Pirmosios instancijos teismo
Teisėja Malvyra Bučienė Civilinė
byla Nr. 2A-198-338/2008
Procesinio
sprendimo kategorija 121.15;121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2008m. liepos 3d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Rimanto Savicko (pranešėjas), kolegijos teisėjų: Birutės
Jonaitienės, Laimutės Sankauskaitės, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant
ieškovui E. P., jo
atstovams advokatui Sauliui Tamošaičiui, S.
P., VšĮ Rokiškio rajono ligoninės ir Marijonos Čeponytės atstovui
advokatui V. P., LR Krašto
apsaugos ministerijos atstovui S. P.,
Lietuvos kariuomenės atstovui Renaldui Bujokui, viešame teismo posėdyje
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. apeliacinį skundą dėl
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje
Nr. 2-1-126/2008 pagal ieškovo E. P. ieškinį
atsakovams: VšĮ Rokiškio rajono ligoninei, Rokiškio rajono savivaldybei, Krašto
apsaugos ministerijai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ir
n u s t a t ė:
ieškovas prašė priteisti iš atsakovų
50000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti, 11966,53 Lt materialinei žalai atlyginti
ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-01-08 medikų komisija tikrino jo
sveikatą dėl tinkamumo karo tarnybai. Komisijos narys gydytojas V. B., kaip ir Vilniaus universiteto ligoninės
Santariškių klinikos medikai, nustatė stuburo ligą ir medicininės apžiūros akte
įrašė kodą „33.2“ – netinkamas tarnybai. Tačiau dėl jo tinkamumo tarnybai
galutinį sprendimą priėmė komisijos pirmininkė M. Čeponytė ir kodą ištaisė į
„33.3“ – tinkamas tarnybai. 2002-04-29 ieškovas buvo pašauktas į pradinę
privalomą karo tarnybą. Iki tarnybos ir tarnaujant jį pastoviai kankino dideli
skausmai nugaros srityje. Kreipėsi į medikus ir atlikus stuburo tomografiją
buvo nustatyta stuburo išvarža. 2002-11-28 ekspertiniu nutarimu ieškovas buvo
pripažintas netinkamu karo tarnybai, jam buvo nustatyta trečia invalidumo
grupė. Mano, kad stuburo trauma atsirado dėl fizinio krūvio, nes karo tarnyba
jo atžvilgiu buvo vykdoma be apribojimų. Teigia, kad invalidu tapo dėl
neatsakingų medikės M. Čeponytės veiksmų. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas
patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, jį kankina nežinia dėl tolimesnės ateities,
todėl prašo priteisti iš atsakovų 50000Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo,
kad dėl neteisėtų mediko veiksmų jis patyrė ir turtinę žalą, nes negavo tam
tikro kiekio pajamų. Prieš armiją ieškovas dirbo automobilių remonto srityje ir
jo pajamos buvo žymiai didesnės, negu po traumos. Pagal pateiktus
paskaičiavimus ieškovas 2003 – 2005 metais negavo 11966,53Lt, todėl šią sumą
prašo priteisti iš atsakovų.
Rokiškio rajono
apylinkės tesimas 2008m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas,
atsižvelgdamas į byloje esantį galiojantį Krašto apsaugos ministerijos
tarnybinio tyrimo komisijos 2003-04-03 sprendimą Nr.1, kuriame konstatuota, kad
ieškovo sveikatos sutrikimas, dėl kurio jis 2002-11-18 karinėje medicinos
ekspertizės komisijoje buvo pripažintas netinkamu privalomajai pradinei karo
tarnybai, nėra susijęs su tiesioginių pareigų vykdymu, nusprendė, jog nėra
juridinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos
atlyginimo.
