Administracinė byla Nr. A-3869-492/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00129-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsienietei (duomenys neskelbtini), jos atstovei advokatei A. L.-K.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams A. Z. ir J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliete (duomenys neskelbtini) prisistačiusios užsienietės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliete (duomenys neskelbtini) prisistačiusios užsienietės sulaikymo, apgyvendinant kartu su ja nepilnamečius vaikus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietė), apgyvendinant kartu su ja nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 14 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje Centras teikime paaiškino:

1.1.       2021 m. liepos 13 d. apie 24:00 val. Lenkijos Respublikoje (duomenys neskelbtini) vietovėje, Sienos apsaugos Dubieninkų pareigūnai kartu su Sienos apsaugos Rutka–Tartak pareigūnais sulaikė 7 (duomenys neskelbtini) piliečius. Minėti asmenys su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Asmenys, tarp jų (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (moteris), prisistačiusi neteisėtai valstybės sieną kirto iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką VSŽ 211–212 atkarpoje. Užsieniečiai buvo perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams. Aiškinantis užsienietės teisinę padėtį, nustatyta, kad pirmą kartą ji į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 29 d., buvo sulaikyta, kadangi į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai. Asmuo neturėjo su savimi jokių dokumentų. Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu buvo apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre. Šiuo metu Migracijos departamentas nagrinėja užsienietės prieglobsčio prašymą skubos tvarka. VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūno sprendimu 2021 m. liepos 14 d. užsienietė buvo sulaikyta iki 48 val.

1.2.       Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra šio prieglobsčio prašytojo tikslas, užsienietė nuolat, t. y. sulaikius pasienyje, atvykus į Užsieniečių registracijos centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su jos atžvilgiu priimtais sprendimais metu, buvo supažindinama su jos teisine padėtimi, taip pat jai buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ji neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau ji kartu su savo šeima 2021 m. liepos 13 d. pasišalino iš Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centro ir vėliau su savo šeima buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje, kai neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, darytina išvada, kad ji yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų, bei nepaisyti teisės aktų nustatytos išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarkos, ir tikėtina, kad siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.

1.3.       Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Užsienietei piktybiškai nesilaikant Lietuvos įstatymų ir tvarkos, Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas yra įmanomas tik ją sulaikius. Visa Užsieniečių registracijos centro teritorija nėra stebima ir saugoma, kadangi nėra nei tokio poreikio, nei galimybės (teritorija yra pakankamai didelė), judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose, o sulaikyti užsieniečiai – tik saugomo ir prižiūrimo sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijos ribose. Todėl tuo atveju, jeigu užsienietės atžvilgiu bus taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jos apsauga Užsieniečių registracijos centre ir, atsižvelgus į užsienietės dedamas pastangas bet kokiu būdu išvengti galimo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, yra didelė tikimybė, jog ji pabėgs iš Užsieniečių registracijos centro ir nevykdys šio teismo sprendimo.

1.4.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-3104-575/2021 išaiškino, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo užsieniečiui skirti nei vienos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi yra pagrindas manyti, jog užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, t. y. užsieniečio elgesio negalima vadinti bendrininkavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Ir skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti tikslo – išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus.

2.       Užsienietė prašė netaikyti sulaikymo.

II.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. liepos 15 d. sprendimu nusprendė sulaikyti užsienietę, apgyvendinant kartu su ja nepilnamečius vaikus Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 14 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

4.       Teismas nustatė, kad užsienietė VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūno 2021 m. liepos 14 d. sprendimu sulaikyta Užsieniečių registracijos centre iki 48 val. Užsieniečių registracijos centras, aiškindamasis užsienietės teisinę padėtį, nustatė, kad ji pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 29 d., buvo sulaikyta, kadangi į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, su savimi neturėjo jokių dokumentų. Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą bei Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre. Šiuo metu Migracijos departamentas nagrinėja užsienietės prieglobsčio prašymą skubos tvarka. Užsienietė nuolat, t. y. sulaikius pasienyje, atvykus į Užsieniečių registracijos centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su jos atžvilgiu priimtais sprendimais metu, buvo supažindinama su jos teisine padėtimi, taip pat jai buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ji neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau ji kartu su savo šeima 2021 m. liepos 13 d. pasišalino iš Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centro ir vėliau su savo šeima buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje, kai neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos.

5.       Atsižvelgęs į tai, kad užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, teismas darė išvadą, kad ji yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarkos, ir tikėtina, kad, siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties.

6.       Įvertinęs tai, kad užsienietės prašymas suteikti prieglobstį šiuo metu dar nagrinėjamas, nagrinėjimo metu Migracijos departamentas tikrina asmens nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, užsienietė jos prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo metu turi teisę Migracijos departamentui teikti naujus įrodymus ar aplinkybes, teismas sprendė, kad užsienietės prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra galutinai išsiaiškinti. Dėl alternatyvių sulaikymui priemonių netaikymo teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3104-575/2021 pateiktais išaiškinimais.

7.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, esant šio straipsnio 5 dalies 7, 10, 11, 12 punktuose nurodytoms aplinkybėms.

III.

8.       Užsienietė apeliaciniame skunde prašo

8.1.       Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai įvertino užsienietės atvejį, neatsižvelgė į tai, kad ji yra atvykusi su šeima, kurioje yra penki nepilnamečiai vaikai. Teismas nevertino ir nepasisakė, kaip užsienietės sulaikymas atsilieps nepilnamečių vaikų interesams, šeimos susijungimo nepaneigiamumui, nors, remiantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos teismų praktika, šias aplinkybes būtina įvertinti. Teismas neįvertino, kokiomis sąlygomis bus priversti gyventi vaikai, t. y. vaikai būtų priversti gyventi sulaikyti, kas visiškai neatitinka vaikų interesų ir gerovės. Sulaikius užsienietę ji negalės tinkamai rūpintis vaikais, kadangi negalės laisvai judėti, prižiūrėti savo vaikų. Tokiu būdu ji negalės pilnai įgyvendinti savo kaip motinos teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu. Sulaikymas užsienietės atveju yra nepateisinamas, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas.

8.2.       Teismas užsienietę sulaikė, be kita ko, turėdamas tikslą, kad ji nepasišalintų iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nepasislėptų, siekdama išvengti galimo grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šio teismo keliamo tikslo galima pasiekti užsienietę apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre, t. y. taikant alternatyvią sulaikymo priemonę – užsienietės apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Tokiu atveju būtų užtikrintas užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jai minimaliai judėti Užsieniečių registracijos centro teritorijoje, išeiti į miestą apsipirkti ir rūpintis šeima, vaikais. Užsienietės sutuoktinis yra taip pat teismo sprendimu sulaikytas, todėl mažai tikėtina, kad ji viena su penkiais nepilnamečiais vaikais galėtų pasišalinti iš Užsieniečių registracijos centro. Bent tokiu būdu, tenkinus užsienietės prašymą, jos judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis užsienietės, kaip prieglobsčio prašytojos, ir šeimos motinos interesus.

9.       VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime su užsienietės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad:

9.1.       Atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, užsienietė buvo pažindinama su savo teisine padėtimi, taip pat jai buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau ji pasišalino iš Jiezno paramos šeimai centro ir vėliau išvyko į Lenkijos Respubliką. Todėl darytina išvada, kad apeliantė piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, kad apeliantė sąmoningai pasišalino iš Jiezno paramos šeimai centro ir pritaikius minėtai užsienietei jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, būtų didelė tikimybė, jog ji išeis iš Centro (pakartotinai) ir bandys vykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tuo pačiu nebus galimybės įvykdyti Migracijos departamento priimtus sprendimus.

9.1.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad užsienietės sulaikymas atsilieps nepilnamečių vaikų ir šeimos interesams, pažymi, jog apeliantė atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją su šeima neteisėtai, tuo pačiu neturėdama su savimi asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje bei bandė pasišalinti iš Jiezno paramos šeimai centro, pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje Nr. A-3104-575/2021 išaiškino, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo užsieniečiui skirti nei vienos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi yra pagrindas manyti, jog užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, t. y. užsieniečio elgesio negalima vadinti bendrininkavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų rizika nepasiekti tikslo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

10.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete (duomenys neskelbtini) prisistačiusią užsienietę, apgyvendinant kartu su ja nepilnamečius vaikus, Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 14 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl užsienietės (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre teisėtumo ir pagrįstumo.

12.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, tenkino Užsieniečių registracijos centro teikimą sulaikyti užsienietę Užsieniečių registracijos centre, apgyvendinant kartu su ja nepilnamečius vaikus iki 2021 m. spalio 14 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

13.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnio nuostatos.

14.       Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. To paties straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama ir aplinkybė, kad užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

15.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsienietė su nepilnamečiais vaikais 2021 m. liepos 13 d. apie 24:00 val. buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirtusi sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, ir perduota VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams. Aiškinantis užsienietės teisinę padėtį, nustatyta, kad ji pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 29 d., buvo sulaikyta, kadangi į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, su savimi neturėjo jokių dokumentų. Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą bei Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre. Šiuo metu Migracijos departamentas nagrinėja užsienietės prieglobsčio prašymą skubos tvarka. 

16.       Teisėjų kolegija pažymi, kad užsienietė yra penkių nepilnamečių vaikų motina, todėl šiuo atveju yra aktuali Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti, kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrųjų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva 2008/115/EB) 3 straipsnio 9 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamų asmenų, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnį ir Grąžinimo direktyvos 2008/115/EB 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.

17.       Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių; toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose; valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje; sulaikytiems nepilnamečiams sudaromos sąlygos užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas (Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 str. 2 d.). Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

18.       Pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

19.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad „<...> pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. <…> nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.). <…>“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016).

20.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

21.       Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįstų duomenų, kurie įrodytų, jog užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat nenustatyta, kad užsienietė šiuo metu nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, todėl jos sulaikymas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, nes tinkamas vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas.

22.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija užsienietei taiko užsienietės apeliaciniame skunde prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

23.       Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 15 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliete (duomenys neskelbtini) prisistačiusios užsienietės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 15 d. sprendimą pakeisti.

Nedelsiant paleisti iš sulaikymo (duomenys neskelbtini) piliete (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), prisistačiusią užsienietę.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) piliete (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), prisistačiusią užsienietę ir jos nepilnamečius vaikus, kurių asmens duomenys pagal užsienietės žodžius yra (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2021 m. spalio 14 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė