Civilinė byla Nr. e2A-300-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00436-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.2.2.7; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8; 2.6.39.2.6.4.10

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, atsakovų akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, uždarosios akcinės bendrovės „Rezultatas“, J. B., D. Č., E. P., I. I. (I. I.), R. P. (R. P.) ir J. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams E. P., I. I., D. Č., R. P., J. B., J. R. (K.), J. Č., uždarajai akcinei bendrovei „Rezultatas“, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija (toliau – BKB KU) „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir Unija) kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinį, prašo:

1.1.                      pripažinti neteisingomis ir negaliojančiomis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rezultatas“ parengtas nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas Nr. TV2010/09/20-02, Nr. TV2010/11/16-01, Nr. TV2010/11/09-01, Nr. TV2010/12/07-04, Nr. TV2010/12/07-02 ir Nr. TV2010/09/20-01;

1.2.                      priteisti 3 115 971,81 Eur dydžio žalos atlyginimą, 2 624 029,01 Eur sumą priteisiant solidariai iš atsakovų R. P., J. R. (buvusi K.), D. Č., I. I., E. P., J. B. ir UAB „Rezultatas“, o likusią 491 942,80 Eur sumą solidariai priteisiant iš atsakovų R. P., J. R. (K.), D. Č., I. I., E. P., J. B., UAB „Rezultatas“ ir akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Gjensidige“;

1.3.                      priteisti 552 941,79 Eur dydžio žalos atlyginimą, 465 644,55 Eur sumą priteisiant solidariai iš atsakovų R. P., J. R. (K.), D. Č., I. I., E. P., J. Č. ir UAB „Rezultatas“, o likusią 87 297,24 Eur sumą solidariai priteisiant iš R. P., J. R. (K.), D. Č., I. I., E. P., J. Č., UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“;

1.4.                      priteisti iš atsakovų R. P., J. R. (K.), D. Č., I. I., E. P., J. B. ir J. Č. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o iš atsakovių UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas;

1.5.                      priteisti iš atsakovų R. P., J. R. (K.), D. Č., I. I., E. P., J. B., J. Č., UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“ bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė Unija pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriame nurodė, kad reikalaujamos žalos dydį mažina UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ Unijai įkeisto turto, kuris bylos nagrinėjimo metu dar nėra parduotas, verte ir prašo priteisti – 3 652 143,93 Eur.

3.       Nurodė, kad reikalaujamą atlyginti žalą kildina iš 6 bendrovėms (UAB „EK projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“, UAB „Rego Rent“) suteiktų ir negrąžintų paskolų, apskaičiuotų palūkanų ir delspinigių. Ieškovė minėtoms bendrovėms suteikė 2 933 995,60 Eur bendros sumos paskolas. Bendrovės iš viso grąžino 146 310,96 Eur, todėl negrąžintų paskolų suma sudaro 2 787 684,64 Eur. Pagal su minėtomis bendrovėmis sudarytas sutartis per visą laikotarpį iš viso apskaičiuota 1 102 718,47 Eur palūkanų, iš kurių padengta 625 469,88 Eur. Taigi negrąžintų palūkanų dydis yra 477 248,59 Eur. Į ieškovės reikalaujamą atlyginti žalą taip pat įtraukti 413 254,70 Eur dydžio delspinigiai. Iš viso žalos dydis yra 3 678 187,93 Eur, kuris mažintinas UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ Unijai įkeisto ir dar nerealizuoto turto verte – 26 044 Eur.

4.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi Unijai iškelta bankroto byla.

5.       Nuo 2009 m. spalio 27 d. iki 2013 m. birželio 18 d. Unijos administracijos vadovo pareigas ėjo atsakovas D. Č.. Jis taip pat nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. buvo Unijos valdybos nariu. Unijos valdybos nariais taip pat buvo I. I. (laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. kovo 6 d.) ir E. P. (laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. kovo 6 d.). Unijos paskolų komiteto nariais buvo R. P. (laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. balandžio 8 d.), J. B. (laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2012 m. balandžio 5 d.), kuri kartu buvo ir paskolų vadybininkė, ir J. R. (K.) (laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. kovo 6 d.). Atsakovas J. Č. buvo Unijos paskolų vadybininkas, kuris tikrino UAB „Vyrukai“ dokumentus ir informaciją dėl paskolos paminėtai įmonei suteikimo.

6.       Unija ir UAB „EK Projektai“ 2010 m. gruodžio 21 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 10-00385 LTL, kuria susitarė dėl 2 150 000 Lt (622 683,04 Eur) paskolos suteikimo UAB „EK Projektai“. Galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2016 m. sausio 25 d. Paskolos sumos grąžinimas buvo užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10,0600 ha, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Užtikrinimo priemone taip pat buvo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose sąskaitose Unijoje esamos ir būsimos lėšos ir reikalavimo teisė šias lėšas bei palūkanas Unijai išmokėti. UAB „EK Projektai“ ieškovui yra išdavusi ir paprastąjį neprotestuotiną 622 683 Eur sumos vekselį. Paskolos sutarties sudarymo momentu buvo akivaizdu, kad UAB „EK Projektai“ bendra bei finansinė būklė neatitinka reikalavimų tokios didelės sumos paskolai išduoti, o užstatui pateiktas turtas yra pervertintas arba netinkamai įformintas. Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis buvo 25 200 Lt (7 298 Eur). Kreipiantis dėl paskolos suteikimo, Unijai paskolos gavėjas UAB „EK Projektai“ pateikė turto vertintojo UAB „Rezultatas“ 2010 m. gruodžio 7 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta žemės sklypo rinkos vertė 2 429 000 Lt (703 487,03 Eur). Žemės sklypo vertės NTR, kurio duomenys buvo viešai prieinami,  ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi net 96 kartus, tačiau toks akivaizdus to paties nekilnojamojo turto ir beveik tuo pačiu metu nustatytų verčių skirtumas paskolų komiteto ir valdybos nariams, kaip finansų srities profesionalams, kurie kasdienėje savo veikloje dažnai susiduria su nekilnojamojo turto įkeitimu, abejonių nesukėlė ir tokie duomenys tikrinti nebuvo. UAB „EK Projektai“ 2015 m. sausio 29 d. paskelbta bankrutavusia, todėl ji nebegalės grąžinti likusios paskolos dalies ir atlyginti kitų nuostolių.

7.       Unija ir UAB „Inviza“ 2010 m. rugsėjo 29 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 1000287 LTL, kuria susitarė dėl 1 468 700 Lt (425 364,92 Eur) paskolos suteikimo UAB „Inviza“. Užtikrinant UAB „Inviza“ suteiktos paskolos grąžinimą, buvo įkeistas 7,25 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 15 500 Lt (4 489 Eur). Paskolos užtikrinimo priemone taip pat buvo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose sąskaitose Unijoje esamos ir būsimos lėšos ir reikalavimo teisė šias lėšas bei palūkanas Unijai išmokėti. UAB „Inviza“ Unijai yra išdavusi ir paprastąjį neprotestuotiną 425 365 Eur sumos vekselį. Kreipiantis dėl paskolos suteikimo Unijai paskolos gavėjas pateikė turto vertintojo UAB „Rezultatas“ 2010 m. rugsėjo 20 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kuria nustatyta žemės sklypo, kurio įsigijimas yra finansuojamas Unijos suteikiama paskola ir įkeičiamas Unijai, rinkos vertė – 1 546 000 Lt (447 752,55 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi net 100 kartų. UAB „Inviza“ 2013 m. gegužės 14 d. buvo iškelta bankroto byla, o šiuo metu įmonė yra bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

8.       Unija ir UAB „Intertekus“ 2011 m. sausio 12 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 11-0009 LTL, kuria susitarė dėl 1 981 800 Lt (573 968,95 Eur) paskolos suteikimo UAB „Intertekus“. Užtikrinant UAB „Intertekus“ suteiktos paskolos grąžinimą, įkeistas 7,4 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 13 300 Lt (3 852 Eur). Paskolos užtikrinimo priemone taip pat buvo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose sąskaitose Unijoje esamos ir būsimos lėšos ir reikalavimo teisė šias lėšas bei palūkanas Unijai išmokėti. UAB „Intertekus“ Unijai yra išdavusi ir paprastąjį neprotestuotiną 573 969 Eur sumos vekselį. Kreipiantis dėl paskolos suteikimo, Unijai paskolos gavėjas pateikė turto vertintojo UAB „Rezultatas“ 2010 m. gruodžio 7 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta žemės sklypo, kurio įsigijimas yra finansuojamas Unijos suteikiama paskola ir įkeičiamas Unijai, rinkos vertė – 2 253 000 Lt (652 513,90 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi net 170 kartų. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi BUAB „Intertekus“ iškelta bankroto byla.

9.       Unija ir UAB „Nexus LT“ 2010 m. lapkričio 18 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 10-00344 LTL, kuria susitarė dėl 1 805 150 Lt (522 807,58 Eur) paskolos suteikimo UAB „Nexus LT“. Užtikrinant UAB „Nexus LT“ suteiktos paskolos grąžinimą, įkeistas 12,31 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 83 099 Lt (24 067 Eur). Paskolos užtikrinimo priemone taip pat buvo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose sąskaitose Unijoje esamos ir būsimos lėšos ir reikalavimo teisė šias lėšas bei palūkanas Unijai išmokėti. UAB „Nexus LT“ Unijai yra išdavusi ir paprastąjį neprotestuotiną 522 806 Eur sumos vekselį. Kreipiantis dėl paskolos suteikimo Unijai paskolos gavėjas pateikė turto vertintojo UAB „Rezultatas“ 2010 m. lapkričio 9 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta žemės sklypo, kurio įsigijimas yra finansuojamas Unijos suteikiama paskola ir įkeičiamas Unijai, rinkos vertė 2 241 000 Lt (649 038,46 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi 27 kartus. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „Nexus LT“ buvo iškelta bankroto byla.

10.       Unija ir UAB „Rego Rent“ 2010 m. lapkričio 18 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 10-00343 LTL, kuria susitarė dėl 1 484 850 Lt (430 042,28 Eur) paskolos suteikimo UAB „Rego Rent“. Užtikrinant UAB „Rego Rent“ suteiktos paskolos grąžinimą, įkeistas 7,77 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 76 524 Lt (22 163 Eur). Paskolos užtikrinimo priemone taip pat buvo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose sąskaitose Unijoje esamos ir būsimos lėšos ir reikalavimo teisė šias lėšas bei palūkanas Unijai išmokėti. UAB „Rego Rent“ Unijai yra išdavusi ir paprastąjį neprotestuotiną 430 042 Eur sumos vekselį. Kreipiantis dėl paskolos suteikimo, Unijai paskolos gavėjas pateikė turto vertintojo UAB „Rezultatas“ 2010 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta žemės sklypo, kurio įsigijimas yra finansuojamas Unijos suteikiama paskola ir įkeičiamas Unijai, rinkos vertė 1 563 000 Lt (452 676,09 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi 20 kartų, tačiau Unijos darbuotojai neanalizavo UAB „Rezultatas“ nustatytų turto verčių pagrįstumo.

11.       Unija ir UAB „Vyrukai“ 2010 m. rugsėjo 29 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 10-00286 LTL, kuria susitarė dėl 1 240 000 Lt (359 128,82 Eur) paskolos suteikimo. Užtikrinant UAB „Vyrukai“ suteiktos paskolos grąžinimą, įkeistas 6,00 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 13 400 Lt (3 881 Eur). Paskolos užtikrinimo priemone taip pat buvo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose sąskaitose Unijoje esamos ir būsimos lėšos ir reikalavimo teisė šias lėšas bei palūkanas Unijai išmokėti. UAB „Vyrukai“ Unijai yra išdavusi ir paprastąjį neprotestuotiną 359 129 Eur sumos vekselį. Unijai paskolos gavėjas pateikė turto vertintojo UAB „Rezultatas“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kurioje žemės sklypo, kurio įsigijimas yra finansuojamas Unijos suteikiama paskola ir įkeičiamas Unijai, rinkos vertė nustatyta 1 306 000 Lt (378 243,74 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi net 97 kartus.

12.       Reikalavimai skolininkams išduoti vekselius buvo nustatyti Unijos paskolų komiteto ir valdybos, išduodant paskolas, tačiau vekseliai nuo pat pradžių neturėjo vekselių galios, nes buvo išduoti be jų išrašymo datų. Taigi Unijai teko vekselių neapmokėjimo ir jų priverstinio įvykdymo negalimumo rizika.

13.       Įmonių būklės vertinimai buvo atlikti skubotai, neįsigilinus net į labiausiai akivaizdžius nesutapimus tarp pateiktų dokumentų ir realios situacijos. Suteikiant paskolas taip pat nebuvo tinkamai analizuotos paskolų gavėjų pajamos, finansiniai įsipareigojimai ir jų vykdymas / nevykdymas, dalyvių turtinė padėtis ir kiti svarbūs rodikliai. Nebuvo domimasi, ar paskolos gavėjai apskritai vykdo kokią nors veiklą. Įmonėms netinkamai vykdant paskolų sutartis ir nemokant paskolų grąžinimo įmokų, nebuvo imtasi jokių veiksmų to priežastims išsiaiškinti, neinicijuoti veiksmai, nurodyti Unijos patvirtintose tvarkose dėl situacijos kontroliavimo ir kontaktavimo su skolininkais dėl paskolų grąžinimo. Jau Paskolų sutarčių sudarymo momentu buvo akivaizdu, kad UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Rego Rent“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Intertekus“ finansinės būklės neatitinka reikalavimų tokių didelių sumų paskoloms išduoti. Visos paminėtos įmonės yra tarpusavyje susijusios ir veikė drauge, derino veiksmus, joms atstovavo tie patys asmenys, kurie buvo tarpusavyje susiję per kitas bendroves.

14.       Nurodė, kad atsakovais dėl minėtų reikalavimų laikytini Unijos paskolų komiteto nariai R. P., J. B. ir J. R. (buvusi K.), taip pat Unijos valdybos nariai D. Č., I. I. ir E. P.. Taip pat atsakovais laikytini ir UAB „Rezultatas“ bei jos veiklos draudikas ADB „Gjensidige“. Unijos paskolų vadybininkas J. Č. laikytinas atsakovu dalyje tik dėl UAB „Vyrukai“ suteiktos paskolos ir iš jos kilusios žalos, kadangi jis atliko bendrosios ir finansinės būklės bei rizikos įvertinimą šiai įmonei.

15.       Minėtų įmonių paskolų užtikrinimui skolininkai pateikė jų užsakytas turto vertintojo UAB „Rezultatas“ atliktas įkeistino nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas. UAB „Rezultatas“ įvertinto nekilnojamojo turto vertės buvo didesnės nuo 27 iki 170 kartų, lyginant su NTR pateiktomis to paties turto vertėmis. Akivaizdu, kad vertinimo ataskaitomis nustatytos vertės kelia pagrįstų abejonių dėl nustatytų verčių tikslumo ir realumo, todėl jos pripažintinos negaliojančiomis.

16.       Netinkamų Unijai įkeisto turto įvertinimų laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d. metu turto vertintojo UAB „Rezultatas“ veikla buvo apdrausta profesinės civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje UAB DK „PZU Lietuva“. Neteisėti turto vertintojo veiksmai ir tokiu vertinimu Unijai sukelta žala patenka į draudimo sutartyse nustatytą draudiminį laikotarpį.

17.       Paskolų komiteto nariai priėmė sprendimus pritarti paskolų suteikimui nurodytoms bendrovėms neatsižvelgdami į tai, kad siūlomas įkeisti turtas buvo įvertintas neadekvačiai ir akivaizdžiai nepagrįsta verte. Matydamas akivaizdžius paskolos prašytojų pateiktų dokumentų trūkumus, paskolų komitetas nesiėmė jokių veiksmų siekdamas surinkti ir įvertinti papildomus dokumentus, kurie būtų padėję tinkamai įvertinti skolininkų galimybes grąžinti kreditą. Ignoruodamas tokių veiksmų būtinybę paskolų komitetas patvirtino rekomenduojantis suteikti paskolas ir tokiais veiksmais sukėlė žalą kredito unijai. Laikytina, kad paskolų komiteto narių veiksmuose yra visos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 246 straipsnyje numatytos materialinės atsakomybės sąlygos.

18.       Neteisėtus veiksmus atliko bei žalą sukėlė ir Unijos administracijos vadovas D. Č., kuris kartu buvo Unijos valdybos pirmininku bei nariu. Unijos valdybos nariai nuostolius Unijai sukėlė priimdami sprendimus dėl paskolų suteikimo ir skolos perkėlimo tretiesiems asmenims ir sudarydami su jais atitinkamas sutartis, todėl jiems taikytina visiška materialinė atsakomybė pagal deliktinės civilinės atsakomybės normas.

19.       Dėl Unijos patirtos žalos atlyginimo ir paskolų atsakomybė turi būti taikoma ir paskolų vadybininkams J. B. ir J. Č.. Suteikiant paskolas UAB „Inviza“, UAB „Rego Rent“, UAB „Nexus LT“, UAB „EK Projektai“, UAB „Intertekus“ ir UAB „Vyrukai“ paskolų vadybininkai netinkamai įgyvendino nustatytas pareigas ir pažeidė vidinėse tvarkose įtvirtintus įpareigojimus. Siekiant visiškos materialinės atsakomybės Unijos darbuotojams taikymo, svarbu atsižvelgti, kad paskolų vadybininkai žalą Unijai sukėlė tyčia, t. y. vadybininkai ne tik sąmoningai netinkamai vykdė savo pareigas, bet taip pat ir suvokė, kad dėl tokio netinkamo pareigų atlikimo Unija patirs nuostolius ir sąmoningai leido šiai žalai atsirasti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ solidariai iš atsakovų E. P., D. Č., I. I., R. P., J. B., J. R. ir UAB „Rezultatas“ 1 926 127,46 Eur žalos atlyginimo; nustatė, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ yra atsakinga solidariai su atsakove UAB „Rezultatas“ reikalavimo dalyje dėl 579 710,14 Eur; priteisė ieškovei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ solidariai iš atsakovų E. P., D. Č., I. I., R. P., J. B., J. R. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 926 127,46 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, o iš UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“ – 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos atitinkamai 1 926 127,46 Eur ir 579 710,14 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; bylą dalyje dėl turto vertinimo ataskaitų pripažinimo negaliojančiomis nutraukė. Kitą ieškinio dalį atmetė.

21.       Teismas pripažino, kad iš skolininkių, kurioms buvo iškeltos bankroto bylos ir bankroto procedūros užbaigtos, susigrąžinti suteiktas paskolas, gauti palūkanas ar delspinigius ieškovė neturi galimybės, todėl sumos, kurios negali būti išieškotos iš tokių skolininkių kaip UAB „Inviza“, UAB „EK Projektai“ ir UAB „Intertekus“, kurių bendra suma yra 1 926 127,46 Eur, teismo vertinimu, yra ieškovei atsiradusi žala. Nustatė, kad kitiems skolininkams bankroto procedūros nėra užbaigtos (UAB „Nexus LT) arba ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių prisiteisti skolas iš skolininkių UAB „Vyrukai“ UAB „Rego Rent“, todėl šioje dalyje, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad negrąžintos paskolos, palūkanos ir delspinigiai negali būti išieškoti.