Ieškovas
apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008m.
kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti
iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, bylą apeliacinėje teismo instancijoje išnagrinėti
rašytinio proceso tvarka. Ieškovas nurodo, kad teismas atmetė ieškinį visų
atsakovų atžvilgiu nepagrįstai. Teismas nenagrinėjo atsakovo VšĮ Rokiškio
rajono ligoninės civilinės atsakomybės pagal deliktinės atsakomybės sąlygas,
nors šio atsakovo darbuotoja M.Čeponytė galimai viršijo įgaliojimus, neatliko
pareigų, dėl ko buvo padaryta žala ieškovui. Teismas nesprendė ir Krašto
apsaugos ministerijos deliktinės atsakomybės klausimo, nors byloje buvo
pateikti faktiniai duomenys, jog dalinys, kuriame ieškovas tarnavo netaikė jam
nustatytų apribojimų, dėl ko ir kilo žala. Teismas nepasisakė ir dėl atsakovo
Rokiškio rajono savivaldybės atsakomybės, nors už savivaldybės mero tvirtinamos
teritorinės šauktinių medicinos ekspertizės komisijos pirmininkės M.Čeponytės
neteisėtus veiksmus, t.y. ieškovo išsiuntimą tarnauti, kas sąlygojo nepataisomą
sveikatos sužalojimą, privalo atsakyti pavedimą davęs asmuo – savivaldybė.
Ieškovas nurodo, jog iš byloje esančio Santariškių klinikos išrašo matyti, kad
ieškovui buvo fiksuoti vidutinio laipsnio stuburo funkcijos sutrikimai, kurie
šauktinių komisijos metu objektyviai egzistavo, o specialisto išvadoje ir
ekspertizės akte yra nurodyta, kad ieškovui buvo diagnozuoti ir nestabilūs
stuburo diskai bei stuburo iškrypimas, todėl komisijos ekspertas gydytojas V. B. apžiūrėjęs ieškovą,
įrašė kodą 33.2 – netinkamas tarnybai, kas atitiko Karinės medicinos
ekspertizės nuostatus ir faktinę ieškovo sveikatos būklę. Tačiau šauktinių
medicinos ekspertizės komisijos pirmininkė M.Čeponytė ištaisė gydytojo eksperto
V. B. išvadą, taip
sudarydama prielaidą neišvengiamai žalai kilti. Teismas nevertino ir nepasisakė
dėl į bylą pateiktų praktinių užsiėmimų ir įskaitų lankymo žurnalų, kuriuose yra
užfiksuoti faktiniai duomenys apie tai, kad ieškovas patyrė jo sveikatai
neleistiną fizinį krūvį. Netaikant jokių fizinio krūvio apribojimų užsiėmimų
metu, ieškovui nepataisomai buvo sutrikdyta sveikata – dėl stuburo išvaržų tapo
invalidu ir buvo komisuotas iš tarnybos. Ieškovas teigia, kad apribojimų netaikymas,
neteisėtas kodo ištaisymas yra priežastiniame ryšyje su žala. Nesutinka su
teismo išvada, kad jis nepagrįstai remiasi deliktinę atsakomybę
reglamentuojančiomis LR Civilinio kodekso normomis, ir nurodo, kad esant tokiam
ginčui, kai prie žalos atsiradimo neteisėtais veiksmais prisidėjo šauktinių
medicininės ekspertinės komisijos pirmininkė M.Čeponytė, o šių neteisėtų
veiksmų atlikimo metu ieškovas dar netarnavo, nėra pagrindo taikyti žalos
priežastinio ryšio su tarnyba nustatymo tvarkos. Ieškovas nesutinka su teismo
išvada, kad nėra juridinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes galioja Krašto
apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos 2003-04-03 sprendimas Nr.1.
Teigia, kad ši išvada neturi reikšmės M.Čeponytės veiksmų ir atsakomybės
vertinimui bei Rokiškio rajono savivaldybės ir VšĮ Rokiškio rajono ligoninės
atsakomybės nustatymui. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, ieškovas mano,
kad teismas neteisingai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias procesinės
teisės normas bei įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas,
todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o ieškinys
tenkintinas.
