Civilinė byla Nr. e2-5-470/2021

Teisminio proceso Nr. 2-513-3-03841-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija:2.5.8.7.; 2.5.8.9; 2.5.10.5.2.17.; 3.1.7.5.; 3.1.16.; 3.2.3.1.; 3.2.4.9.1.; 3.2.4.9.3.2.; 3.2.4.11.; 3.2.6.4.

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 30 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė, 

sekretoriaujant Redai Narijauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui J. S.,

atsakovo atstovei advokatei R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Cedrus“ ieškinį atsakovei UAB ,,Egifa“, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Cedrus“ kreipėsi į teismą ieškiniu, vėliau patikslintu ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės UAB „Egifa“ iš viso 9 808,33 Eur nuostolio, susijusio su krovinio sugadinimu, atlyginimo ir 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal 2018-08-17 vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. E05221 (A05225) – (toliau – Sutartis), ieškovė UAB „Cedrus“ įsipareigojo pervežti krovinį, Sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad vežėjo viena iš pareigų yra atsakyti už krovinio saugumą, jo sugadinimą, sunaikinimą ar trūkumą nuo pakrovimo į automobilį iki krovinio atidavimo jo teisėtam gavėjui. Šalys pasirašė Tarptautinį krovinių transportavimo CMR važtaraštį Nr. 04372330, patvirtinantį vežimo sutartį, važtaraštyje vežėjas patvirtino, kad ieškovas perdavė prekes, tinkamai paruoštas gabenimui. Atsakovas krovinį pristatė sugadintą, dėl ko važtaraštyje nurodytas gavėjas atsisakė krovinį priimti. Ieškovas 2017-09-20 pareiškė pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, atsakovas atsakymo į pretenziją nepateikė, tačiau vietoje to atsiuntė savo draudimo kompanijos sprendimą, kuriame buvo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką teigiant, kad už sugadinto krovinio pristatymą esą atsakingas siuntėjas, netinkamai jį įpakavęs bei kad pusė krovinio yra kokybiškas, todėl gavėjas likusią jo dalį turėjo priimti. Ieškovė nurodo, kad be patirtų nuostolių atlyginimo atsakovė pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą privalo mokėti 8 procentų dydžio palūkanas nuo nuostolių atlyginimo 6 092,45 Eur sumos.