22.       Teismas sprendė, kad turtą vertinusios bendrovės ir asmenų, priėmusių sprendimą suteikti tam tikro dydžio paskolas, veiksmai buvo solidarūs. Atsakovė UAB „Rezultatas“ turto vertinimą atliko bendrovių (skolininkių) užsakymu. Tai, kad Unijos valdybos nariai ir paskolų komiteto nariai, spręsdami dėl kreditų suteikimo bendrovėms privalėjo vertinti turto vertintojų ataskaitų pagrįstumą, nustatyta Unijos finansinės skolininko būklės vertinimo tvarkoje, kur nurodyta, kad paskolų komiteto ir valdybos nariai, prieš suteikdami skolininkui paskolą, turėjo atlikti visapusišką skolininko būklės įvertinimą, t. y. įvertinti skolininko finansinius įsipareigojimus, taip pat bendrus duomenis, veiklą ir patikimumą. Ieškovės darbuotojai, kurie nagrinėjo prašymus suteikti paskolas, privalėjo svarstyti turto vertinimo ataskaitų pagrįstumą. Nors atsakomybė už turto vertinimo išvados neatitikimą faktinėms aplinkybėms tenka išvadą pateikusiai bendrovei, tačiau sprendžiant apie paskolos suteikimą, turi būti patikrintas skolininko pateiktų duomenų tikrumas. Teismas sprendė, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys žalai atsirasti tarp turto pardavimo žymiai mažesnėmis kainomis, nei nurodyta turto vertinimo ataskaitose, ir turto vertintojo veiksmų. Ieškovė buvo suklaidinta turto vertintojo dėl įkeičiamo turto rinkos kainos, tačiau neatitikimas turto vertinimo ataskaitoje tarp joje nurodytos turto rinkos kainos ir Nekilnojamojo turto registre esančios kainos, teismo vertinimu, turėjo sukelti abejones asmenims, sprendusiems dėl paskolų suteikimo.

23.       Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Rezultatas“ neįrodė, jog įvertintas turtas galėjo būti parduotas ataskaitose nurodyta rinkos kaina, dėl to darytina išvada, kad visose turto vertinimo ataskaitose nurodytos turto rinkos vertės neatitiko buvusios vertinimo metu ir vėliau šio turto vertės. Tai, kad turto vertintojo ataskaitų pagrindu buvo priimtas ieškovės sprendimas suteikti kreditus skolininkėms, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad atsakovės UAB „Rezultatas“ atlikti turto vertinimo veiksmai buvo tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. Tai, kad kalti atsakovo – vertintojo – veiksmai padarė žalą ne užsakovui, o kitam, su juo susijusiam asmeniui (kreditoriui), kai vertintojui buvo žinoma, kokiu tikslu, t. y. užsakovui siekiant gauti paskolą, jis atlieka vertinimą, tai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovei UAB „Rezultatas“ buvo žinomos jos neteisėtų veiksmų galimos pasekmės. Teismas nustatė, kad visais atvejais, suteikiant paskolas, nekilnojamas turtas – žemės sklypai – buvo įvertinti atsakovės UAB „Rezultatas“ žymiai aukštesnėmis kainomis, nei buvo jų rinkos vertė. Byloje nepateikta duomenų, jog turto rinkos kainos pasikeitė dėl rinkos svyravimų, todėl vertinti, kad jos buvo žymiai aukštesnės turto vertinimo laikotarpiu, o vėliau nukrito, nėra pagrindo.

24.       Teismas nustatė, kad skolininkių turto vertinimo ataskaitos buvo parengtos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) (nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą. Konstatavo, kad nesant sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Rezultatas“, atsakomybė atsakovei atsiranda kaip deliktinė civilinė atsakomybė dėl kaltų atsakovės veiksmų, vertinant turtą.

25.       Teismas nustatė, kad ieškovė reiškia reikalavimą ir solidariai turto vertintojos UAB „Rezultatas“ atsakomybę apdraudusiai ADB „Gjensidige“. Konstatavo, kad žalos atlyginimo reikalavimui pareikšti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Teismas sprendė, kad galiojus draudimo apsaugai žalos padarymo metu, nukentėjęs asmuo turi teisę reikšti reikalavimą atlyginti žalą solidariai tiek draudikui, tiek draudėjui. Draudimo bendrovė solidariai atsakinga tik toje dalyje, kurioje galiojo apsauga – dėl 579 710,14 Eur.

26.       Teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 21 d. skolos perkėlimo sutartimis naujiems skolininkams UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“ buvo perleistos buvusių ieškovės skolininkių UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Rego Rent“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Intertekus“ skolų dalys su visomis užtikrinimo priemonėmis ir su pradinių skolininkių papildomu pajiniu įnašu. Skolas perėmusios bendrovės perėmė visas teises ir pareigas į atitinkamas skolos dalis ir įsipareigojo jas grąžinti iki 2023 m. gegužės 25 d.

27.       Teismas nustatė, kad po skolų perkėlimo UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, keturių bendrovių bankroto bylose – UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Nexus LT“ ir UAB „Intertekus“ – buvo patvirtinti ieškovės kreditoriniai reikalavimai šioms bendrovėms. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad teismo nutartimis buvo konstatuota, jog ieškovė turi reikalavimo teises į bendroves, kurioms ji skolino lėšas. Tai, kad skolų dalys buvo perkeltos naujiems skolininkams UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, tačiau ieškovė skolininkais ir toliau laikė ankstesnius skolininkus, kurie sutiko su ieškovės reikalavimais dėl skolų dydžio, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad skoliniai įsipareigojimai buvo grąžinti pirminiams skolininkams, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės kreditoriniai reikalavimai UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Nexus LT“ ir UAB „Intertekus“ bankroto bylose buvo patvirtinti nepagrįstai.

28.       Teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimą atsakovams fiziniams asmenims grindė tuo, jog R. P., J. B. ir J. R., būdami paskolų komiteto nariais, o atsakovai D. Č., I. I. ir E. P., būdami Unijos valdybos nariais, nagrinėjo Unijos narių prašymus dėl paskolų suteikimo ir nepagrįstai padarė teigiamas išvadas dėl paskolų suteikimo. Taip pat nustatė, kad atsakovo J. Č. atžvilgiu ieškinys reiškiamas dėl žalos, padarytos Unijai, jam vykdant paskolų vadybininko pareigas ir netinkamai atlikus paskolos gavėjo UAB „Vyrukai“ bendrosios ir finansinės būklės įvertinimą; atsakovei J. B. ieškinys reiškiamas tuo pagrindu, kad, jai dirbant paskolų vadybininke, ji atliko UAB „EK projektai“ bendrosios ir finansinės būklės bei rizikos įvertinimą, neįsigilinus net į akivaizdžius nesutapimus tarp nepateiktų dokumentų ir realios situacijos, bendrovės vadovas buvo įvertintas kaip profesionalus ir kvalifikuotas, nors jis įmonės direktoriumi buvo tik 4 mėnesius, o paskolos išdavimo metu jam buvo tik 21 metai. Teismas nustatė, kad bendros būklės įvertinimo ataskaitoje finansinė būklė įvertinta kaip pavyzdinė, tačiau vertinimui pateiktas balansas buvo sudarytas neteisingai, balanse nurodyta viso turto suma nesutapo su nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų suma.

29.       Teismas sprendė, kad paskolų vadybininkų atliktas darbas, iki priimant sprendimą suteikti paskolą, nėra pagrindas skirti paskolą prašytojui. Paskolų vadybininkų parengtas prašytojų paskolos bendrosios ir finansinės būklės įvertinimas yra perduodamas svarstyti paskolų komitetui ir Unijos valdybai, todėl, teismo vertinimu, paskolų vadybininkas būtų atsakingas už atsiradusią žalą Unijai tuo atveju, jei Paskolų komitetas ir Unijos valdyba būtų suklaidintos paskolų vadybininkų pateiktais vertinimais. Nesant tokių duomenų, teismas sprendė, kad atsakovai paskolų komiteto nariai ir Unijos valdybos nariai, turėdami skolininkų duomenis, reikalingus paskolai suteikti, šiuos sprendimus priėmė netinkamai įvertinę arba iš viso nevertinę gautos informacijos apie bendroves. Tokie komiteto ir valdybos narių veiksmai sudaro pagrindą taikyti turtinę atsakomybę jų atžvilgiu.

30.       Teismas konstatavo, kad atlyginti padarytą žalą Unijos valdybos nariai turi CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, kaip juridinio asmens valdymo organo nariai, netinkamai vykdę pareigas. Unijos valdybos narių atsakomybė už netinkamą pareigų vykdymą numatyta ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 28 straipsnio 5 dalyje bei Unijos įstatų 5.48 punkte. Nustatė, kad atsakovai D. Č., E. P. ir I. I. buvo Unijos valdybos nariais, svarstant visų skolininkių UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Rego Rent“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Intertekus“ prašymus dėl paskolų suteikimo. Unijos paskolų komiteto nariais paskolų suteikimo laikotarpiu buvo R. P., J. B. ir J. K.. Unijų paskolų komiteto narių atsakomybė kyla CK 6.246 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas sprendė, kad jie nėra atsakingi už padarytą žalą pagal darbo sutartį, todėl reikalavimus jų atžvilgiu tenkino remdamasis CK normomis.

31.       Spręsdamas dėl turto vertintojo parengtos ataskaitos pripažinimo negaliojančia, teismas priėjo išvados, kad turto vertinimo ataskaita yra konstatuojamojo pobūdžio aktas, nesukeliantis konkrečių teisinių pasekmių; ji negali būti šios bylos materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku ir ginčijama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Ji laikytina viena iš įrodinėjimo priemonių, galinčių patvirtinti ar paneigti turinčias reikšmės šiai bylai aplinkybes, todėl vertinama byloje kaip įrodymas pagal įstatymo nustatytas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas šią bylos dalį nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalis).

32.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ solidariai iš atsakovų E. P., D. Č., I. I., R. P., J. B., J. R., UAB „Rezultatas“ 10 000 Eur bylinėjimosi išlaidų; nustatė, kad atsakovės ADB „Gjensidige“ atžvilgiu solidari atsakomybė taikoma kartu su atsakovės UAB „Rezultatas“ turtine atsakomybe ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą dalyje – 3 010 Eur; priteisė valstybei iš atsakovų E. P., D. Č., I. I., R. P., J. B., J. R., UAB „Rezultatas“ ir atsakovės ADB „Gjensidige“ solidariai 275,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; nustatė, kad solidari atsakovės ADB „Gjensidige“ atsakomybė dalyje dėl 275,57 Eur sumos išieškojimo taikoma solidariai su atsakove UAB „Rezultatas“; priteisė valstybei iš atsakovų E. P., D. Č., I. I., R. P., J. B., J. R., UAB „Rezultatas“ solidariai 11 250 Eur žyminio mokesčio; nustatė, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ yra atsakinga solidariai su atsakove UAB „Rezultatas“ valstybei priteisto žyminio mokesčio dalyje – 3 386,25 Eur.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

33.       Ieškovė BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalis, kuriose byla dėl turto vertinimo ataskaitų pripažinimo negaliojančiomis nutraukta ir ieškinio reikalavimai atmesti, šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. papildomą sprendimą – priteisti iš atsakovų ieškovei BDB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 22 115,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teismo procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1.                      Ieškinio reikalavimai dalyje dėl žalos, padarytos Unijai išduodant paskolas skolininkams UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“, buvo atmesti remiantis vieninteliu argumentu – neva nėra išnaudotos visos galimybės Unijai atgauti likusios skolų dalies. Bandymai kreiptis tiesiogiai į nurodytas įmones ir/arba inicijuoti teisinius procesus būtų tik formalūs, tačiau joks realus rezultatas nebūtų pasiektas. Unija kreipėsi dėl kreditorinio reikalavimo UAB „Nexus LT“ bankroto byloje patvirtinimo ir 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo patvirtintas Unijos 527 749,04 Eur kreditorinis reikalavimas. Atsakovas D. Č., jau nebūdamas Unijos vadovu, pateikė prašymą UAB „Nexus LT“ bankroto byloje dėl Unijos išbraukimo iš bendrovės kreditorių sąrašo ir šis prašymas buvo tenkintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, grindžiant tuo, kad 2013 m. gegužės 21 d. buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią UAB „Nexus LT“ skola buvo perkelta naujiems skolininkams UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“. Pačių atsakovų aktyviais veiksmais buvo sukurta tokia situacija, kad Unija reikalavimo teisės į UAB „Nexus LT“ negali pagrįsti, nes bylos medžiagoje esančiais atsakovų pasirašytas dokumentais tai paneigiama.

33.2.                      UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ Unijai įkeistas turtas šiuo metu nėra parduotas, be to, priverstinai pardavus įkeistą turtą, Unijos gautinos sumos nebūtų didesnės nei šio turto vidutinė rinkos vertė. Unijos reikalaujamos žalos dydis yra 3 652 143,93 Eur (3 678 187,93 Eur (pradinė žalos suma) – 26 044 Eur (įkeisto ir dar neparduoto nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės). UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ priklausantys žemės sklypai, įkeisti Unijai, yra suvaržyti ir atitinkamai Unijos galimybės nukreipti išieškojimus į šį turtą yra apsunkintos. Nerealizuoto turto rinkos vertė iš viso 26 044 Eur (UAB „Vyrukai“ žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 3 881 Eur, o UAB „Rego Rent“ žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 22 163 Eur). Skolų perkėlimo sutartimis UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ skolos buvusių Unijos vadovų iniciatyva buvo perleistos UAB „Statybų kontinentas“ ir UAB „Mitlukas“. Tokių sutarčių sudarymas užkirto kelią Unijai vykdyti išieškojimą tiesiogiai iš pirminių skolininkų UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“. Net jei Unija turėtų galimybes kreiptis į UAB „Rego Rent“ ir/arba UAB „Vyrukai“ dėl skolos grąžinimo, iš viešų duomenų ir bylos medžiagos matyti, kad įmonės nevykdo veiklos ir neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreipti kreditorių reikalavimai.

33.3.                      Nėra galimybių atgauti skolas ir iš naujųjų skolininkų. UAB „Statybų kontinentas“ 2016 m. gegužės 16 d. buvo iškelta bankroto byla, o 2018 m. liepos 5 d. bendrovė išregistruota. Akivaizdu, kad Unija nebeturi jokių galimybių reikšti bet kokių reikalavimų šiai bendrovei. UAB „Mitlukas“ neteikia jokių duomenų VĮ Registrų centrui nuo 2014 metų, o 2021 m. liepos 8 d. yra įregistruotas įrašas – pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą. Todėl nėra pagrįsti sprendimo teiginiai, neva

33.4.                      Nors Uniją iš esmės tenkina teismo padarytos išvados, kad turto vertinimo ataskaitos laikytinos viena iš įrodinėjimo priemonių, galinčių patvirtinti ar paneigti turinčias reikšmės šiai bylai aplinkybes, tačiau pareikštas reikalavimas dėl turto vertinimo ataskaitų pripažinimo neteisingomis ir negaliojančiomis visgi turėjo būti išspręstas nenutraukiant bylos. Sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas pripažino, kad turto vertinimo ataskaitos buvo neteisingos, neatitiko teisės aktų reikalavimų ir dėl to turto vertintojas UAB „Rezultatas“ yra solidariai atsakingas už Unijai padarytą žalą. 

33.5.                      Priimdamas papildomą sprendimą pirmosios instancijos teismas priteisė Unijos naudai 10 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, įvertinęs, kad tik dalis Unijos ieškinio reikalavimų buvo tenkinti. Tuo atveju, jei apeliacinis skundas būtų tenkintas ir sprendimas Unijos skundžiamoje dalyje pakeistas, turėtų būti pakeistas ir papildomas sprendimas, priteisiant Unijai didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą. Iš viso Unijos patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje sudarė 22 115,32 Eur (įskaitant PVM).

34.       Atsakovė UAB „Rezultatas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo ir 2021 m. liepos 8 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis buvo nuspręsta ieškinį atsakovės UAB „Rezultatas“ atžvilgiu tenkinti iš dalies ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės UAB „Rezultatas“ atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

34.1.                      Unijos ieškinys atsakovės UAB „Rezultatas“ atžvilgiu teisme buvo pareikštas praleidus ieškinio senatį. Žala Unijai buvo padaryta paskolų išdavimo momentu – 2010 m. rugsėjo mėn.–2011 m. sausio mėn., tuo tarpu atsakovės UAB „Rezultatas“ ginčo byloje nagrinėtos ataskaitos buvo rengtos 2010 m. rugsėjo mėn.–2010 m. gruodžio mėn. Remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pradžia ginčo atveju laikytina paskolos išdavimo momentas – 2010 m. rugsėjo mėn.–2011 m. sausio mėn. Unija ieškinį teisme pareiškė tik 2017 m. kovo 2 d., t. y. daugiau nei po septynerių metų nuo tariamos žalos padarymo momento (neteisėtai išduotų paskolų) ir ieškinio senaties termino pradžios bei akivaizdžiai praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Atsakovė UAB „Rezultatas“ nėra ir nebuvo ieškovės valdymo organų narys ar dalyvis, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, pagal kurias ieškinio senaties pradžia laikytinas momentas, kada bankroto administratorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą, atsakovės UAB „Rezultatas“ atžvilgiu netaikytinos. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo ne tada, kada buvo realizuotas įkeistas turtas, o tuomet, kada buvo išduotos paskolos (Unijos darbuotojai turėjo pareigą patikrinti pateiktas turto vertinimo ataskaitas) arba kada paskolos gavėjai pradėjo vėluoti mokėti įmokas pagal paskolos sutartis. Galiausiai, Lietuvos banko 2013 m. balandžio 29 d. inspektavimo ataskaitoje taip pat aiškiai buvo nurodytas atsakovės UAB „Rezultatas“ ir jos parengtų turto vertinimo ataskaitų vertinimas.

34.2.                      Nei vienas teisės aktas (tiek įstatymai, tiek Unijos vidaus teisės aktai) nenumatė Unijai imperatyvios pareigos vadovautis atsakovės UAB „Rezultatas“ parengtomis turto vertinimo ataskaitomis ir jose nustatytomis vertėmis. Unijos ir atsakovės UAB „Rezultatas“ nesiejo ir nesieja absoliučiai jokie teisiniai santykiai, dėl kurių neteisėtumo ieškovė galėtų reikšti reikalavimą atsakovei ir reikalauti žalos atlyginimo. Unija nėra ir nebuvo turto vertinimo subjektu ginčo ataskaitų kontekste. Unija neturi reikalavimo teisės ne tik pagal specialųjį TVVPĮ, bet ir pagal CK nuostatas.

