Administracinė byla Nr. eA-694-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01804-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žirmūnų būstas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2017 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 3R-106(AG-69/04-2017) ir jo skundą tenkinti, t. y. panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2017 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (4)-B2-1382 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų grąžinimo“.

2.       Pareiškėjo nuomone, Komisijos sprendimas yra priimtas netinkamai išsiaiškinus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes bei neteisingai pritaikius materialiosios teisės normas, teisės normas aiškinant plečiamai, pareiškėjo argumentai atmesti nemotyvuotai, pasisakyta ne dėl visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nenurodyta, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė pareiškėjo priešingas teisei, kaltas veikimas ar neveikimas. Komisija nevertino, ar ginčijamas 2017 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. (4)-B2-1382 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo
8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Komisija nepagrįstai laikė, kad pareiškėjas, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, atstovaudamas savininkams, turi organizuoti paramos grąžinimą, nors, pareiškėjo vertinimu, jis neatsako pagal gyventojų prievoles ir todėl neprivalo vykdyti savininkų prievolių, sustabdžius ar nutraukus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekto (toliau – ir Projektas) įgyvendinimą; projekto administratorius neįgyvendina projekto, o tik organizuoja jo įgyvenimą. Komisija neatsižvelgė ir į tai, jog butų ir kitų patalpų savininkai sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo priėmė 2012 metais, kuomet Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 (toliau – ir Taisyklės), nebuvo sąlygos dėl permokėtų lėšų grąžinimo, kai projektas neįgyvendinamas.

3.       Pareiškėjas tvirtino, jog 2017 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. (4)-B2-1382 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jame motyvai neaiškūs ir nepakankami, tik išvardytos teisės aktų nuostatos, nevertinta, dėl kokių priežasčių nebuvo įgyvendintas Projektas, kada ir kam buvo išmokėta valstybės parama, kodėl išmokėtą valstybės paramą reikalaujama susigrąžinti būtent iš Projekto administratoriaus. Iš ginčijamo sprendimo turinio neaišku, kas yra jo gavėjas, nes sprendimas, skirtas Projekto administratoriui, pareiškėjui buvo pateiktas kaip gyventojų atstovui. Šis sprendimas nebuvo pateiktas tikriesiems jo gavėjams, tokiu būdu jiems užkertant kelią reikšti pretenzijas. 2017 m. vasario 21 d. sprendime Nr. (4)-B2-1382 taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kokius būtent klaidingus duomenis pateikė pareiškėjas, kokiais veiksmais jis pažeidė teisės aktus, neįrodytos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos.

4.       Pareiškėjo teigimu, atsakovas siekia susigrąžinti neva permokėtas lėšas ne iš gyventojų, kuriems suteikta valstybės parama, o iš pareiškėjo (Projekto administratoriaus), kuris atitinkamą pinigų sumą gavo kaip apmokėjimą už suteiktas paslaugas (Projekto įgyvendinimo administravimo mokestis). Namo gyventojai, pasirinkdami pareiškėją Projekto administratoriumi, jo neįgaliojo vykdyti valstybės paramos grąžinimo administravimą. Be to, nutraukus Projekto įgyvendinimą, administravimo paslaugų teikimas pasibaigė ir pareiškėjui vėliau nekilo jokie įsipareigojimai, tokią savo poziciją pareiškėjas grindė teismų praktika. Pareiškėjas akcentavo, jog projekto administratorius pats nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo, o parama teikiama būtent modernizuojamo daugiabučio namo savininkams.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, kad sprendimo dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje priėmimo metu (2012 metais) Taisyklėse buvo įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada valstybės parama turėtų būti grąžinta, jame nebuvo numatytas atvejis „projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos“, todėl namo gyventojai negalėjo ir neturėjo numatyti, kad, neįgyvendinus Projekto, bus reikalaujama sugrąžinti permokėtas lėšas. Pabrėžė, kad naujasis teisinis reglamentavimas neturi galios atgal. Šiuo atveju reikalaujant sugrąžinti neva neteisėtai išmokėtas valstybės lėšas, pažeidžiami gyventojų teisėti interesai, jų lūkesčiai, nėra užtikrinamas viešasis interesas, apsunkinama silpnosios šalies – butų ir kitų patalpų savininkų – teisinė padėtis.

6.       Atsakovas VĮ Būsto energijos taupymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7.       Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjui (Projekto administratoriui) pagal 2015 m. rugpjūčio 6 d. prašymą apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 8 d. buvo suteikta valstybės parama. Tačiau statybos darbai, kurių pradžia numatyta 2013 m. rugpjūčio mėn., pabaiga – 2014 m. sausio mėn., nebuvo nupirkti ir pradėti. Pareiškėjas savo iniciatyva nutraukė Projekto įgyvendinimą, o butų ir kitų patalpų savininkų neinformavo, kad valstybės parama teikiama, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai įgyvendina daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir, atsakovo nuomone, tokiu būdu prisiėmė prievolę grąžinti visą suteiktą valstybės paramą. Atsakovas valstybės paramą teikia per butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotą projekto administratorių. Jokie tiesioginiai santykiai nesieja atsakovo su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais, todėl Projekto administratorius turi atsakovui grąžinti išmokėtą valstybės paramą, o dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas kreiptis į gyventojus.

8.       Atsakovo teigimu, nuostata dėl valstybės paramos susigrąžinimo galiojo ir tuo metu, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patvirtino dalyvavimą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, tik ji buvo kitaip suformuluota. Tai, jog ankstesnėje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nurodyta, kad parama susigrąžinama tuo atveju, jeigu projektas neįgyvendinamas per nustatytą terminą (neįvykdžius Taisyklių 2 punkto sąlygų), nereiškia, kad valstybės parama neturi būti susigrąžinta, priešingas aiškinimas paneigtų pačią valstybės paramos skyrimo esmę bei sudarytų galimybę asmenims nepagrįstai naudotis paramos lėšomis. Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (toliau – ir VPDNAMĮ) ir Taisyklės aiškiai apibrėžia, kad valstybės parama teikiama tik pasiekus nustatytus tikslus, t. y. įgyvendinus projektą ir pasiekus nustatytus sutaupymus.

II.

9.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Žirmūnų būstas“ skundą.

10.       Teismas nustatė, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2012 m. spalio 3 d. protokoliniu sprendimu nusprendė dalyvauti Namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje ir įgaliojo UAB „Žirmūnų būstas“, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorių, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 
4.84 straipsnyje nustatytą tvarką, atstovauti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams organizuojant, vykdant ir administruojant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir atlikti visus kitus būtinus veiksmus, susijusius su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimu, taip pat nusprendė mokėti pareiškėjui už Projekto administravimą po 0,35 Lt/m2 (be PVM) per mėnesį nuo buto naudingojo ar kitų patalpų bendrojo ploto atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų. Agentūra 2013 m. birželio 6 d. rašte Nr. 1.1-1045 suderino UAB „Žirmūnų būstas“ pateiktą 2013 m. gegužės 9 d. Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, kuriame numatomų įgyvendinti atnaujinimo (modernizavimo) priemonių skaičiuojamoji kaina iš viso – 646 979 Lt (187 378,07 Eur). Namo butų ir kitų patalpų savininkai 2013 m. liepos 8 d. susirinkime patvirtino investicijų planą, pritarė preliminariam investicijų ir kredito butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymui, pateiktam Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane, ir nustatė, kad tikslų investicijų ir kredito butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymą atliks Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas po rangovo išrinkimo ir rangos darbų kainų suderinimo.

11.       Pareiškėjas 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. balandžio 1 d. ir 2014 m. gegužės 12 d. paskelbė kvietimus teikti pasiūlymą rangos darbams su projekto (ar jo dalies) parengimu pirkti, tačiau šių darbų nenupirko, nes neatsirado tiekėjų rangos darbams su projekto parengimu atlikti už investicijų plane nustatytą bendrą sumą.

12.       Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 6 d. pateikė Agentūrai prašymą apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 8 d. ir nurodė, kad prašoma apmokėti valstybės parama – 1 943,05 Eur – turi būti pervesta į pareiškėjo sąskaitą. Agentūra 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (4)-B2.1-6042 informavo pareiškėją, kad namo butų ir kitų patalpų savininkams, atstovaujamiems UAB „Žirmūnų būstas“, suteikta 1 943,05 Eur valstybės paramos dalis, apmokant išlaidas projekto įgyvendinimo administravimui.