Patikslintu ieškiniu ieškovė nurodė, kad Ferdeno (ieškinyje Verdeno, tačiau verčiama „Ferdeno“, todėl toliau tekste bus vartojama Ferdeno teismas) apygardos teismas (Vokietija) 2020-10-09 sprendimu tenkino ieškovo Vectura – Intercodis GmbH ieškinį ir nusprendė priteisti ieškovei Vectura – Intercodis GmbH naudai iš atsakovės UAB „Cedrus“ 6 092,42 Eur ir 5 procentų dydžio palūkanas. Ferdeno apygardos teismas taip pat 2020-11-11 sprendimu dėl išlaidų nustatymo priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Cedrus“ 2 409,41 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos. Ieškovė nurodė, jog Ferdeno apygardos teismas savo sprendime, kuris turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, nustatė, kad 2017-08-27 UAB „Egifa“, kaip vežėjas, Nyderlanduose priėmė vazoninius augalus, 2017-08-10 į pirmą iškrovimo punktą Holte-Stuckenbrock pilis pristatė 46 CC konteinerius, o likusius 68 CC konteinerius nuvežė į iškrovimo vietą Wyhe vietovėje. Kai gavėja Wyhe vietovėje nustatė, kad dalis krovinio sugadinta, ji atsisakė priimti krovinį, jis liko UAB „Egifa“ transporto priemonėje, tiksli jų vieta nuo to laiko liko neišaiškinta. Todėl įmonė „Ovibell“ 2017-08-28 išrašė sąskaitą ieškovei Vectura- Intercodis GbH iš viso 6 092,42 Eur sumai už 555 vazoninius augalus x 5,95 Eur / vazonas + 37 CC konteineriai x 75,41 Eur už 1 CC konteinerį. Ferdeno apygardos nagrinėtoje byloje UAB „Cedrus“ gynėsi nuo ieškovo Vectura – Intercodinis GmbH reikalvimų tais pačiais argumentais, kaip atsakovas UAB „Egifa“ ginasi nuo ieškovės reikalavimų šioje byloje, t. y. įrodinėdama, kad remiantis UAB ‚Egifa“ draudiko privačia ataskaita, vazoniniai augalai ir CC konteineriai nebuvo tinkamai supakuoti, pritvirtinti, apsaugoti ir sukrauti, dėl ko nėra vežėjo atsakomybės. Tačiau Ferdeno apygardos teismas šiuos argumentus atmetė ir konstatavo, kad: 1) nepaisant to, jog Vectura – Intercodis GmbH dar nepatyrė nuostolių, nes jų nepadengė gėlių ir CC konteinerių savininkui įmonei „Ovibell“, tačiau pagal trečiųjų šalių žalos likvidavimo principus Vectura – Intercodis GmbH visgi turi teisę reikalauti atlyginti žalą, nes priešingu atveju būtų nueita link nepateisinamo atsakovės UAB „Cedrus“ atleidimo nuo atsakomybės; 2) pasisakant dėl UAB „Cedrus“ argumentų, kad vazoniniai augalai ir CC konteineriai nebuvo tinkamai supakuoti, pritvirtinti, apsaugoti ir sukrauti, teismui yra neaišku, ar žala padaryta toliau keliaujant iš Holte – Stuckengrock pilies į Weyhe vietovę, ar jau anksčiau. Būtent atsakovės pareiga yra tokias aplinkybes įrodyti, vien atsakovės nuomonės, paremtos UAB „Egifa“ draudiko privačia ataskaita, nepakanka.

Patikslintu ieškiniu ieškovė UAB „Cedrus“ papildo pradinio ieškinio dalyką, papildomai iš atsakovės UAB „Egifa“ prašo priteisti Ferdeno apygardos teismo 2020-11-11 sprendimu dėl išlaidų nustatymo iš UAB „Cedrus“ priteistas 2 409,41 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat savo atstovui Ferdeno apygardos teisme sumokėtas 1 306,50 Eur išlaidas kaip patirtų nuostolių atlyginimą.

Atsakovė UAB „Egifa“ su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė grindžia ieškinį faktinėmis aplinkybėmis, jog 2017-08-17 buvo sudaryta vienkartinė krovinio vežimo sutartis – užsakymas Nr. E05225, pagal kurią atsakovė įsipareigojo nuvežti krovinį (gėles) iš Olandijos į Vokietiją, o ieškovė įsipareigojo sumokėti krovinio vežimo mokestį 700,00 Eur + 21 % PVM. Pristačius krovinį gavėjui paaiškėjo, jog atsakovės pristatytas krovinys yra sugadintas, dėl ko gavėjas atsisakė krovinį priimti. Iš viso patirtą žalą dėl sugadinto krovinio ieškovė vertina 6 092,42 Eur suma, prašo ją priteisti. Krovinio vežimui taikoma CMR konvencija. Atsakovė neginčija, jog vykdant sutartį dalis gabento krovinio buvo sugadinta, tačiau nurodo, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežėjo atsakomybės prezumpcija nėra absoliuti ir prašo taikyti išimtį, numatytą CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b ir c papunkčiuose, kurie įtvirtina, jog vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis aplinkybėmis, o šiuo atveju būtent su ta aplinkybe, kad krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, buvo vežamas netinkamai įpakavus: gėlės CC konteinerių viduje nebuvo tinkamai sutvirtintos ir nesunkiai galėjo pakrypti, CC konteineriai nebuvo tinkamai apsaugoti 3 vnt. įpakavime, kadangi 3 vnt. įpakavimas nėra pakankamai tvirtas. Be to, gavėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad iškrautų nesugadintą krovinio dalį ir sumažintų nuostolius, taip juos padidindamas. Savo atsikirtimus į ieškinį atsakovė grindžia pateikta teismui siurvejerių bendrovės LLC Russurvey išvada Nr. RB1708408, kuri buvo atlikta atsakovės civilinės atsakomybės draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašymu.