34.3.                      Teismas, taikydamas atsakovei UAB „Rezultatas“ deliktinę civilinę atsakomybę, visiškai neįvertino atsakovės argumentų, kad Lietuvos Respublikos teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog turto vertintojų civilinė atsakomybė kredito įstaigų atžvilgiu gali būti tik sutartinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015), bet ne deliktinė. Ginčo atveju jokios sutarties tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Rezultatas“ nebuvo ir nėra. Akivaizdu, jog Unija ginčo atveju neturi subjektinės teisės reikalauti iš atsakovės UAB „Rezultatas“ žalos atlyginimo, kadangi pastarųjų nesiejo ir nesieja jokie teisiniai santykiai, o atsakovės parengtos turto vertinimo ataskaitos nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

34.4.                      Teismas, taikydamas atsakovei UAB „Rezultatas“ civilinę atsakomybę, nenurodė jokių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė UAB „Rezultatas“ atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšis. Tarp UAB „Rezultatas“ veiksmų, t. y. parengtų ataskaitų ir Unijos patirtos žalos neegzistuoja priežastinis ryšys, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

34.5.                      Teismas visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovės išsakytų argumentų dėl UAB „Rezultatas“ atleidimo nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi ir CK 6.282 straipsnio 1 dalimi.

35.       Atsakovė ADB „Gjensidige“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo ir 2021 m. liepos 8 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis tenkintas ieškinys ADB „Gjensidige“ atžvilgiu ir šiuos sprendimus pakeisti – ieškinį ADB „Gjensidige“ atžvilgiu atmesti, priteisti iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovės ADB „Gjensidige“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias šiuo metu sudaro 6 050 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 5 323 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1.                      Vertintojo atsakomybė dėl netinkamai nustatytos turto vertės, t. y. dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų, galėjo kilti tik užsakovų, bet ne ieškovės atžvilgiu.

35.2.                      Visiems atsakovams negali būti taikoma solidari atsakomybė. Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Unijos darbuotojų veiksmai, išduodant paskolas, tinkamai nepatikrinus ar net netikrinant paskolų gavėjų mokumo, finansinės būklės, jų gebėjimo grąžinti paskolas, taip pat nesiimant jokių veiksmų šioms paskoloms išsiieškoti, tiesiogiai sukėlė žalą ieškovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jei bankas skolina pinigus tinkamai nesusipažinęs su kliento padėtimi ir neįvertinęs jo mokumo arba, nors ir įvertinęs jo mokumą, bet nesitikėdamas, kad paskola bus grąžinta, bankas atlieka neteisėtus veiksmus. Unijos darbuotojai, vertindami paskolos riziką ir skolininko finansinę būklę, parinktą užtikrinimo priemonę, turėjo įvertinti įkeistą daiktą ir tuo atveju, jei jiems kilo įtarimų dėl tokio daikto vertės, turėjo patys kreiptis dėl pakartotinio turto vertės nustatymo. Unijos darbuotojai turėjo pareigą nuolat stebėti ne tik skolininko būklę, bet ir įkeisto turto vertę ir, jai sumažėjus, reikalauti papildomos užtikrinimo priemonės. Tokie veiksmai nebuvo atlikti. Ieškovės nurodoma žala buvo padaryta būtent Unijos darbuotojų veiksmais (veikimu ir neveikimu), nesilaikant įstatymų ir vidaus tvarkų. Vertintojo veiksmai pasireiškė ataskaitų parengimu. Vertintojas neturėjo įtakos Unijos darbuotojų sprendimams nesilaikyti įstatymų ir vidaus tvarkų reikalavimų, netikrinti paskolos gavėjų finansinės būklės, pateikiamų dokumentų ir duomenų, taip pat neturėjo įtakos ir esminiam Unijos sprendimui išduoti paskolas. Vertintojo veiksmai negalėjo sukelti žalos ieškovei tokiu būdu, kad patirta žala negrąžintų paskolų forma būtų laikoma tiesioginiu vertintojo veiksmų rezultatu.

35.3.                      Nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp netinkamai parengtų ataskaitų ir galimų ieškovo nuostolių arba priežastinis ryšys pernelyg nutolęs nuo pasekmių.

35.4.                      Tuo atveju, jeigu teismas visgi spręstų, jog vertintojas yra atsakingas kartu su Unijos darbuotojais, nėra teisinių pagrindų tenkinti ieškinį draudiko atžvilgiu, nes draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda. Įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, nes žala padaryta vertintojo nusikalstamais tyčiniais veiksmais arba dėl didelio neatsargumo. Ataskaitose esant akivaizdžiai užaukštintoms sklypų kainoms, vertintojui, kaip profesionalui, tai turėjo būti akivaizdžiai žinoma, o tai reiškia, kad vertintojas ataskaitas parengė aiškiai suprasdamas, kad jos yra neteisingos ir neobjektyvios. Tokie vertintojo veiksmai, remiantis Draudimo taisyklių 10.1.2 ir 10.1.19 punktais, reiškia, kad įvykiai yra nedraudžiamieji ir nekyla draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Draudimo taisyklių 10.1.2 punktas numato, kad draudžiamuoju įvykiu nelaikoma ir draudikas neatlygina padarytos žalos dėl draudėjo, jo darbuotojų ar jo atstovų tyčinių veiksmų. Draudimo taisyklių 10.1.19 punktas numato, kad draudikas neatlygina žalos dėl draudėjo ar jo įgaliotų asmenų veiklos, kurią teismas kvalifikuoja kaip nusikaltimą ar nustato chuliganizmo požymius, bei tyčinius, didelio neatsargumo veikas, kurių pasekmes draudėjas turėjo numatyti. Žinojimas apie profesinės veiklos (paslaugos) neatlikimą ar nekokybišką atlikimą prilyginamas tyčios veiksmams.

35.5.                      Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-65/2021 buvo sprendžiami klausimai, susiję su fizinių asmenų (vertintojo darbuotojų) baudžiamąja atsakomybe už 44 turto vertinimo ataskaitų suklastojimą. Tarp šių 44 ataskaitų yra ir nagrinėjamoje civilinėje byloje faktiniu pagrindu nurodomos 6 vertintojo parengtos turto vertinimo ataskaitos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nuteisė vertintojo darbuotojus už tai, kad jie suklastojo 44 turto vertinimo ataskaitas (įskaitant ir visas 6 aktualias šiam ginčui), tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžiu juos išteisino, tačiau konstatavo, kad viena iš darbuotojų (B. T.) yra kalta padariusi 44 nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje – dokumentų suklastojimas. Teismui nustačius, jog dėl vertintojo, veikusio per savo darbuotojus, veiksmų/neveikimo buvo padaryta žala ieškovei, draudimo išmoka iš draudiko nepriteistina, kadangi įvykis laikytinas nedraudžiamuoju.

35.6.                      Draudimo sutartimi draudikas draudė vertintoją ir jo draudimo interesus. Draudikas nedraudė nei Unijos darbuotojų, nei ieškovės.

35.7.                      Draudikas draudė vertintojo profesinę civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2012 m. spalio 30 d. pagal kasmet atnaujinamą Draudimo sutartį. Šioje byloje nagrinėjami vertintojo veiksmai (suteiktos turto vertinimo paslaugos bei pateiktos ataskaitos) buvo atlikti laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d. Minėtą laikotarpį apima du vertintojui išduoti draudimo liudijimai, t. y. 2009 m. spalio 29 d. išduotas liudijimas, kurio galiojimo laikotarpis buvo nuo 2009 m. spalio 31 d. iki 2010 m. spalio 30 d., ir 2010 m. spalio 29 d. išduotas liudijimas, kurio galiojimo laikotarpis buvo nuo 2010 m. spalio 31 d. iki 2011 m. spalio 30 d. Draudimo liudijimai bei juose nurodytas draudimo laikotarpis pasibaigė atitinkamai 2010 m. spalio 30 d. ir 2011 m. spalio 30 d. Akivaizdu, kad draudiko atsakomybės laikotarpis pagal nurodomus draudimo liudijimus pasibaigė ilgą laiką iki ieškovės reikalavimo draudikui pateikimo.

35.8.                      Draudikas ir vertintojas susitarimu buvo aiškiai apibrėžę draudiko atsakomybės ribas ir numatę, kas pagal Draudimo taisyklių sąlygas yra laikoma draudžiamuoju įvykiu. Šalys, sudarydamos draudimo sutartį, bendrai susitarė, jog pareikšto reikalavimo kriterijus yra pagrindas draudikui mokėti draudimo išmoką, t. y. reikalavimo (pretenzijos) atlyginti žalą pateikimas yra laikomas draudžiamuoju įvykiu ir pagrindu draudikui mokėti draudimo išmoką. Ieškovė reikalavimą draudikui pareiškė tik 2016 m. spalio 21 d., o vertintojas apskritai niekada nepranešė apie galimai gautinas pretenzijas.

35.9.                      Pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimas taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Apie žalos faktą ieškovei neabejotinai turėjo tapti žinoma jau nuo pirmųjų vėlavimų grąžinti paskolas pagal ieškovės sudarytas paskolos sutartis su paskolų gavėjais. Net ir tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad yra įvykęs draudžiamasis įvykis ir ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino bei pateikė pretenziją galiojant draudimo apsaugai (su kuo draudikas nesutinka), tai draudimo išmoka bet kuriuo atveju negali būti didesnė nei 289 620 Eur (1 000 000 Lt).

36.       Atsakovai D. Č., E. P. ir I. I. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1.                      Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad valdybos nariai neatsakingai skolino, tačiau vien tai, kad paskolos Unijai nebuvo grąžintos pilna apimtimi, juo labiau, kad nuo 2014 m. visą Unijos valdymą perėmė bankroto administratorius ir valdybos nariai nebegalėjo kontroliuoti paskolų grąžinimo grafikų laikymosi, nereiškia, kad valdybos nariai atliko neteisėtus veiksmus. Valdyba neveikė prieš Unijos interesus ir sąžiningai tikrino įmonių, siekiančių gauti paskolas, pateiktus dokumentus bei vertino įmonių galimybes paskolas grąžinti. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, kad paskolos įmonėms UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ buvo išduotos įprastiniu būdu, ne skubos tvarka, Unijos nariams, įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai nekėlė abejonių, paraiškos paskoloms gauti atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus.

36.2.                      Pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl valdybos narių argumentų, kad įmonėms UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ išduotų paskolų grąžinimas buvo užtikrintas net trimis užtikrinimo būdais: a) užtikrinimas vekseliu; b) turto įkeitimas hipoteka; c) laidavimas. Visame sprendime nurodoma, kad sprendimą išduoti paskolas nulėmė tik turto įkeitimas. Už UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ laidavo Kooperatinė bendrovė (toliau – KB) „Nacionalinė kredito unija“. KB „Nacionalinė kredito unija“ – kredito bendrovė, neabejotinai turėjo turto, buvo finansiškai pajėgi, stabili įmonė ir patikimas, finansiškai stiprus laiduotojas, kuris savo reputacija nekėlė abejonių valdybos nariams. Pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ir nepasisakė, kad toks laidavimas iki minimumo sumažino paskolų negrąžinimo riziką.

36.3.                      Teismas iš viso nevertino ir nepasisakė apie paskolas gavusių įmonių kaltę ir jų solidarią atsakomybę. Nors nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus atliko ne valdybos nariai ir ne Unijos paskolų komitetas, o įmonės (jų atstovai), vadovaujantis teismo sprendimu, atsakyti turi asmenys vien dėl to, kad iš jų išieškoti ieškovei patogiau, negu iš neteisėtus veiksmus atlikusių įmonių ar jų vadovų. Sprendime nėra nurodyta kaip pasireiškė valdybos narių kaltė. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Rezultatas“ atlikto turto vertinimo ataskaitose nurodė neteisingus duomenis apie įkeisto turto vertę, o įmonės pateikė Unijai suklastotus dokumentus, niekaip nesuponuoja išvados, kad valdybos nariai išduodami paskolas veikė tyčia ar veikė pernelyg aplaidžiai. Valdybos nariai nepažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytų pareigų ir nesielgė aplaidžiai, nerūpestingai, nedarė jokių tyčinių veiksmų, veikė tik Unijos interesais.

36.4.                      Sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad nors skolos buvo perkeltos, bet po to vėl grąžintos pradinėms skolininkėms. Valdybos nariai, gavę pasiūlymą perkelti skolą dvejoms įmonėms UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, iš naujo vertino šių naujų įmonių skolininkių mokumą ir gebėjimą grąžinti paskolų likutį. Valdybos nariai kartu su paskolų komitetu atliko skolos perėmėjų UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybos kontinentas“ finansinį vertinimą ir patikimumą, skolos grąžinimo užtikrinimo priemones, bei priėmė sprendimą sutikti dėl skolų perkėlimo. 2013 m. gegužės 21 d. buvo sudarytos skolos perkėlimo sutartys. Naujosios įmonės dalinai vykdė įsipareigojimus ir iš dalies grąžino paskolą. Tai, kad ieškovės bankroto administratorius, perėmęs Unijos valdymą po bankroto bylos iškėlimo, nesikreipė dėl skolos išieškojimo į naujas skolininkes UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, tačiau kreipėsi dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo neteisėtai, neturint kreditorinio reikalavimo, nereiškia, kad skoliniai įsipareigojimai buvo grąžinti pirminiams skolininkams.

36.5.                      Teismas iš viso nenagrinėjo valdybos narių įrodymų visuma pagrįsto argumento, kad prie žalos atsiradimo prisidėjo pats bankroto administratorius. UAB „Statybų kontinentas“ buvo finansiškai stabili, ne vienerius metus gyvavusi statybų veikla užsiminėjusi įmonė (bankroto byla iškelta tik 2016 m. gegužės mėn.), kuri neabejotinai turėjo turto, tačiau ieškovės bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų išieškoti skolą iš šios įmonės, kol įmonė galiausiai bankrutavo. UAB „Mitlukas“ yra nebankrutavusi ir veikianti įmonė, tačiau ieškovė net nebandė kreiptis dėl skolos į skolos perėmėjus, teigdama, kad išieškoti skolas iš šių įmonių nėra perspektyvos. Ieškovė dėl skolos išieškojimo nesikreipė ir skolos išieškoti nebandė nei iš skolininkų, nei iš laiduotojų. Ieškovės bankroto administratorius iki 2017 metų gruodžio mėn. šiomis skolas perėmusiomis įmonėmis iš viso nesidomėjo, nesikreipė dėl skolų išieškojimo.

36.6.                      Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 3 652 143,93 Eur priteisimo, pirmosios instancijos teismas priteisė 1 926 127,46 Eur. Valdybos nariai neskundžia pačio fakto, kad žala buvo sumažinta, tačiau nori pabrėžti, kad iš sprendimo motyvuojamosios dalies visiškai neaišku, kuo vadovaudamasis teismas sumažino priteistinos žalos dydį. Ieškovė, skaičiuodama žalos dydį, į žalą įtraukė delspinigius, neatėmė pajinių įnašų sumos, taip iš esmės prieštaraudama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Priteistinos žalos dydis turėtų būti sumažintas dar ir dėl to, kad prie žalos atsiradimo savo neveikimu prisidėjo pati ieškovė, nes nuo 2014 m. nesiėmė jokių veiksmų dėl paskolų išieškojimo.

37.       Atsakovai R. P. ir J. R. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1.                      Procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas iki 2021 m. birželio 22 d., tačiau elektroninio paslaugų portalo (EPP) sistemoje skiltyje „Dokumento parašai“ matyti, kad sprendimo pasirašymo data 2021 m. birželio 25 d. Taigi sprendimas nebuvo paskelbtas, kaip tai numatyta CPK 268 straipsnio 11 dalyje.

37.2.                      Teismas formaliai sprendime nurodė, kad paskolų komiteto nariai pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neatsakingai vertino pareiškėjų dokumentus išduodant paskolas, tačiau nedetalizavo, kaip pasireiškė šis pažeidimas, kodėl teismas laiko, kad paskolos išduotos neatsakingai. Paskolos Unijai dalinai buvo grąžintos, paskolų grąžinimo terminas Unijos bankroto dieną dar nebuvo suėjęs. Nuo 2014 metų visą Unijos valdymą perėmė bankroto administratorius ir niekas iš atsakovų, tame tarpe ir apeliantai, nebegalėjo kontroliuoti paskolų grąžinimo grafikų laikymosi. Priešingai teismo motyvams, nei valdyba, nei Paskolų komitetas neveikė prieš Unijos interesus ir sąžiningai tikrino įmonių, siekiančių gauti paskolas, pateiktus dokumentus bei vertino įmonių galimybes paskolas grąžinti. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, kad paskolos įmonėms UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ buvo išduotos įprastiniu būdu, ne skubos tvarka, Unijos valdymo organams įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai nekėlė abejonių, paraiškos paskoloms gauti atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus.

37.3.                      Pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl atsakovų argumentų, kad UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ išduotų paskolų grąžinimas buvo užtikrintas net trimis užtikrinimo būdais: a) vekseliu; b) turto hipoteka; c) laidavimu. Laidavo KB „Nacionalinė kredito unija“ – kredito bendrovė, kuri turėjo turto, buvo finansiškai pajėgi, stabili ir patikima.

37.4.                      Pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ir nepasisakė dėl paskolas gavusių įmonių kaltės ir jų solidarios atsakomybės. Nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus atliko ne valdybos nariai ir ne Unijos Paskolų komitetas, o įmonės (jų atstovai). Sprendime nėra nurodyta, kaip pasireiškė Paskolų komiteto narių kaltė, nėra konstatuojama, kad jie veikė tyčia, žinodami apie įmonių skolininkių vykdomas neteisėtas schemas. Tai, kad UAB „Rezultatas“ turto vertinimo ataskaitose nurodyti neteisingi duomenys apie įkeisto turto vertę, o įmonės pateikė Unijai suklastotus dokumentus, niekaip nesuponuoja išvados, kad Unijos valdymo organai išduodami paskolas veikė tyčia. Visi paskolų komiteto nariai buvo samdomi darbuotojai, kurie su Unija buvo susiję tik darbo santykiais, todėl juos vertinti kaip valdymo organų narius yra neteisinga ir neprotinga. Apeliantai R. P. ir J. R., būdami tik Unijos samdomi darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, nepažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytų pareigų ir nesielgė aplaidžiai, nerūpestingai, nedarė jokių tyčinių veiksmų, veikė tik Unijos interesais.

37.5.                      Teismas iš esmės nevertino, kad skolos buvo perkeltos mokioms ir patikimoms įmonėms, siekiant sumažinti riziką dėl paskolų galimo negrąžinimo. Valdybos nariai gavę pasiūlymą perkelti skolą dviem įmonėms UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“ iš naujo vertino šių naujų įmonių skolininkių mokumą ir gebėjimą grąžinti paskolų likutį. Bankroto administratorius, perėmęs Unijos valdymą po bankroto bylos iškėlimo, nesikreipė dėl skolos išieškojimo į naujas skolininkes UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, o kreipėsi į teismą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo neteisėtai, neturint kreditorinio reikalavimo. Teismo išvada, kad skoliniai įsipareigojimai pagal paskolos sutartis buvo perkeltos naujiems skolininkams UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, o po to grąžintos seniems skolininkams vien dėl to, kad bankroto administratorius nevykdė skolų išieškojimo iš naujų skolininkių, o kreipėsi į buvusių skolininkų bankroto administratorius su prašymu patvirtinti kreditorinius reikalavimus, yra nelogiška, neteisėta ir nepagrįsta.

37.6.                      Teismas iš viso nenagrinėjo atsakovų argumento, kad prie žalos atsiradimo prisidėjo pats bankroto administratorius. Unija bankrutavo 2014 metų balandžio mėn., nuo šios laikotarpio bankroto administratorius iš valdybos narių perėmė Unijos dokumentus ir valdymą, atleido visus darbuotojus, tame tarpe ir Paskolų komiteto narius, po ko nei valdybos, nei Paskolų komiteto nariai neturėjo galimybės nei kontroliuoti paskolų grąžinimo procesų, nei inicijuoti paskolų išieškojimo iš įmonių skolininkių. Ieškovės bankroto administratorius iki 2017 metų gruodžio mėn. skolas perėmusiomis įmonėmis iš viso nesidomėjo ir nesikreipė dėl skolų išieškojimo.

37.7.                      Pabrėžtina, kad ieškovė, skaičiuodama žalos dydį, į žalos dydį įtraukė delspinigius ir neatėmė pajinio įnašo, taip iš esmės prieštaraudama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Priteistinos žalos dydis turėtų būti sumažintas, nes prie žalos atsiradimo savo neveikimu prisidėjo ieškovė.

38.       Atsakovė J. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

38.1.                      Atsakovai reikalavo taikyti ieškinio senaties terminą, kurio ieškovė atnaujinti byloje neprašė, tačiau pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė J. B. pagal darbo sutartį buvo priimta tik į paskolų vadybininkės pareigas ir jas ėjo nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. kovo 16 d. Ieškovė apie tariamus atsakovės J. B., kaip darbuotojos, neteisėtus veiksmus privalėjo sužinoti tų veiksmų atlikimo momentu, t. y. ieškovės valdybai tikrinant tuos pačius pateiktus dokumentus. Senaties terminui jokios reikšmės negali turėti aplinkybė, kad ieškovės valdymą perėmė nemokumo administratorius.

38.2.                      Nebuvo nustatyti jokie atsakovės J. B. atlikti skolinimo taisyklių pažeidimai. J. B. laikėsi Valdybos patvirtintų taisyklių ir pildė nustatytas formas, atlikdama skaičiavimus pagal darbdavio nurodytas tvarkas ir formules, o visą informaciją nedelsiant perduodavo tikrinti Unijos vidaus auditorei.

38.3.                      Teismas, priimdamas sprendimą, koncentravosi tik į vieną paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonę, t. y. į įkeistą turtą, nurodęs, kad Paskolų komiteto nariams turėjo sukelti abejonių pateikto įkeisto turto vertė, kuri žymiai skyrėsi nuo Nekilnojamojo turto registre nurodytos vertės. Teismas visiškai nevertino ir nesigilino, kad sprendimas išduoti paskolas buvo priimtas kompleksiškai vertinant visas užtikrinimo priemones, o labiausiai į patikimo laiduotojo laidavimo sutartį.

38.4.                      Ieškovė nepateikė Unijos narių sprendimo J. B. paskirti paskolų komiteto nare. J. B. niekada nebuvo išrinkta paskolų komiteto nare ir negalėjo turėti jokio supratimo, kad jai galėtų kilti atsakomybė. Akivaizdu, kad net J. B. iškėlus klausimą dėl verčių skirtumo, šis jos pastebėjimas būtų buvęs nereikšmingas, nes vadovui ar kitiems organams patiems dėl šios aplinkybės nekeliant jokių klausimų, šis pastebėjimas nebūtų turėjęs jokios reikšmės, dėl vadovaujančių asmenų nurodymų. Ieškovė, siekdama taikyti atsakovei atsakomybę ne darbo santykių pagrindu, privalėjo įrodyti atsakovės paskyrimą paskolų komiteto nare. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. B. atliko neteisėtus veiksmus.

38.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrindė J. B. ir kitų atsakovų kaltės. J. B. veiksmai nebuvo būtina žalos atsiradimo sąlyga, nes išimtinai šios atsakovės veiksmai net nelėmė paskolų išdavimo. Atsakovės veiksmų priežastinis ryšis su ieškovės nurodomais nuostoliais yra pernelyg nutolęs, kilęs dėl kitų atsakovų suklaidinimo, o pačių veiksmų net nėra pagrindo pripažinti neteisėtais.

38.6.                      Ieškovė net nepagrindžia nuostolių, kuriuos laiko žala, dydžio ir reikalauja sumų, kurių neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti. Ieškovė nepagrįstai į žalos dydį įtraukia delspinigius ir neatima pajinių įnašų.

38.7.                      Teismas priėjo prieštaringų išvadų, kad skolų perkėlimas nebuvo įvykęs arba skolinė našta grąžinta pradinėms skolininkėms. Tai, kad bankroto administratorius, perėmęs Unijos valdymą po bankroto bylos iškėlimo, nesikreipė dėl skolos išieškojimo į naujas skolininkes UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, tačiau kreipėsi dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo neteisėtai, neturint kreditorinio reikalavimo, nereiškia, kad skoliniai įsipareigojimai buvo grąžinti pirminiams skolininkams. UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“ iš dalies dengė mokėjimus pagal paskolos sutartis, tačiau teismas to byloje iš viso nevertino.

38.8.                      Ieškovė nesikreipė į vekselius išdavusių įmonių vadovus, teigiant, kad vekselis turėjo formos trūkumų. Vekselio formos trūkumai niekaip negalėjo sukliudyti reikalavimus dėl šių dokumentų pareikšti kaip dėl skolos.

38.9.                      Turto vertintojui neatlikus neteisėto ir netinkamo įkeičiamų sklypų vertės nustatymo, nebūtų kilusios jokios sąlygos ieškovės grindžiamai žalai. Tai įrodo, kad ieškovės grindžiami nuostoliai atsirado išimtinai dėl turto vertintojo neteisėtų veiksmų.

39.       Ieškovė BDB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, prašydama netenkinti apeliantų E. P., I. I., D. Č., R. P., J. B., J. R., UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“ pateiktų apeliacinių skundų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

39.1.                      Sprendime buvo teisingai įvertinta, kad atsakovų veiksmais Unijai buvo padaryta žala ir atsakovai turi pareigą šią žalą atlyginti. Visų paskolų atveju buvo veikiama pagal tą pačią schemą: UAB „Daumilas“ įsigydavo sklypą iš fizinio asmens už rinkos kainą, o po kelių savaičių tą patį sklypą parduodavo užaukštinta kaina paskolų gavėjams. Sklypo įsigijimą užaukštinta kaina finansuodavo Unija, išduodama paskolas. Unijos bankroto administratoriui išanalizavus su paskolų išdavimu susijusias aplinkybes, nustatytos akivaizdžios visų paskolų išdavimo epizodų ir juose dalyvavusių įmonių sąsajos. Sklypų užaukštintos kainos formaliam pagrindimui visi paskolų gavėjai pateikė UAB „Rezultatas“ turto vertinimo ataskaitas, o paskolų vertinimą atliko kiti atsakovai – buvę Unijos paskolų vadybininkai, paskolų komiteto nariai ir valdybos nariai.

39.2.                      Turto vertinimo priežiūros tarnyba nustatė ataskaitų trūkumus, susijusius su turto vertės nustatymo pagrindimu. NTR duomenys paskolų išdavimo metu buvo prieinami viešai ir galėjo (bei privalėjo) būti tikrinami tiek vertintojo, tiek visų sprendimų dėl paskolų išdavimo procesuose dalyvavusių atsakovų. Šie duomenys įrodo, kad įkeistų žemės sklypų vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi nuo 20 iki 170 kartų. Lietuvos banko inspektavimo ataskaitoje buvo pateikta nuomonė, kad turto vertės nustatymo ataskaitose yra nurodytos žymiai užaukštintos žemės sklypų vertės, kurios turėjo sukelti pagrįstų abejonių Unijos specialistams, atliekantiems įprastas paskolų teikimo ir reguliaraus kredito rizikos vertinimo (monitoringo) procedūras. Turtą vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumą, taip pat atlygina užsakovui žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų (TVVPĮ 13 straipsnis). Turto vertinimo ataskaita yra reikšmingas (galimai ir esminis) dokumentas vertinant skolininko būklę, jo galimybes grąžinti paskolą ir nustatant įkeičiamo turto vertę, bei galintis nulemti galutinį paskolų komiteto ir valdybos sprendimą suteikti skolininkui paskolą.

39.3.                      Nesutiktina su atsakovų – Unijos valdybos narių ir paskolų komiteto narių – apeliaciniuose skunduose nurodomais teiginiais, neva jų atžvilgiu nėra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Paskolų komiteto ir valdybos nariai, prieš suteikdami skolininkui paskolą, turėjo atlikti visapusišką skolininko būklės vertinimą, t. y. įvertinti skolininko finansinius įsipareigojimus, taip pat bendrus skolininko duomenis, veiklą bei patikimumą.

39.4.                      Nepaisant to, kad paskolų gavėjų pateikti duomenys tikrinti nebuvo, visi paskolų gavėjų pateikti dokumentai akivaizdžiai rodė didelį tokio kliento rizikingumą. Visgi Unijos valdybos nariai, veikdami kaip finansų srities profesionalai, kuriems taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nepaisydami akivaizdaus didelio paskolų gavėjų rizikingumo ir Paskolų gavėjų būklės vertinimo tvarkos 4.4 punkto, neturėdami jokių pagrįstų įrodymų, kad paskolų gavėjai bus pajėgūs grąžinti paskolą ir ją grąžins, išdavė nepatikimiems, blogos finansinės būklės skolininkams paskolas, kurios faktiškai ir nebuvo grąžintos. Byloje yra pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie leidžia konstatuoti, kad Unijos valdybos nariai pažeidė jiems tenkančias pareigas ir dėl to privalo atlyginti Unijai padarytą žalą.

39.5.                      Paskolų komitetas yra kredito unijos organas, dalyvaujantis priimant sprendimus dėl paskolų suteikimo, ir būtent jam tenka pirminė pareiga atlikti visapusišką skolininko įvertinimą (Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1 punktas). Paskolų komiteto nariai privalo savarankiškai įvertinti paskolos paraiškos dokumentus bei objektyviai priimti sprendimą (Paskolų komiteto darbo reglamento 4.2.2 punktas), taip pat turi teisę užprotestuoti paskolų komiteto posėdyje priimtus nutarimus, jeigu jie priimti pažeidžiant kredito unijos įstatus ar Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus arba jeigu paskolų komiteto narys laiku negavo pranešimo apie paskolų komiteto posėdį ir dėl to negalėjo jame dalyvauti (Paskolų komiteto darbo reglamento 4.1.4 punktas).

39.6.                      J. B. atsakomybė bylos kontekste yra dvejopa: ji ėjo paskolų komiteto narės pareigas, dalyvavo visų byloje nagrinėjamų paskolų išdavimo paskolų gavėjams epizoduose, taip pat ji, kaip paskolų vadybininkė, atliko penkių paskolų gavėjų paraiškų pirminį vertinimą. Priešingai nei bandoma teigti J. B. apeliaciniame skunde, jos atsakomybė pagal DK nuostatas nešalina jos, kaip paskolų komiteto narės, atsakomybės dėl paskolų komiteto priimtų sprendimų. Faktą, kad atsakovė J. B. buvo Unijos paskolų komiteto nare nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2012 m. balandžio 5 d., patvirtina Juridinių asmenų registro išrašas, taip pat ir pačios J. B. pasirašyti paskolų komiteto veiklos dokumentai (posėdžių protokolai ir kt.).

39.7.                      Atsakovai remiasi klaidinančiais teiginiais, neva paskolų grąžinimas buvo užtikrintas ne tik aptariamų žemės sklypų įkeitimu, tačiau ir kokiomis nors kitomis užtikrinimo priemonėmis. Vienintelė reali užtikrinimo priemonė buvo įkeičiamas žemės sklypas, nes visos kitos užtikrinimo priemonės arba turėjo esminių trūkumų, arba iš viso neegzistavo tuo metu, kai Unijai buvo iškelta bankroto byla: vekseliai buvo pasirašomi be būtinųjų rekvizitų (datos), kas darė vekselius negaliojančiais; KU „Nacionalinė kredito unija“ tariamas laidavimas už paskolų gavėjų prievoles paaiškėjo tik šios bylos nagrinėjimo metu, nes jokie su tokiu laidavimu susiję dokumentai nebuvo perduoti Unijos bankroto administratorei po bankroto bylos iškėlimo; laidavimo sutartis su UAB „Krašto spauda“ buvo terminuota ir galiojo tik iki 2014 m. sausio 1 d.; laidavimo sutartis su UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ galiojo tik 2 dienas.

39.8.                      Nesutinka ir su atsakovų argumentais, kad 2013 m. gegužės 21 d. sudarytomis skolų perkėlimo sutartimis paskolų gavėjų paskolos buvo perkeltos neva mokioms įmonėms – iš tiesų šios įmonės (UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“) taip pat nevykdė ir neturėjo galimybių įvykdyti perimtų paskolų gavėjų įsipareigojimų. UAB „Statybų kontinentas“ 2016 m. gegužės 16 d. buvo iškelta bankroto byla, o 2018 m. liepos 5 d. bendrovė išregistruota. UAB „Mitlukas“ neteikia jokių duomenų VĮ Registrų centrui nuo 2014 metų, o 2021 m. liepos 8 d. yra įregistruotas įrašas – pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registrų centro tvarkytojo iniciatyva.

39.9.                      Draudikas ieško visų įmanomų argumentų, siekdamas išvengti išmokos pagal draudimo sutartį mokėjimo, paneigdamas draudiminės apsaugos esmę. Tiek vertintojas, tiek ir pats draudikas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ginčo aplinkybių laikotarpyje turto vertintojo UAB „Rezultatas“ veikla buvo apdrausta profesinės civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje UAB DK „PZU Lietuva“ (draudimo grupei „Gjensidige“ įsigijus draudimo bendrovę „PZU Lietuva“, nuo 2016 m. kovo 1 d. UAB DK „PZU Lietuva“ pakeitė pavadinimą ir teisinę formą į ADB „Gjensidige“). Vertintojo draudimo sutartys su draudiku buvo sudaromos ne tik paties vertintojo interesų apsaugai, tačiau ir trečiųjų asmenų, kurie tampa nukentėjusiaisiais dėl vertintojo atliktų veiksmų ar šių veiksmų pasekmių, interesų apsaugai. Unijai netinkamu turto vertinimu vertintojo sukelta žala, pagal draudiko ir vertintojo sudarytą draudimo sutartį, turi būti pripažinta draudžiamuoju įvykiu ir draudikas turi pareigą atlyginti šią žalą.

39.10.                      Unija bylos nagrinėjimo metu pateikė išsamius duomenis ir įrodymus, pagrindžiančius byloje reikalautos priteisti žalos dydį ir atskiras sumas. Nesutinka su teiginiais, neva žalos dydis galėtų būti mažinamas Paskolų gavėjų įmokėtų pajų dydžiu. Pajus sudaro kredito unijos pajinį kapitalą. Unijai iškelta bankroto byla. Bankroto procese debitorių įsipareigojimai nėra mažinami įstatiniam kapitalui priklausančiu turtu.

39.11.                      Unijos reikalavimai byloje pareikšti nepraleidus ieškinio senaties termino. Unijos bankroto administratorius su Unijos dokumentais galėjo susipažinti ne anksčiau, kaip po nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo dienos (2014 m. balandžio 7 d.). Ieškinys byloje dėl žalos atlyginimo pareikštas 2017 m. kovo 2 d., nepraleidus 3 metų senaties termino, skaičiuojant nuo tos dienos, kai bankroto administratorius gavo Unijos dokumentus.

40.       Atsakovė UAB „Rezultatas“ pateikė atsiliepimą, prašydama tenkinti jos apeliacinį skundą, ieškovės BKB KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovų D. Č., E. P., I. I., R. P., J. R. bei J. B. apeliacinius skundus atmesti, atsakovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

40.1.                      Prašo vadovautis atsakovės UAB „Rezultatas“ pateiktame apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, ypatingai atkreipiant dėmesį į analogiškoje byloje pagal tos pačios ieškovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl priežastinio ryšio tarp vertintojo veiksmų ir Unijai padarytos žalos nebuvimo.

40.2.                      Byla dėl turto vertinimo ataskaitų pripažinimo negaliojančiomis buvo nutraukta. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje vienareikšmiškai yra laikomasi nuostatos, jog turto vertinimo ataskaita yra konstatuojamojo pobūdžio aktas, nesukeliantis konkrečių teisinių pasekmių; ji negali būti bylos materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku ir ginčijama CPK nustatyta tvarka.

41.       Atsakovai D. Č., E. P. ir I. I. pateikė atsiliepimą, prašydami ieškovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

41.1.                      Valdybos nariai nesutinka su UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“ apeliacinių skundų dalimis, kuriose neteisėtai, siekiant išvengti atsakomybės, nurodoma, kad Unijai savo neteisėtais veiksmais žalą sukėlė Unijos darbuotojai. Valdybos nariai, išduodami paskolas UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ elgėsi teisėtai, atidžiai ir rūpestingai. Paskolos šioms įmonėms buvo išduotos įprastiniu būdu, ne skubos tvarka, Unijos nariams, įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai nekėlė abejonių, paraiškos paskoloms gauti atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus. Tiek paskolų komitetas, tiek valdyba sprendimą išduoti paskolas priėmė vadovaudamiesi teisės aktais, tinkamai įvertinę paskolų negrąžinimo riziką, išanalizavę įmonių pateiktus dokumentus. Turto vertintojo UAB „Rezultatas“ atliktos turto vertinimo ataskaitos, kurios buvo pateiktos tiek paskolų komiteto nariams, tiek valdybos nariams, iš dalies lėmė Unijos darbuotojų sprendimą išduoti paskolas įmonėms.

41.2.                      Priešingai nei nurodė ieškovė, teismas visiškai nemotyvavo, kodėl, kokiu pagrindu ieškinio suma sumažinta iki priteistos 1 926 127,46 Eur. Teismas tik konstatavo, kad ieškinys tenkintas iš dalies, kad priteistina 1 926 127,46 Eur suma, bet visiškai nenurodė, kokia apimtimi ieškinys yra atmestas, nenurodė nei motyvų, nei priežasčių.

41.3.                      Valdybos nariai savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metų ne kartą akcentavo, kad ieškovė neteisėtai į žalos dydį įtraukė delspinigius, nes, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Teismas, priteisdamas žalą iš valdybos narių, privalėjo iš priteistinos sumos atimti į žalos dydį įskaičiuotus delspinigius.

41.4.                      Iš sprendimo motyvuojamosios dalies visiškai neaišku, ar žala buvo sumažinta pajiniu įnašu ir delspinigiais, ar ne.