13.       Agentūra 2017 m. sausio 12 d. rašte Nr. (3)-B2-334 nurodė pareiškėjui, kad namo atnaujinimo (modernizavimui) projektui įgyvendinti skirtas terminas baigėsi, ir prašė per 20 darbo dienų informuoti, ar planuojama toliau įgyvendinti projektą. Atsakovas, nustatęs, jog Projektas neįgyvendintas per nustatytą laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, bei vadovaudamasis Taisyklių 85 punktu, ginčijamu 2017 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (4)-B2-1382 nurodė pareiškėjui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo gavimo dienos grąžinti valstybės paramos permoką – 1 943,05 Eur į nurodytą sąskaitą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, dėl jo panaikinimo kreipėsi į Komisiją, tačiau Komisija 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 3R-106(AG-69/04-2017) pareiškėjo skundą atmetė.

14.       Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir priėjo prie išvados, kad atsakovas galėjo priimti sprendimą dėl išmokėtų ir / ar permokėtų lėšų sugrąžinimo, kai parama namo savininkams negalėjo būti suteikta, nes namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas neįgyvendintas per teisės aktuose įtvirtintą terminą ir (ar) neįvykdytos teisės aktuose įtvirtintos paramos gavimo sąlygos (nepasiektas projekto įgyvendinimo tikslas). Byloje nebuvo ginčo dėl to, jog Projektas nebuvo įgyvendintas per teisės aktuose nustatytą terminą ir pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusius teisės aktus. Pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2017 m. vasario 21 d., nepateikė Agentūrai jokių duomenų apie tai, jog Projektas yra įgyvendinamas (nors ir pažeidžiant teisės aktuose nustatytus terminus). Atsižvelgiant į Taisyklių 2 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 29 d. iki 2013 m. vasario 15 d.) ir Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos paskirtį (kuri nesikeitė nuo pat programos patvirtinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213), konstatuota, kad namo butų ir kitų patalpų savininkams 2012 m. spalio 3 d. priimant sprendimą dalyvauti šioje programoje, valstybės paramos skyrimas buvo siejamas su ta faktine aplinkybe, jog Projektas bus įgyvendintas, įvykdant Taisyklių 2 punkte įtvirtintas sąlygas. Taigi, teismo vertinimu, namo butų ir kitų patalpų savininkai, 2012 m. spalio 3 d. susirinkime nuspręsdami dalyvauti programoje, negalėjo tikėtis / įgyti teisėtų lūkesčių, kad investicijų plano parengimo ir projekto administravimo išlaidos bus apmokėtos ir tuo atveju, jeigu Projektas nebus įgyvendintas per nustatytą terminą, t. y. jeigu nebus įvykdytos Taisyklių 2 punkte įtvirtintos sąlygos. Tai, kad Taisyklių redakcijoje, galiojusioje
2012 m. spalio 3 d., tiesiogiai nebuvo įtvirtinta, jog valstybės parama susigrąžinama, jeigu projektas neįgyvendintas per nustatytą terminą (neįvykdžius Taisyklių 2 punkto sąlygų), nereiškia, kad valstybės parama neturi būti susigrąžinta. Priešingas aiškinimas neatitiktų valstybės paramos namo atnaujinimui (modernizavimui) skyrimo esmės, apskritai paneigtų šios paramos esmę ir leistų asmenims, nevykdantiems teisės aktuose įtvirtintų sąlygų, nepagrįstai naudotis valstybės parama.

15.       Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad atsakovas, nusprendęs susigrąžinti valstybės paramos lėšas už Projektą, pasirinko netinkamą subjektą, o valstybės skirtą paramą turi atlyginti kiekvienas namo butų ir kitų patalpų bendraturtis, atsižvelgiant į kiekvieno savininko atitinkamą dalį bendrojoje nuosavybėje. Pažymėta, jog Projekto administratoriumi 2012 m. spalio 3 d. buvo paskirtas būtent pareiškėjas, jis 2015 m. rugpjūčio 6 d. pateikė atsakovui prašymą apmokėti projekto administravimo išlaidas – 1 943,05 Eur – už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 8 d., nurodė, kad lėšos turi būti pervestos į jo sąskaitą (nurodė sąskaitos numerį). Byloje nebuvo ginčo, jog prašyta valstybės parama pervesta į pareiškėjo nurodytą sąskaita. Taigi, atsakovo sprendimas susigrąžinti permokėtas paramos lėšas, neįgyvendinus Projekto, pagrįstai skirtas pareiškėjui, kaip teisėtam naudos gavėjų (namo butų ir kitų patalpų savininkų) atstovui.

