dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo ir kompensacijos dydžio bei jos sumokėjimo. Po santuokos nutraukimo tarpusavio išlaikymo nereikalauja, neturi kreditorių, kuriems reikėtų pranešti dėl santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią prašė patvirtinti.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių  apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d.  sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. Nusprendė santuoką tarp M. P. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir J. B., sudarytą 2006-02-04 (duomenys neskelbtini), apsk. 2006-03-23 Šiaulių m. sav. adm. CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo J. B. pasilieka iki santuokos turėtą pavardę – D., M. P. B. pavardę – B.. Patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią: Santuokoje gimusių vaikų šalys neturi. Bendras sutuoktinių turtas yra butas, adresu (duomenys neskelbtini), 13294 Eur vidutinės rinkos vertės (LR CK 3.118 str.). Bendrą kilnojamąjį turtą šalys yra pasidalinę. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę J. D., asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo atitenka: butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13294 Eur vidutinės rinkos vertės. M. P. B., gim. (duomenys neskelbtini), palikdamas didesnę turto dalį J. D., gavo 6647 Eur piniginę kompensaciją prieš pasirašant šią sutartį, ką patvirtina abiejų šalių parašai teismui pateiktoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Šalys kreditorių, kuriems reikėtų pranešti dėl santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, neturi. Šalys tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo viena iš kitos nereikalauja.

III. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu pareiškėjai M. P. B. ir J. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą ir prašymą dėl santuokos nutraukimo palikti nenagrinėtu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.Pareiškėjų M. P. B. ir J. B. šeima nėra iširusi, santuokos nutraukimo iniciatorė buvo J. B. dėl to, kad šeimoje nėra galimybės turėti vaikų, J. B. santuoką nutraukti buvo skatinama tėvų. Pareiškimui esant teisme, pareiškėjai M. P. B. ir J. B. išsiaiškino, kad santuoka nėra iširusi, šeimoje nėra barnių ar konfliktų, abu sutuoktiniai rūpinasi vienas kitu, abu atlieka sutuoktinio pareigas, atitinka charakteriai, požiūriai, šeimoje nėra naudojamas smurtas nei fizinis, nei psichologinis, veda bendrą ūkį kaip sutuoktiniai. Minėtos aplinkybės rodo, kad šeima nėra iširusi, o į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi gerai neapgalvoję, neapsvarstę aplinkybių. Pareiškėjai M. P. B. ir J. B. teismui anksčiau pranešti apie pasikeitusį sutuoktinių apsisprendimą neturėjo galimybės, nes gyveno Jungtinėje Karalystėje, o atvykus į Lietuvą ir nuvykus į teismą paaiškėjo, kad teismo sprendimas jau priimtas, todėl 2016 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėjai M. P. B. ir J. B. nusprendė   santuokos nenutraukti   ir   gyventi   kartu.         

      IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau- CPK ) 320 straipsnio  1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio  2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

5. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nesant aiškios pareiškėjų valios santuoką nutraukti, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 3.1 straipsnis numato, kad  CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises ir kt. CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

7. Bylos duomenimis Šiaulių apylinkės teismui pateiktu pareiškėjų pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu prašoma patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašoma nenustatyti termino susitaikymui, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (4-9 b.l.). Pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. Nusprendė nutraukti pareiškėjų santuoką,  nusprendė santuoką tarp M. P. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., sudarytą 2006-02-04 (duomenys neskelbtini), apsk. 2006-03-23 Šiaulių m. sav. adm. CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Apeliantai nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimu, nes šeima nėra iširusi, o į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi gerai neapgalvoję, neapsvarstę aplinkybių.

8. CK 3.5 straipsnis numato, kad asmenys savo nuožiūra įgyvendina šeimos teises ir nevaržomai jomis naudojasi, taip pat ir teise į šeimos teisių gynybą. Teismui priimant sprendimą svarbu nustatyti, kad sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių abu aiškiai išreikštų valią nutraukti santuoką, kad sutarties sąlygos būtų nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti. Pareiškėjai kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo buvo nurodę, kad teismas nesiimtų priemonių jiems sutaikyti taip pat nurodę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, t.y. pareiškėjams nedalyvaujant, todėl byla buvo išnagrinėta pareiškėjams nedalyvaujant, atsižvelgiant į pareiškėjų pateiktą prašymą. Tačiau atsižvelgiant į faktines aplinkybes į tai, kad pareiškėjai gyveno Jungtinėje Karalystėje, kad per tą laiką kol  buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo jie susitaikė, nurodė, kad santuoka nėra iširusi, abu sutuoktiniai rūpinasi vienas kitu, atlieka sutuoktinio pareigas, veda bendrą ūkį, apeliacinio teismo vertinimu sutiktina su apeliantų argumentais, kad pareiškėjai į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi gerai neapgalvoję savo ketinimų, neapsvarstę visų aplinkybių bei galimybių išsaugoti šeimą bei neapsisprendę santuoką nutraukti.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis CK 3.54 straipsnio nuostatomis teismas įpareigojamas imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas negali tvirtinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kai jos sąlygos nebeatitinka šalių valios, ir iš esmės CK 3.51–3.54 straipsnių nuostatų. Todėl pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjams siekiant išsaugoti šeimą apeliacinis skundas tenkintinas, panaikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktinas nenagrinėtas ( CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjų M. P. B. ir J. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjams. 

Teisėja                                                                                   Vilija Valantienė