Administracinė byla Nr. eA-1265-552/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09197-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 8.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, S. S.), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 23S187335 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo / naujo leidimo naujam laikotarpiui išdavimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti dėl jo sprendimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad turėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, kurį teisės aktų nustatyta tvarka prasitęsdavo. Paskutinis turėtas leidimas galiojo iki 2023 m. kovo 29 d., todėl, kaip įprastai, likus keliems mėnesiams iki leidimo nuolat gyventi galiojimo pabaigos, kreipėsi į Migracijos departamentą dėl minėto leidimo pratęsimo / pakeitimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
3. Pareiškėjas el. paštu 2023 m. kovo 15 d. gavo atsakovo sprendimą, kuriuo leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas, nurodant, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atitinkamai, pareiškėjo prašymas pratęsti turėtą leidimą / išduoti leidimą naujam laikotarpiui nebenagrinėtas.
4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2023 m. kovo 15 d. sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti minėtą sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo / naujo leidimo naujam laikotarpiui išdavimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-8144-860/2023 skundą tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( toliau – ir LVAT) 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2045-442/2023 Migracijos departamento ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) apeliacinius skundus atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
5. Po poros savaičių nuo LVAT sprendimo priėmimo pareiškėjas buvo iškviestas į Migracijos departamentą. Vizito metu pareiškėjas buvo informuotas, kad bus atliekama jo apklausa, daromas jos įrašas, nes be to negalima leidimo nuolat gyventi išdavimo procedūra. Pareiškėjas 2023 m. spalio 19 d. el. paštu gavo pranešimą apie panaikintą leidimą nuolat gyventi, tačiau joks dokumentas prie laiško nebuvo pridėtas, todėl kitą dieną nuvyko į Migracijos departamento Šiaulių skyrių, kur jam buvo išduotas Sprendimas.
6. Gavęs Sprendimą pareiškėjas suprato, kad pagal Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 90 punktą jo prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimas, ką padaryti Migracijos departamentas buvo įpareigotas teismų, yra nutrauktas.
7. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimo argumentacija yra iš esmės analogiška kaip ir Migracijos departamento 2023 m. kovo 15 d. sprendime. Atsakovo pateikiama interpretacija dėl to, ką apklausoje pateiktais klausimais mano pareiškėjas, nepagrįstai išplečia pareiškėjo pateiktų atsakymų turinį, suteikia jiems kitokią, radikaliai neigiamą prasmę. Iš klaidingų prielaidų apie tai, kad pareiškėjas neva pritaria karo nusikaltimams, agresijai ir kt., nors to niekur nenurodė, daroma išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę, negali būti laikoma teisinga. Sprendime neminima, kur ir kada pareiškėjas išreiškė pritarimą Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai (nėra duomenų, kad pareiškėjas rašytų kokius nors viešus komentarus, pasisakytų tais klausimais viešose vietose ar pan.); neaišku, ir kaip pasireiškia tariama pareiškėjo parama Rusijos užsienio politikai – finansiškai, konkrečiais užfiksuotais veiksmais. Atitinkamai, tokie abstraktūs, deklaratyvūs teiginiai negali būti laikoma tinkama sprendimo argumentacija.
8. Pareiškėjo skundą dėl atsakovo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo nagrinėję teismai realios ir akivaizdžios pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui neįžvelgė, todėl atsakovui pakartotinai priėmus iš esmės analogišką sprendimą, neatsižvelgiant į dviejų instancijų teismų išaiškinimus, pareiškėjo nuomone, tai vertintina kaip teismo sprendimo / nutarties privalomumo principo pažeidimas.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui dėl to, kad išsakė savo subjektyvią, privačią nuomonę (tai, kad pareiškėjas pateikė savo nuomonę klausimais, kurie jam buvo užduoti, patvirtinama ir Sprendime). Duomenų, kad kur nors kitur viešai be Migracijos departamento privalomų klausimynų / apklausų pareiškėjas dalintųsi savo nuomone, arba dėl tokios savo nuomonės pareiškėjas veiktų kaip nors neteisėtai, Sprendime nepateikiama.