16.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tarp pareiškėjo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, šie teisiniai santykiai yra civilinės teisės reguliavimo sritis (Civilinio kodekso 6.756–7.765 str.), o įgaliotojo (namo butų ir kitų patalpų savininkų) atsakomybės, numanomos pareigos pareiškėjui atlyginti (įgaliotiniui) nuostolius, kuriuos jis patyrė vykdydamas pavedimą, klausimai nėra šio ginčo dalykas.

17.       Teismas, įvertinęs 2017 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (4)-B2-1382 turinį, konstatavo, jog šis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje akto turiniui keliamus reikalavimus. Sprendime aiškiai įvardyta pareiškėjui nustatyta pareiga (ne vėliau kaip
per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti permokėtą valstybės paramos sumą –
1 943,05 Eur), taip pat nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, sprendimas išsiųstas asmeniui, kuriam jis skirtas, t. y. pareiškėjui, per Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.

18.       Teismo vertinimu, Komisijos 2017 m. balandžio 26 d. sprendimas
Nr. 3R-106(AG-69/04-2017) yra tinkamai argumentuotas, priimtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes bei pritaikius teisės aktų nuostatas.

19.       Teismas nenustatė teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl ginčijami atsakovo 2017 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. (4)-B2-1382 ir Komisijos 2017 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 3R-106(AG-69/04-2017) palikti nepakeisti. Konstatavęs, kad skundas yra atmestinas, teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

20.       Pareiškėjas UAB „Žirmūnų būstas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą, t. y. panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą
Nr. 3R-106(AG-69/04-2017) ir VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra 2017 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (4)-B2-1382, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21.       Pareiškėjo nuomone, skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas, neįvertintus visų skunde išdėstytų argumentų. Pareiškėjas ir toliau laikosi pozicijos, jog jis namo butų ir kitų patalpų savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose, atstovauja išoriniuose santykiuose, tačiau neatsako pagal gyventojų prievoles ir neprivalo vykdyti savininkų prievolių sustabdžius ar nutrauktus Projekto įgyvendinimą. Pareiškėjo vertinimu, teismo pozicija, jog jis nagrinėja tik tuos ginčus, kurie kilę iš administracinių teisių santykių, pažeidžia ekonomiškumo principą. Sprendimas ir veiksmai nėra nagrinėjami teisme pavieniui, o šiuo konkrečiu atveju galutinis sprendimas patenka į administracinių teismų kompetencijos ribas. Pareiškėjas pakartoja savo teiginį, kad 2012 metais Taisyklėse nebuvo sąlygos dėl permokėtų lėšų grąžinimo, kai projektas neįgyvendinamas, ir jį pagrindžiančius argumentus. Pareiškėjas taip pat pakartoja, kad Projektą įgyvendina ir valstybės paramą gauna būtent namo butų ir kitų patalpų savininkai, o Projekto organizatorius tik organizuoja darbus ir už suteiktas paslaugas gauna atlyginimą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklėse numatyti atvejai, kai namo bendraturčiai neturi pareigos atsiskaityti už projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas. Pabrėžia, kad dėl Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų apmokėjimo arba kompensavimo į atsakovą gali kreiptis tik Projekto administratorius. Šiuo atveju daugiau nei akivaizdu, jog tiesioginiai administraciniai teisiniai santykiai sieja atsakovą ir namo bendraturčius, o pareiškėjas tik tarpininkauja ir atlieka visus organizacinius veiksmus tarp atsakovo ir gyventojų. Pareiškėjo vertinimu, priešinga teismo išvada yra nemotyvuota ir padaryta neatsižvelgus į tai, jog šiuose teisiniuose santykiuose, nors gal ir ne tiesiogiai, dalyvavo ir butų ir kitų patalpų savininkai, kurie ir gavo valstybės paramą. Ir paties skundžiamo sprendimo argumentai, susiję su skundo atmetimo teisiniais pagrindais, yra neaiškūs, dviprasmiški ir nemotyvuoti, todėl pareiškėjui neaišku, dėl kokių priežasčių jo skundas buvo atmestas. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis byloje pateikė paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius, jog jis kelis kartus organizavo rangos darbų pirkimą, tačiau pirkimas neįvyko, nes gyventojų sutarta kaina buvo per maža ir neatsirado nė vieno rangovo, galinčio darbus atlikti už tokią sumą, o reikalavimus atitinkančių pasiūlymų negauta ir organizuojant techninio darbo projekto rengimo pirkimą. Pareiškėjas tvirtina ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas įsigyti reikiamas paslaugas ir darbus Projektui įgyvendinti, tačiau, pirkimams nepavykus, atliktos apklausos metu didžioji dalis bendrasavininkių, atsižvelgdami į didėsiančius kaštus, nusprendė stabdyti Projekto įgyvendinimą, todėl pareiškėjas negalėjo tęsti šio projekto įgyvendinimo. Pareiškėjo teigimu, teismui nepanaikinus ginčijamų sprendimų, t. y. pareigos pareiškėjui grąžinti valstybės išmokėtas sumas, kuri yra valstybės parama gyventojams, yra pažeista tiek Taisyklėse (38 p.), tiek pavedimo sutartyje įtvirtinta teisė pareiškėjui gauti projekto administravimo mokestį, kurį gauti jis turi teisęs, įvykdęs Taisyklių 5 punkte įtvirtintus įpareigojimus. Be to, tokiu būdu butų ir kitų patalpų savininkai nepagrįstai praturtėtų, nes pareiškėjo teikiamomis paslaugomis būtų pasinaudoję nemokamai.