Atsakovas Viešosios įstaigos
Rokiškio rajono ligoninė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad
pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o
apeliacinis skundas atmestinas dėl sekančių motyvų. Ieškovo teigimu Rokiškio rajono ligoninė atsakovu patraukta todėl: „ ...
kad jo darbuotojas galimai viršijo įgaliojimus ir neatliko pareigų, dėl
ko buvo padaryta žala ...". Atsakovas nurodo, kad ŠMEK pirmininkė komisijai vadovavo remiantis 2002-01-08 Rokiškio rajono
mero potvarkiu Nr.9 (ligoninės darbo
laiko apskaitos 2002m. sausio mėn. žiniaraštyje nurodoma, kad 2002-01-08 M.Čeponytė 3 val. dirbo visuomeninį darbą) ir tuo metu nevykdė savo tiesioginių : vaikų ligų gydytojos ar ligoninės vyr.gydytojo pavaduotojos pareigų bei
betarpiškai neteikė sveikatos
priežiūros paslaugų, ką patvirtina ir Valstybinė medicininio audito inspekcija
prie SAM savo 2005-11-17 rašte Nr. 4R-1606-676D. Šioje byloje negalima remtis gydytojo profesinės civilinės atsakomybės
ypatumais, nes M.Čeponytė šaukiamajam
E.
P. neteikė
medicininės paslaugos, todėl ligoninė ir negali atsakyti
pagal CK 6.264 str. taisykles. M.Čeponytės atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas
dėl dokumentų klastojimo (kodo ištaisymo) yra nutrauktas, nesant jos veikoje
nusikaltimo sudėties, pripažįstant, kad ištaisytas įrašas atitinka tikrovei. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė
CK 6.283 str. nuorodų, nes LR Karo
prievolės įstatymo bei Karinės medicininės ekspertizės nuostatai reglamentuoja
ŠMEK darbo, apskundimo tvarką.
Ieškovas nesilaikė išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, 2002-01-14 ekspertizės nutarimas nėra nuginčytinas
(priešingai, 2002-10-01 aukštesnės ekspertinės
komisijos nutarimu Nr.4331/2002 - patvirtintas), todėl buvo ir yra teisėtas. Kadangi ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų
veiksmų ar jų pagrindu priimtų teisės aktų neteisėtumo, todėl nėra pagrindo tenkinti jo ieškinio reikalavimų.
Atsakovas prašo apeliacinį skundą
atmesti, paliekant galioti 2008-03-07 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą.
Atsakovas Rokiškio rajono savivaldybė su
apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 2002-01-08 Rokiškio rajono mero
potvarkiu Nr.9 buvo patvirtinta šauktinių medicinos ekspertizės komisija,
remiantis LR karo prievolės įstatymo Nr.I-1593 12 str. Su komisijos pirmininke
M. Čeponyte Rokiškio rajono savivaldybė darbo sutarties nesudarė, dėl to M. Čeponytė
negali būti laikoma
Rokiškio rajono savivaldybės darbuotoja. Kadangi M. Čeponytė nebuvo savivaldybės darbuotoja, Rokiškio
rajono savivaldybei negali būti taikoma CK 6.271 str. 1 d. norma ir ji negali
būti atsakovu šioje byloje. Atsakovas pažymi, kad ieškovas turėjo galimybę šauktinių
medicinos ekspertizės komisijos sprendimą apskųsti Vyriausiajai naujokų šaukimo komisijai,
tačiau to nedarė pripažindamas komisijos sprendimą teisingu. Šis komisijos sprendimas yra
galiojantis. Ieškovas
apeliaciniame skunde nurodo, kad jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant karinę tarnybą dėl didelio fizinio
krūvio, tačiau šiuo atveju Rokiškio rajono savivaldybė neturėjo jokios įtakos ir ryšio su ieškovo sveikatos
sutrikdymu. Atsakovas teigia, kad gydytoja M. Čeponytė, kaip komisijos pirmininkė, veikė savo kompetencijos ribose, jos
veiksmuose nusikaltimo požymių nebuvo nustatyta. Pirmos instancijos teismas
tinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės
normas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Atsakovas prašo pirmos
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas Krašto apsaugos ministerija
atliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad pritaria argumentams
išdėstytiems Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008m. kovo 7 d. sprendime ir
nesutinka su ieškovo skundo teiginiu, kad byloje pateiktos specialisto išvada
ir ekspertizės aktas iš esmės paneigia Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio
tyrimo komisijos sprendimą. Atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip
nepagrįstą.
Tretysis
suinteresuotas asmuo Viešosios įstaigos Rokiškio rajono ligoninės direktoriaus
pavaduotoja M.Čeponytė mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra
pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas atmestinas. Atsiliepime į
apeliacinį skundą nurodo, kad šauktinių medicininės ekspertizės komisijos(toliau
– ŠMEK) chirurgas V. B. šauktiniui nustatė diagnozę: Kifoskoliozė 1° ir įrašė kodą: 33.2 (tarnybai
netinkamas). Pastebėjusi diagnozės ir kodo
neatitikimą, kadangi objektyviai apžiūros metu konstatuota tik kifoskoliozė 1° be funkcijų sutrikimo (ką akte
pažymėjo ir ŠMEK terapeutas), E. P. pagal medicininių dokumentų duomenis
gydomas dėl šio susirgimo nebuvo, darbingumas dėl to nebuvo sutrikęs, komisijos pirmininkė
M.Čeponytė savo ranka ištaisė chirurgo V. B. nepagrįstai konstatuotą kodą 3 3.2 (tarnybai netinkamas) į 33.3
(tinkamas su apribojimais). 2003-10-14
Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimu Nr.6-222 ikiteisminis tyrimas b.b.Nr.83-1-0190-03 dėl E. P. 2003-04-20 pareiškimo apie tai, kad „Medicininės
apžiūros akte" Nr.12 buvo padaryti
taisymai, - nutrauktas, nenustačius komisijos pirmininkės M.Čeponytės tyčios, pripažįstant, jog įrašas pakeistas
pagrįstai ir atitinka tikrovei. 2006-02-13 Rokiškio rajono apylinkės
teismo nutartimi b.b. Nr.83-1-0190-03 dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 str. (dokumentų klastojimas), apelianto skundas atmestas,
nes M.Čeponytės veikoje nėra tyčios suklastoti dokumentų. 2007-12-28 Utenos rajono apylinkės prokuratūros
nutarimu ikiteisminis tyrimas b.b. Nr.83-1-00762-05 pagal požymius nusikaltimo,
numatyto BK 229 str. (pareigų neatlikimas) - nutrauktas suėjus senaties terminui. Šie nutarimai, pripažįstant, kad ištaisytas įrašas
atitinka tikrovei - nenuneigti, todėl apelianto teiginiai, jog komisijos pirmininko veiksmai buvo neteisėti, o veika yra
priežastiniame ryšyje sužalos
atsiradimu bei sukėlė žalos teisines pasekmes nėra įrodyti bei prieštarauja
nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad ne ištaisytas įrašas akte, o
„Ekspertinio nutarimo pažyma" teisėtai pasirašyta komisijos pirmininkės
M.Čeponytės, kurioje padaryta pagrįsta išvada, jog šaukiamasis E. P. pagal kodą 33.3 tinkamas karinei
tarnybai su apribojimais (šis nutarimas apelianto neapskųstas, todėl galiojantis) ir lėmė E. P. pašaukimą į
karinę tarnybą.
Tretysis asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo
pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį
skundą atmesti kaip nepagrįstą dėl sekančių motyvų. Ieškovas savo ieškinį grindžia
sveikatos sutrikdymu, kuris įvyko dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, todėl reikalavimas
atlyginti, bet kokią žalą gali būti tenkinamas, tik tada, kai nustatomi
pagrindai nurodyti LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos
įstatyme (toliau – LR KASOKTĮ). Atsakovui pradėjus tarnauti privalomoje pradinėje karo tarnyboje ir jam įgijus kario statusą
pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog ginčo situacijai turi būti taikomas
LR KASOKTĮ ir būtent šio teisės akto pagrindu sprendžiamas
kompensacijos priteisimo ieškovui klausimas. Kaip teisingai nustatė pirmos
instancijos teismas, ginčo atveju turi būti
taikomas LR KASOKTĮ 67 str., kuris numato kompensacijų mokėjimą ir jų dydį kario žūties ar sveikatos sutrikdymo
atveju, bei procedūras, kas ir kaip nustato, jog kario žūtis ar sveikatos sutrikimas yra/nėra susijęs
su tarnyba ar tarnybos užduočių vykdymu. LR KASOKTĮ 67 str. 3 d. nustato, kad kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį
nustato Lietuvos kariuomenės karinė
medicinos ekspertizės komisija o kario žūties ar sveikatos sutrikimo
priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto
apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. 2003-04-03 LR KAM
Tarnybinio tyrimo komisija savo sprendimu Nr. 1 konstatavo, kad ieškovo E. P. sveikatos sutrikimas, dėl kurio jis
pripažintas netinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai nėra susietas su jo kaip kario tarnybos pareigų
vykdymu. Ieškovas šio sprendimo
neapskundė administracine tvarka, todėl jis yra galiojantis ir teisėtas, o tai
reiškia, kad įstatymų
numatytos kompetentingos institucijos sprendimu yra konstatuota, kad ieškovo
sveikatos sutrikimas
nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, todėl ieškovas neturi teisės į
kompensaciją numatytą LR
KASOKTĮ.
Apeliacinis skundas tenkintinas (CPK 326 str. 1d.4p.).
Ieškovas ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad sveikatos
sutrikimą patyrė dėl pareigų vykdymo pradinėje privalomoje karo tarnyboje. 2002-01-14
buvo pripažintas tinkamu atlikti karo tarnybą su 5 apribojimo laipsniu. Teigia,
kad tarnybą atliko be jokių apribojimų kaip ir visi kariai: dalyvavo fizinio ir
kovinio parengimo pratybose, pratybose su pilna amunicija. Netaikant jokių
fizinio krūvio apribojimų ieškovui buvo nepataisomai sutrikdyta sveikata, dėl
atsiradusių stuburo išvaržų pripažintas netinkamu tarnybai ir nustatytas invalidumas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas 2002-04-29 buvo
pašauktas į privalomąją pradinę karo tarnybą. Medicininės ekspertizės komisija
VšĮ Rokiškio ligoninėje 2002-01-14 pripažino tinkamu atlikti pradinę privalomąją
karo tarnybą su 5 apribojimo laipsniu. Iš ieškovo medicininės charakteristikos
matyti, kad jam Ruklos mokomojo pulko ambulatorijoje diagnozuotas stuburo
iškrypimas, paskirtas gydymas ir atleidimas Nr. 3 visam tarnybos laikui. LDK
Gedimino štabo batalione tarnybą ieškovas pradėjo 2002-07-30, į medicinos
punkto gydytoją kreipėsi 2002-08-05, 2002-08-10 lankėsi pakartotinai, paskirtas
atleidimas Nr. 3 visam tarnybos laikui ir rekomenduota neurologo konsultacija.
2002-08-20 neurologo konsultacijos metu nustatyta diagnozė: L/S
radikuliopatija, stuburo osteochondrozė L5/S1, paskirtas gydymas ir duotas
atleidimas Nr.1. 2002-10-01 ieškovui atlikus sveikatos ekspertizę, Karinė
medicinos ekspertizės komisija pripažino, kad jis yra tinkamas privalomajai
pradinei karo tarnybai pagal nustatytą D sveikatos grupę. 2002-10-16 ieškovas
stacionarizuotas į VRM ligoninės neurologijos skyrių, kuriame nustatyta diagnozė:
liumbalgija, L5/L4 disko išvarža, stuburo kanalo reliatyvi stenozė,
kifoskoliozė, juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė, FN-I, paūmėjimas. Po
gydymo skirtas atleidimas Nr. 2. 2002-11-28 Karinė medicinos ekspertizės
komisija ieškovą pripažino netinkamu pradinei privalomajai karo tarnybai pagal
nustatytą G sveikatos grupę. 2003-01-16 valstybinė medicininė socialinė
komisija ieškovui nustatė III invalidumo grupę. Byloje esantys duomenys rodo,
kad ieškovo sveikata sutriko, jam atliekant pradinę privalomąją karo tarnybą. Todėl
žala šiuo atveju turėtų būti atlyginama pagal LR Krašto apsaugos sistemos
organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, kurio 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad jei tiesioginio tarnybos pareigų vykdymo metu dėl priežasčių, susijusių su
tiesioginių pareigų vykdymu, sužeistam ar suluošintam ir tapusiam invalidu arba
ir netapusiam invalidu kariui, kuriam dėl sveikatos sutrikimo liko liekamųjų
reiškinių ir sumažėjo tinkamumo tarnybai laipsnis, mokama vienkartinė
kompensacija. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kario sveikatos
sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu nustato krašto
apsaugos ministro nustatyta tvarka sudaryta tarnybinio tyrimo komisija.
Ieškovas Tarnybinio tyrimo komisijai pateikė 2002-12-11 prašymą, kuriuo prašė
nustatyti priežastinį ryšį tarp tiesioginių pareigų atlikimo ir sveikatos
sutrikimo. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo
komisija, išnagrinėjusi E. P. prašymą, 2003-04-03 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, kad E. P., 2002 m. tarnavusio LDK Gedimino štabo batalione, ligos, dėl kurios jis 2002-11-18 Karinėje medicinos
ekspertizės komisijoje buvo pripažintas netinkamu privalomajai pradinei karo
tarnybai negalima susieti su tiesioginių pareigų vykdymu. Nurodė, kad šis
sprendimas gali būti apskųstas teismui per 10 kalendorinių dienų nuo registruoto
laiško įteikimo datos. Ieškovas Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimo neskundė,
nors tokia galimybė buvo numatyta LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir
karo tarnybos įstatymą 67 straipsnio 3 dalyje (2003-04-02 įstatymo redakcija).
Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškinio ir rėmėsi tuo pagrindu,
kad 2003-04-03 Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos
sprendimas ieškovo nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Su tokiu teismo motyvu
Kolegija sutikti negali, nes šio sprendimo neapskundimas ar galiojimas neužkerta
kelio ieškovui įrodinėti kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių
pareigų vykdymu atliekant pradinę privalomąją karo tarnybą teismine tvarka.
Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme
formaliai buvo keliamas klausimas dėl apribojimų, kurie buvo nustatyti ieškovui
tarnybos metu, tačiau šis klausimas iš esmės neišspręstas, paaiškinimai
lakoniški, neatsakantys į klausimo esmę – buvo ar nebuvo taikomi kariui
apribojimui, o tai išsiaiškinti labai svarbu, nustatant priežastinį ryšį tarp
kario pareigų atlikimo ir atsiradusio sveikatos sužalojimo. Ieškovas teigia,
kad apribojimai nebuvo taikomi, jis net nežinojo, kad tokie buvo nustatyti. Pagal
skirtų apribojimų esmę ieškovas galėjo dalyvauti tik paskaitose, tačiau
atleidimo Nr 3 aprašyme įrašyta, kad darbams ir budėjimams apribojimų nėra. Krašto
apsaugos ministerijos atstovas teigia, kad apribojimai buvo taikomi pagal
sveikatos būklę, kokie tai apribojimai nežino. Kariuomenės atstovas teigia, kad
apribojimai ieškovai buvo taikomi, o pratybų žurnale nesimato ar karys
dalyvauja užsiėmime su apribojimais ar be apribojimų. Žurnale žymima bendrai
kokios pratybos vyko, o su apribojimais kariai nebūtinai atlieka užduotis, tik
stebi jas. Mano, kad ieškovas pratybų metu atliko tai, ką jam buvo galima
atlikti, o vadai laikėsi nustatytų apribojimų. Tai gi, ši aplinkybė dėl
apribojimų taikymo ar netaikymo nebuvo pilnai išaiškinta, atsakovo ir trečiojo
asmens paaiškinimai, kad apribojimai kariui buvo taikomi, o ieškovo teiginiai,
kad apribojimai nebuvo taikomi, bylos išsprendimui nepakankami, o pirmos
instancijos teismo išvada šiuo klausimu, nemotyvuota.
Byloje esantys ekspertizės aktai, kuriais
teismas vadovavosi priimdamas sprendimą šioje byloje, nepaneigia ieškovo
teiginių, kuriais iš esmės grindžiami ieškinio reikalavimai. Mykolo Romerio
universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akto
išvadoje teigiama, kad klausimai, kurie susiję su tinkamumo tarnybai kodo
įrašymo teisingumu, tinkamumo ar netinkamumo karo tarnybai, ŠMEK pirmininkės
veiksmų vertinimas nėra teismo medicinos ekspertų kompetencijoje. Vienas iš
ieškinio pagrindų nurodytas ŠMEK pirmininkės neteisėti veiksmai, tačiau šiuo
pagrindu teismas skundžiamame sprendime nieko nepasisakė, M.Čeponytės veiksmų
nevertino ir nekreipė dėmesio į minėtos ekspertų išvados 9 punktą. Sprendžiant
ŠMEK pirmininkės atliktų įrašų pagrįstumą dėl tinkamumo ar netinkamumo karo tarnybai
klausimą pagal ieškovo buvusią sveikatos būklę, reikalingos specialios žinios,
kurias gali suteikti atitinkamos srities specialistai ar gydytojai tikrinę
ieškovo sveikatos būklę. Šiuo klausimu nėra surinkta pakankamų įrodymų, kad
gydytojas V. B. nustatė
neteisingą diagnozę ar suklydo įrašydamas kodo numerį.
Ieškovas savo reikalavimą yra pareiškęs
keletui atsakovų, byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis atsakovų pusėje
įtraukti Lietuvos kariuomenė ir M.Čeponytė, tačiau teismas atmesdamas ieškinį
tuo pagrindu, kad nenustatytas ryšys tarp ieškovo sveikatos sutrikimo su
tiesioginiu kario pareigų vykdymu, nepasisakė dėl M.Čeponytės ir Lietuvos
kariuomenės procesinės padėties, kadangi byloje įvardintos atsakovais ir
trečiaisiais asmenimis institucijos ir asmenys vykdo Lietuvos valstybės
deleguotas funkcijas. Rokiškio rajono savivaldybė ir VšĮ Rokiškio rajono
ligoninė neprisiima atsakomybės už M.Čeponytės veiksmus, o teismas sprendime
nepasisakė, kurio iš šių atsakovų darbuotoja yra M.Čeponytė, ar ji veikia kaip
savarankiškas subjektas, ar VšĮ Rokiškio rajono ligoninė pagrįstai patraukta
atsakovu šioje byloje. Nuo teisingo šalių nustatymo šioje byloje priklauso
bylos teismingumas, bendros kompetencijos ar administraciniam teismui.
Vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1d. 4p.,
n u t a r ė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008m. kovo
7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Rokiškio rajono apylinkės teismui
nagrinėti iš naujo.
Teisėjai: Birutė
Jonaitienė
Laimutė Sankauskaitė
Rimantas
Savickas