10. Pareiškėjas nėra baustas administracine tvarka ar teistas baudžiamąja tvarka už jokias veikas, juo labiau tokias, kurios indikuotų valstybės saugumui grėsmę keliantį pareiškėjo elgesį. Dėl to jis nesupranta, kaip konstitucinės, prigimtinės teisės turėti savo įsitikinimus, nuomonę realizavimas – tiesiog nuomonės turėjimas, nesant jokių netinkamų pareiškėjo veiksmų praeityje ar šiuo metu, bei nesant indikacijų, kad pareiškėjas gali imtis kokių nors jo įsitikinimų sąlygotų veiksmų, gali būti traktuojamas kaip grėsmė valstybės saugumui.
11. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, kadangi sprendimas turi būti priimamas remiantis objektyviais duomenis, pagrįstas konkrečiomis teisės normomis, o ne prielaidomis apie galimą asmens pavojingumą.
12. Pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 15 d. sprendimo nagrinėję teismai pažymėjo, kad būtina įvertinti individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau į šį teismų argumentą atsakovas neatsižvelgė, atvirkščiai, nurodė, kad pareiškėjas kelią grėsmę valstybės saugumui ir jo šeiminiai ar socialiniai ryšiai to vertinimui neturi jokios reikšmės. Tokia Sprendimo motyvacija prasilenkia tiek su reglamentavimu, įpareigojančiu įvertinti visas aplinkybes, tiek su teismų praktika.
13. Pagrindiniai pareiškėjo socialiniai ryšiai yra susiję būtent su Lietuva. Panaikinus pareiškėjo leidimą nuolat gyventi, jam tektų išvykti iš Lietuvos, iš sau įprastos aplinkos, jis, būdamas garbaus amžiaus, turėdamas gausybę ilgalaikių sveikatos problemų, būtų atskirtas nuo artimiausių savo žmonių – sesers ir sutuoktinės, kurios yra (duomenys neskelbtini) pilietės.
14. Pilietybės keitimas yra asmens teisė, o ne pareiga. Neigiant asmens teisę turėti tą pilietybę, kurią jis turi nuo gimimo, ir jos nekeisti, arba priimant neigiamus sprendimus asmens atžvilgiu jam naudojantis tokia savo teise, asmuo iš esmės yra diskriminuojamas pilietybės pagrindu, kas yra draudžiama tiek Konstitucijos, tiek kitais teisės aktais. Tai, kad pareiškėjo lietuvių kalbos žinios nėra geros, taip pat nepagrįstai interpretuojama kaip nepagarbos Lietuvos valstybei ar jos kalbai rodymas.
15. Pareiškėjas, kaip niekuo neparemtą prielaidą vertino ir Sprendimo teiginį, kad „Rusijos Federacijos režimui palankumą reiškiantis, praeityje karininko laipsnį turėjęs asmuo Rusijos jėgos struktūrų gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti <...>“. Šis teiginys beveik pažodžiui perkeltas iš 2023 m. kovo 15 d. sprendimo, kurį teismas panaikino, tačiau jis niekuo nepagrįstas, nedetalizuotas – nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas palaikė ar palaiko kontaktus su kokiomis nors Rusijos struktūromis ar asmenimis, veikiančiais prieš Lietuvą, kad dalyvauja kokioje nors neteisėtoje veikloje, rinko ar renka kokią nors informaciją, kuri gali būti priešinga Lietuvos interesams, ar kad turi intencijų veikti prieš Lietuvą ar konkrečius joje gyvenančius asmenis.
16. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
17. Migracijos departamentas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjui paskutinis leidimas nuolat gyventi Lietuvoje buvo išduotas 2018 m. kovo 29 d. Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pasibaigė ankstesnio leidimo nuolat gyventi galiojimas) ir galiojo iki 2023 m. kovo 29 d. Atsakovas 2023 m. vasario 27 d. gavo VSD išvadą Nr. 18-2134, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, deklaruodamas, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
18. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi iš naujo ir siekiant išsiaiškinti pareiškėjo poziciją dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, 2023 m. spalio 4 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad 1945 m. jo tėvas kariškis lakūnas atvyko į Šiaulius. Pareiškėjas nurodė, kad jis taip pat yra buvusios TSRS kariškis lakūnas. TSRS kariuomenėje jis tarnavo iki 1986 m. Paskutinė jo tarnybos vieta buvo Lietuvoje, todėl, subyrėjus TSRS, jis čia ir liko gyventi. Abi jo dukterys vidurines mokyklas baigė Lietuvoje, o studijavo Rusijos Federacijoje. Pareiškėjas nurodė, kad jis lietuvių kalba gerai kalbėti neišmoko, nes nebuvo tokio poreikio – Lietuvoje visada susikalbėdavo rusiškai. Lietuvos Respublikoje nekilnojamo turto jis neturi. Kadangi yra pensininkas-karininkas, pensija jam yra mokama iš Rusijos Federacijos. Pareiškėjo tėvas, motina, senelė ir kt. giminaičiai yra palaidoti Lietuvoje. Jis yra gimęs Baltarusijoje antrojo pasaulinio karo metu, vėliau gyveno Udmurtijoje, Lietuvoje ir kt. Paklaustas, ką galvoja apie Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje, nurodė, kad jo požiūris į karą yra neigiamas, tačiau gilintis į šį klausimą atsisakė, motyvuodamas tuo, kad tai yra labai sudėtingas klausimas. Paklaustas, ar jo nuomone, buvo priežastys Rusijos Federacijos kariniams veiksmams prieš Ukrainą, nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad ukrainiečiai nuo 2014 m. kiekvieną dieną bombardavo Dombasą (anot jo, šio fakto dabar niekas nevertina), jis mano, kad priežastys kariniams veiksmams buvo. Paprašytas išsakyti savo nuomonę dėl Krymo, pareiškėjas nurodė, jog Krymas negali būti ne Rusijos, nes dar Jekaterina dėl Krymo kariavo. Jam yra tekę būti Kryme ir jam yra žinoma, kad Kryme yra palaidoti prancūzai, anglai, italai, vokiečiai, nes visi jie kariavo su Rusija, norėdami atimti iš jos Krymą. Pareiškėjo manymu, jeigu Rusijos Federacija nebūtų perėmusi Krymo (2014 m.), tai dabar ten jau būtų amerikiečiai. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jo manymu, Kryme įvyko referendumas ir žmonės balsavo už prisijungimą prie Rusijos Federacijos.
19. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo atsakymus į klausimyno ir apklausos klausimus, konstatavo, jog pareiškėjas, savo atsakymais į klausimyno ir apklausos klausimus demonstravo paramą Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė Sprendimą (panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi).
20. Priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi VSD išvadoje nurodytais grėsmės valstybės saugumui kriterijais. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
21. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo: sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus (jo pateiktus atsakymus), iš atliktų veiksmų (pateiktų atsakymų) galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje, leidžia identifikuoti tikrąsias pareiškėjos pažiūras, o tokios pažiūros kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika (šeiminiai, socialiniai, ekonominiai). Tokio pobūdžio ryšiai nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės.
22. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
23. Šiai dienai Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmęs sprendimo dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo į Rusijos Federaciją, todėl jo skundo teiginiai, kad jis bus išskirtas su savo šeima yra nepagrįsti. Pareiškėjo atžvilgiu priėmus sprendimą panaikinti jo leidimą nuolat gyventi, 2023 m. spalio 20 d. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau ir MIGRIS) sprendimu Nr. 23S188369 buvo nutrauktas pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimas.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD nesutiko su skundu ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes Sprendimas priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.
25. VSD nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad objektyviai jis negali kelti Lietuvos valstybei jokio pavojaus. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose – 2022, 2023 metų grėsmių vertinimo ataskaitose. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybėje sistema. Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Rusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys (ar Rusijos režimo politiką palaikantys) šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
26. Pareiškėjo sąmoninga pozicija teisinant ne tik Rusijos (t. y. valstybės, kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai) įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjas, reikšdamas palankumą Rusijos režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Pareiškėjo pademonstruotas palankumas Rusijos režimui sudaro galimybes ryšių su Rusija plėtojimuisi ir didina jo gyvenimo Lietuvoje grėsmes valstybės saugumui. Būtent taip iš esmės analogiškos situacijos vertinamos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2023 m. birželio 21 d. LVAT sprendimą byloje Nr. eA-1770-968/2023).
27. VSD laikė nepagrįstais skundo teiginius, kad nebuvo įvertintos individualios aplinkybės, susijusios su pareiškėju, todėl priimtas neproporcingas sprendimas.
28. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad jam ilgą laiką išduodami leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kad pareiškėjo žmona, dukra ir sesuo yra (duomenys neskelbtini) pilietės bei kad pareiškėjas yra garbaus amžiaus ir kiti skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.
29. Dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti leidimą nuolat gyventi, gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, nes tokie asmenys turi reikšmės Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime dėl leidimo nuolat gyventi suteikiamų teisių ir privilegijų.
30. Tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas, įtvirtintas įpareigojimas Migracijos departamentui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo / naujo leidimo naujam laikotarpiui išdavimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti dėl jo sprendimą, savaime nereiškia, jog priimtas sprendimas pareiškėjo atžvilgiu turi būti teigiamas.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. prašė teismo pareiškėjo skundą patenkinti ir nurodė, kad pareiškėjo išdėstytos aplinkybės yra teisingos. Paaiškino, kad santuokoje su pareiškėju gyvena jau 59-erius metus, iš jų didžiąją laiko dalį, t. y. apie 46-erius metus gyvena Lietuvoje (duomenys neskelbtini). S. S. turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, o jos vyras – ilgalaikio gyventojo statusą. Per ilgą gyvenimo Lietuvoje laiką yra susiformavę jų pagrindiniai socialiniai ryšiai, laiko (duomenys neskelbtini) ir Lietuvą savo namais. Jų vaikai yra suaugę ir gyvena atskirai su savo šeimomis, todėl iš esmės ji su pareiškėju vienas kitam yra artimiausi žmonės. Abu yra garbaus amžiaus, turi įvairių sveikatos problemų, tad neplanavo savo noru keisti gyvenamosios vietos bei negalėjo numatyti, kad kada nors bus priversti tą daryti. Sprendimas panaikinti jos sutuoktinio ilgalaikio gyventojo leidimą, nepratęsti ankščiau turėto leidimo sukėlė didelį stresą, stipriai neigiamai paveikė ne tik pareiškėją, bet ir ją. Taip pat teigė, kad nei ji, nei pareiškėjas niekada neturėjo nuobaudų dėl netinkamo savo elgesio, kuris būtų priešingas Lietuvos valstybės interesams, saugumui ir pan. Jos įsitikinimu, Sprendimo teiginiai, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos Federacijos valdžiai, gali būti užverbuotas ir rinkti informaciją apie Lietuvoje gyvenančius asmenis, vykdyti Rusijos jėgų struktūrų operacijas ir pan., yra nepagrįsti ir net nelogiški. Pareiškėjas turi nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais, tačiau savo nuomonės neperša kitiems asmenims, jos vedinas neatlieka jokių neteisėtų veiksmų, todėl negali daryti neigiamos įtakos valstybės saugumui.
II.
32. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo I. S. skundą atmetė.
33. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:
33.1 Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaruoja nuo 1970 m.; pirmasis leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas 1993 m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas; pastaruoju metu turėjo leidimą nuolat gyventi, kuris galiojo nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2023 m. kovo 29 d.
33.2 Pareiškėjas 2023 m. sausio 12 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, kad būtų pratęstas besibaigiantis jo leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas 2023 m. sausio 27 d. užpildė Migracijos departamento pateiktą klausimyną. Atsakydamas į klausimyno 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ pareiškėjas atsakė „taip“. Į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ pareiškėjas pažymėjo „Rusijos Federacijai“.
33.3 Migracijos departamentas gavo 2023 m. vasario 24 d. VSD išvadą, kurioje atliktas pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas. VSD vertinimu, pareiškėjas teigiamai atsakydamas į klausimyno 10 klausimą ir 11 klausimą, išreiškia paramą Rusijos vykdomai agresyviai užsienio politikai, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. VSD konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
33.4 Migracijos departamentas, VSD išvados pagrindu, 2023 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
33.5 Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2023 m. kovo 15 d. sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo / naujo leidimo naujam laikotarpiui išdavimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti dėl jo sprendimą.