Į ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų Ferdeno apygardos teismo – 2 409,41 Eur teismo bei kitos šalies atstovavimo išlaidų ir 1 306,50 Eur išlaidų už ieškovui suteiktą advokato pagalbą byloje atsakovė prašo atmesti kaip nepagrįstą, kadangi ieškovė neįrodė visų deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltės. Šiuo atveju tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovės veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio.

Trečiasis asmuo atsakovės pusėje draudimo bendrovė  „BTA Baltic Insurance Company“ prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinkamai su CMR konvencijos 17 straipsnio 4 b papunkčiu vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis aplinkybėmis, viena jų - kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai. Draudėjui nekyla atsakomybė dėl netinkamai įpakuoto krovinio. Be to, trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovė nėra pateikusi į bylą įrodymų, kad patyrė nuostolių, t. y. kad atlygino žalą kroviniu disponuojančiam asmeniui, todėl ji neturi reikalavimo teisės į nuostolių atlyginimą.

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta trečiam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmestinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „Cedrus“ (Užsakovas) ir atsakovė UAB „Egifa“ (Vežėjas) 2017-08-17 sudarė Vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. E05221 (AO5225) (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis pervežti paletinį krovinį (gėles) iš Olandijos į Vokietiją, pristatant patikėtą krovinį į dvi pristatymo vietas įmonėje Aldi – viena Schloss Holte – Stuckenbrock, Vokietijoje, kita – Weyhe, Vokietijoje, o ieškovė įsipareigojo už krovinio pervežimą sumokėti 700,00 Eur + PVM užmokestį. Šalys Sutartyje numatė, kad vykdydamos krovinių pervežimą vadovaujasi 1956 m. CMR Konvencija, o ginčų sprendimo vieta numatoma  užsakovo registracijos vieta, kuri šiuo atveju yra Alytuje. Pristačius krovinį gavėjui paaiškėjo, jog atsakovės pristatytas krovinys yra sugadintas, dėl ko gavėjas atsisakė krovinį priimti. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria nurodė atlyginti 6 092,42 Eur žalą, nes krovinio sugadinimo kaltininku laikė vežėją, tačiau atsakovė žalą atlyginti atsisakė, nes laikė, kad už krovinio sugadinimą yra atsakingas krovinio siuntėjas, netinkamai įpakavęs krovinį. Kadangi atsakovė gera valia žalos neatlygino, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 6 092,42 Eur žalos atlyginimo ir 8 procentų dydžio metinių palūkanų, numatytų Mokėjimo pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatyme. Proceso eigoje civilinė byla buvo sustabdyta iki bus išspręsta civilinė byla Ferdeno apygardos (Vokietija) teisme, kuris pagal pateiktą į civilinę bylą rašytinę medžiagą, 2020-10-09 sprendimu tenkino ieškovės Vectura – Intercodis GmbH ieškinį ir nusprendė jai iš UAB „Cedrus“ priteisti 6 092,42 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Be to, tas pats Ferdeno apygardos teismas 2020-11-11 sprendimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, priteisdamas iš UAB „Cedrus“ ieškovei Vectura – Intercodis GmbH 2 409,41 Eur bylinėjimosi išlaidų it 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą. Ferdeno apygardos teismas konstatavo UAB „Cedrus“ kaltę už krovinio sugadinimą, nustatė jos civilinę atsakomybę. Atitinkamai UAB „Cedrus“ atsakomybę perkelia UAB „Egifa“ kaip vežėjui. Kadangi UAB „Cedrus“ patyrė papildomus nuostolius, susijusius su bylos nagrinėjimu Ferdeno apygardos teisme – 2 409,41 Eur Ferdeno apygardos priteistų bylinėjimosi išlaidų, o taip pat nuostoliais laiko savo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 306,50 Eur už Vokietijos teisme byloje suteiktą advokato pagalbą, dėl šios priežasties ieškovė patikslintu ieškiniu be žalos atlyginimo už krovinio sugadinimą iš atsakovės prašo priteisti 3 715,91 Eur nuostolių atlyginimo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės atsakovei pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo kildinamas iš tarptautinio krovinio pervežimo sutartinių santykių ir regreso teisės į nuostolių atlyginimą, todėl tokio ginčo išsprendimui taikytina 1956 m. CMR konvencija, nes krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės. Be to, ieškovės reikalavimui išsprendimui be CMR konvencijos nuostatų taikytinos CK 6 knygos nuostatos, reglamentuojančios pervežimų prievolių teisę.

Kvalifikavus 2017-08-17 šalių pasirašytą Sutartį tarptautinio pervežimo sutartimi pagal CMR konvenciją, atitinkamai turi būti sprendžiamas sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimas. Ieškovė kildina savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, remdamasi bendra taisykle, įtvirtinta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Šiuo atveju krovinys vežėjui buvo perduotas tinkamos būklės, dėl perimamo vežti krovinio būklės atsakovė jokių pretenzijų nepareiškė, tuo tarpu pristatytas gavėjui krovinys buvo sugadintas, todėl bendrąja prasme šiuo atveju turėtų būti taikoma vežėjo atsakomybės prezumpcija, įtvirtinta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią vežėjas įgyja pilną atsakomybę už krovinį, kai krovinys nepasiekia iškrovimo vietos, jeigu nėra jo atsakomybę paneigiančių aplinkybių, numatytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2, 4 dalyse. 

Šiuo atveju nustatant atsakingą už žalos atsiradimą asmenį, yra aktualus šalių sudarytos Sutarties aiškinimas CMR Konvencijos kontekste, o taip pat kitos faktinės aplinkybės. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad „vežėjas atsako už krovinio saugumą, jo sugadinimą, sunaikinimą ar trūkumą nuo pakrovimo į automobilį iki krovinio atidavimo laiko jo teisėtam gavėjui”, Sutarties 7 punktas numato, kad “vežėjas už krovinio išdėstymą ir su tuo susijusias išlaidas atsako pats”. Atsakovė krovinį pristatė sugadintą, dėl ko krovinio gavėjas atsisakė jį priimti. Ieškovė 2017-09-20 pareiškė pretenziją atsakovei dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, tačiau į ją atsakovė pateikė savo draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsakymą, kuriuo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką teigiant, kad už sugadinto krovinio pristatymą atsakingas siuntėjas, netinkamai įpakavęs krovinį, taip pat nurodė, kad pusė krovinio yra kokybiškas, todėl gavėjas turėjo likusią jo dalį priimti.

Byloje nustatyta, kad krovinys buvo pristatytas su trūkumais, ko pasėkoje gavėjas atsisakė jį priimti. Šių faktinių aplinkybių atsakovė neginčija. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežėjo atsakomybės prezumpcija nėra absoliuti, nes CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b ir c punktai numato, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis aplinkybėmis, vienos iš jų – kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus ar įpakavus netinkamai arba jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečias asmuo, veikiantis siuntėjo vardu.