41.5.                      Bankroto administratorius turėjo visas galimybes ir pareigą kreiptis į įmones skolininkes laiku, tuomet, kai jos buvo dar gyvuojančios, veiklą vykdančios ir mokios įmonės, t. y. 2014-2017 m. Būtent bankroto administratoriaus delsimas, neveikimas ir nulėmė, kad šiuo metu išieškojimas iš įmonių skolininkių yra mažai tikėtinas. Bankroto administratorius, o ne Unijos darbuotojai, valdymo organai, nesiėmė jokių skolos išieškojimo veiksmų iš pradinių skolininkių ir skolos perėmėjų. Po skolos perkėlimo naujosios skolininkės vykdė mokėjimus pagal paskolos sutartis, vadinasi buvo mokios.

42.       Atsakovė J. B. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti ieškovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundą, atsakovų D. Č., E. P., I. I., R. P. ir J. R. apeliacinius skundus tenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

42.1.                      Teismas teisingai įvertino, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių atgauti skolas iš UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“, UAB „Mitlukas“ ir UAB „Vyrukai“. UAB „Nexus LT“ bankroto byla buvo iškelta jau po Unijos bankroto. Tai pagrindžia, kad Unijos administravimą perėmę asmenys turėjo iškart imtis priemonių šiam skolininkui tinkamai nevykdant įsipareigojimų. Ieškovės argumentai, kad iš UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai nebūtų jokių galimybių išsiieškoti įsiskolinimus yra paremti tik samprotavimais ir pasvarstymais. Ieškovė šioms įmonėms net nereiškė reikalavimų. Unijai bankroto byla buvo iškelta 2014 m., tuo tarpu UAB „Statybų kontinentas“ – tik 2016 m. Ieškovė turėjo galimybę UAB „Statybų kontinentas“ reikšti reikalavimus tada, kada ji tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų ir turėjo turto. Bankroto administratorius į UAB „Mitlukas“ taip pat nesikreipė. Tai, kad įmonė neteikia finansinių ataskaitų, nevykdo veiklos ar neturi darbuotojų, nereiškia, kad tokia įmonė visiškai neturi jokio turto ar turtinių teisių, į kuriuos ieškovė galėtų nukreipti savo reikalavimus.

42.2.                      Turto vertinimo ataskaitos negalėjo būti nagrinėjamos bylos dalyku, nes jų pripažinimas negaliojančiomis ieškovei nesukeltų jokių materialinių teisinių padarinių.

42.3.                      Teismas galėjo dar labiau sumažinti ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį atsižvelgęs, kad ieškovė net kelis kartus tikslino ieškinį, dėl ko atsakovai buvo priversti teikti ne vieną atsiliepimą, taip patirdami išlaidas už procesinių dokumentų rengimą.

42.4.                      Nesutinka su atsakovo ADB „Gjensidige“ ir UAB „Rezultatas“ apeliacinio skundo dalimis, kuriose šios atsakovės iš esmės vienodais argumentais grindžia, kad žalą privalėtų atlyginti nebent paskolų komiteto ir valdybos nariai. J. B., atsižvelgusi į tai, kad vertinimo ataskaitos buvo parengtos profesionalių turto vertintojų, turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, jog juose nurodytos turto vertės yra teisingos.

42.5.                      Ieškovės grindžiamą žalą iš esmės lėmė pačios ieškovės veiksmai, nesiėmus tinkamų priemonių išieškoti skolas ir užtikrinti paskolų vykdymą prasidėjus ieškovės bankroto procedūrai.

42.6.                      ADB „Gjensidige“ ir UAB „Rezultatas“ paaiškinimai grindžiantys, kad paskolų komiteto nariai tinkamai neatliko pareigų vertinant paskolos išdavimo galimybę ir skolininkų mokumą bei nesiėmė tinkamų priemonių paskoloms išieškoti, nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

44.       Apeliantų R. P. ir J. R. teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo paskelbtas, kaip tai numatyta CPK 268 straipsnio 11 dalyje. Nurodė, kad procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas iki 2021 m. birželio 22 d., tačiau EPP sistemoje skiltyje „Dokumento paieška“ matyti, kad sprendimo pasirašymo data yra 2021 m. birželio 25 d. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstama, kai sprendimas yra be motyvų, o šiuo atveju, apeliantų teigimu, nebuvo ne tik motyvų, bet ir iš viso paties sprendimo.

45.       CPK 269 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas priimamas per teismo nustatytą terminą, o sprendimo paskelbimo data laikoma priėmimo data. CPK 268 straipsnio 11 dalis nustato, kad kai sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas CPK 269 straipsnyje nustatyta tvarka ir nė vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto sprendimo pateikimas teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas išnagrinėjo bylą, raštinei teismo nurodytą sprendimo paskelbimo dieną.

46.       Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2021 m. gegužės 17 d. išnagrinėjęs bylą, nutarė sprendimą skelbti 2021 m. birželio 1 d. 16 val., tačiau 2021 m. birželio 1 d., vadovaudamasis CPK 290 straipsnio 1 dalimi, 77 straipsnio 1 dalimi, nutarė atidėti procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminą iki 2021 m. birželio 22 d. 16 val. Taigi, vadovaujantis prieš tai paminėta CPK 268 straipsnio 11 dalies norma, konstatuotina, kad, pirmosios instancijos teismui atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2021 m. birželio 22 d. 16 val., sprendimas būtent tą dieną turėjo būti įkeltas į teismų informacinę sistemą LITEKO ir pasirašytas elektroniniu parašu. Nagrinėjamu atveju, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina apeliantų nurodomas aplinkybes, jog nepaisant to, kad sprendimas formaliai buvo paskelbtas 2021 m. birželio 22 d., pažymint procese išnagrinėjimo rezultatą „ieškinys patenkintas iš dalies“, tačiau sprendimas elektroniniu parašu buvo pasirašytas tik 2021 m. birželio 25 d., taip pažeidžiant CPK 268 straipsnio 11 dalyje nustatytą sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarką.

47.       Kita vertus, nepaisant nustatyto procesinio pažeidimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 329 straipsnio 2–3 dalyse įtvirtinti absoliutūs skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai. Kaip minėta, nors ir pažeidžiant CPK 268 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarką, tačiau skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 straipsnis) ir yra motyvuotas, todėl, priešingai nei teigia apeliantai, konstatuoti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – sprendimas yra be motyvų – nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija nenustatė, jog dėl paminėto procesinio pažeidimo buvo apribota kurios nors iš bylos šalių teisė į apeliaciją. Apeliaciniai skundai buvo pateikti, priimti, taigi teisė į apeliaciją nebuvo prarasta.

48.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nepaisant pirmosios instancijos teismo padaryto CPK 268 straipsnio 11 dalyje nustatyto sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarkos pažeidimo, bylos šalių teisė į apeliaciją nebuvo apribota, sprendimas atitinka CPK 270 straipsnyje įtvirtintus jo turiniui keliamus reikalavimus – sprendimas yra motyvuotas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2–3 dalyse nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

49.       Byloje nustatyta, kad ieškovė Unija ir UAB „EK Projektai“ 2010 m. gruodžio 21 d. sudarė Paskolos sutartį dėl 2 150 000 Lt (622 683,04 Eur) paskolos suteikimo UAB „EK Projektai“. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10,0600 ha, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 25 200 Lt (7 298 Eur). Kreipiantis dėl paskolos suteikimo, Unijai paskolos gavėja UAB „EK Projektai“ pateikė turto vertintojo UAB „Rezultatas“ 2010 m. gruodžio 7 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kuria nustatyta žemės sklypo rinkos vertė 2 429 000 Lt (703 487,03 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi net 96 kartus.

50.       Unija ir UAB „Inviza“ 2010 m. rugsėjo 29 d. sudarė Paskolos sutartį dėl 1 468 700 Lt (425 364,92 Eur) paskolos suteikimo UAB „Inviza“. Užtikrinant UAB „Inviza“ suteiktos paskolos grąžinimą, buvo įkeistas 7,25 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 15 500 Lt (4 489 Eur), o pagal turto vertintojos UAB „Rezultatas“ vertinimą – 447 752,55 Eur. Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi net 100 kartų.

51.       Unija ir UAB „Intertekus“ 2011 m. sausio 12 d. sudarė paskolos sutartį dėl 1 981 800 Lt (573 968,95 Eur) paskolos suteikimo UAB „Intertekus“. Užtikrinant UAB „Intertekus“ suteiktos paskolos grąžinimą, įkeistas 7,4 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 13 300 Lt (3 852 Eur), o UAB „Rezultatas“ nustatyta šio sklypo rinkos vertė – 652 513,90 Eur. Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi net 170 kartų.

52.       Unija ir UAB „Nexus LT“ 2010 m. lapkričio 18 d. sudarė Paskolos sutartį dėl 1 805 150 Lt (522 807,58 Eur) paskolos suteikimo. Užtikrinant UAB „Nexus LT“ suteiktos paskolos grąžinimą, įkeistas 12,31 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 83 099 Lt (24 067 Eur), o UAB „Rezultatas“ nustatyta šio sklypo rinkos vertė – 649 038,46 Eur. Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi 27 kartus.

53.       Unija ir UAB „Rego Rent“ 2010 m. lapkričio 18 d. sudarė Paskolos sutartį dėl 1 484 850 Lt (430 042,28 Eur) paskolos suteikimo UAB „Rego Rent“. Užtikrinant UAB „Rego Rent“ suteiktos paskolos grąžinimą, įkeistas 7,77 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 76 524 Lt (22  163 Eur). Kreipiantis dėl paskolos suteikimo, Unijai paskolos gavėjas pateikė turto vertintojo UAB „Rezultatas“ 2010 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kuria nustatyta žemės sklypo rinkos vertė – 1 563 000 Lt (452 676,09 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi 20 kartų.

54.       Unija ir UAB „Vyrukai“ 2010 m. rugsėjo 29 d. sudarė Paskolos sutartį dėl 1 240 000 Lt (359 128,82 Eur) paskolos suteikimo UAB „Vyrukai“. Užtikrinant UAB „Vyrukai“ suteiktos paskolos grąžinimą, įkeistas 6,00 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 13 400 Lt (3 881 Eur), o UAB „Rezultatas“ nustatyta šio sklypo rinkos vertė – 1 306 000 Lt (378 243,74 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi net 97 kartus.

55.       Nustatyta, kad reikalaujamą atlyginti žalą ieškovė Unija, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kildino iš prieš tai paminėtoms bendrovėms – UAB „EK projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ – suteiktų ir negrąžintų paskolų, apskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, išskaičiusi Unijai įkeisto ir neparduoto UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ turto vertę (26 044 Eur). Ieškovė minėtoms bendrovėms suteikė paskolų už bendrą 2 933 995,60 Eur sumą. Įmonių negrąžintų paskolų suma iš viso sudarė 2 787 684,64 Eur, negrąžintų palūkanų – 477 248,59 Eur, delspinigių – 413 254,70 Eur.

56.       Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi Unijai iškelta bankroto byla.

57.       Reikalavimą atlyginti Unijai padarytą žalą ieškovė pareiškė Unijos administracijos vadovui D. Č., kuris kartu buvo ir Unijos valdybos narys (vadovo pareigas užėmė laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 27 d. iki 2013 m. birželio 18 d., o valdybos nario – nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d.), Unijos valdybos nariams I. I. (nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. kovo 6 d.) ir E. P. (nuo 2005 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. kovo 6 d.), Unijos paskolų komiteto nariams R. P. (nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. balandžio 8 d.), J. R. (buvusi K.) (nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. kovo 6 d.) ir J. B. (nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2012 m. balandžio 5 d.), kuri kartu buvo ir paskolų vadybininkė, taip pat paskolų vadybininkui J. Č. bei nekilnojamojo turto vertinimą atlikusiai UAB „Rezultatas“ ir turto vertintojos profesinės civilinės atsakomybės draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“).

58.       Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl Unijos vadovo, valdybos narių, paskolų komiteto narių, paskolų vadybininkų, turto vertintojos ir draudiko civilinės atsakomybės už ieškovei padarytą žalą ir žalos dydžio.

Dėl bylos dalies nutraukimo

59.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą dalyje dėl turto vertinimo ataskaitų pripažinimo negaliojančiomis, konstatavęs, kad ataskaitos yra konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių, todėl jos negali būti šios bylos materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku ir ginčijamos CPK nustatyta tvarka; ataskaitos laikytinos viena iš įrodinėjimo priemonių, galinčių patvirtinti ar paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes, todėl vertintinos kaip įrodymas. Nors, ieškovės teigimu, ji iš esmės sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau mano, kad reikalavimas dėl turto vertinimo ataskaitų pripažinimo neteisingomis ir negaliojančiomis vis tik turėjo būti išspręstas iš esmės, nenutraukiant bylos.

60.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018 40 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipėsi į teismą su reikalavimu, nesukeliančiu materialinių teisinių pasekmių, teismas, priklausomai nuo civilinės bylos stadijos, turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, atsisakyti priimti reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba tuo pačiu pagrindu bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

61.       Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti atsakovės UAB „Rezultatas“ parengtas nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas Nr. TV2010/09/20-02, Nr. TV2010/11/16-01, Nr. TV2010/11/09-01, Nr. TV2010/12/07-04, Nr. TV2010/12/07-02 ir Nr. TV2010/09/20-01 negaliojančiomis. Pastebėtina, kad ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokių teisinių pasekmių siekia tokiu reikalavimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ataskaitos yra tik konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių ir nagrinėjamu atveju yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, galinčių patvirtinti tam tikras aplinkybes. Turto vertės nustatymo ataskaitų įvertinimas, t. y. pripažinimas nepagrįstomis ir neteisėtomis, turi tik procesinę paskirtį (šiuo reikalavimu siekiama pagrįsti atsakovės – turto vertintojos – veiksmų neteisėtumą) ir byloje dalyvaujantiems asmenims nesukels jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą dėl tokio ieškovės reikalavimo.

Dėl ieškinio senaties

62.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Apeliantės (atsakovės) UAB „Rezultatas“ teigimu, turto vertinimo ataskaitos buvo rengtos 2010 m. rugsėjo mėn.–2010 m. gruodžio mėn., o paskolos išduotos laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. sausio mėn. Remdamasi CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, apeliantė ieškinio senaties termino pradžią sieja su paskolų išdavimo momentu ir, atsižvelgusi į tai, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2017 m. kovo 2 d., mano, kad Unija praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

63.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

64.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad apeliantė UAB „Rezultatas“ nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią sieja su paskolų išdavimo momentu, todėl nepagrįstai teigia, kad buvo praleistas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

65.       Pagal CK 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pradžią, 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022).

66.       Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl bankrutuojančiai įmonei (kredito unijai) padarytos žalos atlyginimo šioje byloje pareiškė bankroto administratorius, vykdydamas įstatyme jam nustatytą pareigą ginti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Priešingu atveju, laikant, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo sandorių sudarymo momento (ar, kaip nagrinėjamu atveju nurodė apeliantė UAB „Rezultatas“ – nuo paskolų suteikimo momento 2010 m. rugsėjo mėn.–2011 m. sausio mėn.), iš esmės būtų paneigiama galimybė ginti kreditorių ir pačios įmonės teises, pareiškiant tokį ieškinį, jei nuo sandorių sudarymo (nagrinėjamu atveju – paskolų išdavimo momento) iki bankroto bylos iškėlimo būtų praėjęs laiko tarpas, lygus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui tokiam reikalavimui pareikšti. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016).

67.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi Unijai buvo iškelta bankroto byla. Paminėta nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2017 m. kovo 2 d., t. y. nepraėjus trejiems metams nuo nutarties iškelti Unijai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

68.       Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys yra pareikštas nesuėjus trejų metų terminui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (2014 m. balandžio 7 d.), nors ir nesiaiškinant, kada konkrečiai bankroto administratorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie įmonės valdymo organų nario, dalyvių, paskolų komiteto narių, turto vertinimo ir draudimo bendrovės veiksmais įmonei galimai padarytą žalą, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą

69.       Kaip minėta, ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl: 1) kredito unijos narių – unijos vadovo, kuris kartu buvo ir valdybos narys, Unijos valdybos narių bei paskolų komiteto narių civilinės atsakomybės, išdavus nuostolingas paskolas; 2) paskolų vadybininkų, tikrinusių dokumentus ir informaciją dėl paskolos išdavimo, civilinės atsakomybės; 3) turto vertintojos, pateikusios hipoteka įkeičiamo turto nepagrįstą vertinimą, civilinės atsakomybės; 4) turto vertintojos profesinės civilinės atsakomybės draudimo bendrovės civilinės atsakomybės.

70.       Toliau teisėjų kolegija vertina ir pasisako dėl kiekvieno iš paminėtų atsakovų civilinės atsakomybės.

Dėl kredito unijos vadovo, valdybos narių ir paskolų komiteto narių civilinės atsakomybės

71.       Ginčo laikotarpiu galiojusi aktuali KUĮ 2 straipsnio 4 dalis nustatė, kad kredito unija – tai kredito įstaiga, kuri tenkina savo narių ūkinius ir socialinius poreikius ir turi licenciją verstis, ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų KUĮ nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

72.       Juridinis asmuo, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas, ūkinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus, kurių kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalį kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenurodyta kitokia organų struktūra.

73.       Pagal KUĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatas kredito unijoje turi būti šie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, šių organų funkcijos ir atsakomybė už jų nevykdymą yra skirtingi, nes vieni jų atlieka kredito unijos valdymo funkciją, kuri paprastai apima juridinio asmens veiklos planavimą, organizavimą, vadovavimą ir kontrolę, o kiti – priežiūros funkciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020).

74.       Kredito unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas (KUĮ 21 straipsnio 2 dalis). Visų kredito unijos valdymo organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į prioritetinį siekį tenkinti narių poreikius ir kaupti tvarų kredito unijos kapitalą. KUĮ apibrėžia kredito unijos valdybos kompetenciją (KUĮ 28 straipsnio 3 dalis) ir administracijos vadovo kompetenciją (KUĮ 29 straipsnio 7 dalis), iš to galima spręsti, kad administracijos vadovas atlieka daugiausia administracines funkcijas, pavyzdžiui, organizuoja ir vykdo kredito unijos ūkinę finansinę veiklą, kredito unijos vardu sudaro sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis, sudaro darbo sutartis su darbuotojais, o valdyba yra atsakinga už kredito unijos strateginių tikslų įgyvendinimą, nes ji renka ir atšaukia administracijos vadovą, tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant indėlius, ir skolinimo taisykles, priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, tvirtina kredito unijos turto investavimo taisykles ir kt.

75.       Atsakomybė kredito unijos vadovams už jų pareigų tinkamą nevykdymą pirmiausia grindžiama jų santykiu su kredito unija, kuri kyla iš pasitikėjimu tarp unijos ir jos vadovų pagrįstų pareigų. Tokios fiduciarinės pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys (vadovas) privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus, laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

76.       Remiantis KUĮ 30 straipsnio 1 dalimi, kredito unijos valdybos nariai yra prilyginami kredito unijos vadovams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kredito unijos valdybos narių kompetencijai priskirtinos ne tik specifinės pareigos, būdingos būtent tokio juridinio asmens kolegialaus valdymo organui ir jo nariams, bet ir bendrosios fiduciarinės pareigos, kurios būdingos visų juridinių asmenų valdymo organų nariams (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys). Netinkamas šių pareigų vykdymas gali būti pagrindas kredito unijos valdybos nario (narių) civilinei atsakomybei atsirasti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-684/2019, 30 punktas). Taigi, kredito unijos valdybos nariams civilinė atsakomybė kyla CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, kaip fiduciarines pareigas priimant žalingą (nenaudingą) sprendimą (nutarimą) pažeidusiems juridinio asmens valdymo organo nariams.

77.       Vertinant paskolų komiteto narių atsakomybę pažymėtina tai, kad paskolų komiteto nariai nėra kredito unijos valdymo organo nariai ir jiems atsakomybė nėra taikoma tuo pačiu pagrindu kaip ir kredito unijos vadovams. Kita vertus, paskolų komitetas yra privalomas kredito unijos organas (KUĮ 32 straipsnio 3 dalis), kurio narius iš kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas (KUĮ 33 straipsnio 1 dalis). Paskolų komiteto nariai kaip ir visi kiti kredito unijos nariai privalo narių teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai (KUĮ 13 straipsnio 9 dalis), o už kredito unijai padarytą žalą atsako CK nustatyta tvarka (KUĮ 20 straipsnis).

78.       Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtina bylos duomenys, sprendimus dėl nuostolingų paskolų UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“, UAB „Vyrukai“ suteikimo priėmė Unijos valdybos nariai, pritarus Unijos paskolų komitetui.

79.       Nustatyta, kad UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ kartu su prašymais suteikti paskolas pateikė Unijai turto vertintojos UAB „Rezultatas“ surašytas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, kuriose buvo nurodytos Unijai paskolų grąžinimo užtikrinimui ketinamų įkeisti žemės sklypų vertės. Kaip patvirtina bylos duomenys, ataskaitose nurodytos žemės sklypų vertės buvo nuo 20 iki 170 kartų didesnės, lyginant su NTR nurodytomis rinkų vertėmis. Nepaisant tokių akivaizdžiai didelių nekilnojamojo turto rinkos verčių skirtumų, tai nesukėlė jokių abejonių ir įtarimų nei Unijos vadovui, kuris kartu buvo ir valdybos narys, nei Unijos valdybos nariams, nei paskolų komitetui.

80.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad NTR duomenys buvo prieinami viešai ir galėjo bei privalėjo būti tikrinami visų sprendimus dėl paskolų išdavimo procesuose dalyvavusių atsakovų. Akivaizdu, kad esant tokiems esminiams rinkos verčių skirtumams, tai turėjo sukelti tiek valdybos nariams, tiek ir paskolų komitetui pagrįstų abejonių dėl nustatytų verčių tikslumo ir realumo. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atsakovais – tiek valdybos nariais, tiek ir paskolų komiteto nariais, kad jie sąžiningai tikrino įmonių, siekiančių gauti paskolas, pateiktus dokumentus. Tai, kad UAB „Rezultatas“ turto vertės nustatymo ataskaitose yra nurodytos žymiai užaukštintos žemės sklypų vertės, atkreiptas dėmesys ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos, atlikusios Unijos veiklos patikrinimą dėl paskolų suteikimo UAB „EK Projektai“, UAB „Intertekus“, UAB „Inviza“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“, 2013 m. balandžio 29 d. inspektavimo ataskaitoje, kurioje pateikta išvada, kad Unija neatliko UAB „Rezultatas“ turto vertinimo ataskaitų kokybės vertinimo, neanalizavo nustatytų turto verčių pagrįstumo ir kad tokios turto vertės nustatymo ataskaitos turėjo sukelti pagrįstų abejonių kredito unijos specialistams, atliekantiems įprastas paskolų teikimo ir reguliaraus kredito rizikos vertinimo (monitoringo) procedūras.

81.       Be to, paminėtoje Lietuvos banko Priežiūros tarnybos ataskaitoje taip pat nurodyta, kad inspektavimo metu Unija nepateikė jokios informacijos apie paskolų gavėjų veiklą, negalėjo paaiškinti, ar bendrovės skolininkės išvis vykdo kokią nors veiklą; paskutinės ir vienintelės įmonių pateiktos finansinės ataskaitos buvo 2010 m. birželio 30 d., balansinės ataskaitos sudarytos klaidingai; įmonių skolininkių Unijai pateikti verslo planai buvo visiškai nepagrįsti, neišsamūs, todėl teigiamas įvertinimas, priimant paskolų suteikimo sprendimus, rodo arba visišką šiuos sprendimus priėmusių Unijos darbuotojų nekompetenciją, arba į šiuos planus nebuvo kreipiamas dėmesys; tiek paskolų išdavimas, tiek tolesnis jų monitoringas buvo vykdomas neatsakingai ir neskaidriai, nesilaikant net minimalių rizikos valdymo standartų; įmonėms suteiktų paskolų grąžinimo šaltiniai nežinomi, išskyrus nereikšmingas sumas iš užtikrinimo priemonių.

82.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valdybos nariai turi veikti sąžiningai, protingai ir rūpestingai, būti lojalūs unijai, imtis priemonių, kad priimami sprendimai atitiktų teisės aktų reikalavimus, kad jie būtų priimti turint ir išanalizavus visą reikiamą informaciją, susijusią su skolininko statusu, patikimumu, finansine būkle, paskolos grąžinimo šaltiniais, verslo plano realumu, įkaito pakankamumu ir pan., įvertinus galimą riziką, pasvėrus verslo sprendimo atsiperkamumą, siekiant, kad skolinimas būtų saugus ir patikimas, kad paskolą skolininkas būtų pajėgus grąžinti visų pirma iš savo pajamų, kad reikalavimas, esant poreikiui, būtų galimas patenkinti iš įkeičiamo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 47 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020, 52 punktas).

83.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kredito unijos valdybos narių nerūpestingai atliktos pareigos priimant sprendimą suteikti paskolas UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“, UAB „Vyrukai“, t. y. tinkamai neįsitikinus, ar paminėtos bendrovės bus pakankamai finansiškai pajėgios vykdyti įsipareigojimus ir grąžinti paskolas Unijai, taip pat neįsitikinus, ar iš įkeičiamo turto ateityje galėtų būti tenkinamas Unijos reikalavimas, ar turto vertinimo ataskaitose nurodytos įkeičiamų žemės sklypų vertės, esant akivaizdžiai dideliems skirtumams, lyginant su NTR nurodytomis vertėmis, nustatytos teisingai, patvirtina atsakovų – Unijos valdybos narių – didelį neatsargumą, pernelyg didelę riziką, kad suteiktos paskolos skolininkių nebus grąžintos ir Unija patirs žalą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kredito unijos valdybos nariai, suteikdami nuostolingas paskolas, pažeidė fiduciarines pareigas ir dėl to jiems kyla civilinė atsakomybė.

84.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

85.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskolų komitetas skolininkių UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ dokumentus taip pat vertino aplaidžiai, sprendimą pritarti paskolos suteikimui priėmė skubotai, neįvertino svarbių abejonių keliančių faktų susijusių su įkeičiamo nekilnojamojo turto rinkos verčių, nustatytų UAB „Rezultatas“ ir nurodytų NTR, esminiais skirtumais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad paskolų komitetas netinkamai vykdė įstatyme nustatytas pareigas (KUĮ 13 straipsnio 9 dalis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Priėmus nepagrįstą sprendimą pritarti paskolų, kurių susigrąžinti Unija neteko galimybės, suteikimui, Unija patyrė žalos ir taip pasireiškė paskolų komiteto narių neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, kad paskolų komiteto nariai, būdami kredito unijos nariais, netinkamu veikimu ir aplaidžiu neveikimu sukėlė kredito unijai žalą, todėl jiems taikytina civilinė atsakomybė bendrais CK nustatytais pagrindais (KUĮ 20 straipsnis).

86.       Apeliantų – Unijos valdybos narių ir paskolų komiteto narių – teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad skolos buvo perkeltos mokioms ir patikimoms įmonėms UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, 2013 m. gegužės 21 d. sudarius skolos perkėlimo sutartis, taip siekiant sumažinti riziką, kad skolos nebus grąžintos. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, išskyrus paminėtus deklaratyvius teiginius, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad skolų perkėlimo sutartys tuo metu buvo sudarytos iš tiesų su finansiškai pajėgiomis, patikimomis ir mokiomis bendrovėmis, turinčiomis turto ir vykdančiomis veiklą, kurios turėjo realių galimybių grąžinti Unijai skolas. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad iš pradinių skolininkių perimtų skolų UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“ negrąžino. Be to, nustatyta, kad UAB „Mitlukas“ nuo 2014 m. nebeteikė VĮ Registrų centrui duomenų, šiuo metu įregistruotas įrašas apie numatomą bendrovės likvidavimą. Kitai skolų perėmėjai UAB „Statybų kontinentas“ Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, įmonė šiuo metu jau išregistruota. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, bylos duomenys patvirtina, kad skolų perkėlimo sutartys buvo sudarytos su įmonėmis (UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“), kurių finansinė padėtis ir galėjimas grąžinti Unijai skolas iš esmės nebuvo geresnė, nei buvusių skolininkių.

87.       Priešingai nei teigia apeliantai, tai, kad be turto įkeitimo UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ išduotų paskolų grąžinimas buvo užtikrintas dar ir vekseliais, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepatvirtina, kad paminėtų paraiškas paskolai gauti pateikusių bendrovių dokumentai buvo tikrinami sąžiningai. Visų pirma pažymėtina tai, kad vekseliai buvo pateikti be jų surašymo datos, o pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 78 straipsnio 1 dalį, dokumentas, kuriame nėra nurodyta vekselio išrašymo data, neturi paprastojo vekselio galios. Taigi vekselis nuo pat pradžių neturėjo vekselio galios, o tai reiškia, kad Unijai nuo pat paskolų suteikimo momento teko vekselių neapmokėjimo ir priverstinio jų įvykdymo negalimumo rizika, kurią paskolas vertinę subjektai galėjo ir turėjo pastebėti dar paraiškų vertinimo metu. Pažymėtina, kad svarstant paskolų suteikimo klausimus tiek paskolų komitete, tiek valdyboje, vekseliai buvo įvardijami kaip papildoma priemonė, siekiant užtikrinti įsipareigojimų įvykdymą laiku bei supaprastinti išieškojimo procesą. Tačiau pateiktiems vekseliams neturint vekselio, kaip vertybinio popieriaus, galios toks paties skolininko išduotas vekselis nesudaro prielaidų nei vienam iš deklaruotų tikslų pasiekti, o, kadangi jį išdavė patys skolininkai, tai jis negali būti vertinamas ir kaip papildoma paskolos grąžinimą užtikrinanti priemonė. Nepaisant to, į šias aplinkybes net nebuvo atkreiptas dėmesys.

88.       Dėl apeliantų akcentuojamo KB ,,Nacionalinė kredito unija“ laidavimo pastebėtina tai, kad, kaip patvirtina byloje esantys paskolų komiteto ir valdybos posėdžių protokolai, svarstant dėl paskolų suteikimo UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ toks prievolių užtikrinimo būdas net nebuvo vertinamas, nes protokoluose apie tokį laidavimą, kaip užtikrinimo priemonę, nėra neužsimenama. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai visiškai nepagrįstai remiasi argumentu, jog suteikiant paskolas, toks užtikrinimo būdas – laidavimas – buvo pateiktas ir jų buvo vertinamas priimant sprendimus suteikti paskolas. Be to, teisėjų kolegija negali neatkreipti dėmesio ir į tai, kad laidavimo sutartis, apie kurių egzistavimą, kaip tvirtino Unijos bankroto administratorius, jam iki tol net nebuvo žinoma, atsakovai pateikė tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad jokie paskolų dokumentai, t. y. paskolų sutartys, valdybos ir / ar paskolų komiteto sprendimai dėl paskolų suteikimo paskolų gavėjams, nenumatė, kad išduodant paskolas buvo numatyta pateikti KB ,,Nacionalinė kredito unija“ ar kokios nors kitokios bendrovės laidavimą, o laidavimo sutartys kartu su kitais dokumentais Unijos bankroto administratoriui nebuvo perduotos po bankroto bylos iškėlimo, sprendžia, jog labiau tikėtina ieškovės pozicija, kad laidavimai paskolų suteikimo svarstymo ir jų išmokėjimo metu net nebuvo išduoti. Nors, apeliantų teigimu, už UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ laidavo kredito bendrovė „Nacionalinė kredito unija“ – finansiškai pajėgi ir stabili įmonė, tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, paminėtai kredito bendrovei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (t. y. dar anksčiau negu ieškovei), todėl toks laidavimas, netgi jeigu būtų įrodyta, kad jis iš tiesų buvo suteiktas paskolų išdavimo metu, skolos susigrąžinimo galimybių taip pat nepadidina.

89.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų skundo argumentai apie paskolų suteikimo metu egzistavusias dar ir kitas papildomas prievolių užtikrinimo priemones, nepatvirtina, kad sprendimus dėl paskolų suteikimo priėmę subjektai paraiškas vertino sąžiningai ir dėjo visas įmanomas pastangas patikrinti ir įsitikinti paskolos gavėjų UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ patikimumu ir finansiniu pajėgumu.

90.       Pažymėtina, kad nors žala atsirado valdybos ir paskolų komiteto nariams veikiant atskirai, tačiau kiekvieno jų neteisėtiems veiksmams esant būtinąja žalos Unijai atsiradimo priežastimi (objektyvusis bendrininkavimas), atsakovams – kredito unijos vadovui ir valdybos nariams bei paskolų komiteto nariams taikytina solidarioji atsakomybė. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020).

91.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dėl Unijai padarytos žalos, suteikiant nuostolingas paskolas, yra solidariai atsakingas Unijos vadovas D. Č., kuris kartu buvo ir valdybos narys, Unijos valdybos nariai I. I., E. P. ir paskolų komiteto nariai R. P., J. B. ir J. R. (buvusi K.).

92.       Pažymėtina, kad nors apeliantės J. B. teigimu, ji pagal su Unija sudarytą darbo sutartį ji buvo priimta į vadybininkės pareigas ir niekada nebuvo Unijos paskolų komiteto nare, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad J. B. buvo Unijos komiteto nare laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. Be to, iš byloje esančių Unijos paskolų komiteto posėdžio protokolų nustatyta, kad J. B., kaip paskolų komiteto narė, dalyvavo 2010 m. lapkričio 17 d. posėdyje, svarstant paskolų suteikimo UAB „Nexus LT“ ir UAB „Rego Rent“ klausimą, 2010 m. gruodžio 20 d. posėdyje, svarstant paskolos suteikimo UAB „EK Projektai“ klausimą ir 2011 m. sausio 11 d. posėdyje, svarstant paskolos suteikimo UAB „Intertekus“ klausimą. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės J. B. skundo argumentai, kad ji nebuvo Unijos paskolų komiteto nare.

Dėl paskolų vadybininko civilinės atsakomybės

93.       Nors ieškovė apeliaciniame skunde atskirai nepateikia motyvų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys Unijos darbuotojų – paskolų vadybininkų J. Č. ir J. B. – atžvilgiu buvo atmestas (ieškinys J. B. atžvilgiu buvo tenkintas, konstatavus, kad ji buvo paskolų komiteto nare), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinio reikalavimai buvo atmesti, apeliacine tvarka svarstytina, ar pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį atsakovų – paskolų vadybininkų – atžvilgiu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

94.       Nustatyta, kad atsakovo J. Č. ir J. B. atžvilgiu ieškinys buvo reiškiamas dėl Unijai padarytos žalos, atsakovams vykdant paskolų vadybininkų pareigas ir netinkamai atlikus paskolos gavėjų bendrosios ir finansinės būklės įvertinimą.

95.       Unijos Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos, patvirtintos 2010 m. sausio 4 d., 7 punkte nustatyta, kad paskolų vadybininkas atlieka paskolos rizikos įvertinimą ir pateikia įvertinimo rezultatus kredito unijos paskolų komitetui. Paskolų komitetui priėmus teigiamą išvadą dėl paskolos suteikimo, kredito unijos valdyba priima sprendimą dėl paskolos suteikimo.

96.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad paskolų vadybininko atliktas paskolos prašytojo (gavėjo) bendrosios ir finansinės būklės įvertinimas nėra pagrindas skirti paskolą prašytojui. Remiantis prieš tai aptarta Unijos Paskolų suteikimo ir administravimo tvarka, paskolos vadybininko atliktas pirminis paskolos prašytojo bendros ir finansinės būklės bei paskolos rizikos įvertinimas yra perduodamas svarstyti paskolų komitetui ir tik pastarajam priėmus teigiamą išvadą dėl paskolos suteikimo, galutinį sprendimą dėl paskolos suteikimo priima Unijos valdyba. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad paskolų vadybininkas negali būti atsakingas už Unijai atsiradusią žalą dėl nuostolingos paskolos suteikimo pagal CK normas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad Unijos valdyba ir / ar paskolų komitetas būtų tyčia suklaidinti paskolų vadybininkų pateiktais neteisingais vertinimais. Nesant byloje tokių duomenų, darytina išvada, kad Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariai, turėdami skolininkų duomenis, reikalingus sprendimui dėl paskolos (ne)suteikimo priimti, tokius sprendimus priėmė patys netinkamai įvertinę arba išvis nevertinę gautos informacijos apie bendroves (paskolos gavėjas).

97.       Nors, kaip minėta, paskolų vadybininkai dalyvavo prašymo suteikti paskolą vertinimo procese, tačiau, skirtingai nuo Unijos valdybos ir paskolų komiteto, savarankiškų sprendimų, susijusių su paskolos suteikimu, nepriėmė. Minėta, kad iš atsakovės – paskolų vadybininkės J. B. – žalos atlyginimas solidariai su kitais atsakovais buvo priteistas, nustačius, kad ji laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. buvo Unijos paskolų komiteto nare. Paskolų vadybininkas J. Č. nebuvo Unijos valdymo organo nariu ir, skirtingai nei paskolų komitetas, jis pagal įstatymą nebuvo ir nėra privaloma grandis, priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo.

98.       Taigi apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadybininkai, atlikdami preliminarų paskolos prašytojo bendrąjį ir finansinės būklės įvertinimą, veikė ne kaip Unijos valdymo organai ar jų nariai, o kaip darbuotojai, todėl dėl jų atsakomybės galėtų būti sprendžiama tik remiantis darbo teisės normomis.

99.       Kaip matyti iš Unijos ieškinyje dėstomų argumentų, ieškovė, remdamasi ginčo laikotarpiu galiojusiomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis įrodinėjo, kad paskolų vadybininkams, kaip darbuotojams, taikytina visiška materialinė atsakomybė dviem pagrindais: žala buvo padaryta tyčia ir su atsakovais paskolų vadybininkais buvo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys.

100.       Pažymėtina, kad DK 245 straipsnis nustatė, jog materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: ) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). DK 255 straipsnyje įtvirtintos visiškos materialinės atsakomybės taikymo sąlygos, kurioms egzistuojant darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą. Vienos iš tokių sąlygų – jei žala padaryta tyčia (DK 255 straipsnio 1 punktas), jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 straipsnio 3 punktas).