33.6 Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-8144-860/2023 panaikino Migracijos departamento 2023 m. kovo 15 d. sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pratęsimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendė, kad Migracijos departamentas iš esmės individualiai nevertino su pareiškėju, jo šeimine, ekonomine, socialine padėtimi susijusių aplinkybių. Migracijos departamentas ir VSD nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimu pateikė apeliacinius skundus. LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2045-442/2023 apeliacinius skundus atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors pareiškėjo atsakymai į klausimyno klausimus gali būti vertinami kaip potencialus pavojus Lietuvos valstybės saugumui, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui vertinimas, nebuvo išspręstas pareiškėjo prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, todėl sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
33.7 Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį, siekdamas individualiai įvertinti pareiškėjo situaciją bei įvertinti pareiškėjo požiūrį ir poziciją Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje klausimu, 2023 m. spalio 4 d. atliko pareiškėjo apklausą. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra buvusios TSRS kariškis lakūnas. TSRS kariuomenėje tarnavo iki 1986 m. Paskutinė jo tarnybos vieta buvo Lietuvoje, todėl, subyrėjus TSRS, jis čia ir liko gyventi. Abi jo dukterys vidurines mokyklas baigė Lietuvoje, o studijavo Rusijos Federacijoje. Pareiškėjas nurodė, kad jis lietuvių kalba gerai kalbėti neišmoko, nes nebuvo tokio poreikio – Lietuvoje visada susikalbėdavo rusiškai. Lietuvos Respublikoje nekilnojamo turto jis neturi. Kadangi yra pensininkas-karininkas, pensija jam yra mokama iš Rusijos Federacijos. Pareiškėjo tėvas, motina, senelė ir kt. giminaičiai yra palaidoti Lietuvoje. Jis yra gimęs Baltarusijoje antrojo pasaulinio karo metu, vėliau gyveno Udmurtijoje, Lietuvoje ir kt. Paklaustas, ką jis galvoja apie Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje, nurodė, kad jo požiūris į karą yra neigiamas, tačiau gilintis į šį klausimą atsisakė, motyvuodamas tuo, kad tai yra labai sudėtingas klausimas. Paklaustas, ar jo nuomone, buvo priežastys Rusijos Federacijos kariniams veiksmams prieš Ukrainą, nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad ukrainiečiai nuo 2014 m. kiekvieną dieną bombardavo Dombasą, jis mano, kad priežastys kariniams veiksmams buvo. Paprašytas išsakyti savo nuomonę dėl Krymo, pareiškėjas nurodė, jog Krymas negali būti ne Rusijos, nes dar Jekaterina dėl Krymo kariavo. Jam yra tekę būti Kryme ir jam yra žinoma, kad Kryme yra palaidoti prancūzai, anglai, italai, vokiečiai, nes visi jie kariavo su Rusija, norėdami atimti iš jos Krymą. Pareiškėjo manymu, jeigu Rusijos Federacija nebūtų perėmusi Krymo (2014 m.), tai dabar ten jau būtų amerikiečiai. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jo manymu, Kryme įvyko referendumas ir žmonės balsavo už prisijungimą prie Rusijos Federacijos.
33.8 Migracijos departamentas 2023 m. spalio 19 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
33.9 Migracijos departamentas 2023 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. Nr. 23S188369 nutraukė pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą, remdamasis Tvarkos 90 punktu, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi.
34. Teismas įvertinęs VSD išvadą, apklausos metu išdėstytą pareiškėjo poziciją, pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, su tuo susijusius į bylą pateiktus įrodymus, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, įvertinęs, kad pareiškėjas buvęs karininkas, visą gyvenimą praleidęs karinėje tarnyboje, neprieštarauja Rusijos karinės vadovybės veiksmams, yra jiems lojalus; pareiškėjas pritaria Rusijos Federacijos vykdytų referendumų Kryme, Luhansko, Donecko srityse, rezultatams, sprendė, jog pareiškėjo požiūris į Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią politiką kitų valstybių atžvilgiu, t. y. sąmoninga pozicija teisinant Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją, suteikia pakankamą pagrindą išvadai apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.
35. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas Sprendime įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius ryšius su Lietuvos Respublika. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Migracijos departamento Sprendime detaliai pristatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo gyvenamąja vieta (t. y. nustatyta, kad jis savo gyvenamąją vietą nuo 1982 m. deklaruoja (duomenys neskelbtini); jo gyvenimo Lietuvoje aplinkybėmis (t. y. nurodoma, kad pirmasis leidimas nuolat gyventi pareiškėjui buvo išduotas 1993 m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas); jo šeiminiais ryšiais (t. y. nustatyta, kad jo sutuoktinė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, dukra, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, yra išvykusi gyventi į Egiptą); ekonominiais ryšiais (t. y. nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2006 m. birželio 2 d. iki 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikoje dirbo ir jam buvo mokamos draudžiamosios pajamos). Migracijos departamentas Sprendime, įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes, priėjo prie išvados, kad, atsižvelgiant į nustatytas, grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias aplinkybes, pareiškėjo šeiminiai ar socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis šios grėsmės egzistavimo nepaneigia ir nesumažina. Todėl sprendė, kad leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Teismas sutiko su tokiu Migracijos departamento vertinimu.