Šios bylos atveju būtent ir yra abi aukščiau nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atleisti vežėją nuo atsakomybės. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs faktines bylos aplinkybes. Sutarties sąlygomis vežėjui numatyta atsakomybė už krovinio saugumą, jo sugadinimą, sunaikinimą ar trūkumą nuo pakrovimo į automobilį iki krovinio atidavimo laiko jo teisėtam gavėjui (4 punktas), taip pat vežėjas už krovinio išdėstymą ir su tuo susijusias išlaidas atsako pats (sutarties 7 punktas). Sutartyje nėra numatyta pareiga vežėjui krovinį sukrauti į transporto priemonę ir jį atitinkamai atsižvelgus į vežamų daiktų materialiąsias savybes sutvirtinti. Šiuo atveju, kaip matyti iš Sutarties, jos sąlygose net nebuvo aptartas numatomo vežti krovinio turinys, apie krovinį visa informacija yra tokio turinio „paletinis krovinys, svoris 20 tonų“ (įžanginė Sutarties dalis). Tai sudaro pagrindą spręsti, kad užsakovas pats neperkėlė atsakovei pareigos pasirūpinti krovinio atitinkamu įtvirtinimu tam atvejui, kai bus vežamas trapus krovinys – gėlių vazonai, kas leidžia spręsti, jog tokia pareiga teko krovinio siuntėjui. Pagal CK 6.815 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrą krovinių pervežimo sutartims taikomą taisyklę krovinį pakrauna vežėjas arba siuntėjas vežimo sutartyje nustatyta tvarka (šio veiksmo nereglamentuoja CMR konvencija, todėl taikytina nacionalinė teisė). Kaip matyti iš Sutarties sąlygų, pareiga vežėjui krovinį pakrauti, jį sutvirtinti nenumatyta.

Pagal Sutartį matyti vežėjo prisiimti įsipareigojimai: laiku pateikti tinkamą, techniškai tvarkingą transporto priemonę sutartyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje (Sutarties 2 punktas), atvykimo ir pristatymo vietose sutikrinti krovinio (CMR) važtaraštyje esamas datas ir laikus, atsakingų asmenų (siuntėjo – gavėjo) parašus ir spaudus (Sutarties 3 punktas), dalyvauti nuo pakrovimo (iškrovimo) pradžios iki jo pabaigos ir stebėti, kad krovinys atitiktų įrašus CMR ir TIR dokumentuose, vizualiai nustačius krovinio neatitikimą bei sugadinimą, daryti atžymas krovinio (CMR) važtaraštyje (sutarties 5 punktas). Taigi, Sutarties sąlygos nenumato vežėjo pareigos tikrinti pakuočių turinio viduje, spręsti dėl jų įpakavimo tinkamumo, rūpintis krovinio sutvirtinimu. Šiuo atveju vairuotojo pareigos apsiribojo krovinio vietų skaičiaus sutikrinimu su CMR važtaraštyje nurodytu vietų skaičiumi bei krovinio išorinės būklės įvertinimu (CMR konvencijos 8 straipsnis).

CMR 8 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta vežėjo pareiga motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Tačiau nagrinėjamu atveju vairuotojas tokių pastabų neįrašė, todėl laikoma, kad krovinio vietų skaičius, žymėjimas, atitiko važtaraščio įrašus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CMR konvencijos nuostatas yra nurodęs, jog vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai, ar yra tinkamai sutvirtintas (LAT 2013-02-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-34/2013).

