Nuorašas:

Administracinė byla Nr. ATP-1269-315/2014

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05029-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 79.1;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atmestas I. P. skundas dėl Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo V. S. 2014-05-15 nutarimo,

n u s t a t ė :

I. P. nubaustas pagal ATPK 131 str. 4 d. už tai, kad jis, 2013-11-01 apie 00.42 val., Seinų g. 3, Vilniuje, būdamas neblaivus (jo kraujyje rasta 2,09 promilės etilo alkoholio) ir konfliktuodamas su tyrimo metu nenustatyta pėsčiąja, staiga įžengė į važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje, kai jo matomumo zonoje buvo sankryža su šalia jos esančia nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kirsdamas važiuojamąją dalį sukėlė nenumatytą ir neišvengiamą kliūtį važiuojamąja dalimi artėjusio automobilio „Peugeot 406“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojui ir dėl to pastarasis su šiuo automobiliu jį partrenkė, t.y. I. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 49 punkto reikalavimą, numatantį, jog į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas V. S. 2014-04-15 priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad I. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 4 d. ir paskyrė jam 170 Lt baudą.

I. P. pateikė skundą teismui, kuriuo prašė minėtą 2014-04-15 nutarimą panaikinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2014-10-17 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Apeliaciniu skundu I. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad tiek nutarimą priėmęs pareigūnas, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagristai konstatavo, kad pagal nustatytą eismo įvykio eigą, jis pirmas pažeidė KET reikalavimus, neleistinoje vietoje išeidamas į gatvės važiuojamąją dalį, taip sudarydamas kliūtį ja važiuojančioms transporto priemonėms, ir šis pažeidimas tapo pagrindine kilusio eismo įvykio priežastimi. Pažeidėjas su tokia išvada nesutinka. Pasak jo, jeigu M. D. būtų laiku stabdęs, taip išvengdamas jo partrenkimo, eismo įvykio taip pat galėjo nebūti, todėl negalima teigti, kad būtent jo veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Tokia išvada galima tik kaip prielaida ir nepašalina abejonių dėl jo kaltės. Pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintų nekaltumo prezumpcijos principu. Taip pat nurodo, kad abejones dėl jo kaltės patvirtina ir byloje gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2014-03-12 išvada, kurioje konstatuota, kad nustatyti, kurio eismo dalyvio automobilio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti negalima. Specialistas taip pat konstatavo, kad jeigu per kelią iki partrenkimo vietos I. P. ėjo, arba bėgau ramiu tempu, tuo atveju automobilio „Peugot 406“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo. Kategoriškai tvirtina, kad per kelią ne bėgo, o ėjo greitu žingsniu. Pažymi, jog galimybių nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir pašalinti abejones nebuvo galima, todėl visos abejonės byloje turėjo būti vertinamos jo kaip traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

I. P. Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo 2014-04-15 nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 4 d. Tokią pačią išvadą padarė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi netenkinęs I. P. skundo. Tačiau apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas I. P. nesutinka su minėtais procesiniais sprendimais, apeliacinį skundą grįsdamas tuo, kad nepadarė jam inkriminuoto pažeidimo.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 131 str. 4 d. užtraukia pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus, lengvuosius keturračius motociklus ir dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas, mopedo ar lengvojo keturračio motociklo vairavimas ar važiavimas neužsidėjus ir (ar) neužsisegus motociklininko šalmo, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, Vilniaus apygardos teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka patvirtinti, jog I. P., išeidamas tamsiu paros metu iš už stovinčios transporto priemonės, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir nėra artėjančių link jo transporto priemonių, kai matomumo zonoje buvo nereguliuojama pėsčiųjų perėja, pažeidė Kelių eismo taisyklių 49 punkto reikalavimą ir sukėlė pavojų ne tik pačiam pėsčiajam bet ir kitiems eismo dalyviams.

Pažeidėjas savo argumentus grindžia Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2014-03-12 išvada, kurioje nenustatyta, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Tačiau specialisto išvada nėra vienintelis ir pakankamas įrodymas, galintis patvirtinti ar paneigti pažeidėjo kaltumą. Be šios išvados, bylą nagrinėjęs teismas tyrė ir kitus įrodymus.

Vilniaus apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog eismo įvykį lėmė būtent I. P. padarytas KET pažeidimas. Šias aplinkybes patvirtina neprieštaringi įvykio liudytojų E. Č., M. D. parodymai bei kita bylos medžiaga. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad I. P. pirmas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus – tamsiu paros metu, neleistinoje vietoje, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir nėra artėjančių link jo transporto priemonių, kai matomumo zonoje buvo nereguliuojama pėsčiųjų perėja, išėjo į gatvės važiuojamąją dalį, taip sudarydamas kliūtį ja važiuojančioms transporto priemonėms ir šis jo padarytas pažeidimas tapo pagrindine kilusio eismo įvykio priežastimi. Akivaizdu, jog jeigu I. P. nebūtų išėjęs į kelio važiuojamąją dalį, eismo įvykis nebūtų kilęs.

              Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių I. P. kaltę padarius inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 131 str. 4 d.). I. P. skirta nuobauda iš esmės atitinka pažeidimo pobūdį, jo asmenybę, byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą ir nėra aiškiai per griežta.

Naikinti ar keisti šią apylinkės teismo nutartį nėra įstatyminio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistą ir I. P. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

        Teisėjas                                                                                                           Arūnas Kisielius

Nuorašas tikras:

Teisėjas                                 Arūnas Kisielius