22.       Atsakovas VĮ Būsto energijos taupymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23.       Atsakovas pakartoja savo poziciją, jog Taisyklių 85 punkto nuostata, įpareigojanti grąžinti permokėtas lėšas, jei Projektas neįvykdomas per Taisyklėse nustatytą terminą, galiojo ir tuo metu, kai namo savininkai patvirtino investicijų planą, tik ši nuostata buvo šiek tiek kitaip suformuluota. Akivaizdu, jog tai, kad atsakovas, neįgyvendinus Projekto, reikalauja grąžinti lėšas, numatytas šiam projektui įgyvendinti, jokiais būdais nepažeidžia nei butų ir kitų patalpų savininkų teisėtų interesų ir lūkesčių, nei viešojo intereso. Atsakovo nuomone, Taisyklių 5 ir 41 punktų nuostatos nepagrindžia pareiškėjo pozicijos, jog atsakovą ir namo butų ir kitų patalpų savininkus sieja tiesioginiai administraciniai teisiniai santykiai, o projekto administratorius veikia tik kaip tarpininkas. Priešingai, šios teisės normos įrodo, kad visus administracinius veiksmus, įgyvendinant namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, yra pavedama atlikti projekto administratoriui,
ne atskiriems butų ar kitų patalpų savininkams. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad pareiškėją ir namo butų ir kitų patalpų savininkus sieja pavedimo teisiniai santykiai, kurie yra civiliniai teisiniai santykiai, o pareiškėją ir atsakovą – tiesioginiai administraciniai teisiniai santykiai. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 85 punkto nuostata dėl permokėtos paramos susigrąžinimo formuluojama suteikiant galimybę pasirinkti subjektą (projekto administratorių ir / ar atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkus), kurie šią paramą turi pervesti į atsakovo nurodytą sąskaitą, tačiau šį reglamentavimą vertinant kartu su Taisyklių 8, 9 ir 10 punktų nuostatomis bei
85 punkto kontekstu matyti, jog tokia papildoma atsakomybė numatyta tik ūkinę veiklą vykdantiems asmenims, neatlikusiems pareigos pranešti apie jų valdomus butus ar kitas patalpas. Atsakovas pareiškėjo poziciją, jog tai, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė nepritarti namo atnaujinimui (modernizavimui), sudaro pagrindą laikyti, kad už Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų grąžinimą tiesiogiai yra atsakingi butų ir kitų patalpų savininkai, laiko nepagrįsta, nes Taisyklių 85 punktas numato vienintelį atvejį, kai Agentūra gali tiesiogiai butų ir kitų patalpų savininkų reikalauti grąžinti valstybės paramą, t. y. kai tokie savininkai vykdo ūkinę veiklą daugiabučiame name ir apie tai nepraneša projekto administratoriui. Visais kitais atvejais taikoma bendroji taisyklė, jog valstybės paramą privalo grąžinti projekto administratorius. Kita vertus, pareiškėjas nėra pateikęs jokių dokumentų, kurie patvirtintų butų ir kitų patalpų savininkų priimtą sprendimą atsisakyti dalyvauti programoje, taip pat aplinkybę, jog jis, prieš priimant tokį sprendimą, juos informavo apie tai, kad, nutrauktus Projektą, valstybės parama turės būti grąžinta. Taip pat neaišku, ką susirinkusieji buvo nusprendę dėl paramos grąžinimo tvarkos. Atsakovas papildomai pastebi, jog jis, priimdamas ginčijamą sprendimą, nežinojo nei apie namo savininkų susirinkimą ir jo metu priimtus sprendimus, nei apie Projekto eigą, kadangi pareiškėjas nepateikė atsakymo į 2017 m. sausio 12 d. išsiųstą paklausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