Atsakovė savo argumentus dėl ieškinio nepripažinimo grindžia pateiktu rašytiniu įrodymu – siurvejerių bendrovės LLC Russurvey išvada Nr. RB1708408, kuri atlikta atsakovės civilinės atsakomybės draudimo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašymu. Iš išvados matyti, kad gėlių vazonėliuose krovinio apžiūra buvo atlikta 2017-08-11 krovinio gavėjo A. G. & Co.KG patalpose. Nustatyti tokie krovinio sugadinimai: 1) gėlės 12 CC konteinerių buvo visiškai nesugadintos, gavėjas jas atsisakė iškrauti dėl laiko trūkumo; 20 krovinys 12 CC konteinerių buvo atstatytas vairuotojo – trūko žymėjimų, truputis išsipylusių žemių, gėlės atrodė normalios būklės; 3) krovinys CC konteinerių – gėlės buvo išsibarstę ant vilkiko grindų. Apie 5 procentų jų smarkiai apgadintos, keli vazonai sudužę, žemės išsipylę iš vazonų CC konteineriai nebuvo sulaužyti, jie gali būti sutvarkyti ir naudojami. Ekspertas padarė išvadą, kad nuostolių priežastis yra netinkamas krovinio paruošimas transportavimui, t. y. netinkamas krovinio įpakavimas: gėlės CC konteinerių viduje nebuvo tinkamai apsaugoti 3 vienetų įpakavime, kadangi 3 vienetų įpakavimas nėra pakankamai tvirtas. Be to, gavėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad iškrautų nesugadintą krovinio dalį ir sumažintų nuostolius, taip juos padidino.

Sprendžiama, kad atsakovė, pateikusi į civilinę bylą siurvejerių bendrovės LLC Russurvey išvadą Nr. EB1708408, šiuo rašytiniu dokumentu įrodė, jog krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo jo įpakavimo transportavimui ir tai atitinka CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatytą vežėjo pareigą įrodymais paneigti atsakomybės prezumpciją. Krovinio įpakavimo pareiga tenka krovinio siuntėjui, šiuo atveju tai buvo įmonė Plant Trend. Siuntėjo atsakomybę už tinkamą krovinio įpakavimą numato 2014 m. patvirtintas krovinio transporto vienetų pakuotės Kodeksas IMO/ILO/UNECE (IMO/ILO/UNECE Code of Practice for Packing of Cago Transport Units (CTU Code), aiškiai numatantis kiekvieno transporto grandinės dalyvio pareigas. Jo 4.2.2 punktai numato, kad siuntėjas yra atsakingas už 1) užtikrinimą, jog prekės ir jų vienetai yra tinkamai supakuoti, kad prekės ištvertų stresą, kurį patirs esant normalioms transportavimo sąlygoms; 2) užtikrinimą, kad tinkamą pakuotėse esančios prekės ir krovinių vienetai būtų tinkamai apsaugoti transportavimo metu. Taigi, už nepažeisto krovinio pristatymą ir jo parengimą transportuoti atsako krovinio siuntėjas. Šiuo atveju įrodžius netinkamą krovinio supakavimo faktą visa atsakomybė už krovinio sugadinimą tenka ne vežėjui, bet jo siuntėjui.

Dėl Ferdeno apygardos teismo (Vokietija) 2020-10-09 sprendimo prejudicinės galios

2019-07-31 nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas pagal ieškovės prašymą buvo sustabdytas iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vokietijos Ferdeno apylinkės teismo civilinėje byloje pagal Vectura – Intecodis GmbH ieškinį atsakovei UAB „Cedrus“ dėl 6 092,42 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo. Buvo sprendžiama, kad Ferdeno apygardos teisme išsprendus ginčą ir nustačius, turi ar neturi UAB „Cedrus“ pareigą atlyginti užsakovo Vectura – Intecodis GmbH nuostolius, taip pat nuostolių dydį, kas yra atsakingas už krovinio sugadinimą, t. y. vežėjas ar siuntėjas, ir kitas reikšmingas aplinkybes, būtų galima teisingai ir tinkamai išnagrinėti šią bylą pagal UAB „Cedrus“ ieškinį atsakovei UAB „Egifa“.