101.       Byloje nustatyta, kad Unija su atsakove J. B. 2010 m. gegužės 17 d., o su atsakovu J. Č. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurių 1 punktą atsakovai įsipareigojo saugoti bendrovės materialines vertybes, nenaudoti jos turto bei informacijos savo asmeniniams tikslams ir bendrovei atlyginti padarytą, dėl teisės pažeidimo, žalą.

102.       Remiantis DK 256 straipsnio 1 dalimi, visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal šią įstatymo normą darbuotojas, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, privalo atlyginti visą žalą, jeigu ji padaryta darbuotojui neatliekant ar netinkamai atliekant minėtus veiksmus. Jeigu ji padaryta kitokiais, negu DK 256 straipsnio 1 dalyje išvardytais veiksmais (neveikimu), tai visiška materialinė atsakomybė pagal DK 255 straipsnio 3 punktą, darbuotojui netaikoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2010).

103.       Nagrinėjamu atveju atsakovų – paskolų vadybininkų – darbas, susijęs paraiškų paskoloms gauti pirminiu (preliminariu) vertinimu, nebuvo susijęs su Unijos materialinių vertybių saugojimu, turto ar informacijos panaudojimu asmeninimas tikslams. Kitaip tariant, paskolų vadybininkų tiesioginis darbas, susijęs su paraiškų vertinimu, nagrinėjamu atveju niekaip nepatenka į DK 256 straipsnio 1 dalyje ir / ar visiškos materialinės atsakomybės sutartyse apibrėžtas atsakomybės ribas.

104.       Vertindama apeliantės Unijos argumentus, kad neteisėtus veiksmus paskolų vadybininkai atliko tyčia, teisėjų kolegija pažymi, kad tokių įrodymų byloje nėra. Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegija nenustatė, kad Unijos valdyba ir /ar Unijos paskolų komitetas buvo tyčia suklaidinti paskolų vadybininkų pateiktais neteisingais paskolų prašytojų bendrosios ir finansinės būklės vertinimais, nuslepiant tam tikrą informaciją ir pan. Priešingai, tiek paskolų komitetui, tiek ir Unijos valdybai buvo pateikti visi skolininkų duomenys, reikalingi atitinkamam sprendimui dėl paskolos suteikimo priimti, įskaitant ir turto vertintojos UAB „Rezultatas“ ataskaitos, kuriose, kaip minėta, siūlomų įkeisti žemės sklypų vertės buvo akivaizdžiai užaukštintos. Taigi iki Unijos valdybai priimant galutinį sprendimą dėl paskolų suteikimo, paskolos prašytojų tiek bendrasis, tiek ir finansinis vertinimas buvo atliekamas Unijos paskolų komiteto bei Unijos valdybos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskolų vadybininkų preliminarus paraiškų suteikti paskolą vertinimas nebuvo atliktas atidžiai ir rūpestingai, tačiau to nepakanka konstatuoti tyčią.

105.       Be to, teisėjų kolegija negali neatkreipti dėmesio ir į tai, kad nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp paskolų vadybininkų veiksmų, preliminariai vertinant paskolų prašytojų paraiškas, yra pernelyg nutolęs nuo kilusių pasekmių – Unijai padarytos žalos, nes, kaip jau buvo minėta, galutinis sprendimas suteikti paskolą yra priimamas tik tada, kai vertinimą atlieka dar du organai, t. y. paskolų komitetas ir Unijos valdyba.

106.       Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį dėl žalos priteisimo iš Unijos darbuotojų – paskolos vadybininkų – priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl turto vertintojos civilinės atsakomybės

107.       Nustatyta, kad ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškė ne tik kredito unijos valdybos ir komiteto nariams, bet ir turto vertinimą atlikusiai UAB „Rezultatas“, motyvuodama tuo, kad įkeistų žemės sklypų vertės buvo nustatytos akivaizdžiai neteisingai.

108.       Kaip jau buvo minėta, bylos duomenys patvirtina, kad Unijai paskolos gavėjos UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ pateikė turto vertintojos UAB „Rezultatas“ surašytas Nekilnojamojo turto vertinimo atskaitas, kuriose nurodytos Unijai paskolų grąžinimui įkeistų žemės sklypų rinkos vertės net 20-170 kartų buvo didesnės, nei nurodytos NTR. Kaip minėta, tai, kad UAB „Rezultatas“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitose yra nurodytos ženkliai užaukštintos žemės sklypų vertės, buvo atkreiptas dėmesys ir Lietuvos banko inspektavimo ataskaitoje.

109.       Pagal TVVPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.) 6 straipsnio 1 dalį turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais. Turto vertė nustatoma laikantis apdairumo ir atsargumo siekiant nepažeisti turto savininko teisių, taip pat turto pakeitimo kitu turtu bei alternatyvaus turto panaudojimo principų (nurodyto straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos turtą vertinančių įmonių ir vertintojų pareigos, ir, be kita ko, nustatyta, kad savo veikloje turtą vertinanti įmonė ir vertintojas privalo sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą (2 punktas). Turtą vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus teisės aktų ir sutartyje tarp įmonės bei užsakovo nustatyta tvarka, taip pat atlygina užsakovui žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų (TVVPĮ 13 straipsnis).

110.       Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė UAB „Rezultatas“ (turto vertintoja) parengė teisės aktų reikalavimų neatitinkančias ataskaitas, kuriose neteisingai nurodytos žemės sklypų vertės. Kadangi šios ataskaitos buvo panaudotos turtui įkeisti išduodant paskolas, kurios vėliau nebuvo grąžintos, konstatuotina, kad vertintojos veiksmai prisidėjo prie žalos Unijai atsiradimo, t. y. egzistuoja teisinis priežastinis ryšys tarp UAB „Rezultatas“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės žalos, patirtos skolininkėms negrąžinus paskolų.

111.       Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Rezultatas“ nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme net neįrodinėjo, kad ataskaitų surašymo metu vertinto turto rinkos vertė atitiko ataskaitose nurodytą vertę ir kad įvertintas turtas galėjo būti parduotas už ataskaitose nurodyta rinkos kainą. Nors, apeliantės UAB „Rezultatas“ teigimu, nei vienas teisės aktas nenustatė Unijai imperatyvios pareigos vadovautis jos parengtomis turto vertinimo ataskaitomis ir jose nustatytomis vertėmis, tačiau pažymėtina, kad tai neatleidžia turto vertintojos nuo pareigos, rengiant turto vertės nustatymo ataskaitas, laikytis TVVPĮ nuostatų, tinkamai ir rūpestingai atlikti savo, kaip vertintojos, profesines pareigas ir nurodyti teisingas vertinamo turto vertes. Turto vertinimo ataskaitose esant akivaizdžiai užaukštintoms žemės sklypų kainoms, UAB „Rezultatas“, kaip profesionalei, tai neabejotinai turėjo būti žinoma, o tai reiškia, kad vertintoja ataskaitas parengė aiškiai suvokdama, kad jos yra neteisingos ir neobjektyvios.

112.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas aptariamu aspektu analogiškose bylose ne kartą buvo sprendęs dėl turto vertintojos atsakomybės, nurodęs, kad turto vertintoja savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisidėjo prie žalos unijai kilimo sąlygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas. Dėl neteisingai atlikto įkeičiamo turto vertinimo užtikrinimo priemonė neįvykdė jai skirtos funkcijos. Atsakovė, elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo, neteisėtų veiksmų atlikimo metu turėjo galimybę numatyti žalingų padarinių subjektui, kuris remsis jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita, atsiradimą. Atsakovė UAB „Rezultatas“, būdama turto vertinimo srities profesionalė, turto rinkos vertės nustatymo užstatui tikslu įvertindama žemės sklypą, turėjo suprasti, kad jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita sukels teisines pasekmes, t. y. bus panaudota kaip atitinkamą žemės sklypo rinkos vertę pagrindžiantis dokumentas. Atsakovė pažeidė TVVPĮ 12 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas pareigas, taip pat CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rūpestingumo pareigą. Rizika, kad neteisingai parengta turto vertinimo ataskaita nebus kvestionuojama ją gavusių suinteresuotų asmenų, šie asmenys ją priims kaip teisingą ir ja remdamiesi priims atitinkamus sprendimus, tenka tokią ataskaitą parengusiam subjektui. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis priežastinis ryšys tarp UAB „Rezultatas“ neteisėtų veiksmų ir unijos patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 75–76 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020, 70 punktas).

113.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad turto vertintoja, kuri aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė savo profesinę pareigą parengti teisingas turto vertinimo ataskaitas, sąmoningai nurodydama tikrovės neatitinkančias, akivaizdžiai neprotingas žemės sklypų rinkos vertes, savo veiksmais, kaip minėta, prisidėjo prie žalos ieškovei padarymo ir turi atlyginti ją kartu su paskolą išduodančiais subjektais.

114.       Nesutiktina su apeliante ADB „Gjensidige“, kad atsakovams (paskolą išdavusiems subjektams ir turto vertintojai) negali būti taikoma solidari atsakomybė. Pažymėtina, kad jau prieš tai paminėtoje aptariamu aspektu iš esmės analogiškoje byloje, sprendžiant turto vertintojos civilinės atsakomybės klausimą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors atsakovės (turto vertintojos) atžvilgiu gali būti nustatytas tik netiesioginis priežastinis ryšys (atsakovės veiksmai nebuvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, bet jie sudarė sąlygas žalai atsirasti), tačiau atsakovės kalti neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala, susiję apskritai su visos žalos, ne tik su tam tikros jos dalies, atsiradimu. Dėl to yra pagrindas konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, nes kiekvienas iš pažeidėjų – atsakovė (turto vertintoja) ir paskolų komiteto bei valdybos nariai – prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės, be jų žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Objektyvusis atsakovės (turto vertintojos) bendrininkavimas pakankamas solidariajai atsakomybei konstatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020, 72 punktas).

115.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės UAB „Rezultatas“ argumentais, kad remiantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi ir 6.282 straipsnio 1 dalimi, jai pareikštas reikalavimas turėjo būti atmestas arba žalos dydis turėjo būti sumažintas, atsižvelgiant į pačios ieškovės kaltę dėl žalos jai atsiradimo.

116.       Turto vertintoja, teikdama profesionalias ir atlygintines paslaugas, prisiėmė TVVPĮ 13 straipsnyje nustatytus padarinius – atsakomybę už bankui (šiuo atveju – Unijai) teikiamų išvadų teisingumą. Šiuo atveju Byloje konstatavus atsakovės UAB „Rezultatas“, kaip turto vertinimo srities profesionalės, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų jos veiksmų ir žalos fakto, UAB „Rezultatas“ negali būti atleista nuo civilinės atsakomybės net ir nustačius Unijos paskolų komiteto ir valdybos narių neteisėtus veiksmus. Kadangi byloje konstatuotos atsakovų – Unijos valdybos, paskolų komiteto narių ir turto vertintojos – solidariosios atsakomybės sąlygos, t. y. pripažinta, kad dėl kiekvieno iš šių subjektų veiksmų atsirado žala, kitų atsakovų (ieškovės valdymo organų ir paskolų komiteto narių) neteisėtas veikimas nesuponuoja sąlygų mažinti iš atsakovės UAB ,,Rezultatas“ priteistinos žalos dydį.

117.       Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, Unijai padarytos žalos atlyginimą priteisęs solidariai tiek iš paskolą išdavusių subjektų, tiek ir turto vertintojos UAB „Rezultatas“, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl draudiko civilinės atsakomybės

118.       Byloje ginčas taip pat kilo dėl draudiko atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad turto vertintoja UAB „Rezultatas“ savo atsakomybę turto vertinimo laikotarpiu buvo apdraudusi ADB „Gjensidige“, sprendė, kad, galiojus draudimo apsaugai žalos padarymo metu, Unija turi teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo solidariai tiek draudėjai (turto vertintojai), tiek ir draudikui ADB „Gjensidige“, pažymint, kad draudimo bendrovė solidariai su UAB „Rezultatas“ yra atsakinga dalyje dėl 579 710,14 Eur reikalavimo.

119.       Byloje nustatyta, kad turto vertintoja UAB „Rezultatas“ (draudikas) draudė vertintojo profesinę civilinę atsakomybę savanoriškojo draudimo sutartimi laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2012 m. spalio 30 d. pagal kasmet atnaujinamą Profesinės civilinės atsakomybės Draudimo sutartį pas draudiką UAB DK „PZU Lietuva“ (nuo 2016 m. kovo 1 d. UAB DK „PZU Lietuva“ pakeitė pavadinimą ir teisinę formą į ADB „Gjensidige“). Draudimo sutartimi buvo sutarta ir visuose draudimo liudijimuose buvo numatyta 289 620 Eur (1 000 000 Lt) draudimo suma.

120.       Taigi turto vertinimo ataskaitų parengimo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d. galiojo draudiminė apsauga.

121.       Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad draudikas ir turto vertintoja (draudėja), sudarydami draudimo sutartis, buvo aiškiai apibrėžę draudiko atsakomybės ribas ir numatę, kas pagal Profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 056 (toliau – Draudimo taisyklės) sąlygas yra laikoma draudžiamuoju ir nedraudžiamuoju įvykiu. Draudimo taisyklių 10.1.2 punktas numatė, kad draudžiamuoju įvykiu nelaikoma ir draudikas neatlygina padarytos žalos dėl draudėjo, jo darbuotojų ar jo atstovų tyčinių veiksmų. Draudimo taisyklių 10.1.19 punktas numatė, kad draudikas neatlygina žalos dėl draudėjo ar jo įgaliotų asmenų veiklos, kurią teismas kvalifikuoja kaip nusikaltimą ar nustato chuliganizmo požymius, bei tyčinius, didelio neatsargumo veikas, kurių pasekmes draudėjas turėjo numatyti.

122.       Šiuo atveju teisėjų kolegija negali nesutikti su atsakove ADB „Gjensidige“, kad, remiantis Draudimo taisyklių sąlygomis, įvykis nelaikytinas draudžiamuoju. Turto vertinimo ataskaitose esant akivaizdžiai užaukštintoms žemės sklypų kainoms, vertintojai UAB „Rezultatas“, kaip profesionalei, tai neabejotinai turėjo būti ir buvo žinoma, o tai reiškia, kad vertintoja ataskaitas parengė aiškiai suprasdama, kad jos yra neteisingos ir neobjektyvios. Sutiktina su atsakove ADB „Gjensidige“, kad žinojimas apie profesinės veiklos (paslaugos) neatlikimą ar nekokybišką atlikimą prilyginamas tyčios veiksmams, todėl tokie vertintojos UAB „Rezultatas“ veiksmai, remiantis paminėtomis Draudimo taisyklių 10.1.2. ir 10.1.19 sąlygomis, reiškia, kad įvykis, kaip minėta, nelaikytinas draudžiamuoju ir dėl to draudikui ADB „Gjensidige“, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, negali kilti pareiga mokėti draudimo išmoką, t. y. šiuo atveju – solidariai atsakyti kartu su UAB „Rezultatas“ dėl žalos Unijai atsiradimo.

123.       Be to, nustatyta, kad draudimo sutartis ir ja teikiama draudimo apsauga, taigi ir draudiko įsipareigojimai, kylantys iš draudimo sutarties, pasibaigė dar iki reikalavimo atlyginti žalą pareiškimo.

124.       Draudimo taisyklių 16.1 punktas nustatė, kad jei atsiranda toks įvykis, dėl kurio, draudėjo nuomone, jam gali būti pareikštas reikalavimas, draudėjas privalo apie tai tuojau, kai tik sužinojo, arba per trumpiausią galimą terminą nuo sužinojimo, bet visais atvejais ne vėliau kaip per 30 dienų po draudimo sutarties nutraukimo (ne dėl draudėjo kaltės) ar pasibaigimo dienos pranešti draudikui. Draudimo taisyklių 16.2 punktas numatė, kad per 30 dienų nuo draudimo sutarties nutraukimo (ne dėl draudėjo kaltės) ar pasibaigimo dienos draudėjas turi teisę pranešti apie draudimo sutarties galiojimo metu atsitikusius įvykius, dėl kurių jam gali būti pareikštas reikalavimas. Šiuo atveju draudikas atlygins draudėjo draudimo sutarties galiojimo metu padarytą žalą, jeigu reikalavimas dėl pranešto įvykio bus pareikštas draudėjui per vienerius metus nuo draudimo sutarties nutraukimo (ne dėl draudėjo kaltės), pasibaigimo dienos.

125.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad draudikas ADB „Gjensidige“ ir vertintoja UAB „Rezultatas“ buvo aiškiai apibrėžę draudiko atsakomybės ribas.

126.       Nustatyta, kad draudimo sutartis tarp draudiko ir vertintojos pasibaigė 2012 m. spalio 30 d., o tam, kad galiotų draudimo apsauga, vertintoja (draudėja) UAB „Rezultatas“ ir ieškovė Unija turėjo laikytis draudimo išmokos mokėjimo sąlygų, t. y. draudėja UAB „Rezultatas“ nė vėliau kaip per 30 dienų nuo draudimo sutarties pabaigos, t. y. ne vėliau kaip iki 2012 m. lapkričio 29 d. turėjo informuoti draudiką apie galimai netinkamai parengtas ataskaitas ir dėl to galimai gautiną pretenziją iš trečiųjų asmenų, tuo tarpu ieškovė reikalavimą vertintojai UAB „Rezultatas“ turėjo pareikšti per vienų metų terminą nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos, t. y. ne vėliau kaip iki 2013 m. spalio 30 d. Nei viena iš šių sąlygų nebuvo įvykdyta, nes, kaip patvirtina bylos duomenys, ieškovė reikalavimą (pretenziją) draudikui ADB „Gjensidige“ pareiškė tik 2016 m. spalio 21 d., o vertintoja UAB „Rezultatas“ apie gautas pretenzijas draudimo bendrovės niekada taip ir neinformavo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad UAB „Rezultatas“ nepateikus informacijos apie reikalavimą (pretenziją) Draudimo taisyklių 16 punkte nustatytais terminais, nebuvo įvykdyta esminė draudžiamojo įvykio sąlyga, todėl sutiktina su apeliante UAB „Gjensidige“, kad įvykis nebegali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu.

127.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria nustatyta, jog atsakovė ADB „ Gjensidige“ yra atsakinga solidariai su atsakove UAB „Rezultatas“ 579 710,14 Eur reikalavimo dalyje, keistina, ieškovės Unijos ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės draudimo bendrovės atmetant.

Dėl Unijai padarytos žalos dydžio

128.       Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Unijai padarytos ir pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydžio.

129.       Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad paskolos gavėjų UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ Unijai negrąžintų paskolų bendra suma sudaro 2 787 684,64 Eur, nesumokėtos palūkanos – 477 248,59 Eur ir delspinigiai – 413 254,70 Eur, iš viso – 3 678 187,93 Eur. Įvertinusi tai, kad UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ Unijai įkeistas turtas nėra parduotas, ieškovė reikalautos priteisti žalos dydį sumažino jai įkeisto turto verte (26 044 Eur) ir prašė priteisti 3 652 143,93 Eur.