36. Teismas atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad Migracijos departamentas Sprendimą grindžia analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis ir tik atkartoja duomenis apie pareiškėją, kurie jau buvo analizuojami ir vertinami teismuose, panaikinant pareiškėjo atžvilgiu priimtą Migracijos departamento 2023 m. kovo 15 d. sprendimą. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 9 d. sprendimu bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi panaikino Migracijos departamento 2023 m. kovo 15 d. sprendimą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pratęsimo. Tačiau minėtais teismų sprendimais Migracijos departamentas nebuvo įpareigotas priimti pareiškėjo atžvilgiu konkretaus turinio sprendimą. Migracijos departamentas buvo įpareigotas atlikti individualų vertinimą. Dėl to buvo organizuota pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas išreiškė aiškų Rusijos karinio režimo palaikymą, kas neabejotinai patvirtino VSD išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir buvo pakankamas pagrindas priimti byloje ginčijamą Sprendimą.
37. Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
38. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendimu teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad VSD išvada bei Migracijos departamento surinka papildoma informacija apie pareiškėją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 54 str. 1 d. 2 p.), kad leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes, o pareiškėjo asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Migracijos departamento pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame aiškiai išdėstyti motyvai, teisės aktai, aplinkybės, kuriomis Migracijos departamentas rėmėsi, Sprendimu nėra pažeistas proporcingumo principas, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti Sprendimą.
39. Migracijos departamentas ginčo atveju priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi, todėl, vadovaujantis Tvarkos aprašo 90 punkto nuostata pagrįstai nutraukė pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą. Teismui konstatavus, kad nėra pagrindo panaikinti Sprendimą, nebuvo pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą.
40. Sprendimu panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi, pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos klausimas nebuvo sprendžiamas, be to, pareiškėjui nėra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėjas gali kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar vizos šeimos susijungimo atveju išdavimo, atsižvelgiant į Įstatymo keliamus reikalavimus.
41. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl teismas neturi pagrindo panaikinti Sprendimą bei įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidų.
III.
42. Pareiškėjas I. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 23S187335 bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti I. S. prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo / naujo leidimo naujam laikotarpiui išdavimo ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti dėl jo sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai visas šiame procese patirtas išlaidas.
43. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat akcentuoja, kad nėra jokių duomenų apie kokią nors realią pareiškėjo keliamą grėsmę, atsižvelgiant į jo ilgalaikius ryšius su Lietuva, sveikatos būklę ir kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes, leidimo gyventi panaikinimas, kuris gali turėti įtakos jo teisės į šeimą realizavimui, laikytinas nepagrįsta ir neproporcinga priemone. Nesant jokių duomenų apie kokius nors pareiškėjo aktyvius veiksmus, elgesį, kuris galėtų būti nesuderinamas su Lietuvos nacionaliniu saugumu, vien jo privati nuomonė, kurios jis neskleidžia viešai (nuomonės pateikimas Migracijos departamentui nelaikytinas skleidimu, nes sąžiningos nuomonės pateikimas buvo nurodyta kaip privaloma sąlyga leidimo išdavimo / pratęsimo procedūroje), negali būti laikoma grėsme Lietuvos saugumui. Teismui neatsižvelgus į tai, kad Migracijos departamentas faktiškai nesurinko jokios naujos informacijos apie pareiškėją, neatliko visų su pareiškėju susijusių aplinkybių individualaus vertinimo (išvada, kad jos nereikšmingos, nėra individualus vertinimas), nebuvo užtikrintas proporcingumo principo laikymasis, taip pat administracinio sprendimo individualizavimo taisyklės įgyvendinimas. Atitinkamai teismo sprendimas yra priimtas netinkamai aiškinant ir taikant situacijai aktualias teisės normas ir teismų praktiką, nukrypstant nuo LVAT praktikos analogiškose bylose, įskaitant administracinę bylą Nr. eA-2045-442/2023, kurioje nagrinėta paties pareiškėjo situacija, teismo sprendimas negali būti laikomas teisingu, teisėtu, pagrįstu, todėl yra naikintinas.
44. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
45. Migracijos departamentas nurodo, kad iš pareiškėjo atsakymų į klausimyno ir apklausos klausimus matyti, kad pareiškėjas kompetentingai valstybės institucijai pareiškė nedviprasmiškus įsitikinimus, pareiškėjo sąmoningą poziciją teisinant Rusijos (t. y. (duomenys neskelbtini) įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją, todėl mano, kad šioje byloje yra aktuali LVAT praktika, suformuota 2023 m. birželio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 ir 2023 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2606-821/2023.
46. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, netinkamai atliko su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių vertinimą. Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus (pareiškėjo atsakymus į klausimyno ir apklausos klausimus), iš atliktų veiksmų (pareiškėjo atsakymų į klausimyno ir apklausos lausimus) VSD surinktos informacijos kontekste buvo galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant Sprendimą buvo įvertintas pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis, jo šeiminiai ir ekonominiai ryšiai ir, kad ginčijamas Sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato kriterijų, pagal kuriuos Migracijos departamentas, nustatęs minėtas su pareiškėju susijusias aplinkybes galėjo jas vertinti kaip mažinančias ar šalinančias pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.
47. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą iš naujo, nesurinko naujos informacijos apie pareiškėją. Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl jo ankstesnių atsakymų į klausimyno klausimus jis galėjo būti laikomas kaip potencialiai keliantis grėsmę valstybės saugumui, savo pažiūrų nepakeitė, jas pakartotinai išdėstė Migracijos departamentui, paaiškino tokių pažiūrų motyvus, kas patvirtina ginčijamo Sprendimo proporcingumą.
48. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
49. VSD vertinimu, teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2606-821/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2502-575/2023, 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2129-662/2023, 2023 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 ir kt.). Ši praktika patvirtina, kad pareiškėjo sąmoninga pozicija teisinant ne tik Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
50. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, kitaip interpretuoja byloje esančius įrodymus, nustatytus faktus, tačiau jų nepaneigia. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
51. Pareiškėjas, reikšdamas palankumą Rusijos režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.
52. Byloje nustatyta ir pats pareiškėjas skunde nurodo, kad jis gauna pensiją iš Rusijos Federacijos, o tai parodo, jog pareiškėjas turi pakankamai stiprius ryšius su Rusija. Stiprius ryšius su Rusija turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo ar jo šeimos interesais. Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje, tam tikros šeiminės ir (ar) sveikatos aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytų esminių aplinkybių dėl pareiškėjo pademonstruotos paramos Rusijos režimui bei iš to kylančios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Teismas atsižvelgė į tai, jog Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šeiminiais ryšiais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais, faktą, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką su (duomenys neskelbtini) piliete, pareiškėjas su sutuoktine turi dukrą, kuri išvykusi gyventi į Egiptą. Todėl laikytinas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, kad teismo sprendimas yra grindžiamas ne individualiomis faktinėmis aplinkybėmis.
53. Pareiškėjas nepagrįstai kelia pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą tokio pobūdžio bylai. Jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo.
54. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
55. S. S. palaiko savo anksčiau tiek raštu, tiek žodžiu išdėstytą poziciją, jog jos sutuoktinio leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kaip ir Migracijos departamentas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, VSD atsiliepime kaip praktiką, kuria vadovautinasi ir šioje byloje, įvardija sprendimą byloje Nr. eA-1770-968/2023. Vis dėlto, šių bylų ratio decidenti iš esmės skiriasi. Dėl tų pačių priežasčių – iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių, su nagrinėjama byla negali būti gretinamos ir kitos VSD atsiliepimuose minimos bylos bei jose priimti sprendimai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
56. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat kėlė išvestinį reikalavimą – įpareigoti Migracijos departamentą teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo / naujo leidimo naujam laikotarpiui išdavimo.
57. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą laikėsi nustatytų procedūrų, pats Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas.
58. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, bylą išnagrinėjo formaliai, nepagrindė realios pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, tinkamai neįvertino jo ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimo. Pareiškėjo nuomonė, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas yra keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui asmuo.
59. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
60. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kuris galiojo iki 2023 m. kovo 29 d. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl leidimo nuolat gyventi pratęsimo. Migracijos departamentas gavo VSD 2023 m. vasario 24 d Išvadą, kurioje nurodyta, kad Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD nustatė, kad pareiškėjas pasižymi Rusijai lojaliomis pažiūromis, jo atsakymai į Migracijos departamento klausimyno 10 ir 11 klausimus rodo, kad jis išreiškia paramą Rusijos agresyviai užsienio politikai, todėl kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu panaikino pareiškėjo turėtą leidimą nuolat gyventi. Pareiškėjui kreipusis į administarcinius teismus, Migracijos departamento sprendimas buvo panaikintas ir atsakovas įpareigotas išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo. Migracijos departamentas, vykdydamas teismo sprendimą 2023 m. spalio 4 d. papildomai apklausė pareiškėją ir 2023 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 23S187335, kuriuo vėl Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu panaikino pareiškėjui leidimą nuolat gyventi.
61. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
62. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje pripažįsta, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo.
63. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas grindžiamas pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, kuri nustatyta atsižvelgus tiek į pareiškėjo pateiktus atsakymus į klausimyno klausimus, tiek į VSD išvadoje pateiktą vertinimą, tiek į pareiškėjo apklausos metu surinktą informaciją, tiek ir kitų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo asmenybe, visumą. Iš Sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko ir individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika.
64. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje nuolatinio gyventojo statusu negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
65. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
66. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjo aiškiai išreikštos pažiūros, ryšiai su Rusijos institucijomis, tinkamo integravimosi į Lietuvos gyvenimą nebuvimas buvo ir turėjo būti vertinami pagal skundžiamo sprendimo metu nustatytas aplinkybes ir pagal šiuo metu susiklosčiusį geopolitinį kontekstą. Pareiškėjas dėl savo pažiūrų bei gaunamų pajamų iš Rusijos Federacijos tampa lengviau palenkiamu vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis, skleisti kenksmingas pažiūras ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.
67. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Migracijos departamento Sprendime detaliai pristatytos aplinkybės, susijusios su (i) pareiškėjo gyvenamąja vieta (t. y. nustatyta, kad jis savo gyvenamąją vietą nuo 1982 m. deklaruoja Lietuvos Respublikoje, o paskutinė jo gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini); (ii) jo gyvenimo Lietuvoje aplinkybėmis (t. y. nurodoma, kad pirmasis leidimas nuolat gyventi pareiškėjui buvo išduotas 1993 m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas), (iii) jo šeiminiais ryšiais (t. y. nustatyta, kad jo sutuoktinė yra (duomenys nesklebtini) pilietė, kuri gyvena Lietuvos Respublikoje, dukros negyvena Lietuvoje); (iv) ekonominiais ryšiais (t. y. nustatyta, kad pareiškėjas 2006–2007 m. dirbo Lietuvos Respublikoje, ir jam buvo mokamos draudžiamosios pajamos, jis gauna karininko pensiją iš Rusijos Federacijos). Migracijos departamentas, ginčijamame Sprendime įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes, priėjo prie išvados, kad, atsižvelgiant į nustatytas, grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias aplinkybes, pareiškėjo „asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir šiandieninę geopolitinę situaciją, leidimo nuolat gyventi panaikinimas pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu Migracijos departamento vertinimu.
68. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023). Taigi pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika vertintini įrodymų visumoje sprendžiant su jo teisine padėtimi susijusius klausimus, tačiau neturi sprendimo rezultatą lemiančios teisinės galios, ypač atsižvelgus į byloje svarstomo valstybės saugumo klausimą.
69. Nagrinėjamos bylos kontekste papildomai paminėtina, kad, valstybės turi tarptautinės teisės pripažįstamą teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
70. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, konstatuoja, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reguliavimu, jame detaliai įvertintas pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis bei kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas, o jame pareiškėjui taikytos priemonės yra proporcingos.
71. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčijamu Migracijos departamento sprendimu panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo išsiuntimo ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos klausimas nebuvo sprendžiamas. Pareiškėjui nėra užkertamas kelias kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo kitais pagrindais. Dėl to, pareiškėjo argumentai, susiję su jo išsiuntimo iš Lietuvos grėsme, nenagrinėjami ir Sprendimas pastaruoju aspektu – nevertinamas.
72. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
73. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmesdamas pareiškėjo skundą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
74. Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Iveta Pelienė
Arūnas Sutkevičius