Ieškovės teigimu Vokietijos Ferdeno apygardos teismui priėmus 2020-10-09 sprendimą patenkinti užsakovo Vectura – Intecodis GmbH ieškinį ir priteisti žalos atlyginimą iš UAB „Cedrus“, pastaroji turi regreso teisę žalos atlyginimą prisiteisti iš UAB „Egifa“. Ieškovė teigia, kad šiuo atveju įsiteisėjęs Vokietijos Ferdeno teismo 2020-10-09 sprendimas šioje nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią. Tokią išvadą ieškovė daro įvertinusi, jog Ferdeno apygardos teismo byloje UAB “Egifa” dalyvavo trečiojo asmens procesiniu statusu, todėl anot ieškovės teismo sprendimas, jame nustatyti faktai ir jų vertinimas UAB “Egifa” atžvilgiu turi prejudicinę galią ir šių aplinkybių ginčyti negalima (CPK 182 str. 2 d., 279 str. 4 d.).

Su tokia ieškovės nuostata teismas nesutinka dėl tos priežasties, kad teismų sprendimams nėra būdingas eksteritorialumas. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad ES valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal ES reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, šio įstatymo ir CPK nustatytą tvarką. Tai reiškia, jog užsienio valstybėje priimti teismo sprendimai galioja tik juos priėmusioje valstybėje ir savaime neįgyja teisinės galios bei nesukelia teisinių pasekmių už šios valstybės ribų. Tai yra sietina su tarptautinėje teisėje visuotinai pripažįstamu ir neginčijamu kiekvienos iš valstybių suverenitetu bei teismų jurisdikcijos apimtimi, ribojamiems konkrečios valstybės teritorija. Pagal bendrąją taisyklę tam, kad vienos valstybės teismo sprendimas įgautų teisinę galią kitoje valstybėje, reikalinga tokį teismo sprendimą pripažinti. Užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimas pagal savo paskirtį ir esmę yra ne kas kita, kaip teismo sprendimo teisinės galios išplėtimas teritorijoje. Tai reiškia, jog konkrečioje valstybėje pripažintas užsienio šalies teismo sprendimas jį pripažinusioje valstybėje įgyja tokią pat teisinę galią, kokią jis turi šį sprendimą priėmusioje valstybėje. Kol užsienio teismo sprendimas nėra pripažintas, jis neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-27/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos Ferdeno apygardos teismo 2020-10-09 ir 2020-11-11 sprendimai nebuvo pripažinti ir nėra leista juos vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo, darytina išvada, kad Vokietijos teismo sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje negalioja ir nėra privalomi, negali sukelti atsakovei teisinių pasekmių, įvertinus CPK 18 straipsnio nuostatą, nes ieškovės reikalavimo teisės atsakovei Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo patvirtintos Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nesant teisės aktų nustatyta tvarka pripažinto ir leisto Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti Vokietijos teismo sprendimo nėra teisinių kliūčių Lietuvos Respublikos teismams analizuoti ir vertinti tas pačias aplinkybes, kurios buvo analizuotos Vokietijoje vykusiame teismo procese ar net priimti kitokius sprendimus, nei yra priėmęs užsienio valstybės teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2011).

Be to, pastebėtina, kad Ferdeno apygardos teismas sprendime betarpiškai pritaikė CMR konvencijos 17 straipsnio prezumpciją dėl vežėjo atsakomybės, o dėl išlygų iš šio straipsnio taisyklės pasisakė tik tiek, kad pateikto įrodymo – siurvejerių bendrovės išvados neužtenka UAB „Egifos“ atsakomybei šalinti, taip pat neanalizavo ir nevertino siuntėjo faktinių veiksmų bei jo atsakomybės klausimo bei sąlygų.

Apibendrinus išdėstytą teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimo, o atsakovė pagrindė savo atsikirtimus į ieškinį, ir tai sudaro pagrindą ieškiniui atmesti.

Ieškinį atmetus visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės atsakovei (CPK 93straipsnio 1 dalis). 

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88,93,185, 259, 263-270 str.,

n u s p r e n d ė:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cedrus“, į. k. 300152915, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Egifa“ į. k. 300545498, dėl nuostolių atlyginimo atmesti.  

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Egifa“, į. k. 300545498, iš uždarosios akcinės bendrovės „Cedrus“, į. k. 300152915, 950,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja                                                                 Snaigė Juknevičienė