24.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros 2017 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (4)-B2-1382, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas ne vėliau kaip per
3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti permokėtą valstybės paramos sumą –
1 943,05 Eur, ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 3R-106(AG-69/04-2017), kuriuo ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą pareiškėjo skundas dėl minėto VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros sprendimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

25.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo
146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo pretenzijų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina, kad pareiškėjui kilo pareiga grąžinti permokėtas valstybės paramos lėšas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad, Projektui likus neįgyvendintam, atsakovas turėjo teisę (pareigą) susigrąžinti išmokėtą valstybės paramą, o tokią paramą grąžinti šiuo atveju turi Projekto administratorius – pareiškėjas. Apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, pakartotais skundo argumentais, kad atsakovas neturėjo teisės reikalauti grąžinti išmokėtą valstybės paramą, kadangi 2012 metais, kai buvo priimtas sprendimas vykdyti Projektą, Taisyklėse nebuvo įtvirtintos tokią jo teisę numatančios teisės normos, o jeigu išmokėta valstybės parama, neįgyvendinus Projekto, ir turėtų būti grąžinta, tai ji turėtų būti išsireikalaujama tiesiogiai
iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų,
o ne pareiškėjo. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo motyvais, pripažįsta tikslinga tik šiuo motyvus papildyti, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

27.       Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sąlygas, būdus ir tvarką, lengvatinių kreditų daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimą nustato Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (ankstesnis pavadinimas – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas). Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dalyvauti Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje ir pavesti pareiškėjui, kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui, atstovauti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams organizuojant, vykdant ir administruojant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir atlikti visus kitus būtinus veiksmus, susijusius su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimu, priėmimo metu,
t. y. 2012 m. spalio 3 d., galiojo VPDNAMĮ redakcija, patvirtinta 2002 m. lapkričio 12 d. įstatymu Nr. IX-1188, įsigaliojusi 2003 m. sausio 1 d. Pagal VPDNAMĮ 13 straipsnio (2011 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-1791 redakcija) 1 dalį, valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtiną Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių tarybų patvirtintas programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D (šiluminės energijos sąnaudos 110–145 kwh/m2 per metus, priklausomai nuo namo dydžio pagal Vyriausybės nustatytą klasifikaciją) pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus; valstybės parama teikiama šiais būdais: 1) suteikiant lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti su Vyriausybės nustatyto dydžio, tačiau ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis; ir 2) kompensuojant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų išlaidų dalį atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti ir statybos techninei priežiūrai vykdyti, taip pat ne didesnę kaip Vyriausybės nustatytą kompensuotiną atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų dalį; ir 3) kompensuojant 15 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms; ir 4) apmokant atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kreditą ir palūkanas nepasiturintiems gyventojams; ir 5) kai yra lėšų Klimato kaitos specialiojoje programoje, šios programos lėšomis prioriteto tvarka Vyriausybės nustatytais terminais papildomai kompensuojant 15 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, jeigu skaičiuojamos šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio
1 ir 2 dalyse nurodytos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles tvirtina Vyriausybė; valstybės paramos teikimą administruoja ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. VPDNAMĮ 13 straipsnio (2011 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-1791 redakcija) nuostatos iš esmės buvo perkeltos į VPDNAMĮ (2014 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XII-1054 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. sausio 1 d.) 3 straipsnį.