130.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad iš įmonių skolininkių (UAB „Inviza“, UAB „EK Projektai“ ir UAB „Intertekus“), kurioms buvo iškeltos bankroto bylos ir bankroto procedūros buvo užbaigtos, sugražinti suteiktas paskolas, gauti palūkanas ar delspinigius ieškovė neturi galimybės, sprendė, jog sumos, kurių bendra suma sudaro 1 926 127,46 Eur, yra Unijai padaryta žala, kurią ir priteisė. Tuo tarpu Unijos reikalavimą atlyginti žalą dalyje dėl skolininkių UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ negrąžintų paskolų, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių, pirmosios instancijos teismas atmetė, konstatavęs, kad bankroto procedūros nėra užbaigtos (UAB „Nexus LT“) arba pati ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių prisiteisti skolas (UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“).

131.       Apeliantė Unija, nesutikdama su šia skundžiamo sprendimo dalimi, teigia, kad visi bandymai atgauti skolas iš UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ būtų tik formalūs ir joks realus rezultatas nebūtų pasiektas, nes įmonės nebevykdo jokios veiklos. Tuo tarpu apeliantai – atsakovai D. Č., E. P., I. I., R. P., J. R. ir J. B., nesutikdami su priteistos žalos dydžiu, teigia, kad ieškovė nepagrįstai į žalos atlyginimą įtraukė delspinigius ir neatėmė paskolų gavėjų sumokėtų pajinių įnašų.

132.       Visų pirma, vertindama Unijos skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai sumažintos žalos, padarytos Unijai išduodant paskolas skolininkėms UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“, dydžio, teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovės bandymai kreiptis į paminėtas įmones ar inicijuoti teisminius procesus iš tiesų būtų tik formalumas, kuris neduotų jokių rezultatų.

133.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „Nexus LT“ buvo iškelta bankroto byla, o 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo patvirtintas Unijos 527 749,04 Eur kreditorinis reikalavimas. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad UAB „Nexus LT“ bankroto procedūra nėra užbaigta, nereiškia, kad Unija turi realių galimybių atgauti visą ar bent dalį skolos.

134.       Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Unija 2013 m. gegužės 21 d. sudarė dvi Skolos perkėlimo sutartis su UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“, pagal kurias skolų perėmėjos UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“ perėmė visas teises ir pareigas į UAB „EK projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ skolos dalis (t. 6, b. l. 207-214). Skolos perkėlimo sutarčių 3 punkte nurodyta, kad pradinių skolininkių negrąžintos ir skolos perėmėjai UAB „Mitlukas“ perkeliamos skolos suma sudaro 2 744 000 Lt (794 717,33 Eur), o UAB „Statybų kontinentas“ – 6 904 986,76 Lt (1 999 822,39 Eur). Sutarčių 2 punkte nurodyta, kad pradinių skolininkių skolų dalys skolos perėmėjoms perkeliamos kartu su pradinių skolininkių papildomu pajiniu įnašu, kurio bendra suma – 274 400 Lt (79 471,73 Eur) yra perkeliama UAB „Mitlukas“, o 695 245,43 Lt (201 356,99 Eur) suma perkeliama UAB „Statybų kontinentas“.

135.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija negali nesutikti su ieškove, kad Skolos perkėlimo sutarčių sudarymas iš tiesų užkirto kelią Unijai vykdyti išieškojimą tiesiogiai iš skolininkių UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“, kurių negrąžinta skolos dalimi pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės reikalautą priteisti žalos dydį. Be to, net jei Unija ir turėtų galimybę kreiptis į UAB „Rego Rent“ ir / arba UAB „Vyrukai“ dėl skolos grąžinimo, iš viešai prieinamų duomenų ir bylos medžiagos matyti, kad abi įmonės nevykdo veiklos ir neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreipti kreditorių reikalavimai. Apeliantė Unija pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ nuo 2012 metų neteikia VĮ Registrų centrui jokių duomenų, nuo 2014 m. UAB „Vyrukai“ buveinė išregistruota, darbuotojų neturi.

136.       Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad skolas pagal 2013 m. gegužės 21 d. skolos perkėlimo sutartis perėmusios UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“ taip pat yra nebeveikiančios įmonės. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Statybų kontinentas“ buvo iškelta bankroto byla, o 2018 m. liepos 5 d. paminėta bendrovė buvo išregistruota. Tuo tarpu UAB „Mitlukas“ neteikia VĮ Registrų centrui jokių duomenų nuo 2014 metų, o 2021 m. liepos 8 d. buvo įregistruotas įrašas – pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą.

137.       Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės reikalautą žalą, kuri buvo padaryta Unijai išduodant paskolas UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“, konstatavusi, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės atgauti skolas iš paminėtų bendrovių. Kaip minėta, prieš tai aptarti byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, galimybė atgauti skolas iš skolininkių UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ nėra įmanoma.

138.       Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalautą priteisti 3 652 143,93 Eur žalą nepagrįstai sumažino, toliau vertintini atsakovų skundo argumentai dėl to, ar Unija į reikalaujamą priteisti žalos sumą pagrįstai įtraukė delspinigius ir ar turėjo žalą sumažinti skolininkių (paskolos gavėjų) sumokėtais pajiniais įnašais.

139.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

140.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

141.       CK 6.71

142.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje netesybos neatitinka aptartų negautų pajamų kriterijų deliktinės atsakomybės aspektu, nes ieškovė negalėjo numatyti gauti netesybas iš anksto ir negalėjo pagrįstai tikėtis jų gauti esant normaliai veiklai. Be to, netesybos, kaip sutartiniai nuostoliai, yra per daug nutolusios nuo žalingų atsakovų veiksmų, todėl teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos taip pat nėra pagrindo konstatuoti.

143.       Dėl to teisėjų kolegija sutinka su atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, kad netesybos (delspinigiai) nepagrįstai buvo įskaitytos į Unijos reikalaujamą atlyginti žalos dydį. Kaip minėta, netesybos nepatenka į negautų pajamų kategoriją deliktinėje atsakomybėje, nes neteisėtų veiksmų atlikimo metu šių pajamų gavimas nebuvo tikėtinas, taip pat nėra teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir netesybų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės į žalos atlyginimą įskaičiuotos 413 254,70 Eur netesybos išskaičiuotinos iš Unijos reikalaujamo atlyginti žalos dydžio.

144.       Minėta, kad pagal teisingo žalos atlyginimo principą nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jei nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Nagrinėjamoje byloje, jei nebūtų buvę atsakovų neteisėtų žalingų veiksmų, bankrutavusi Unija, tikėtina, būtų atgavusi suteiktų paskolų sumas bei palūkanas, tačiau būtų praradusi įmokas už pajus, kuriuos turėtų teisę susigrąžinti įmonės skolininkės.

145.       CK 6.249

146.       Pagal kasacinio teismo praktiką, pajaus funkcijos, galimybė juo disponuoti ir jo vertės kintamumas yra reikšmingos aplinkybės vertinant, ar atsakovai atliko neteisėtus veiksmus –aplinkybė, kad sprendimo dėl paskolos sutarties sudarymo metu pajus dengė numatomus skolininko įsipareigojimus, vertintina kaip pateisinanti atsakovų aplaidumą tiriant paskolos gavėjo galimybes grąžinti paskolą. Vertinant žalos dydį, pajaus teisinė prigimtis nereikšminga, nes vertinami ne skolininko sutartiniai įsipareigojimai, o atsakovų padarytos žalos dydis, todėl svarbi tik aplinkybė, ar už pajų gauti pinigai liko ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

147.       Taisyklė, kad nauda įskaitoma į žalos dydį tik delikto atveju, yra vienas iš sutartinės ir deliktinės atsakomybės reglamentavimo skirtumų regioniniuose teisės derinimo dokumentuose. Europos deliktų teisės principų (PETL) 10:103 straipsnis nurodo, kad, nustatant atlygintinų nuostolių dydį, nauda, kurią nukentėjęs asmuo gavo dėl žalą sukėlusio įvykio, turi būti įskaityta, nebent tai negali būti suderinama su naudos tikslu. Taigi, aptariamas straipsnis nustato, kad nuostolių dydis gali būti mažinamas, įskaitant į nuostolių dydį dėl neteisėtų veiksmų gautą naudą (lot. compensatio lucri cum damno).

148.       Teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijai, paminėti CK 6.249 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje nukentėjusiam asmeniui naudos įskaitymą į jo patirtą žalą (nuostolius, kaip piniginę žalos išraišką), pagrindžia būtinybę įskaityti gautą Unijos naudą, nes priešingu atveju, netaikant kredito unijos gautos naudos įskaitymo į patirtą žalą, kredito unija nepagrįstai praturtėtų. Unija pagrįstai reikalauja atlyginti patirtą žalą negrąžintos paskolos kartu su palūkanomis forma, bet į atlygintiną žalą turi būti įskaitoma Unijos gauta nauda, t. y. įmonių – skolininkių sumokti Unijai pajiniai įnašai.

149.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ įmokėjo pajus turėdamos tikslą gauti paskolą. KUĮ 47 straipsnio 3 dalyje nustatytas apribojimas teisės kredito unijos nariui disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis, susieja kredito unijos nario galimybę disponuoti turimu unijos pajumi su jo gauta paskola iš kredito unijos, kurios nariu jis yra. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindą vertinti ieškovės patirtą naudą ir žalą, kaip kilusias iš to paties veiksmo CK 6.249 straipsnio 6 dalies prasme. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo įskaičiuoti ieškovės gautą naudą – UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ sumokėtus Unijai pajinius įnašus, vėliau perleistus UAB ,,Mitlukas“ ir UAB ,,Statybų kontinentas“ į patirtą žalą.

150.       Nustatyta, kad UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ įnešė į Unija po 100 Lt (28,96 Eur) pajinį įnašą (iš viso 600 Lt arba 173,77 Eur) ir papildomus pajinius įnašus, kurie, kaip minėta, kartu su skolininkių negrąžintomis skolomis 2013 m. gegužės 21 d. skolų perkėlimo sutartimis buvo perleisti skolos perėmėjoms UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“. UAB „Mitlukas“ perkelta 2 744 000 Lt skola ir 274 400 Lt papildomas pajinis įnašas, o UAB „Statybų kontinentas“ perkelta 6 904 985,76 Lt skola ir 695 245,43 Lt papildomas pajinis įnašas. UAB „EK Projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ negrąžinti kreditai ir nesumokėtos palūkanos, išskaičius delspinigius (413 254,70 Eur), sudaro 3 238 889,23 Eur (3 652 143,93 Eur – 413 254,70 Eur). Įskaičius sumokėtus pajus (173,73 Eur) ir papildomus pajus (79 471,73 Eur + 201 356,99 Eur = 280 828,72 Eur) kaip Unijos naudą į negrąžintą paskolą kartu su palūkanomis (3 238 889,23 Eur) kaip Unijos nuostolius, matyti, kad bankrutavusios Unijos patirta žala yra 2 957 886,78 Eur (3 238 889,23 Eur – 173,73 Eur – 280 828,72 Eur).

151.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Unijai priteistinos žalos dydžio, kaip minėta, ne tik nepagrįstai sumažino ieškovės reikalautą žalą, kuri buvo padaryta Unijai išduodant paskolas UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“, bet, netinkamai taikydamas žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, net nesprendė klausimo dėl žalos dydžio pagrįstumo, t. y. jos mažinimo delspinigių ir pajinių įnašų sumomis. Dėl to yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant ieškovei Unijai 2 957 886,78 Eur žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų D. Č., I. I., E. P., R. P., J. R., J. B. ir UAB „Rezultatas“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

152.       Apeliantės Unijos teigimu, pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį iš dalies, priteisė jai 10 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 22 115,32 Eur. Pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašo pakeisti ir papildomą sprendimą, priteisiant ieškovei 22 115,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

153.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

154.       Skundžiamą sprendimą pakeitus, perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

155.       Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų priteisė solidariai. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos, byloje esant keliems atsakovams ir / ar ieškovams, yra priteisiamos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas keistinas ne tik dėl perskirstomų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, pakeitus skundžiamą sprendimą, bet ir nustatant, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis.

156.       Nustatyta, kad Unijos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos už ieškinio ir patikslinto ieškinio, prašymų ir atsiliepimų į atsakovų prašymus parengimą, konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdžiuose ir kt. sudarė 22 115,32 Eur, o atsakovės ADB „Gjensidige“ už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 6 050 Eur.

157.       Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovė UDB „Gjensidige“ pateikė 2017 m. liepos 27 d. sąskaitą faktūrą ir Nordea banko patvirtinimą apie sąskaitos apmokėjimą 2017 m. rugpjūčio 7 d., ieškovė pateikė 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. kovo 31 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d. sąskaitas ir Swedbank, AB mokėjimų nurodymus, patvirtinančius šių sąskaitų apmokėjimą, taip pat advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas 2020 m. spalio 5 d., 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m, gegužės 14 d. pažymas apie suteiktas teisines paslaugas Unijai, nurodant apie 2016, 2019-2021 metais išrašytas sąskaitas bei patvirtinimą, kad visos sąskaitos buvo apmokėtos, nurodant ir jų apmokėjimų datas bei mokėjimų numerius.

158.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

159.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės Unijos sąskaitos už advokato pagalbą, rengiant procesinius dokumentus, prašymus, atsiliepimus į atsakovų prašymus, teikiant Unijai konsultacijas ir atstovaujant teismo posėdžiuose buvo išrašytos ir apmokėtos 2017–2021 metais, ginčo dėl ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų dydžio ar jų neatitikimo Rekomendacijose nustatytiems maksimaliems dydžiams nekilo, taip pat įvertinusi Unijos patirtų išlaidų dydį ir kada jos faktiškai buvo patirtos bei vadovaudamasi Rekomendacijų 2, 7-8 punktais, įvertinusi bylos sudėtingumą, sprendžia, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos.

160.       Apeliacinės instancijos teismui skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, t. y. patenkinus 80,99 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei Unijai iš atsakovų D. Č., I. I., E. P., R. P., J. R., J. B. ir UAB „Rezultatas“ priteistina 17 911,19 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

161.       Atsižvelgiant į tai, kad ADB „Gjensidige“ išlaidos už advokato pagalbą parengiant tik atsiliepimą į ieškinį buvo patirtos 2017 m. rugpjūčio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2017 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 817,60 Eur. Rekomendacijų 8.2 punktas numato, kad už atsiliepimą į ieškinį taikytinas 2,5 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 044 Eur (2,5 x 817,60 Eur). Kadangi atsakovės ADB „Gjensidige“ prašomos priteisti 6 050 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, šios išlaidos mažintinos iki 2 044 Eur ir, skundžiamą sprendimą pakeitus bei ieškovės ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės atmetus, šios išlaidos priteistinos atsakovei ADB „Gjensidige“ iš ieškovės.

162.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 275,57 Eur. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į tenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovės Unijos dalis būtų 52,38 Eur, tačiau ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl šios išlaidos iš jos nepriteisiamos, o iš atsakovų D. Č., I. I., E. P., R. P., J. R., J. B. ir UAB „Rezultatas“ priteistina 223,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

163.       Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė, kaip bankrutavusi bendrovė, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį. Nuo patenkintos 2 957 886,78 Eur sumos, ieškinį teikiant elektroninių ryšių priemonėmis, žyminis mokestis sudarytų 11 250 Eur. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus 80,99 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovų valstybei priteistina 9 111,37 Eur žyminio mokesčio už ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

164.       Apeliantų skundus tenkinus iš dalies, perskirstytinos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

165.       Ieškovė Unija, pateikusi apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundas, prašė priteisti advokato pagalbos išlaidas. Kartu su prašymu ieškovė pateikė advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas 2022 m. balandžio 14 d. pažymą, kurioje advokatų kontora patvirtino, kad suteikė Unijai teisines paslaugas, t. y. parengė apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundus civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022. Pažymoje taip pat nurodyta, kad ieškovei 2021 m. birželio ir 2021 m. liepos 31 d. buvo išrašytos sąskaitos faktūros Nr. MG2100129 ir MG2100152 iš viso 4 628,25 Eur sumai, kurios buvo apmokėtos 2021 m. spalio 25 d. ir 2021 m. lapkričio 22 d. Advokatų kontora patvirtino, kad už suteiktas teisines paslaugas yra visiškai atsiskaityta.

166.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017). Pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

167.       Ieškovės Unijos pateiktoje advokatų kontoros pažymoje nurodyti visi paminėti duomenys, todėl tokia pažyma pripažintina tinkamu bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiu įrodymu.

168.       Atsakovai R. P. ir J. R., pateikę apeliacinį skundą, prašė priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2022 m. balandžio 15 d. sąskaitą faktūrą ir Luminor banko 2022 m. balandžio 25 d. lėšų pervedimo nurodymą, patvirtinantį, kad už apeliacinio skundo parengimą atsakovas R. P. patyrė 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti paminėtam atsakovui iš ieškovės.

169.       Atsižvelgiant į tai, kad Unijos išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2021 m. spalio 25 d. ir 2021 m. lapkričio 22 d. (apmokėtos sąskaitos faktūros), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2021 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 566,40 Eur. Rekomendacijų 8.10 punktas numato, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas 1,7 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 662,88 Eur (1,7 x 1 566,40 Eur), o 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 036,32 Eur (1,3 x 1 566,40 Eur), iš viso – 4 699,20 Eur. Unijos prašomos priteisti 4 628,25 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinius skundus neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

170.       Atsakovo R. P. išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2022 m. balandžio 25 d. (apmokėta sąskaita faktūra), todėl, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2021 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 679,30 Eur. Rekomendacijų 8.10 punktas numato, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas 1,7 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 854,81 Eur (1,7 x 1 679,30 Eur). Atsakovo R. P. prašomos priteisti 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidos už apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

171.       Apeliacinės instancijos teismui skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, t. y. patenkinus 80,99 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei Unijai iš atsakovų D. Č., I. I., E. P., R. P., J. R., J. B. ir UAB „Rezultatas“ priteistina 3 748,42 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegijai atmetus 19,01 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui R. P. priteistina iš ieškovės Unijos 190,10 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) solidariai iš atsakovų D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Rezultatas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 957 886,78 Eur (du milijonus devynis šimtus penkiasdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 78 ct) Eur žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) solidariai iš atsakovų D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rezultatas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 957 886,78 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti“.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. papildomą sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Priteisti ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 17 911,19 Eur (septyniolika tūkstančių devynis šimtus vienuolika eurų ir 19 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, lygiomis dalimis iš atsakovų (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Rezultatas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 2 558,74 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 74 ct).

Priteisti atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 044 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Rezultatas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 223,18 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus ir 18 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 31,88 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 88 ct).

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Rezultatas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 9 111,37 Eur (devynis tūkstančius vieną šimtą vienuolika eurų ir 37 ct) žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1 301,62 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus vieną eurą ir 62 ct).“

Priteisti ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 748,42 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 42 ct) advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis iš atsakovų D. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Rezultatas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 535,48 Eur (penkis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 48 ct).

Priteisti atsakovui R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 190,10 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų ir 10 ct) advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

                                                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                                Agnė Tikniūtė