Pranešėja R. Bertašienė                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-255/2018

Teisėja L. Venckuvienė                                            Proceso Nr. 1-01-1-53684-2017-9  

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.;

                                                                                     2.1.15.1.2.; 2.4.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugsėjo 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės,

sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,

nuteistajam A. B.,

jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 40 MGL dydžio (1694,70 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, ir paskirta galutinė 30 MGL dydžio (1129, 80 Eur) bauda.

Nuosprendžiu iš (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje nukentėjusiajam J. J. priteisti 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o solidariai iš A. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam J. J. priteisti dar 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita J. J. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta. Taip pat iš A. B. J. J. priteisti 650 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija

nustatė :

1. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2017-10-16, apie 6.55 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, A. B., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) šešių eismo juostų kelyje su skiriamąja žaliąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodamas pirma eismo juosta, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai ta pačia važiavimo kryptimi antroje ir trečioje eismo juostose prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusios kitos transporto priemonės, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusio pėsčiojo J. J. ir jį partrenkė. Dėl eismo įvykio metu  patirtų sužalojimų J. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-11-02 nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 31 punkto (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį K. B. atsakomybei pagal laidavimą, bei baudžiamąją bylą nutraukti arba sumažinti jam paskirtą baudą. Nurodo, jog nukentėjusysis J. J. šioje byloje patikslintu ieškiniu prašė iš jo, A. B., ir UAB (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 12 500 Eur, o iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistojo manymu, tokia nukentėjusiojo reikalaujama neturtinės žalos suma neatitiko ir neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų, nei formuojamos kasacinės instancijos teismo praktikos, kadangi pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką Lietuvoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur. Pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusiojo asmens turtinės padėties pagerinimas. Nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vietoj reikalaujamų 12 500 Eur nukentėjusiajam iš jo ir UAB (duomenys neskelbtini) solidariai priteisė tik 1000 Eur, ir jis savo dalį – 500 Eur – bankiniu pavedimu 2018 m. birželio 11 d. sumokėjo nukentėjusiajam J. J.. Taip pat nurodo, jog sumokėjo ir nukentėjusiojo patirtas 650 Eur išlaidas advokato pagalbai bylos procese apmokėti. Nuteistasis A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog jis nesistengė susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, kadangi dar ikiteisminio tyrimo metu jis, tarpininkaujant šią bylą tyrusiam pareigūnui, buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį J. J., tačiau susitarti dėl žalos atlyginimo jiems nepavyko. Nurodo, jog nukentėjusiajam siūlė atlyginti 1000 Eur neturtinę žalą, tačiau nukentėjusysis nesutiko su šia suma ir liepė jam žalos atlyginimo klausimą spręsti su jo advokatu. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog po 2018 m. kovo 31 d. neįvykusio pirmojo teismo posėdžio nukentėjusiojo atstovas per jo gynėją perdavė, kad jo atstovaujamasis sutiktų ir su mažesne 5000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kurią jis, A. B., galėtų jam sumokėti kartu su savo darbdaviu UAB (duomenys neskelbtini), tačiau su tokiu pasiūlymu nuteistasis nesutiko, nes, jo manymu, nukentėjusiojo nurodyta suma vis vien buvo nepagrįstai didelė, be to, J. J. 2500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti iki bylos teisme nagrinėjimo (2018 m. sausio 2 d.) jau buvo išmokėjusi draudimo bendrovė, kurioje automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civiline atsakomybe. Nuteistojo manymu, vien tai, kad dalį padarytos žalos atlygino ne jis pats, o draudimo bendrovė, neeliminuoja galimybės jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistojo A. B. manymu, kadangi nukentėjusiajam iki bylos nagrinėjimo draudimo bendrovė atlygino dalį neturtinės žalos, todėl laikytina, jog yra įvykdyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta būtinoji laidavimo instituto sąlyga. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto manytų, kad jis, A. B., savo veiksmais iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nebuvo įvykdęs BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos būtinosios atleidimo nuo atsakomybės sąlygos, prašo taikant BK 54 straipsnio 3 dalį kiek įmanoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, t. y. piniginę baudą.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistojo A. B. atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas prašo nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendį nepakeistą.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl jos kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar turtinės žalos atlyginimo, o tik nesutinkama su teismo sprendimu netaikyti A. B. laidavimo instituto ir su paskirtos bausmės dydžiu. Būtent šiais klausimais (dėl laidavimo instituto taikymo ir paskirtos bausmės dydžio) apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl laidavimo instituto taikymo

6. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad pripažinus jį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jam nebuvo taikytas laidavimo institutas ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, t. y. kad kaltininkas bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nukentėjusiojo J. J. reikalaujama neturtinės žalos suma neatitiko nei teisingumo, nei protingumo kriterijų, nei formuojamos kasacinės instancijos teismo praktikos, o nuteistojo siūloma 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti netenkino paties nukentėjusiojo, būtent todėl iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo neįvyko susitarimas tarp jo, nuteistojo, A. B., ir nukentėjusiojo J. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais ir mano, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netaikė nuteistajam A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto ir pagrįstai nurodė, jog nuteistasis neįvykdė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos būtinosios sąlygos. Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
7. Pagal formuojamą Lietuvos teismų praktiką, viena iš laidavimo instituto taikymo sąlygų yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas, kuris turi rodyti, kad kaltininkas ateityje gebės ir sieks atlyginti neatlygintos žalos dalį nukentėjusiajam, o iš dalies atlyginta žala yra reikšminga dėl visų nukentėjusiojo pareikštų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistasis A. B. iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo neparodė reikiamos iniciatyvos ir siekio atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą žalą, o aplinkybė, jog jis ikiteisminio tyrimo metu vieną kartą nuvyko pas nukentėjusįjį ir nurodė, jo manymu, nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą atitinkančią sumą (1000 Eur), kurią sutiktų sumokėti nukentėjusiajam J. J., nerodo, jog jis stengėsi pasiekti su nukentėjusiuoju J. J. susitarimą dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog pats nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusysis ir jos atstovas net kelis kartus teikė nuteistajam A. B. siūlymus dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. iš pradžių nukentėjusysis savo neturtinę žalą įvertino 15 000 Eur, o vėliau, galbūt pasitaręs su savo atstovu, sumažino šią sumą iki 5000 Eur. Tačiau nuteistasis nesutiko su tokiu nukentėjusiojo ir jo atstovo siūlymu, manydamas, jog jo prašoma suma yra per didelė ir neatitinkanti protingumo, proporcingumo principų bei formuojamos teismų praktikos, taip pat savo iniciatyva neatlygino nukentėjusiajam, jo paties vertinimu, tinkamo dydžio neturtinės žalos ar jos dalies.
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, jog tai, kad nukentėjusiajam J. J. dalį neturtinės žalos iki bylos nagrinėjimo teisme atlygino draudimo bendrovė, reiškia, jog vis dėlto dalis nusikaltimu padarytos žalos nukentėjusiajam buvo atlyginta, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta laidavimo instituto taikymo būtinoji sąlyga yra įgyvendinta. Tačiau Apygardos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) atlygino nukentėjusiajam dalį neturtinės žalos, t. y. 2500 Eur, kadangi transporto priemonė, priklausanti nuteistojo A. B. darbdaviui, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl laikytina, jog taip buvo užtikrinta transporto priemonės valdytojo, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), turtinių interesų apsauga. Todėl Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, jog vis dėlto A. B. nesistengė susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, nebandė atlyginti bent dalies nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos, ginčijo nukentėjusiojo J. J. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, o tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygino dalį žalos, negali būti pagrindu išvadai, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą sąlygą įvykdė pats A. B..

Dėl paskirtos bausmės dydžio

9. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog jei apeliacinės instancijos teismas nuspręs, jog nėra pagrindo atleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tuomet prašo taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalį ir sušvelninti jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti tiek BK specialioje dalyje esančio straipsnio, kuriame numatyta kaltininkui inkriminuota nusikalstama veika, sankcijoje nustatytų bausmių rūšis ir jų ribas, tiek BK bendrosios dalies VIII skyriaus nuostatų suteikiamas galimybes atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
10. BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta baudos bausmė yra švelniausia bausmės rūšis, kuri gali būti teismo paskirta, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą bei ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistajam A. B. bausmė buvo paskirta atsižvelgus į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus bei įvertinus nuteistojo asmenybę.
11. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą,  nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Be to, atsižvelgė į tai, kad A. B. praeityje neteistas, nusikalto pirmą kartą, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi prasikaltęs, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad po šio neatsargaus nusikaltimo padarymo nuteistasis jokių kitų teisės pažeidimų nepadarė, atsiprašė nukentėjusiojo, todėl pagrįstai paskirta švelniausia iš BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Apygardos teismo vertinimu, nuteistajam A. B. paskirta bausmės rūšis ir dydis yra realus ir atitinka bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į A. B. asmenybę, t. y. į tai, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), o darbinių funkcijų atlikimui jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, bei į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neapsvaigęs nuo alkoholio, nusprendė netaikyti jam baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Be to, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas paskirtą baudą sumažino dar 1/3 ir paskyrė jam galutinę 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą. Todėl, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis, todėl laikyti A. B. paskirtą bausmę aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą nėra jokio pagrindo.
12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė bausmę, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                    Regina Bertašienė

                                                                                                           Savinijus Katauskas

                                                                                                           Dalia Kursevičienė