28.       Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtino Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo taisykles. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų 2012 m. spalio 3 d. protokolinio sprendimo priėmimo metu galiojo 2011 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 101 patvirtinta Taisyklių redakcija. Taisyklių 2 punkte (2012 m. liepos
18 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) nurodyta, kad valstybės parama laikantis Taisyklių teikiama daugiabučių namų, pastatytų pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 metų, butų ir kitų patalpų savininkams, parengusiems ir įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, Taisyklėse, Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677, ir Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2010 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-439, nustatytas sąlygas ir tvarką, jeigu įgyvendinus šį projektą pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė (šiluminės energijos sąnaudos atitinka nustatytąsias Programos priede) ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimo. Taisyklių 54 punkte numatyta, jog jeigu paaiškėja, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba kad butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo bendrojo naudojimo objektų valdytojo apie jų nuosavybės teise priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, Agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo; apie tai ji raštu praneša finansuotojui, jeigu suteiktas lengvatinis kreditas, bendrojo naudojimo objektų valdytojui ir atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkams; bendrojo naudojimo objektų valdytojas ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl permokėtų lėšų grąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą; per nustatytą laiką negrąžinta permokėta suma iš bendrojo naudojimo objektų valdytojo ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkų išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

29.       Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad atsakovas, 2017 m. vasario 21 d. priimdamas ginčijamą sprendimą (b. l. 9), vadovavosi vėlesne Taisyklių redakcija, t. y. redakcija, patvirtinta Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 708, konkrečiau, šios redakcijos Taisyklių 2 ir
85 punktais. Taisyklių 2 punkte (2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1505 redakcija) nurodyta, kad valstybės parama laikantis Taisyklių teikiama daugiabučių namų, pastatytų pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 metų, butų ir kitų patalpų savininkams, parengusiems ir įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, ar ją atitinkančias savivaldybių programas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 1725 „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“, Taisykles, aplinkos ministro tvirtinamus projekto rengimo tvarkos, paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašus. Taisyklių
85 punkte (2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1141 redakcija) įtvirtinta, jog jeigu paaiškėja, kad Projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo Projekto administratoriaus apie nuosavybės teise jiems priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, arba savivaldybė, įstatymų nustatyta tvarka privatizavusi (perleidusi) nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas, apie šį faktą neinformavo Agentūros ir dėl to valstybės parama kreditui ir palūkanų įmokoms sumokėti nuo šių gyvenamųjų patalpų privatizavimo (perleidimo) dienos išmokėta neteisėtai, arba projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo; apie tai ji raštu praneša finansuotojui, jeigu suteiktas lengvatinis kreditas, Projekto administratoriui, savivaldybei ir (ar) atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkams; projekto administratorius ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą; per nustatytą laiką negrąžinta išmokėta ir (ar) permokėta suma iš Projekto administratoriaus ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkų išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

30.       Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytas teisės normas, prieina prie išvados, kad Taisyklių 2 punkto (2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) nuostatos nagrinėjamam ginčui aktualiais aspektais yra labai panašios Taisyklių 2 punkto (2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1505 redakcija) nuostatoms, o Taisyklių 54 punkto (2011 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 101 redakcija) nuostatos – Taisyklių 85 punkto (2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1141 redakcija) nuostatoms. Nors Taisyklių 85 punkte (2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1141 redakcija) yra numatytas naujas pagrindas, kuriam esant Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo, – projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį, ši aplinkybė nelaikytina šioje byloje turinčia esminę reikšmę, kadangi nagrinėjamu atveju Agentūra reikalavimą sugrąžinti permokėtas lėšas siejo su Projekto neįgyvendinimu, o ne su nustatyto Projekto įgyvendinimo laikotarpio praleidimu. Į pastarąją aplinkybę dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas, kad pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2017 m. vasario 21 d., nepateikė atsakovui jokių duomenų apie tai, jog Projektas yra įgyvendinamas (nors ir pažeidžiant teisės aktuose nustatytus terminus). Papildomai pastebėtina, kad tiek Taisyklių 54 punkte (2011 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 101 redakcija), tiek Taisyklių 85 punkte (2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1141 redakcija) buvo įtvirtintas ir bendresnio pobūdžio pagrindas, kuriam esant Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo, – paaiškėja aplinkybės, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus) arba valstybės parama negalėjo būti suteikta.

31.       Iš Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų 2012 m. spalio 3 d. protokolinio sprendimo priėmimo metu galiojusio teisinio reguliavimo (VPDNAMĮ 13 str., Taisyklių 2 p.) ir ginčijamo Agentūros 2017 m. vasario 21 d. sprendimo priėmimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo (VPDNAMĮ 3 str., Taisyklių 2 p.) akivaizdu, jog valstybės parama gali būti teikiama tik įgyvendinantiems projektą ir įgyvendinus projektą, t. y. parama yra tikslinė ir neatsiejamai susieta su projekto įgyvendinimu. Bylos proceso šalys neginčija, kad ginčo Projektas nėra ir nebus įgyvendintas, t. y. nebuvo pasiektas investicijų plane numatytas namo suvartojamos energijos efektyvumo lygis, taigi, kaip teisingai konstatavo atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, buvo neįvykdytos teisės aktuose įtvirtintos paramos teikimo sąlygos (nepasiektas projekto įgyvendinimo tikslas) ir tai atsakovui sudarė pagrindą reikalauti grąžinti išmokėtą valstybės paramą. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus apie reikalavimu grąžinti permokėtas valstybės paramos lėšas pažeidžiamus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisėtus lūkesčius,
taip pat kad atsakovas teisės normas pritaikė atgal.

32.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjo argumentų, jog permokėtos valstybės paramos lėšos turėtų būti išsireikalaujamos ne iš jo, o iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų, kurie ir nusprendė vykdyti Projektą, pagrįstumo, pirmiausiai pastebi, jog byloje nėra ginčo, kad minėta tikslinė valstybės parama – 1 943,05 Eur – pareiškėjo prašymu buvo pervesta būtent į jo banko sąskaitą, o ne daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Kaip minėta, tiek Taisyklių 54 punkte (2011 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 101 redakcija), tiek Taisyklių 85 punkte (2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1141 redakcija) nurodyta, kad Agentūra apie sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo raštu praneša, be kita ko, Projekto administratoriui (bendrojo naudojimo objektų valdytojui) ir (ar) atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkams; projekto administratorius (bendrojo naudojimo objektų valdytojas) ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ginčijamas sprendimas pagrįstai buvo skirtas pareiškėjui, paskirtam Projekto administratoriumi, o pareiškėjas, manydamas, jog su juo turi būti atsiskaityta už vykdant pavedimą atliktus veiksmus, gali tokio atlyginimo reikalauti iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, davusių jam tokį pavedimą, Civilinio kodekso nuostatų pagrindu, taip pat pavedimo sutarties, kurios sudarymo faktą pripažįsta ir iš kurios kildina tokią savo teisę (apeliacinio skundo 1.10 p.), pagrindu. Atlyginimo pareiškėjui už vykdant pavedimą atliktus veiksmus, be kita ko, atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimą, klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, tokio ginčo nagrinėjimas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams, o deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai apie ekonomiškumą nesuteikia pagrindo teismui peržengti nagrinėjamos bylos ribas, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

33.       Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas argumentus, kad, neįvykdžius daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto, valstybės paramą turi grąžinti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo Taisyklės nenustatė sąlygos dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo neįgyvendinus projekto, pripažino nepagrįstais ir kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2709-662/2018, 2019 kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-915-662/2019, 2019 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-802-520/2019). Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eA-1161-624/2019, 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikino panašaus pobūdžio VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros sprendimą, teisėjų kolegija šioje apeliacine tvarka pagal pareiškėjo apeliaciniame skunde nustatytas ribas nagrinėjamoje byloje neturi faktinio ir teisinio pagrindo vadovautis pastarojoje teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais.

34.       Dėl pareiškėjo teiginių apie skundžiamo teismo sprendimo motyvavimo trūkumus teisėjų kolegija akcentuoja, jog vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai sprendimas yra be motyvų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 2 d. 5 p.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisykle (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 2 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo
56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str. 4 d. 2–4 p.).

35.       Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais proceso teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, teismas išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis. Pareiškėjas pagrindinius skundžiamo teismo sprendimo motyvus sėkmingai įvardijo apeliaciniame skunde. Tai, kad įrodymų vertinimas ir teisės normų aiškinimas nėra palankus pareiškėjui, nesant teisinių pagrindų prieiti prie kitokių išvadų, nėra pagrindas pripažinti, kad nebuvo paisoma pareiškėjo argumentų, o taip pat konstatuoti, kad ginčijami administraciniai sprendimai – VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros 2017 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. (4)-B2-1382 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 3R-106(AG-69/04-2017) – yra neteisėti. Dėl to 
pareiškėjo argumentas, kad teismo sprendimo motyvai yra nepakankami, dviprasmiški, kad jam nesuprantamos tokio teismo sprendimo priežastys, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

36.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, netenkinamas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Laimutis Alechnavičius

        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė